- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-25
- Bylos Nr.
- I1-5097-505/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00673-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Daina Kukalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (reg. Nr. DOK-12407, b. l. 17–21) nurodė bei jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2021 m. sausio 4 d. į Marijampolės pataisos namų depozitinę sąskaitą pareiškėjo vardu buvo gauti 58,00 Eur, tačiau šios lėšos nebuvo perkeltos į nuteistųjų apsipirkimo įstaigos parduotuvėje žiniaraštį, todėl pareiškėjas pagal patvirtintą grafiką 2021 m. sausio 7 ir 14 dienomis neturėjo galimybės apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Pažymėjo, kad Marijampolės pataisos namai nesilaikė teisės aktų reikalavimų, kadangi pareiškėjo vardu į Marijampolės pataisos namų depozitinę sąskaitą pervestų piniginių lėšų laiku neperkėlė į nuteistųjų apsipirkimo įstaigos parduotuvėje žiniaraštį, dėl to pareiškėjas net du kartus negalėjo apsipirkti parduotuvėje. Akcentavo, jog pareiškėjas dėl šios problemos kreipėsi į Marijampolės pataisos namus bei Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurie pripažino padarytą klaidą. Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, sveikatos sutrikimais. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 25–29).
Nurodė, jog nuteistųjų apsipirkimo įstaigos parduotuvėje žiniaraščiai formuojami iš nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio likučio automatiniu būdu, tačiau dėl techninės klaidos apskaitos programoje pareiškėjo lėšų likutis nebuvo perkeltas į apsipirkimo žiniaraštį. Pažymėjo, kad dėl šios techninės klaidos, kai pareiškėjo pinigai automatiniu būdu nebuvo perkelti į apsipirkimo žiniaraščius, yra atsakinga Marijampolės pataisos namų darbuotoja, kuri į formuojamus sąrašus neįtraukė pareiškėjo pavardės. Atsakovės atstovo įsitikinimu, pareiškėjas nepasinaudojo galimybe kreiptis į pataisos įstaigos administraciją dėl papildomo apsipirkimo laiko suteikimo ir tik praėjus pirkimo laikui kreipėsi į administraciją dėl išaiškinimo, kodėl negali apsipirkti, nors sąskaitoje piniginės lėšos yra gautos. Mano, kad pareiškėjui dėl programos techninės klaidos nesudarius sąlygų du kartus apsipirkti įstaigos parduotuvėje buvo kilęs laikinas nepatogumas, kuris pagal galimybes per kuo trumpesnį laiką buvo pašalintas ir todėl negalėjo sukelti tokių išgyvenimų ar neigiamų psichologinių padarinių, tariamo orumo žeminimo, kuris galėtų būti įvertintas neturtinės žalos atlyginimo priteisimu. Teigė, kad pareiškėjas į psichologus dėl neužtikrintos galimybės apsipirkti įstaigos parduotuvėje nėra kreipęsis, todėl vien priežastis, jog pareiškėjas yra pasipiktinęs ir turi neigiamą požiūrį į bausmių vykdymo sistemą, nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui. Akcentavo ir tai, jog pareiškėjas kalinimo įstaigoje yra aprūpinamas maistu. Atsakovės atstovo nuomone, Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, laiku neperkėlus pareiškėjo lėšų į nuteistųjų apsipirkimo įstaigos parduotuvėje žiniaraštį ir dėl to pareiškėjui pagal patvirtintą grafiką 2021 m. sausio 7 ir 14 dienomis neturėjus galimybės apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovė arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad, pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Kaip minėta, netinkamas laikymo sąlygas pareiškėjas grindžia tuo, kad laiku nebuvo perkeltos jo lėšos į nuteistųjų apsipirkimo įstaigos parduotuvėje žiniaraštį, todėl jis pagal patvirtintą grafiką net du kartus, t. y. 2021 m. sausio 7 ir 14 dienomis, negalėjo apsipirkti parduotuvėje.
Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad 2021 m. sausio 4 d. į Marijampolės depozitinę sąskaitą pareiškėjo vardu buvo gauti 58,00 Eur (b. l. 3), kurie nepažeidžiant Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 4/07-137 patvirtintoje Marijampolės PN nuteistųjų perlaidomis, grynais pinigais bei banko pervedimais gautų pinigų užskaitymo į asmenines sąskaitas tvarkoje nustatytų terminų, t. y. „atsiųsti pinigai <...> į nuteistųjų asmenines sąskaitas užskaitomi ne vėliau kaip per dvi darbo dienas, o sąrašai į parduotuvę ruošiami vėliau, po įvykdytų visų privalomų atskaitymų“, buvo įskaityti į pareiškėjo asmeninę sąskaitą (b. l. 2, 39, 40).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 97 straipsnis numato nuteistųjų teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 35 punktą, paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaromos sąlygos apsipirkti pataisos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje ne rečiau kaip kartą savaitę.
BVK 92 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė pataisos įstaigoje turėti asmeninių daiktų. Šio straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę turėti šiuos asmeninius daiktus – maisto produktus (išskyrus maisto produktus, kuriuos prieš vartojimą būtina termiškai apdoroti), laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, barzdaskutę, higienos ir kanceliarijos reikmenis ir kitus daiktus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms grupėms priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašai nustatomi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. BVK 92 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmeninius daiktus nuteistieji įsigyja įgyvendindami šio Kodekso 93, 95 ir 97 straipsniuose nustatytas teises. BVK 97 straipsnio 2 dalis nustato, kad atvirojoje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji asmeninius daiktus perkasi savarankiškai. Kitų nuteistųjų apsipirkimą organizuoja pataisos įstaiga.
Marijampolės PN pateiktas į bylą nuteistųjų apsipirkimo parduotuvėje 2021 m. sausio mėnesio grafikas patvirtina, jog pareiškėjui, atliekančiam bausmę Marijampolės PN 7 būryje, apsipirkimas parduotuvėje buvo numatytas 2021 m. sausio 7, 14, 21 ir 28 dienomis (b. l. 32), tačiau, kaip nurodo pareiškėjas, jam galimybė apsipirkti parduotuvėje 2021 m. sausio 7 d. ir 14 d. buvo apribota dėl to, kad laiku nebuvo perkeltos jo lėšos į nuteistųjų apsipirkimo įstaigos parduotuvėje žiniaraštį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 22 d. dėl šio įvykio kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, kuri jam atsakė, jog formuojant apsipirkimo žiniaraščius, pagal kuriuos galima apipirkti parduotuvėje, dėl programos klaidos pareiškėjo pavardė sąrašuose suformuota nebuvo, todėl pareiškėjo už šiuos nesklandumus buvo atsiprašyta (b. l. 2).
Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 18 d. su skundu kreipėsi ir į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2021 m. kovo 15 d. raštu pareiškėjui atsakė, kad nuteistųjų apsipirkimo įstaigos parduotuvėje žiniaraščiai formuojami iš nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio likučio automatiniu būdu, tačiau dėl techninės klaidos apskaitos programoje pareiškėjo lėšų likutis nebuvo perkeltas į apsipirkimo žiniaraštį, bei konstatavo, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas (b. l. 5).
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui kalint Marijampolės PN 2021 m. sausio 7 ir 14 dienomis nebuvo sudarytos sąlygos apsipirkti kalinimo įstaigos parduotuvėje, t. y. nebuvo užtikrintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 35 punkto reikalavimas Marijampolės PN laiku perkelti lėšas į nuteistųjų apsipirkimo įstaigos parduotuvėje žiniaraštį.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nors pareiškėjas skunde nurodė dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyręs fizinių nepatogumų, sveikatos sutrikimų, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovės atstovas į bylą pateikė Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus pažymą (b. l. 33), kurioje nurodoma, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Marijampolės PN, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. sausio 25 d. dėl neužtikrintos galimybės apsipirkti parduotuvėje į psichologus nesikreipė. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl papildomo apsipirkimo laiko suteikimo, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų sutrikusi sveikata dėl šių nepatogumų. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dėl negalėjimo apsipirkti parduotuvėje kreipėsi tik praėjus 2021 m. sausio 7 d. ir 14 d. apsipirkimo laikui, todėl, teismo vertinimu, sukelti pareiškėjui nepatogumai nebuvo itin dideli ir reikšmingi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BVK 173 straipsnio 5 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu nuteistieji aprūpinami nemokamai. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas kalinimo įstaigoje yra aprūpinamas maistu, o parduotuvės paslaugos suteikiamos kaip papildomas apsipirkimas būtiniausių reikmenų. Pažymėtina, jog pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu negalėjo įvardyti prekių, kurios 2021 m. sausio 7 ir 14 dienomis buvo būtinos pareiškėjui įsigyti.
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gindami visuotinai įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to matyti, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Byloje nenustatęs, kad dėl apribotos galimybės apsipirkti kalinimo įstaigos parduotuvėje 2021 m. sausio 7 ir 14 dienomis pareiškėjui kilo sunkesnių padarinių, nenustatęs, kad tokių teisės aktų pažeidimų sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovės atstovui neveikiant taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo K. K. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista.
Pareiškėjo reikalavimą dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.