Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elameta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raben Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Ieškovė UAB ,,Elameta“ ir atsakovė UAB „Raben Lietuva“ 2021 m. birželio 22 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį, užsakymo Nr. 921810622071160 dėl tarptautinio krovinio pervežimo iš Belgijos į Lietuvą CMR nurodytomis sąlygomis (e.b.l. 35-36, tomas 1). Krovinys buvo priimtas iš siuntėjo ir pakrautas (e.b.l. 37-43, tomas 1), tačiau sutartyje nustatytu laiku CMR važtaraštyje nurodytu adresu gavėjui nepristatytas. Dėl minėtų aplinkybių ginčo tarp šalių nekilo.

Ieškovė 2021 m. liepos 19 d. pateikė pretenziją atsakovei dėl 1621,45 EUR nuostolių už prarastą krovinį atlyginimo (e.b.l. 55, tomas 1). Atsakovė atlygino ieškovei 1385,00 EUR sumą, dėl likusios ieškovės reikalaujamos atlyginti 235,45 EUR nuostolių sumos, kurią ieškovė sumokėjo kaip dalyvio mokestį aukcione, kuriame buvo įsigytas prarastas krovinys, tarp šalių kilo ginčas, ar ši suma pagal CMR konvenciją įtraukiama į krovinio praradimu atlygintinų nuostolių sumą.

Pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą krovinio pervežimo sutartį buvo vežama už užmokestį kelių transporto priemone, krovinio siuntimo ir gavimo vieta yra skirtingose valstybėse, kurios abi yra CMR konvencijos narės, todėl minėtos sutarties pagrindu tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams reguliuoti taikytinos CMR konvencijos normos.

Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 1 punktas krovinio praradimą apibrėžia kaip krovinio nepristatymą per 30 dienų nuo šalių sutartos pristatymo datos arba per 60 dienų nuo krovinio priėmimo pervežimui. Vežėjo atsakomybė nustatyta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje: vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Šioje CMR konvencijos normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui, t.y. vežėjo atsakomybė preziumuojama. Krovinio pristatymo fakto įrodinėjimo našta tenka vežėjui. Vežėjas turi įrodyti, kad atliko visus CMR konvencijos 13 straipsnio 1 punkte numatytus krovinio perdavimo veiksmus.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl krovinio praradimo fakto, jam esant vežėjo dispozicijoje, taip pat dėl vežėjo kaltės, praradus krovinį, pretenzijos pareiškimo ir senaties terminų bei to, kad prarasto krovinio savininku yra ieškovė. Todėl teismas krovinio praradimo aplinkybių neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Krovinio praradimo atveju atlygintinos žalos dydį reglamentuoja CMR konvencijos 23 straipsnio 1 punktas – nustatant prarasto krovinio vertę, remiamasi jo verte, kokia ji buvo toje vietoje ir tuo laiku, kai krovinys buvo priimtas vežti. Krovinio rinkos vertė jo priėmimo vežti metu ir priėmimo vežti vietoje nustatoma pagal krovinį lydinčioje sąskaitoje – faktūroje nurodytą krovinio vertę, kuri nagrinėjamu atveju sudaro 1385,00 EUR už 3 vnt. prekių. Ieškovė taip pat patyrė 235,45 EUR aukciono, kuriame buvo įsigytos prekės, mokesčio išlaidų. Prekių kaina neviršija CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje numatytos maksimalios kompensacijos sumos, taikytinos krovinio praradimo atveju. Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalį krovinio praradimo atveju be krovinio vertės kompensavimo atlyginamas ir užmokestis už vežimą bei kiti su vežimu susiję mokesčiai bei patirtos išlaidos.

Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad sprendžiant klausimą, ar reikalaujamos priteisti sumos laikytinos kitomis su vežimu susijusiomis įmokomis, turi būti nustatomas tiesioginis priežastinis ryšys tarp netinkamo pervežimo įvykdymo ir krovinio siuntėjo ar gavėjo privalomai atliktų išlaidų; jeigu yra tiesioginis priežastinis ryšys, tai laikytina, kad tai įmokos, susijusios su vežimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008). CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalis nustato, kad turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavos ir mokesčiai bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami. CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalyje tik abstrakčiai apibrėžiama, kokios išlaidos turėtų būti priskiriamos prie kitų su vežimu susijusių mokėjimų. CMR konvencijoje nedetalizuota, kas laikytina kitais su vežimu susijusiais mokėjimais, todėl kiekvienu atveju tai yra įrodinėjimo dalykas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad 235,45 EUR aukciono mokestis, sumokėtas

įsigyjant ginčo krovinį, priskirtinas kitoms su vežimu susijusiomis įmokomis, t. y. neįrodinėjo aukciono mokesčio tiesioginio priežastinio ryšio su netinkamu krovinio pervežimu. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog aukciono mokestis buvo įskaičiuotas į krovinio kainą, jis taip pat nepriskirtinas prie muitų ir kitų mokesčių, kompensuojamų pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalį; šis mokestis priskirtinas prie CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalyje numatytų nekompensuojamų mokesčių. Prarasto krovinio vertę teismas nustato pagal prie CMR važtaraščio pridėtoje sąskaitoje nurodytą krovinio vertę. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog prarasto krovinio vertė priėmimo pervežimui vietoje ir priėmimo vežti metu buvo didesnė, nei nurodyta minėtoje sąskaitoje.

Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog krovinys prarastas dėl didelio atsakovės neatsargumo, prilygintino tyčiniams veiksmams, nepagrįstas byloje esančiais įrodymais, o grindžiamas tik subjektyviomis ieškovės prielaidomis. Todėl nėra pagrindo konstatuoti CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą netaikyti vežėjo atžvilgiu CMR konvencijos numatytų vežėjo atsakomybės apribojimų.

Atsakovė 2021 m. gruodžio 8 d. bankiniu pavedimu pervedė į ieškovės banko sąskaitą 1385,00 EUR krovinio praradimu padarytiems nuostoliams atlyginti (e.b.l. 153, tomas 1). Minėta suma atitinka kompensacijos, apskaičiuotos pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 1 punkte nustatytas taisykles dydį, t. y. apima prarasto krovinio vertę, nurodytą krovinį lydinčioje sąskaitoje – faktūroje bei visus su netinkamu vežimu susijusias išlaidas. Aukciono mokestis yra susijęs su prekių įsigijimu, tačiau ne su netinkamu krovinio pervežimu, jis taip pat neįskaičiuotas į prekių kainą. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 235,45 EUR aukciono mokesčio priteisimo atmetamas.

Pagal CMR konvencijos 27 straipsnį ieškovas turi teisę reikalauti 5 proc. metinių palūkanų nuo sumos, skirtos kompensacijai. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, tai nuo ieškinio pareiškimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė reikalavimą atsakovei sumokėti kompensaciją 2021 m. liepos 19 d. Atsakovė 1385,00 EUR kompensacijos sumą sumokėjo 2021 m. gruodžio 8 d., todėl iš atsakovės ieškovei priteisiamos 5 proc. metinės palūkanos nuo kompensacijos sumos iš viso už 142 dienas, kas sudaro 26,94 EUR. Kadangi ieškinio pareiškimo metu kompensacija jau buvo sumokėta, palūkanos už priteistą palūkanų sumą nepriteisiamos (CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raben Lietuva“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elameta“ 26,94 EUR (dvidešimt šešis eurus, devyniasdešimt keturis euro centus) palūkanų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raben Lietuva“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elameta“ 1,76 EUR žyminio mokesčio ir 165,84 EUR išlaidų už advokato teisines paslaugas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elameta“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raben Lietuva“ 764,08 EUR (septynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus, aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.