Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-07-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-559-834/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-07-12
Bylos Nr.
1-559-834/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
V. S., A. Č.
Nukentėjusysis
D. A.
Advokatai
Viktoras Rutkauskas, Elena Šajaukaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-559-834/2019Teisminio proceso Nr.: 1-02-2-00413-2018-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.; (S) 1.1.6.3.;1.1.11.12.; 2.3.6.4.2.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 12 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, Irenai Adamovič, Daivai Sadauskaitei, A. Š.,dalyvaujant prokurorei Valerijai Dėdinienei,kaltinamojo V. S. gynėjai advokatei Elenai Šajaukaitei,kaltinamojo A. Č. gynėjui advokatui Viktorui Rutkauskui,nukentėjusiajam D. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

- V. S., (V. S.) a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Trakų r., Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, Vilniaus m. sav., Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva; nevedęs; dirbantis UAB (duomenys neskelbtini); anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

- A. Č., (A. Č.) a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Trakai, Lietuvos Respublikos pilietis; faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini); nevedęs; dirbantis UAB (duomenys neskelbtini); anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. ir A. Č. 2017-10-13 apie 22.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, viešojoje vietoje – Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) nuomojamos sodybos teritorijoje, šventės metu, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. D. A. ir E. N. atvažiavus į sodybą V. A. priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) E39 v/Nr. (duomenys neskelbtini), pasiimti S. K. bei sėdint automobilyje, V. S. su A. Č. D. J., A. G., E. N., D. A. akivaizdoje tyčia, be jokios priežasties, bandė atidaryti automobilio dureles, jų neatidarę, be jokios priežasties iš vandališkų paskatų ėmė rankomis daužyti, kojomis spardyti į įvairias automobilio vietas ir bendrais veiksmais sugadino V. A. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) E39 v/ Nr. (duomenys neskelbtini) nepataisomai sugadindami du 150 eurų vertės automobilio veidrodėlius, keturias 200 eurų vertės dureles, 90 eurų vertės variklio dangtį, du 90 eurų vertės galinius žibintus. Dėl automobilio sugadinimo buvo pažeista vientisa automobilio spalva, ir automobilio perdažymas kainavo 400 eurų. Tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajam D. A. buvo padaryta 930 eurų turtinė žala bei sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. S. savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, jog nori solidariai su A. Č. atlyginti žalą. Parodė, kad sodyboje šventė gimtadienį, konfliktas kilo dėl to, kad atvažiavo nelaukti svečiai pasiimti merginos, kuri jau buvo išvažiavusi prieš tai. Muštinės prasidėjo po to, kai atbėgo J. R. ir pasakė, kad vienas iš atvažiavusių asmenų jai trenkė per veidą su ranka. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, blaivas taip nepasielgtų. Automobilio sugadinimus pripažįsta pilnai. Po įvykio nebuvo laiko atsiprašyti nukentėjusiojo, nes buvo išvežtas į ligoninę dėl rankos sužalojimo. Gailisi ir pasimokė.

Kaltinamasis A. Č. savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, jog nori solidariai su V. S. atlyginti žalą nukentėjusiajam. Parodė, kad atvažiavęs į sodybą gėrė, o vėliau atvažiavo nelaukti svečiai ir prasidėjo muštinės. Nukentėjusysis atvažiavo pasiimti panelės ir viskas persimėtė ant mašinos, užkliudė mašiną. Blaivas taip nepasielgtų, galisi. Su nukentėjusiuoju sutarė dėl žalos atlyginimo. Įvykio metu jam buvo 17 metų. Gailisi ir atsiprašo.

Nukentėjusysis D. A. parodė, kad vakare apie 9 val. jam paskambino S. K. ir paprašė pasiimti ją iš gimtadienio sodyboje. Su E. N. atvažiavo prie sodybos atidarytų vartų, skambino Sonatai, ji nekėlė ragelio. Įvykio metu lijo, ruošėsi išvažiuoti, bet pamatė apie 10 vaikinų, kurie bėgo link jo automobilio. Jie užsirakino automobilyje, bandė išvažiuoti, tačiau užstrigo purve ir negalėjo išvažiuoti. Vaikinai aplink daužė mašiną. Vienas vaikinas šokinėjo ant kapoto, tai V. S.. Pavyko išvažiuoti iš purvo, stotelėje sustojo ir iškvietė policiją. Su kaltinamaisiais susitaikė, jiem atleidžia ir linki, kad nesiveltų daugiau į tokias veikas.

Be kaltinamųjų V. S. ir A. Č. prisipažinimo, jų kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo V. A. duotais parodymais, kur jis nurodo, kad D. A., gim. 1998 m., yra jo sūnus. Jis nuo pilnametystės turi vairuotojo pažymėjimą ir savarankiškai vairuoja automobilį, dirba automechaniku. Darius už savo pinigus sau pirko automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį registravo jo (tėvo) vardu. Savo sūnumi jis visiškai pasitiki, jis nėra linkęs muštis, veltis į konfliktus, daryti teisės pažeidimus arba elgtis chuliganiškai, todėl sutiko dėl šio automobilio registracijos jo vardu. Nors teisiškai automobilis registruotas jo vardu, tačiau faktiškai jį išlaiko, prižiūri, remontuoja, juo disponuoja - vairuoja, tvarko, atsako - jo sūnus. Finansiškai prie šio automobilio ir naudojimosi juo neprisideda visiškai. Po šio įvykio, kai sūnaus automobilis buvo pakankamai stipriai sudaužytas, sūnus jį remontavo pats - už savo lėšas. Jis nesikišo į šiuos reikalus, sūnus tvarkė viską pats, tiesiog bendrai sūnus sakė, kad šio automobilio remontas jam kainavo apie 1000 eurų, tačiau, kiek tiksliai, ką būtent ir už kiek ir kur jis remontavo, jis nežino, to reikia klausti sūnaus. Dėl minėtų priežasčių jis prašė nepripažinti jo nukentėjusiuoju, o pripažinti jo sūnų, nes faktinis šio automobilio valdytojas yra tik jo sūnus, būtent sūnus ir patyrė nuostolius dėl šio automobilio sugadinimo įvykio metu, jis ir gali detaliai paaiškinti kiekvieno sugadinimo aplinkybes ir remonto kainą. Jam dėl šio nusikaltimo nepadaryta jokia žala ir jis nepatyrė jokių nuostolių, dėl to civilinio ieškinio taip pat nereikš kadangi ir ši teisė lieka sūnaus sprendimui, nes nuostolius patyrė būtent jis. Dėl šio įvykio jis nori paaiškinti, kad į sūnaus asmeninį gyvenimą jis niekada nesikiša ir jo apie nieką neklausinėja. Ką ir kiek sūnus nori, tą ir tokia apimtimi jam papasakoja pats. Dėl šio įvykio jis jam sakė gana trumpai ir bendrais bruožais. 2017 m. spalio mėn., tiksliai datos nežino, sūnus jam naktį paskambino ir pasakė, kad jo automobilį sudaužė kažkokie chuliganai. Sakė, kad sudaužė ne už ką, kad jis neturėjo ne su kuo iš jų konfliktų, jam automobilio sudaužymas buvo netikėtas, staigus, sakė, kad jis tiesiog atvažiavo kažką paimti iš kažkokio vakarėlio ir nuvežti namo, o jo automobilį užpuolė. Asmenų, sudaužusių jo automobilį, kaip suprato, jis nepažinojo. Vėliau jis matė jo automobilį. Jis buvo sudaužytas iš esmės visas: jame buvo apgadinti veidrodžiai, visos durelės, sulankstytas stogas, variklio dangtis, tiksliai visų automobilio sugadintų dalių jis jau neprisimena, nes nuo įvykio praėjo metai, to reikia klausti sūnaus. Sūnus jam sakė, kad jo automobilis buvo apdaužytas be jokios priežasties, jis pats nesuprato už ką, automobilis buvo sugadintas jaunuolių kompanijos, kurių buvo daug, bet kiek - nesakė, su kuo jis buvo tuo metu, nežino. Sakė, kad iš automobilio nelipo, o išvažiuoti jam nepavyko, nes automobilis buksavo toje vietoje dėl šlapios dangos ir nuokalnės. Fiziškai sūnus nenukentėjo. Kai skambino jam, sūnus buvo labai išsigandęs, sutrikęs, šokiruotas, tai jautėsi iš jo balso, pasakojimo, nes jis skambino tėvui beveik iš karto po įvykio. (1 t., b. l. 155-156).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo E. N. parodymais, kur parodė, kad 2017 m. pabaigoje (tikslios datos neprisimena) vakare jo draugas D. A. paskambino jam norėdamas praleisti laiką. D. atvyko savo automobiliu BMW, tikslai neprisimena markės. Jie buvo Vilniaus m. Tuo metu D. paskambino panelė, kurios jis nepažįsta ir paprašė pasiimti iš kažkokios sodybos už (duomenys neskelbtini) Jie kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jie su D. žinojo, kur yra dvi sodybos su pirtimis, bet tiksliai nesuprato, kurioje panelė yra. Jie nuvažiavo į vieną sodybą. Ten vyko šventė, išėjo nepažįstamas. Jie kartu buvo išlipę, paklausė, ar yra D. draugė. Vardo ir pavardės neprisimena. Tas vyras pasakė, kad tokios nėra ir paaiškino, kur yra kita sodyba. Jie nuvažiavo ten. Kai privažiavo prie kitos sodybos, neprisimena, ar sodybos vartai buvo uždaryti ar ne, jie sustojo ant kelio. Jie tik privažiavo, sustojo, kai staiga išėjo iš teritorijos apie 5 vaikinai, buvo merginos, kurios stovėjo toliau. Jie neišlipo iš automobilio, D. bandė skambinti draugei, ar prisiskambino nežino. Tie vaikinai priėjo, jie norėjo išlipti, bet staiga kažkas iš vaikinų pradėjo daužyti D. automobilį. Jie nutarė neišlipti iš automobilio, nesikišti į muštynes. Jie daužė rankomis, spardė kojomis, vienas kumščiu bandė išdaužyti vairuotojo pusės dureles, antras nulaužė rankomis automobilio veidrodėlius. Vienas buvo užlipęs ant variklio dangčio ir šokinėjo, kojomis daužė per priekinį stiklą. D. iš vidaus užsirakino. D. bandė išvažiuoti iš ten, bet buvo po lietaus, kelias labai klampus ir automobilis negalėjo pajudėti iš vietos. Tada kažkaip pavyko išvažiuoti. Jie nuvažiavo iki stotelės, iš ten D. iškart iškvietė policijos pareigūnus. Jis niekam neskambino. D. prie jo irgi neskambino. Jis neturi ten jokių pažįstamu, jo draugai yra iš (duomenys neskelbtini) pusės. Jie po to, kai prisiskambino, nusileido atgal, stovėjo šone. Tada atvyko policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba. Jam atrodo, kad jie atvažiavo beveik vienu metu. Kas iškvietė greitąją medicinos pagalbą nežino. Pareigūnai pasikalbėjo su jais. Kai jie stovėjo, laukė policijos, atvažiavo automobilis, atrodo universalas ir jie įvažiavo į tos sodybos teritoriją. Kas ten buvo nežino. Tas automobilis išvažiavo iš sodybos teritorijos iki atvažiuojant policijai. Jis prie sodybos nebuvo nuėjęs, be pareigūnų su nieko nekalbėjo iš tos sodybos. Kai atvyko pareigūnai, pasikalbėjo su sodyboje buvusiais, po to su jais ir pasakė, kad sodyboje esantys jaunuoliai juos kaltina, kad jie pastaruosius primušė. Jie paaiškino kaip buvo, pareigūnai dar patikrino jų rankas, kad nėra jokių žymių, sužalojimų ir pasakė D. rašyti pareiškimą. Jam atrodo, kad sodyboje buvo kažkoks konfliktas ir juos su kažkuo supainiojo ir sudaužė D. automobilį, nes nežino, kam reikėjo taip daryti. Tuos vaikinus, kurie daužė automobilį, atpažinti būtų sunku, nes buvo tamsu, neįsidėmėjo. D. S. iš (duomenys neskelbtini) nepažįsta, pažįsta tik D. K., bet tada jis nematė pastarojo, D. K. tikrai nebuvo tarp tų asmenų, kurie daužė D. automobilį, būtų atpažinęs. D. J. taip pat nepažįsta. Jis įvykio metu nenukentėjo (1 t., b. l. 158-159).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos M. B. parodymais, kur nurodo, kad ji ankščiau draugavo su D. S., gyv. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). Kai išsiskyrė jis jai yra sakęs, kad ji nebus laiminga su kitu vaikinu, kad jis įsikiš į jos santykius su kitu. Ji jautė, kad jis gali pasirodyti ir sugadinti jos gimtadienį. D. J. yra jos pažįstamas; su D. S. jis irgi yra draugas. 2017-10-13 kai šventė gimtadienį viskas buvo gerai. Jokių konfliktų nebuvo. Tada D. J. kažkur dingo ir po kurio laiko atvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), kuriuo atvažiavo jai nepažįstami asmenys. Pirmas iš automobilio išlipo D. J.. Po kiek laiko atvažiavo dar du automobiliai, kokios automobilių markės ji neprisimena. Ji gražiai paprašė, kad jie išvažiuotų iš čia, ji jų nekvietė, tai jos šventė, bet jie kėlė konfliktą, prasidėjo muštynės. Viskas prasidėjo labai greitai, prasidėjo susistumdymas, buvo tamsu, nesimatė, kas ką muša, kur savi, kur svetimi. Mušė vaikinai buteliais. Ji tada, kai prasidėjo konfliktas, paskambino savo mamai ir paaiškino kas vyksta, paprašė atvažiuoti. Tada D. S. pradėjo eiti jos link, gal norėdamas išmušti iš rankos jos telefoną, sudavė kumščiu per telefoną. Jis ją pastūmė ir ji nuo to griuvo. Jis jai nieko nesakė. Ją užstojo jos draugas. Ji nematė, kas jam sudavė. Ką darė D. S. ji nematė. Ji buvo šoke ir nieko negali pasakyti. Ką darė D. J. taip pat nežino. Ji mano, kad muštynės suorganizavo jis, nes taip greitai surinkti tiek žmonių, kad juos sumušti turėjo iš anksto. Įvykio metu buvo sudaužytas jos telefonas, sudaužytas jo ekranas, gali pateikti jį apžiūrai. Ji įvykio metu patyrė fizinį skausmą bei dėl telefono turtinę žalą. Mano, kad vaikinai taip pasielgė iš chuliganiškų paskatų (1 t., b. l. 173-174). Parodė, kad ji nematė, kaip atvažiavo (duomenys neskelbtini) automobilis, nežino kas tuo automobiliu atvažiavo. Taip pat nežino, kaip automobilis buvo sudaužytas (1 t., b. l. 177).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. G. parodymais, kur jis nurodo, kad 2017 m. rudenį, tiksliai laiko neprisimena, jį į gimtadienį pakvietė draugė M. B.. Šventė gimtadienį sodyboje Vilniaus r., buvo apie 8-9 asmenų. Šventės metu M. susipyko su savo drauge D., jos asmeniškai nepažįsta. Konflikto tarp merginų nematė. M. kažkokiu momentu atbėgo pas juos ir pasakė, kad D. sudaužė jos telefoną. Jam atrodo, kad telefonas buvo IPHONE 6, buvo sudaužytas ekranas, M. rodė, kad telefonas nesijungia. Jis buvo sodybos pastato viduje, kai atvažiavo vaikinas automobiliu BMW, atrodo 3 ar 5 modelio tamsios spalvos, universalas. Kiek suprato, tas vaikinas atvažiavo pasiimti draugės D. ir dar vienos draugės. Jis nematė, kaip viskas vyko, bet kaip pasakojo, D. paskambino draugui ir norėjo išvažiuoti. Kaip niekur Miglė pareikalavo, kad sumokėtų už telefoną ir tada vaikinai, kurie buvo M. gimtadienyje, jie iš Trakų, vardų ir pavardžių nežino, vienas atrodo A., nors nėra tikras, pradėjo daužyti automobilį BMW, kad panelės neišvažiuotų. Kai jis išėjo į lauką, pamatė, kad vienas vaikinas iš Trakų, vardo nežino, buvo užlipęs ant automobilio variklio dangčio. Vairuotojas bandė išvažiuoti tuo metu. Daužė dar vienas iš Trakų ir vienas atrodo iš Šeškinės mikrorajono, vardu Š. Š.. Jis negali sukonkretinti, ką šis darė, bet tikrai daužė su kojomis. Vaikinai iš Trakų vienas buvo aukštesnis, juodu plaukų, antras žemesnio ūgio, šviesių plaukų. Tas aukštesnis tamsiaplaukis šokinėjo ant automobilio variklio dangčio. Tas automobilis išvažiavo ir po 20-30 min. grįžo. D. J. jam asmeniškai nepažįstamas, susipažino per M. gimtadienį ir, jam atrodo, kad šis buvo sodyboje, kai išvažiavo tas automobilis BMW. Kai grįžo, atvažiavo kartu jam pažįstamas D. S. ir D. K.. Jam atrodo automobilis liko už tvoros. Jis priėjo prie D. S., šis paklausė, kas daužė automobilį BMW ir dėl ko. Pastarieji norėjo pasiaiškinti ar kviesti policiją. Jokių muštynių nebuvo. Vyko pokalbis dėl sudaužyto automobilio. Niekas neprisipažino. Jis parodė, kas daužė automobilį ir tada M. rėkė lauke ant D., jis išvažiavo. Tada atvyko pareigūnai. Kol buvo D. S., jis visą laiką buvo lauke, ir nebuvo priėjęs prie M.. Kiek jis su pastaruoju kalbėjo ir matė, tikrai nemušė ir nespyrė M.. Ji prieš tai buvo susimušusi su kita savo drauge ir ana mergina ar tai ranka apdraskė, ar tai veidą, neprisimena. M. pati apie tai sakė. M. po išsiskyrimo buvo labai pikta ant D. S. ir iš neapykantos galėjo melagingai apkaltinti. Tokio, kad atvažiavo 3 automobiliai, kad buvo 15 asmenų ir visus mušė to tikrai nebuvo. Jis sumuštas nebuvo. Iš kur pas kitus vaikinus sužalojimai nežino, gal kai daužė automobilį susižalojo. Jis asmeniškai jokių muštynių nematė (1 t., b. l. 183-184, 193-195).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos D. A. parodymais, kur ji nurodo, kad tiksliai datos neprisimena, jie šventė jos draugės M. B. gimtadienį. Buvo tik jai pažįstami: M., S., J. bei A., pavardžių nežino. Vaikinų, kurie dalyvavo šventėje, nepažįsta. Šventėje vartojo alkoholį, daugelis buvo labai girti. Viskas buvo gerai, vienu momentu vaikinai konfliktavo tarpusavyje dėl to, kad bendraus su mergina vardu E., jos taip pat asmeniškai nepažįsta, bet muštynių nebuvo. Kai vyko šventė M. jai norėjo kažką parodyti savo telefone, ji nematė, kad ji jai prie veido priartino savo telefoną, ji apsisukinėjo ir telefonas iškrito iš jos rankų ir sudužo. Kažkas atrodo skilo, telefonas veikė, tik stiklas buvo įskylęs. Jokio konflikto tarp jos ir M. nebuvo. 00.30 val. ji išvažiavo iš šventės. Ji išvažiavo su savo draugu R.. Kartu su ja išvažiavo S.. S. paskambino savo draugui D., jis važinėja su BMW universalu. Jis turėjo pasiimti S., bet ji jo nesulaukė ir pasakė, kad važiuoja su ja, jie išvažiavo. Jau ryte, susirašinėdama su M., sužinojo, kad buvo muštynės. Ji rašė, kad atvažiavo jos draugas D. S.. Ji pasakojo, kad jis dar sudaužė galutinai jos telefoną. Taip dar sužinojo, kad buvo sudaužytas S. draugo automobilis BMW, ji aiškino, kad atvažiavo pasiimti S., jos jau nebebuvo ir tada kažkas pradėjo daužyti automobilį. Kas sudaužė automobilį ir kodėl nežino. Kad D. S. ją sumušė ji nieko neminėjo. Muštynių ji nematė (1 t., b. l. 196-197).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo L. C. parodymais, kur jis nurodo, kad 2017 m. spalio mėn., tiksliai datos jis neprisimena, jis dalyvavo jo pažįstamos M. B. gimtadienyje, kuriame buvo apie 10-15 jos draugų, iš kurių pažinojo tik A. G., D. J., kitus matė pirmą kartą. Šventė vyko Vilniaus r., už (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje. Prisimena, kad šventės metu jokie konfliktai nevyko. Šventėje dalyvavo M. du jam nepažįstami draugai iš Trakų, galimai vardu A. ir V., taip pat M. tuometinis vaikinas L. su savo draugu Š., pastarieji buvo labai ramūs, ir jis juos matė tik sodybos pastate, iš kurio jie, kiek pamena, net į lauką išėję nebuvo per visą laiką. D. J. visą laiką jo akivaizdoje elgėsi ramiai. Visi, išskyrus A., kiek pamena, vartojo alkoholį. Minėti vaikinai iš Trakų A. ir V., apsvaigę nuo alkoholio, pradėjo elgtis agresyviau ir triukšmingiau, bet kaip tai pasireiškė, neprisimena, atrodo jie prisikabino prie A., tačiau ką sakė ar darė, tiksliai jau neprisimena, rimto konflikto ar muštynių ten nebuvo, greičiausiai apsižodžiavo ir tiek. Po to jau naktį, tačiau laiko neprisimena, pamena, kad išgirdo triukšmą iš lauko pusės, išėjo į lauką ir pamatė kieme, netoli sodybos automobilį BMW 5 modelio, tamsios spalvos, jis buvo tvarkingas, nesudaužytas. Kas juo atvažiavo ir kam jis priklauso nematė, atkreipė į jį dėmesį, nes jis įvažiavo į kiemą jam matant jau naktį, šventei bevykstant. Po to jis buvo grįžęs į sodybą. Kieme buvo ramu, jokios muštynės dar nevyko, kai kurie dalyvavę gimtadienyje asmenys lakstė iš sodybos į kiemą ir atgal. Pamena, kad minėti du vaikinai iš Trakų ėjo pro jį, rėkavo ir jis iš bendro jų pokalbio turinio suprato, kad jie eina daužyti minėtą automobilį BMW bei inicijuoti muštynes su atvykusiais juo asmenimis. Konkrečiai jų pokalbio neprisimena, kas iš jų ką sakė, taip pat dėl ko jie susiruošė konfliktuoti su BMW atvykusiais asmenimis, nežino, jis pamena tik bendrai jų, ėjusių per jį, pokalbio dalį. Kai jie nuėjo į kiemą to automobilio link, jis pajuto smūgį iš nugaros į galvą. Toliau įvykius blogai prisimena, galimai prarado trumpai sąmonę, ar patyrė skausmo šoką. Vėliau paaiškėjo, kad jam kažkas davė buteliu per galvą, tačiau kaip jis nežino, jam pradėjo kraujuoti galva, netrukus prie jo priėjo A., susirinko žmonės. Jis kažkokiu būdu atsirado sodybos pastato viduje, kur A. jam plovė kraują, bandė aiškintis, kas jam sudavė, bet taip ir neišsiaiškino. Netrukus atvažiavo greitoji medicinos pagalba, policija, kas juos iškvietė nežino. Po to matė nežinia iš kur atsiradusius D. S., D. K., jie nekonfliktavo, tiesiog juos pamatė praeinančius, o gimtadienyje jie nedalyvavo, jie yra jo draugai, juos pažįsta jau senai. Nežino, kokiu būdu jie atsirado sodyboje naktį, kas juos pakvietė, matė juos labai trumpai. Kiek suprato, jie iš karto ir išvažiavo. Greitosios medicinos pagalbos automobilyje pamatė minėtus du vaikinus iš Trakų. Vienam buvo sužalota ranka, o kas atsitiko kitam neprisimena. Vaikiną su sužalota ranka medikai nuvežė į Lazdynų ligoninę, o juos į Santariškių ligoninę. Pakeliui jie nebendravo. Tad kokiu būdu jie susižalojo, jis nežino. Kas vyko kieme po to, kai sužalojo jį, nežino. Po to įvykio matė tik J., K. ir S.. Apie šį įvykį nekalbėjo, kaip suprato, jie nieko apie jį ir nežino. A. jam sakė, kad jis matė, kaip vaikinai iš Trakų daužė minėtą automobilį BMW kojomis ir rankomis, bet dėl ko nesuprato. Daugiau jis nematė ir nebendravo po įvykio nei su vienu gimtadienyje dalyvavusiu asmeniu, net ir su M., todėl daugiau nieko nežino ir neturi daugiau ką parodyti (1 t., b. l. 35-36).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo D. J. parodymais, kur jis nurodo, kad 2017 m. spalio mėn., tiksliai datos neprisimena, jis dalyvavo jo pažįstamos M. B. gimtadienio šventėje, vykusioje sodyboje už (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., už 6-7 km. nuo jo namų. Gimtadienyje dalyvavo apie 15 žmonių, iš jų pažinojo tik A. G. ir L. C.. Kitų asmenų nepažinojo. Kadangi praėjo daug laiko, jis prisimena šios dienos įvykius netiksliai ir nenuosekliai. Gimtadienyje dalyvavo du vaikinai iš Trakų, vienas vardu A., kito vardo nežino. Taip pat dalyvavo M. vaikino draugas vardu Š. Š. elgėsi ramiai ir jį prisimena tik sodybos viduje, bent jau toliau jis jokiuose konfliktuose nedalyvavo. Visi, išskyrus A., vartojo alkoholį. Vaikinai iš Trakų, kai apsvaigo, naktį, tiksliai laiko neprisimena, pradėjo inicijuoti konfliktus, taip pat prisikabino ir prie jo, dėl ko neprisimena, tačiau tai buvo be priežasties ir jam tai nepatiko, todėl jis paskambino savo draugams iš Rudaminos k. D. K. ir D. S., ir pasiūlė jiems atvažiuoti taip pat į gimtadienį, nes jis čia buvo be draugų vienas, dėl to jam buvo nesaugu. Manė, kad M. neprieštaraus, kadangi ji jo draugus gerai pažinojo ir mėgdavo leisti laiką jų kompanijoje. Kadangi jis laukė draugų, išeidavo dažnai iš sodybos į kiemą. Kažkokiu momentu, laiko neprisimena, naktį pamatė, kad į kiemą įvažiuoja automobilis BMW 5 modelio, valstybinių numerių nežino. Jame buvo du jam nepažįstami vaikinai. Netrukus pamatė, kad šį automobilį rankomis ir kojomis spardo minėti du vaikinai iš Trakų, ką kiekvienas iš jų darė neprisimena, pamena tik bendrą vaizdą, kad jie abu iš skirtingų pusių daužo šį automobilį kojomis ir rankomis, po to vienas iš jų užlipo ant šio automobilio variklio dangčio, kuris būtent, neprisimena. Kiek sudavė kiekvienas iš jų smūgių, ką darė kiekvienas iš jų konkrečiai, neprisimena. Automobilyje esantys vaikinai iš jo ir nelipo iki pat galo, o vis bandė išvažiuoti iš kiemo, bet įklimpo į balą ir negalėjo. Kieme tuo metu buvo šventės dalyviai, tik neprisimena kas, bet visi buvo tik stebėtojai. Š. prie automobilio jo daužymo metu nematė, gal jis buvo kur nors kieme, neprisimena. Po to automobiliui BMW pavyko išvažiuoti, ir jis išvažiavo. Tik tada vaikinai iš Trakų nuėjo į sodybą. Ar jie buvo sužaloti, neprisimena. Tik po to atvažiavo jo draugai S. ir K., jie užėjo į teritoriją, buvo čia gal 10-15 minučių ne daugiau, jokie konfliktai ne su kuo, jiems atvažiavus, nevyko, jam atrodo, jie ne su kuo net nebendravo, jie tiesiog pabuvo su juo ir po to jie visi išvažiavo namo. Jo jau nebuvo, kai atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba, todėl nieko apie tai nežino. Kas ir dėl ko ir kokiu būdu susižalojo to įvykio metu, jis nežino, nematė. Po šio įvykio jis daugiau nebendravo nei su M., nei su kitais įvykio dalyviais. Matė tik A., L., K. ir S., tačiau apie šį įvykį nekalbėjo. Kas buvo sugadinta automobilyje BMW neatkreipė dėmesio, bet buvo apgadintas variklio dangtis, sulaužyti veidrodėliai, tačiau tiksliai nežino. Minėtus abu vaikinus iš Trakų matė po įvykio kurį laiką savo profesinėje mokykloje, tačiau jie mokosi skirtingų specialybių, tad matė vos porą kartų, bet su jais nebendravo. Dabar jis jau ten nesimoko nuo vasaros ir jų nemato ( 2 t., b. l. 57-58).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo Š. Š. parodymais, kur jis nurodo, kad 2017-10-13 vakare buvo pakviestas į klasioko panelės M. B. gimtadienio šventę, kuri vyko Vilniaus r., kažkur už (duomenys neskelbtini), pirtelėje. Tikslaus adreso nurodyti negali. Jis atvyko apie 19.00 val. prasidėjo šventė. Šventėje susipažino su jam nepažįstamu M. draugu D. J.. Jo pažįstami, kurie buvo šventėje, tai M. ir jos draugas L. M. bei V. S. ir jo panelė J., pavardės nežino. Visi kiti nepažįstami, jų buvo apie 15 žmonių. Šventė vyko sklandžiai jokių konfliktų nieko nebuvo. Maždaug įpusėjus šventei pastebėjo, kad dingo D. J.. Kai išvažiavo M. mama jis su V. uždarė vartus. Vėliau kažkas išėjo į lauką, vartai buvo atidaryti ir atvažiavo automobilis. Jis pats to nematė, tik jam kažkas sakė, kad atvažiavo kažkoks automobilis, kad tai gali būti D. draugai. Jis tuo metu buvo pastate. Po to atvažiavo dar du automobiliai. Jis tada išėjo į lauką. Lauke buvo gan tamsu, teritorija neapšveista. Matėsi, kad yra 3 automobiliai, kokie nežino, neįsidėmėjo ir buvo daug žmonių. Atvažiavusių buvo apie 10-12, tiksliai pasakyti negali. Kai jis išėjo, asmenys rėkavo, vyko konfliktas, dėl ko, nežino, muštynių nematė. Jis priėjo arčiau, paklausė, kas čia vyksta ir iš tamsios pusės, prie automobilio jam kažkas sudavė smūgį į galvą į kairę pusę. Kas jam sudavė nežino, nematė šio žmogaus, smūgis buvo iš tamsos, smūgis buvo vienas. Sudavęs smūgį nieko nekalbėjo, nereikalavo. Jam pasirodė, kad buteliu, bet gal ir kitu sunkiu daiktu. Jis nuo skausmo ir suduoto smūgio buvo šoke, kažkodėl pamanė, kad jam suduotas smūgis buteliu ir kad gali suduoti dar vieną, todėl greitai iš ten pasitraukė, nuėjo į pastato vidų. Jis nuvalė kraują. Kadangi pagalvojo, kad paskui jį tas užpuolęs gali bėgti, nuėjo į miškelį. Taip pat paskambino 112, pranešė kas vyksta, bet negalėjo nurodyti adreso. Miškelyje prabuvo apie pusvalandį. Kai grįžo jau automobiliai buvo išvažiavę, iki jam ateinant buvo policija ir greitoji, bet jie jau irgi išvažiavo. M. tėvas jam pirtyje nuplovė kraują ir po to nuvežė namo. Įvykio metu buvo sumuštos ir panelės, ir kiti vaikinai iš jų kompanijos. Kai jie kalbėjosi su draugais jau po įvykio, visi sako, kad juos sumušė J. draugai iš (duomenys neskelbtini), bet kokia priežastis jis nežino. Nieko iš (duomenys neskelbtini) nepažįsta, jokių konfliktų nėra buvę. Įvykio metu patyrė sužalojimus ir fizinį skausmą, bet rimtesnių sužalojimų nepatyrė. Jis nežino, kas jam sudavė, todėl pretenzijų nereikš. Nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju, tiesiog yra įvykio liudininkas. Į medikus po įvykio nesikreipė. Pas teismo medicinos ekspertus nevažiuos. Iš atvykusių asmenų nieko atpažinti negalės, nes nematė jų veidų tamsoje (1 t., b. l. 39-40).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo D. K. parodymais, kur jis nurodo, kad atvykus į sodybą, prie kiemo stovėjo automobilis BMW 5 modelio, valstybinių numerių nežino, tamsiai mėlynos spalvos, kuriame buvo išdaužyti veidrodėliai, sulankstytas variklio dangtis. Kitų apgadinimų jis neprisimena. Šio automobilio vairuotojas buvo D. A.. Jis kvietė policijos pareigūnus dėl automobilio apgadinimo. Apie automobilio sudaužymą žino tik iš J. pasakojimo, nes jis matė, kaip du M. draugai sudaužė BMW automobilį. Dėl ko nesakė. (2 t., b. l. 64-65).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos E. B. parodymais, kur jis nurodo, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Įvykį, įvykusį adresu Vilniaus r., Marijampolio sen., Užupėnų k. (duomenys neskelbtini), kur galėjo įvykti konfliktas jaunų žmonių kompanijos baliaus metu, ji prisimena labai miglotai. Pamena, kad jos ekipažą VA VPK OVS išsiuntė ten dėl vykstančių muštynių, kadangi į minėtą balių atvyko merginos, kurį ten šventė gimtadienį, buvęs vaikinas, kuris ir inicijavo muštynes su baliuje dalyvavusiais asmenimis, ar jie jį sumušė, tiksliai neprisimena. Dėl kokios būtent priežasties įvyko minėtos muštynės ir kaip apskritai pasireiškė bei vyko konfliktas ir/ar muštynės, ji neprisimena. Prisimena, kad ten taip pat buvo atvažiavęs greitosios pagalbos ekipažas, tačiau dėl ko būtent ir keliems žmonėms reikėjo medicinos pagalbos, ji neprisimena. Taip pat prisimena, kad įvykio vietoje jai kažkas sakė, kad konflikto metu buvo apgadintas tamsios spalvos automobilis BMW markės, tačiau neprisimena visiškai, kokiomis aplinkybėmis, kas jį ir kokiu būdu bei dėl ko apgadino ir ar tos aplinkybės iš vis buvo nustatytos. Minėtas automobilis buvo įvykio vietos teritorijoje, tiksliai vietos neprisimena, kurioje jis stovėjo, kai ten atvyko. Kiek prisimena, ten buvo daug išgėrusio jaunimo ir jie aiškiai negalėjo patys paaiškinti kaip pasireiškė tarp jų konfliktas, ten vyko didelis chaosas. Kokių tiksliai veiksmų pareigūnai ėmėmės įvykio vietoje neprisimena, prisimena, kad užrašinėjo visų įvykio vietoje buvusių asmenų anketinius duomenis. Kaip visada, apie šį įvykį buvo informuotas VA VPK OVS, ji surašė tarnybinį pranešimą apie įvykio aplinkybes, kurio turinio jau neprisimena. Asmenų, vardu D. A., A. Č. ir V. S., ji nepažįsta. Įvykio vietoje jokių jai pažįstamų asmenų taip pat nebuvo. Kam priklausė apgadintas automobilis, neprisimena, taip pat neprisimena, ar įvykio vietoje ji kontaktavo su minėto automobilio savininku, vairuotoju, ar keleiviais (1 t., b. l. 85-86).

Objektų apžiūros protokolu, kuriame buvo apžiūrėtas garso įrašas, iš kurio matyti, kad 2017-10-14 Pagalbos centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas pranešimas dėl įvykio, adresu (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., buvo skambinta iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė 2,59 min. Perklausant pokalbį girdėti moteriškas balsas, 112 darbuotojos ir D. A. balsai. D. A., atsakydamas į klausimus, pokalbio pradžioje paaiškino, kad jam automobilį sudaužė. Nurodė, kad tai buvo (duomenys neskelbtini) D. A. sakė, kad jis atvažiavo pasiimti savo panelės, buvo blaivus, jį užpuolė girti asmenys, visą mašiną apdaužė, draugui ranką sulaužė, kitam trenkė į nosį. Jo automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį sudaužė per 15 min. Tai padarė nepažįstami asmenys (1 t., b. l. 129-131).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame D. A. atpažino vaikiną Nr. 6, t. y. V. S. bei nurodė kad tas vaikinas, kuris 2018-10-13 įvykio metu kumščiu daužė jo automobilio dureles, .t. y. apie 4 kartus sudavė per jo automobilio dureles vairuotojo pusėje. Jį atpažino pagal jo veido bruožus, jo tamsius plaukus, žvilgsnį, bendrą veido mimiką (1 t., b. l. 150-153).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, jog 2018-05-24 liudytojas A. G. atpažino V. S., kaip asmenį nuotraukoje Nr. 1 , nurodė kad tas vaikinas yra iš Trakų, kuris buvo M. B. gimtadienio metu ir jis matė kaip jis buvo užšokęs ant BMW automobilio variklio dangčio. Prisimenu jo veido bruožus ( 1 t.186-188 b.l.).

Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, jog 2018-05-24 liudytojas A. G. atpažino A. Č., kaip vaikiną iš 2 nuotraukos, kaip šviesiaplaukį tas kuris buvo M. B. gimtadienio metu ir matė kaip jis daužė atvažiavusį automobilį, jį atpažino pagal veido bruožus. ( 1 t.189--191 b.l.).

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamųjų V. S. ir A. Č. kaltė, dėl jiems inkriminuojamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta. Kaltinamųjų kaltę patvirtina jų pačių kaltės pripažinimas, nukentėjusiojo parodymai, liudytojų apklausos protokoluose, parodymų atpažinimo, daiktų ir objektų apžiūros protokuoluose užfiksuoti duomenis.

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ši nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Nagrinėjamu atveju, abejonių nekelia, jog įvykis vyko viešoje vietoje – Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) nuomojamos sodybos teritorijoje. Pagal nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 284 straipsnis, V. S. ir A. Č. padarytai veikai pritaikytas tinkamai. V. S. ir A. Č. veiksmai – automobilio daužymas, spardymas kojomis į įvairias automobilio vietas naudojimas viešoje vietoje – laikytini įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmai, kuriuo akivaizdžiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtį. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pvz., tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Nagrinėjamu atveju matyti, nukentėjusiajam atvažiavus į sodybą, kaltinamieji be jokios priežasties bandė atidaryti dureles, jų neatidarę ėmė daužyti ir kojomis spardyti nukentėjusiojo automobilį. Todėl toks kaltinamųjų elgesys vertinamas kaip įžūlus agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ir nukreiptas viešajai tvarkai pažeisti.

LR BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dvejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, Nr. 2K-90/2013). Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais, nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio, atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį. Paprastojo bendrininkavimo atveju dažniausiai visi bendrininkai tiesiogiai dalyvauja atlikdami objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos požymius sudarančius veiksmus (visus ar atskirą jų dalį). Tačiau nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą: palaužia nukentėjusiųjų pasipriešinimą, neleidžia jiems pabėgti ir pan. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-502/2009, Nr. 2K-89-139/2016). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kuria forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais), bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Įrodinėjant susitarimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Apie buvusį susitarimą ir jo pobūdį sprendžiama iš kaltininkų atliktų veiksmų. Tais atvejais, kai kaltininkai supranta vieni kitų veiksmus, jiems pritaria, suvokia daromos veikos pobūdį, laikoma, kad jie veikia kaip bendravykdytojai. Nagrinėjimu atveju nustatyti, jog veiksmus atliko abu kaltinamieji. Todėl jie abu veikė kaip bendravykdytojai. Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamųjų kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji V. S. ir A. Č. bendrais veiksmais pažeidė viešąją tvarką, todėl jų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Dėl atsakomybės individualizavimo ir baudžiamojo poveikio priemonių

V. S. padarė veiką, kuri įstatymo leidėjų yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3d.). Jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino nusikaltęs ir gailisi bei atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis V. S. atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Jis susitaikė su nukentėjusiuoju D. A.. Posėdžio metu pateikė taikos sutartį, kurioje nurodė, jog jis pilnai pripažįsta savo kaltę dėl nusikaltimo D. A. atžvilgiu , padarymo, gailisi ir prašo atleisti. D. A. posėdžio metu teigė, jog kaltinamajam atleido ir pretenzijų neturi. Prašo bylą nutraukti. Prokurorė su tuo taip pat sutiko. LR BK 38 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis V. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, atlygino savo padarytos žalos dalį ir nukentėjusysis sutiko taikytis, atleido kaltinamajam, jam jokių pretenzijų neturi. Jo padarytas nusikaltimas priskiriama nesunkiam nusikaltimui (BK 11 str.). Kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, neteistas. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, jog jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas kitoje baudžiamojoje byloje. Tačiau šiuo aspektu svarbu pažymėti, jog jo atžvilgiu joks apkaltinamasis nuosprendis dar nėra priimtas, todėl yra laikomas neteistu. Vien tas faktas, jog yra atliekamas tyrimas nepagrindžia jo kaltės padarius dar ir kitą nusikalstamą veiką, be to posėdžio metu nurodė, jog kaltės kitame ikiteisminio tyrime nepripažįsta. Šioje baudžiamojoje byloje atsiprašė nukentėjusiojo, dėjo visas pastangas, kad atlyginti nukentėjusiajam žalą. Todėl teismas turi pakankamą pagrindą manyti, jog išvadas padarė ir ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys. Todėl atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 38 str.).

LR BK 67 straipsnis nustato, jog pilnamečiui asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus.

BPK 1 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad V. S. savo veiksmais sutrikdė viešąją tvarką bei siekiant adekvačios pusiausvyros tarp įstatymo saugomų gėrių ir jo padarytos veikos, bei siekiant nesudaryti kaltininkui nebaudžiamumo nuotaikos tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemones 15 MGL dydžio įmoką, nustatant 6 mėnesių sumokėjimo terminą bei 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

V. S. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsitesiėjus panaikintina.

A. Č. padarė veiką, kuri įstatymo leidėjų yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3d.). Jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino nusikaltęs ir gailisi bei atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje. Teisminio nagrinėjimo metu atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą Posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, jog pretenzijų neturi. Šią nusikalstamą veiką A. Č. padarė būdamas nepilnamečiu.

Teismo vertinimu kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosiso atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu

Pagal BK 93 str. teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms, t. y. toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nepilnametis, jis turi būti pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusiojo asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą; 2) pripažintas ribotai pakaltinamu; 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, iš BK 93 str. matyti, kad šių nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

Kadangi A. Č. būdamas nepilnamečiu padarė vieną nesunkų nusikaltimą, visiškai prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jis yra neteistas, nors baustas administracine tvarka. Tačiau šiuo apspektu svarbu pažymėti, jog atlygino padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam D. A., atsiprašė nukentėjusiojo, savo elgesį vertino kritiškai. Teismas pagrįstai mano, kad ateityje A. Č. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas daro išvadą, jog yra visos BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardytos būtinos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. Č., kuris nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. BK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Atsižvelgiant į A. Č., kuris nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, asmenybę, socialinę brandą ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, skirtinos auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas vieneriems metams.

A. Č. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsitesiėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304-305, 307 str. , teismas,-

nusprendžia:

V. S. ( V. S.) padariusį nusikaltimą numatytą BK 284 straipsnyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, esant LR BK 38 straipsnyje numatytiems pagrindams bei baudžiamąją bylą V. S. nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktu, 70, 71 straipsniu, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemones - 15 MGL, tai yra 564,90 EUR (penki šimtai šešiasdešimt keturi eurai, 90 eurocentų), dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoka turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą bei 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokami darbai turi būti atlikti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. Č. ( A. Č.) padariusį nusikaltimą numatytą BK 284 straipsnyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis LR BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, A. Č. paskirti auklėjamojo poveikio priemones - elgesio apribojimą 6 ( šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per nustatytą laiką būti namuose nuo 23 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, taip pat tęsti darbą.

A. Č. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė