Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus pramogų arena“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ dėl permokos už paviršinių nuotekų tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad ieškovė UAB ,,Vilniaus pramogų arena“ ir atsakovė UAB „Grinda“ 2018 m. rugpjūčio 17 d. sudarė paviršinių nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 18/PNA-078, kuria atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas 24630 kv. m bendro ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. 0101-0029:246, esančiame adresu Ąžuolyno g. 7, Vilniuje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-639 patvirtintais Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės bei aplinkos apsaugos reikalavimais, o atsakovė kaip abonementas įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas (toliau – Sutartis) (e.b.l. 4-7; 12-19). Sutarties Bendrųjų sąlygų 6 punktu šalys susitarė, kad paslaugų kainos nustatomos ir keičiamos vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika bei kitų taikytinų teisės aktų nustatyta tvarka. Sutarties Bendrųjų sąlygų 10 punkte nustatyta, kad abonentas nustatytos formos prašymą paviršinių nuotekų tvarkytojui pateikia abonento nuosavybės teise ar kitais būdais valdomo žemės sklypo ar teritorijos informaciją. Sutarties 11 punktu šalys susitarė, kad nustatytas paviršinių nuotekų kiekis nurodomas Sutarties Specialiosiose sąlygose. Pasikeitus abonento dangų plotui ir (arba) dangų tipui, apie tai per 3 (tris) darbo dienas abonentas raštu arba elektroniniu paštu informuoja paviršinių nuotekų tvarkytoją. Tuo pagrindu atliekamas Sutarties Specialiųjų sąlygų pakeitimas. Apie paslaugų kainos ir metinio kritulių kiekio pasikeitimą paviršinių nuotekų tvarkytojas informuoja abonentą interneto svetainėje, raštu arba elektroniniu paštu. Tokiu atveju Sutarties pakeitimai neatliekami.

Ieškovė kaip abonentas, Sutarties Bendrųjų sąlygų 10 punkte nustatyta tvarka pateikė atsakovei informaciją apie sklypą (e.b.l. 33), minėtame prašyme ieškovės nurodyta informacija apie sklypą atsakovė vadovavosi nustatydama surenkamų paviršinių nuotekų kiekį ir jų tvarkymo kainą, kuri detalizuota Sutarties priede Nr. 1 (e.b.l. 6). Minėtame Sutarties priede nurodytas sklypo plotas (24630 kv. m), iš kurio stogų dangos – 7451 kv. m; kietos, vandeniui nelaidžios dangos (asfaltuotos gatvės, aikštelės, šaligatviai) – 12025 kv. m; akmenų grindinys – 0 kv. m, iš dalies vandeniui laidūs paviršiai (sutankintas gruntas, žvyras, skalda ir pan.) – 0 kv. m; žalieji plotai (pievos, vejos, gėlynai ir pan.) – 5154 kv. m; teritorija yra planuojama ir (ar) nėra žinomas paviršiaus tipas – 0 kv. m. Vadovaujantis minėta informacija apie sklypą, Sutarties priedo Nr. 1 III skyriuje nurodytos atsakovės teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kaina bei jos apskaičiavimo tvarka. Sutarties priedo Nr. 1 III skyriaus 5 punkte be kita ko nurodyta, kad žaliųjų plotų plotai – 5154 kv. m, iš kurio skaičiuotinas plotas - 1031, paviršinio nuotėkio koeficientas – 0,20, žaliuosiuose plotuose surenkamų nuotekų kiekis per metus – 927 kub. m.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.391 straipsnyje įtvirtintą įstatymų konkurencijos taisyklę santykiams, susijusiems su aprūpinimu vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, prioritetiškai taikomos kitų, specialiųjų, įstatymų normos. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų teisinius santykius. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies 30 punktas).

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybės teritorijoje paviršines nuotekas tvarko savivaldybės tarybos sprendimu paskirtas viešasis vandens tiekėjas arba kita savivaldybės valdoma įmonė. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 1-2177 Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje paviršinių nuotekų tvarkytoju paskirta atsakovė UAB „Grinda“. Paviršinių nuotekų tvarkymo paslauga apmokestinama vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos nustatyta paviršinių nuotekų tvarkymo Vilniaus mieste bazine kaina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintu Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu (toliau – Reglamentas). Reglamento 8 punkte nustatyta, kad paviršinių nuotekų kiekis (Wf) išmatuojamas apskaitos prietaisais, o, kai jų nėra, apskaičiuojamas pagal formulę: Wf = 10 x Hf x ps xFxK, m3/mėnesį ar kitą ataskaitinį laikotarpį. Žaliesiems plotams (pavyzdžiui, pievos, vejos, gėlynai ir pan.), kuriuose įrengta vandens surinkimo infrastruktūra, taikomas paviršinio nuotekio koeficientas (ps) – 0,2. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. O3E-1429 „Dėl UAB „Grinda“ paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos bazinės kainos nustatymo“ nustatė, kad paviršinių nuotekų tvarkymo bazinė kaina yra – 0,32 Eur/kub. m (be pridėtinės vertės mokesčio). Kaina už suteiktas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas apskaičiuojama faktinį apdorotų paviršinių nuotekų kiekį nuo skirtingų dangų, tarp kurių yra ir žalieji plotai, padauginus iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos patvirtintos paviršinių nuotekų tvarkymo bazinės kainos.

Ieškovė laiko, kad yra permokėjusi už atsakovės suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas, nes žaliuosiuose plotuose esančios paviršinės nuotekos susigeria į žemę ir nepatenka į nuotekų inžinerinius tinklus bei nėra tvarkomos atsakovės.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 36 punkte nustatyta, kad paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui).

Iš ieškovės valdomos infrastruktūros topografinio žemėlapio (e.b.l. 40) ir teritorijos schemos (e.b.l. 39) matyti, kad ieškovės infrastruktūroje esantys žalieji plotai yra įsiterpę į urbanizuotą teritoriją, kurią sudaro pastatas, privažiavimo kelias, automobilių parkavimo aikštelė, šaligatviai. Minėti žalieji plotai yra su nuolydžiu, nukreiptu į aikšteles ir privažiavimo kelius, kuriuose yra įrengti kritulių surinkimo šulinėliai, todėl nėra faktinio pagrindo teigti, jog ieškovės žaliuosiuose plotuose nėra įrengta vandens surinkimo infrastruktūra. Nagrinėjamu atveju paviršinės nuotekos iš ieškovei priklausančių žaliųjų plotų per nuolydį patenka į ieškovės valdomoje infrastruktūroje įrengtus krutulių surinkimo šulinėlius ir yra surenkamos į įrengtus lietaus nuotakynus bei tvarkomos atsakovės, vadovaujantis Sutartimi. Todėl už šiuos plotus pagrįstai skaičiuojamas susidarančių paviršinių nuotekų kiekis ir mokestis už tokių nuotekų tvarkymą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 390 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 "Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai" (toliau – Statybos reglamentas) 9 priedo 2.8 punkte yra įtvirtinta, kad apskaičiuojant paviršinių (lietaus) nuotekų debitą iš didesnio kaip 50 ha baseino su skirtingu užstatymu arba paviršiaus nuolydžiu, reikia apskaičiuoti būdingų baseino dalių lietaus nuotekų debitus ir didžiausią jų laikyti skaičiuotiniu. Jeigu skaičiuotinis debitas tam tikrame lietaus nuotakyno bare gaunamas mažesnis, negu buvo apskaičiuotas aukštutiniuose nuotakuose, baro debitą reikia prilyginti didžiausiai aukštutinių nuotakų debitų reikšmei. Žalieji plotai, kuriuose neįrengtas paviršinis ar požeminis lietaus nuotekų šalintuvas, neįtraukiami į nuotėkio baseino plotą ir neįvertinami apskaičiuojant nuotėkio koeficientą C. Tačiau kai žaliųjų plotų paviršius nuotakus link gatvių ar teritorijų su nelaidžia danga ir įrengtu lietaus nuotakynu ir nuolydis yra 0,008-0,01 ar dar didesnis, tai į skaičiuotiną nuotėkio baseino plotą reikia įtraukti 50-100 m pločio ruožą.

Ieškovė dublike nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 390 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 nuostatos netaikomos, apskaičiuojant žaliuosiuose plotuose susidarančias paviršines nuotekas, nes jis nustato inžinerinių tinklų įrengimo specifikas. Be to, ieškovė laiko, kad atsakovė turi procesinę pareigą įrodyti, jog egzistuoja mintame reglamente nustatytos sąlygos patekti nuotekoms iš ieškovės valdomų žaliųjų plotų į nuotekų surinkimo inžinerinius tinklus, o mokesčius už šių nuotekų tvarkymą įtraukti į ieškovės atsakovei išrašytas sąskaitas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 178) straipsnyje nustatyta šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 26 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė yra apmokėjusi atsakovės išrašytas sąskaitas už nuotekų tvarkymą, tame tarpe ir už nuotekas iš žaliųjų plotų. Be to, į sąskaitas įtraukti mokesčiai ir ieškovės prievolė juos sumokėti yra numatyti šalių sudarytoje Sutartyje. Todėl mokesčių skaičiavimo pagrindą paneigiančių faktinių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ne atsakovei, o ieškovei. Taigi, ieškovė, reikalaudama priteisti iš atsakovės už nuotekų tvarkymą sumokėtą sumą, privalo įrodyti, jog atsakovė netvarkė ieškovės žaliuosiuose plotuose paviršinių nuotekų, t. y. jog bylai aktualiu laikotarpiu visos žaliųjų plotų nuotekos susigerdavo į žemę ir per nuolydį nepateikdavo į ieškovės infrastruktūroje esančius nuotekų surinkimo šulinėlius. Šių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo, o apsiribojo tik Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 36 dalies deklaravimu, jog nuotekos, esančios žaliuosiuose plotuose, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, negali būti laikomos paviršinėmis nuotekomis ir negali būti tvarkomos atsakovės. Tuo tarpu aplinkybė, jog ieškovės žaliuosiuose plotuose esančios nuotekos per nuolydį patenka į ieškovės žemės sklype esančią nuotekų surinkimo inžinerinę infrastruktūrą, nepaneigta įrodymais.

Nustačius, jog ieškovės valdomuose žaliuosiuose plotuose, kurie įsiterpę į urbanistinę teritoriją, ir nuo jų esant atitinkamam nuolydžiui link nuotekų surinkimo šulinėlių, konstatuojama, kad šios nuotekos patenka į magistralinius nuotekų tinklus ir yra tvarkomos atsakovės. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi nustato asmenų, išleidžiančių nuotekas (įskaitant paviršines) į magistralinius nuotekų tinklus, prievolę mokėti už nuotekų tvarkymą. Ieškovė pasirašė Sutartį, kurioje aptarė nuotekų, surenkamų iš ieškovės valdomų žaliųjų plotų kiekį ir kainą bei 6 metus šią sutartį vykdė, apmokėdama atsakovės pateikiamas sąskaitas už nuotekų tvarkymą, įskaitant nuotekas iš žaliųjų plotų. Tokie ieškovės atlikti Sutarties vykdymo veiksmai liudija, jog ieškovė pripažino esant faktinį pagrindą atsakovei skaičiuoti mokesčius už ieškovės žaliuosiuose plotuose esančių nuotekų tvarkymą.

Kaip aukščiau minėta, žaliuosiuose plotuose surenkamų nuotekų kiekis bei jų kaina yra numatyta Sutartyje ir ieškovė įsipareigojo mokėti už šių nuotekų tvarkymą kainą, kuri apskaičiuojama teisės aktų nustatyta tvarka. Šalių sudaryta sutartis yra galiojanti, neginčijama, Sutarties sąlygos, nustatančios nuotekų žaliuosiuose plotuose kiekį, jų tvarkymo kainą, atitinka įstatymų reikalavimus, todėl nėra pagrindo laikyti, jog jos pažeidžia ieškovės turtinius interesus. Ieškovė daugiau nei šešis metus mokėjo už nuotekų tvarkymą ir neginčijo atsakovės pateiktų sąskaitų, kuriose buvo apskaičiuoti mokesčiai, taip pat ir šiuos mokesčius numatančių Sutarties sąlygų galiojimo. Kadangi ieškovė reikalauja priteisti jos jau sumokėtus mokesčius už nuotekų tvarkymą, pagal CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles ji privalo įrodyti mokesčių permokos faktą. Nagrinėjamu atveju ieškovės prievolė sumokėti mokesčius už nuotekų tvarkymą jai priklausančiuose žaliuosiuose plotuose nustatyta tiek šalių sudarytoje Sutartyje, tiek teisės aktuose, todėl ieškovei neįrodžius, jog ieškovė yra sumokėjusi atsakovei didesnę sumą už nuotekų tvarkymą žemės sklype Ąžuolyno g. 7, Vilniuje, nei nustatyta teisės aktuose ir šalių sudarytoje sutartyje, ieškinys atmetamas.

Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovės bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 4954,95 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iš ieškovės atsakovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakyme „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš šalių valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Vilniaus pramogų arena“ atsakovei UAB „Grinda“ 4954,95 EUR (keturis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus devyniasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.