- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-15
- Bylos Nr.
- e2A-2487-392/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02072-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- UAB „Elameta“
- Atsakovas
- UAB „Raben Lietuva“
- Kategorijos
- 2.6.26Vežimas
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius išnagrinėjo ieškovės UAB „Elameta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Elameta“ ieškinį atsakovei UAB „Raben Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Elameta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Raben Lietuva“ 235,45 Eur skolą, 39,73 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė pagal ieškovės 2021-06-22 užsakymą vykdė tarptautinį krovinio pervežimą iš Belgijos į Lietuvą. Krovinys buvo prarastas neaiškiomis aplinkybėmis. Atsakovė atlygino tik dalį prarasto krovinio vertės, liko neatlygintas ieškovės sumokėtas aukciono mokestis, kuriame ieškovė įsigijo prarastas prekes, taip pat palūkanos.
2. Atsakovė UAB „Raben Lietuva“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad aukciono mokestis nepriskirtinas prie su krovinio vežimu susijusių išlaidų, todėl pagal CMR konvenciją neatlygintinas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-07-13 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Raben Lietuva“ ieškovei UAB „Elameta“ 26,94 Eur palūkanų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės UAB „Raben Lietuva“ ieškovei UAB „Elameta“ 1,76 Eur žyminio mokesčio ir 165,84 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas. Priteisė iš ieškovės UAB „Elameta“ atsakovei UAB „Raben Lietuva“ 764,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimo esminiai motyvai:
3.1. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2021-06-22 sudarė krovinio pervežimo sutartį, užsakymo Nr. 921810622071160 dėl tarptautinio krovinio pervežimo iš Belgijos į Lietuvą CMR nurodytomis sąlygomis. Krovinys buvo priimtas iš siuntėjo ir pakrautas, tačiau sutartyje nustatytu laiku CMR važtaraštyje nurodytu adresu gavėjui nepristatytas. Dėl minėtų aplinkybių ginčo tarp šalių nekilo. Ieškovė 2021-07-19 pateikė pretenziją atsakovei dėl 1 621,45 Eur nuostolių už prarastą krovinį atlyginimo. Atsakovė atlygino ieškovei 1 385,00 Eur sumą, dėl likusios ieškovės reikalaujamos atlyginti 235,45 Eur nuostolių sumos, kurią ieškovė sumokėjo kaip dalyvio mokestį aukcione, kuriame buvo įsigytas prarastas krovinys, tarp šalių kilo ginčas, ar ši suma pagal CMR konvenciją įtraukiama į krovinio praradimu atlygintinų nuostolių sumą;
3.2. Teismas pažymėjo, kad krovinio praradimo atveju atlygintinos žalos dydį reglamentuoja CMR konvencijos 23 straipsnio 1 punktas – nustatant prarasto krovinio vertę, remiamasi jo verte, kokia ji buvo toje vietoje ir tuo laiku, kai krovinys buvo priimtas vežti. Krovinio rinkos vertė jo priėmimo vežti metu ir priėmimo vežti vietoje nustatoma pagal krovinį lydinčioje sąskaitoje-faktūroje nurodytą krovinio vertę, kuri nagrinėjamu atveju sudaro 1 385 Eur už 3 vnt. prekių. Ieškovė taip pat patyrė 235,45 Eur aukciono, kuriame buvo įsigytos prekės, mokesčio išlaidų. Prekių kaina neviršija CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje numatytos maksimalios kompensacijos sumos, taikytinos krovinio praradimo atveju. Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalį krovinio praradimo atveju be krovinio vertės kompensavimo atlyginamas ir užmokestis už vežimą bei kiti su vežimu susiję mokesčiai bei patirtos išlaidos. Turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavos ir mokesčiai bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami. CMR konvencijoje nedetalizuota, kas laikytina kitais su vežimu susijusiais mokėjimais, todėl kiekvienu atveju tai yra įrodinėjimo dalykas;
3.3. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog 235,45 Eur aukciono mokestis, sumokėtas įsigyjant ginčo krovinį, priskirtinas kitoms su vežimu susijusiomis įmokomis, t. y. neįrodinėjo aukciono mokesčio tiesioginio priežastinio ryšio su netinkamu krovinio pervežimu. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog aukciono mokestis buvo įskaičiuotas į krovinio kainą, jis taip pat nepriskirtinas prie muitų ir kitų mokesčių, kompensuojamų pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalį; šis mokestis priskirtinas prie CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalyje numatytų nekompensuojamų mokesčių. Prarasto krovinio vertę teismas nustato pagal prie CMR važtaraščio pridėtoje sąskaitoje nurodytą krovinio vertę. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog prarasto krovinio vertė priėmimo pervežimui vietoje ir priėmimo vežti metu buvo didesnė, nei nurodyta minėtoje sąskaitoje;
3.4. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, jog krovinys prarastas dėl didelio atsakovės neatsargumo, prilygintino tyčiniams veiksmams, nepagrįstas byloje esančiais įrodymais, o grindžiamas tik subjektyviomis ieškovės prielaidomis. Todėl nėra pagrindo konstatuoti CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą netaikyti vežėjo atžvilgiu CMR konvencijos numatytų vežėjo atsakomybės apribojimų;
3.5. Atsakovė 2021-12-08 bankiniu pavedimu pervedė į ieškovės banko sąskaitą 1 385,00 Eur krovinio praradimu padarytiems nuostoliams atlyginti. Minėta suma atitinka kompensacijos, apskaičiuotos pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 1 punkte nustatytas taisykles dydį, t. y. apima prarasto krovinio vertę, nurodytą krovinį lydinčioje sąskaitoje-faktūroje bei visus su netinkamu vežimu susijusias išlaidas;
3.6. Pagal CMR konvencijos 27 straipsnį ieškovas turi teisę reikalauti 5 proc. metinių palūkanų nuo sumos, skirtos kompensacijai. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, tai nuo ieškinio pareiškimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė reikalavimą atsakovei sumokėti kompensaciją 2021-07-19. Atsakovė 1 385 Eur kompensacijos sumą sumokėjo 2021-12-08, todėl teismas nusprendė iš atsakovės ieškovei priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo kompensacijos sumos iš viso už 142 dienas 26,94 Eur. Kadangi ieškinio pareiškimo metu kompensacija jau buvo sumokėta, palūkanos už priteistą palūkanų sumą nepriteisiamos (CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalis);
3.7. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Ieškovė (apeliantė) UAB „Elameta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-13 sprendimą dalyje, kuria ieškinio dalis atmesta, ir dalyje, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, bei šiose dalyse priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį pilnai tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl krovinio praradimo fakto, jam esant vežėjo dispozicijoje, taip pat dėl vežėjo kaltės ir t.t. Skundžiamoje sprendimo dalyje teismo nurodoma, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, jog krovinys prarastas dėl didelio atsakovės neatsargumo, prilygintino tyčiniams veiksmams, nepagrįstas byloje esančiais įrodymais, o grindžiamas tik subjektyviomis ieškovės prielaidomis, tačiau akcentuotina, kad ši įrodinėjimo našta teismo perkelta ieškovei nepagrįstai. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalį vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą; vežėjas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, jei įrodo, kad padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, jog būtų išvengta žalos (CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalis, kt.). Įrodinėjimo našta, kad nuostolių nebuvo galima išvengti, pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalies nuostata tenka vežėjui. Tuo tarpu teismas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai šią naštą priskyrė ieškovei. Ieškovė ne kartą prašė atsakovės pateikti duomenis, dėl kokių priežasčių krovinys jai nebuvo pristatytas, tačiau atsakovė jokių su tuo susijusių duomenų nepateikė, tai nebuvo nustatyta ir byloje, nes atsakovė net neįrodinėjo byloje, kad padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, jog būtų išvengta žalos, iš ko darytina išvada, kad krovinys prarastas dėl didelio atsakovės neatsargumo, kuris prilyginamas tyčiniams veiksmams;
4.2. Bet kuriuo atveju, net ir pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalį yra numatyta, jog turi būti kompensuojama ne tik paties krovinio vertė, bet ir visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio. CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies nuostata dėl pareigos kompensuoti kitus su vežimu susijusius mokėjimus aiškintina kaip nustatanti pareigą kompensuoti ne hipotetines, o realiai patirtas atitinkamas išlaidas, kurias su netinkamu pervežimo įvykdymu sieja tiesioginis priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011), kas šiuo atveju yra aukciono mokestis, neatsiejamai susijęs su prekių (krovinio) įsigijimu, kadangi be jo ieškovė apskritai nebūtų galėjusi įsigyti krovinio. Todėl laikytina, kad atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei ir aukciono mokestį, kaip patirtą žalą (nuostolius) dėl to, kad atsakovė dėl savo kaltės iki šiol nepristatė ieškovei neaišku kur pradingusio atsakovės žinioje buvusio jai patikėto krovinio, ir tai yra neatskiriama prekių įsigijimo kainos, sumokėtos aukcionui pagal jų išrašytą vieną bendrą sąskaitą, dalis. Ieškovė teikdama atsakovei užsakymą dėl krovinio pervežimo, atsakovės užsakymų sistemoje užpildė užsakymo lapą ir iš anksto informavo ją apie pervežamų prekių (krovinio) kainą - 1620,45 Eur, kiekį ir kt. Atsakovė, paimdama krovinį pervežimui, su tuo sutiko;
4.3. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą (tiek ieškovė, tiek atsakovė yra privatūs juridiniai asmenys) mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, be to, pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas). Pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punktą vežėjas negali vadovautis konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Šiuo atveju byloje tarp šalių net nekilo ginčo, kad krovinys nepristatytas dėl vežėjo, t.y. atsakovės, kaltės ir jos didelio neatsargumo. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo riboti atsakovės atsakomybės ir ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteisiamos CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytos 6 proc. dydžio metinės palūkanos bei atitinkamos procesinės palūkanos, kol atsakovė tinkamai neįvykdys savo prievolės (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis);
4.4. Byloje buvo keliami iš esmės 2 skirtingi (savarankiški) ieškovės reikalavimai, t. y.: 1) priteisti CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytas 6 proc. palūkanas už pavėluotai atsakovės sumokėtą 1 385,00 Eur sumą; bei 2) priteisti aukciono mokestį, kartu su iš to išvestiniu reikalavimu - su tuo susijusiomis palūkanomis. Pirmosios instancijos teismas dėl pirmo reikalavimo priteisė ieškovės naudai iš atsakovės ne 6 proc. metines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis), o 5 proc. metines palūkanas, t. y. tenkino 83,33 proc. reikalavimo; antrą reikalavimą atmetė. Iš to darytina išvada, kad ir bylinėjimosi išlaidos turėjo būti atitinkamai paskirstytos (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys, kt.), t. y. ieškovė viso patyrė 1 694 Eur išlaidų advokatui ir sumokėjo 18 Eur žyminio mokesčio, taigi atitinkamai jai turėjo bent jau būti priteista iš atsakovės 705,80 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas (1 694 Eur / 2 x 83,33 proc. = 705,81 Eur) ir 7,50 Eur žyminio mokesčio (18 Eur / 2 x 83,33 proc. = 7,50 Eur) bei atitinkamai sumažintas atsakovei iš ieškovės priteistinas išlaidų dydis.
Atsiliepimas
5. Atsakovė UAB „Raben Lietuva“ atsiliepimu prašo ieškovės UAB „Elameta“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Ieškovė klaidingai interpretuoja skundžiamą sprendimą, kad neva teismas konstatavo atsakovės kaltę dėl krovinio praradimo, tai atitinkamai turėjo būti konstatuota, kad krovinys prarastas dėl didelio atsakovės neatsargumo, prilyginamo tyčiniams veiksmams, kas, ieškovės teigimu, yra pagrindas taikyti CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį. Teismas, nurodydamas, jog nėra ginčo dėl vežėjo kaltės, praradus krovinį, turėjo omenyje, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovės atsakomybės už krovinio praradimą, kadangi bylos nagrinėjimo dalyku nėra CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 dalyje nurodytos vežėjo atsakomybę už krovinio praradimą šalinančios aplinkybės ir jomis atsakovė nesirėmė;
5.2. Ieškovei reikalaujant priteisti 235,45 Eur aukciono mokestį, sumokėtą įsigyjant ginčo krovinį, ieškovė turėtų įrodinėti, kad aukciono mokestis yra laikytinas kitomis su vežimu susijusiomis įmokomis, įrodinėjant tiesioginį priežastinį ryšį tarp netinkamo pervežimo įvykdymo ir atsakovės privalomai atliktų išlaidų. Tačiau ieškovė minėtų aplinkybių neįrodinėjo. Ieškovė aukciono mokestį laiko ieškovės patirtomis išlaidomis dėl krovinio įsigijimo. Tačiau, kaip teisingai konstatuota skundžiamame sprendime, aukciono mokestis nėra priskiriamas prie atlygintinų išlaidų CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies pagrindu, kadangi: aukciono mokestis nėra laikomas užmokesčiu už vežimą; aukciono mokestis nėra laikomas muitų rinkliava ir mokesčiu; aukciono mokestis nėra laikomas išlaidomis, susijusiomis su vežimu: nėra laikomas išlaidomis, susijusiomis su sugadinto krovinio grąžinimu, akcizo mokesčiu, sumokėtu PVM, kurio juridinis asmuo negalėtų susigrąžinti dėl to, kad jis nėra PVM mokėtojas, sugadinto (šiuo atveju prarasto) krovinio ekspertizės, utilizavimo išlaidomis ir pan.; aukciono išlaidos yra priskiriamos kitų, pagal CMR konvenciją nekompensuojamų, išlaidų grupei; nėra ir objektyviai negali būti priežastinio ryšio tarp aukciono mokesčio ir krovinio dingimo, kadangi bet kuriuo atveju, t.y. net ir atsakovui pristačius krovinį ieškovui aukciono mokesčio išlaidos būtų patirtos; aukciono mokestis nėra ir negali būti įskaitomas į krovinio vertę. Aukciono mokestis yra krovinio įsigijimo išlaidos, nurodytos atskiroje krovinį lydėjusios sąskaitos eilutėje;
Šalies argumentai
5.3. Ieškovė visiškai nepagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir neva įrodinėjimo pareiga, kad krovinys nebuvo prarastas dėl atsakovės didelio neatsargumo, prilyginamo tyčiniams veiksmams, tenka atsakovei. CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo esminė prielaida yra būtent ieškovo pareiga konkrečiais ir patikimais įrodymais pagrįsti vežėjo tyčią ar didelį neatsargumą. Vežėjo kaltė preziumuojama tik dėl paties krovinio praradimo ir vežėjui taikoma ribota atsakomybė už krovinio praradimą. Tuo tarpu, CMR konvencijos 29 straipsnyje yra įtvirtinta kvalifikuota vežėjo kaltė, būtent, kad krovinys buvo prarastas dėl sąmoningų, tyčinių vežėjo veiksmų, o tokie vežėjo veiksmai nėra preziumuojami ir turi būti įrodinėjami reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškiančio asmens. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pateikė išsamius argumentus, kad šiuo atveju nėra nustatyta jokių kaltų atsakovės veiksmų, kurie galėjo sąlygoti ginčo krovinio dingimą. Vien krovinio dingimo faktas pats savaime nėra laikomas aplaidžiu ar tuo labiau tyčiniu atsakovės elgesiu CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies prasme, o tik sudaro pagrindą atsakovės atsakomybei kilti CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. atlyginti ieškovei nuostolius, apskaičiuotus pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti, ką atsakovė ir padarė;
5.4. Teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas šioje byloje. Ieškovės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo skaičiavimo būdas, atskirai išskiriant kiekvieną reikalavimą ir jam priskiriant pusę patirtų išlaidų, praktikoje netaikomas ir yra teisiškai nepagrįstas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vykdomas atsižvelgiant į patenkintus bei atmestus ieškovo reikalavimus byloje. Ieškovė ieškiniu reikalavo priteisti iš viso 275,18 Eur, tokia pati suma yra nurodyta ir kaip ieškinio suma. Skundžiamu sprendimu ieškovės naudai priteista 26,94 Eur suma. Ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 9,7899556 proc. pareikštų reikalavimų dalį. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme patyrė iš viso 1 694 Eur išlaidų advokatui ir sumokėjo 18 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė patyrė iš viso 847 Eur išlaidų advokato pagalbai. Taigi, skundžiamu sprendimu visiškai pagrįstai ieškovės naudai priteista 1,76 Eur žyminio mokesčio ir 165,84 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, o atsakovės naudai 764,08 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
7. Ieškovė UAB „Elameta“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Raben Lietuva“ 235,45 Eur skolą, 39,73 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pagal ieškovės 2021-06-22 užsakymą vykdė tarptautinį krovinio pervežimą iš Belgijos į Lietuvą, tačiau krovinys buvo prarastas neaiškiomis aplinkybėmis. Atsakovė atlygino tik dalį prarasto krovinio vertės, liko neatlygintas ieškovės sumokėtas aukciono mokestis, kuriame ieškovė įsigijo prarastas prekes, taip pat palūkanos. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovei 26,94 Eur palūkanų, kitą ieškinio dalį atmetė, taip pat atitinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog 235,45 Eur aukciono mokestis, sumokėtas įsigyjant krovinį, priskirtinas kitoms su vežimu susijusioms įmokoms, kurios atlygintinos pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį, taip pat neįrodė, kad aukciono mokestis buvo įskaičiuotas į krovinio kainą, jis taip pat nepriskirtinas prie muitų ir kitų mokesčių, kompensuojamų pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalį, šis mokestis priskirtinas prie CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalyje numatytų nekompensuojamų mokesčių. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, jog krovinys prarastas dėl didelio atsakovės neatsargumo, prilygintino tyčiniams veiksmams, nepagrįsta byloje esančiais įrodymais, todėl nėra pagrindo pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį netaikyti vežėjo atžvilgiu CMR konvencijos numatytų vežėjo atsakomybės ribojimų. Nustatęs, kad ieškovė pateikė reikalavimą atsakovei sumokėti kompensaciją 2021-07-19, o atsakovė 1 385 Eur kompensacijos sumą sumokėjo tik 2021-12-08, teismas pagal CMR konvencijos 27 straipsnį iš atsakovės ieškovei priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo kompensacijos sumos iš viso už 142 dienas, kas sudaro 26,94 Eur.
8. Nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinės instancijos teismo skundžiamą sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas panaikinti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi. Ieškovės teigimu, atsakovė neįrodė, kad padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, jog būtų išvengta krovinio praradimo, dėl ko darytina išvada, kad krovinys prarastas dėl didelio atsakovės neatsargumo, kuris prilyginamas tyčiniams veiksmams, o tai sudaro pagrindą byloje neriboti atsakovės atsakomybės ir priteisti ieškovės įsigyjant krovinį sumokėtą aukciono mokestį bei CK ir CPK numatytas palūkanas. Ieškovė laikosi pozicijos, kad CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies nuostata dėl pareigos kompensuoti kitus su vežimu susijusius mokėjimus aiškintina kaip nustatanti pareigą kompensuoti ne hipotetines, o realiai patirtas atitinkamas išlaidas, kurias su netinkamu pervežimo įvykdymu sieja tiesioginis priežastinis ryšys, kas šiuo atveju yra aukciono mokestis, neatsiejamai susijęs su krovinio įsigijimu, kadangi be jo ieškovė apskritai nebūtų galėjusi įsigyti krovinio. Ieškovė taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
10. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės užsakymu 2021-06-22 krovinio pervežimo sutarties pagrindu atsakovė vykdė tarptautinį krovinio (3 vnt. palečių vežimėlių, įsigytų ieškovės aukciono būdu), pervežimą maršrutu Belgija - Lietuva (Utena). Krovinys dėl byloje nenustatytų ir ginčo šalims nežinomų aplinkybių ieškovei nebuvo pristatytas, nors tikėtina buvo atsakovės paimtas iš krovinio pardavėjo pervežimui į Lietuvą. 2021-07-19 ieškovė pateikė pretenziją atsakovei, kuria pareikalavo atlyginti 1 621,45 Eur dydžio žalą, t. y. sumą, kurią ieškovė sumokėjo aukciono būdu įsigydama krovinį (krovinio kaina ir aukciono išlaidos (dalyvio mokestis)). Atsakovė 2021-12-08 ieškovei atlygino 1 385 Eur, t. y. krovinio kainą, bet nesutiko atlyginti 235,45 Eur aukciono išlaidų.
11. Iš ieškovės byloje išdėstytos pozicijos matyti, kad atsakovė, ieškovės įsitikinimu, turi atlyginti visas ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su krovinio įsigijimu ir pervežimu, CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes krovinys buvo prarastas byloje nenustatytomis aplinkybėmis, o atsakovė neįrodė, jog elgėsi atidžiai ir rūpestingai perveždama krovinį ir kad nėra atsakovės tyčios dėl krovinio praradimo.
12. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės kaltė dėl ieškovės krovinio praradimo šioje byloje preziumuojama ir nėra pagrindo atleisti atsakovės nuo atsakomybės, nes byloje nebuvo įrodytos CMR konvencijos 17 straipsnyje įtvirtintos atsakovės atsakomybę šalinančios aplinkybės. Tačiau, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepateikė byloje įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog atsakovės (vežėjo) elgesys šiuo konkrečiu ginčo atveju neatitiko paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių. Įvertinti vežėjo veiksmų pobūdį, kaip tyčinių ir sąmoningų veiksmų, galima tik nustačius konkrečius vežėjo veiksmus ir krovinio praradimo aplinkybes. Byloje nėra patikimų įrodymų, kad tikrai krovinio pardavėjas (krovinio siuntėjas), iš kurio ieškovė aukciono būdu įsigijo krovinį, jį perdavė atsakovei pervežti. Kadangi krovinio pardavėjas (krovinio siuntėjas) yra bankrutavęs, iš jo gauti paaiškinimų dėl krovinio perdavimo atsakovei nėra galimybės. Nepaisant to, atsakovė, remdamasi ieškovės pateiktu krovinio siuntėjo el. laišku dėl krovinio perdavimo, sutiko CMR konvencijos ribose kompensuoti ieškovės patirtą žalą dėl krovinio praradimo.
13. Bylos medžiaga patvirtina, kad aukciono būdu įsigydama krovinį ieškovė sumokėjo 235,45 Eur aukciono dalyvio mokestį, kurį pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovės taip pat pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalį.
14. CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompensacijos suma dėl dalies ar viso krovinio praradimo ar sugadinimo apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę (CMR konvencijos 23 straipsnio 2 dalis). Be to, turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami (CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalis).
15. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovės sumokėtas aukciono dalyvio mokestis priskiriamas kitų, su krovinio verte ir vežimu nesusijusių nuostolių grupei, kurie pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalį nekompensuojami. Aukciono mokestis negali būti įtrauktas į krovinio vertę, nes tai yra krovinio įsigijimo kaštai sąlygoti ieškovės pasirinkto krovinio įsigijimo būdo ir neturintys įtakos krovinio rinkos vertei. Aukciono mokestis taip pat nesusijęs su krovinio vežimu, už krovinio vežimą mokamu užmokesčiu ar kitomis privalomomis mokėti vežimo rinkliavomis ar mokesčiais. Aukciono mokesčio išlaidos priežastiniu ryšiu pernelyg nutolusios nuo kitų su krovinio vežimu susijusių išlaidų grupės.
16. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės aukciono išlaidas tiek CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies pagrindu, tiek pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį.
Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
18. Ieškovė ieškiniu reikalavo priteisti 235,45 Eur skolą, 39,73 Eur delspinigių už praleistą terminą įvykdyti prievolę ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš viso 275,18 Eur. Priešingai nei teigia ieškovė, ieškiniu nebuvo keliami du savarankiški reikalavimai, nes tiek reikalavimas dėl skolos (aukciono dalyvio mokesčio priteisimo), tiek reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra susiję su atsakovei vežti perduoto krovinio praradimu ir CMR konvencijoje įtvirtinta vežėjo atsakomybe, t. y. šie reikalavimai reiškiami tuo pačiu faktiniu ir teisiniu pagrindu.
19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovei priteisė 26,94 Eur sumą, taip patenkindamas 9,79 proc. pareikštų reikalavimų. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 1 694 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai ir sumokėjo 18 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė patyrė 847 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai. Dėl to pirmosios instancijos teismas, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, pagrįstai ieškovei priteisė 165,84 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 1,76 Eur žyminio mokesčio, o atsakovei 764,08 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
21. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti patenkintų ir atmestų reikalavimų santykio. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimas yra teismo prerogatyva, o tai, kad ieškovė subjektyviai kitaip vertina patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos proporcijos teisingumo.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia ieškovė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, teismų praktiką, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, todėl priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į ieškovės apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo.
23. Dėl nurodytų motyvų ieškovės apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme
24. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai yra priimamas galutinis sprendimas pagal principą „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Apeliacinis skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl apelianto turėtos žyminio mokesčio ir teisinės pagalbos už apeliacinio skundo parengimą išlaidos jam neatlyginamos.
25. Atsakovas pateikė įrodymus apie 605 Eur išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Tokio dydžio išlaidos atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus išlaidų už tokio pobūdžio teisines paslaugas apskaičiavimo kriterijus bei nustatytus jų dydžio apribojimus, todėl atsakovui kompensuotinos pilnai.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
UAB „Elameta“ skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Elameta“ atsakovei UAB „Raben Lietuva“ 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.