Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ patikslintą ieškinį atsakovams J. E. ir R. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu atsakovas J. E. ir jo atstovė prašė ieškinį atsakovo J. E. atžvilgiu atmesti, laikė, kad atsakovas J. E. nėra atsakingas už susidariusias automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, nes šios išlaidos susidarė dėl atsakovo R. S., kuriam valdyti ir naudotis panaudos sutarties pagrindu buvo perduotas automobilis, veiksmų, tuo tarpu atsakovui J. E. apie tokių išlaidų susidarymą nebuvo žinoma. Teismo posėdžio metu atsakovas J. E. paaiškino, kad automobilį VOLVO V70 išsimokėtinai iš UAB „mogo LT“, automobilį pirko sūnaus darbo reikalais, R. S. dirbo pas sūnų, automobilio reikėjo R. S., todėl sūnaus prašymu, norėdamas padėti sūnui, automobilį perdavė pastarajam (R. S.); R. S. vėliau žadėjo automobilį nupirkti, iki automobilio pardavimo įformino automobilio naudojimą su R. S. sudarydamas panaudos sutartį, tačiau automobilio pardavimas R. S. taip ir neįvyko, pastarasis neturėjo pinigų. Atsakovas J. E. paaiškino, kad sudaryta panaudos sutartis galioja, ji sudaryta neterminuotai ir jos nėra nutraukęs. Atsakovas J. E. taip pat paaiškino, kad jokių reikalavimų R. S. dėl transporto priemonės jis šiai dienai nėra pareiškęs. Atsakovas J. E. patvirtino, kad šiai dienai jis yra automobilio savininkas, apie tai, kad automobilis paimtas iš R. S., sužinojo tik po to, kai antstolė, vykdydama teismo priimto sprendimo už akių pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą, areštavo jo sąskaitą. Anksčiau jokios informacijos iš ieškovės apie priverstinai nuvežtą ir saugomą transporto priemonę jis nėra gavęs. Atsakovas J. E. patvirtino, jog informaciją iš antstolės apie pradėtą priverstinį vykdymą jis gavo el. paštu. Pažymėjo, kad R. S. apie jokį eismo įvykį, susijusį su jam panaudos pagrindu perduota transporto priemone, jo informavęs nebuvo.

6. Atsakovui R. S. procesiniai dokumentai – patikslinto ieškinio kopija ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo – įteikti tinkamai – asmeniškai pasirašytinai. Atsakovas R. S. atsiliepimo į patikslintą ieškinį per nustatytą terminą nepateikė. Atsakovas R. S. neatvyko į 2025-02-25 paskirtą teismo posėdį, apie kurį informuotas tinkamai, priežasčių, galinčių pateisinti atsakovo neatvykimą/ prašymo atidėti teismo posėdį negauta, todėl byla išnagrinėta teismo posėdyje atsakovui R. S. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. policijos pareigūno sprendimu buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė „VOLVO V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė, automobilis), ir perduota saugoti ieškovei. Transporto priemonę ieškovė nuvežė ir priėmė saugoti, vadovaudamasi tarp įmonės ir Vilniaus apskrities VPK 2021 m. spalio 28 d. sudaryta Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartimi Nr. 10-ST2-202. Nurodyta transporto priemonė jos priverstinio nuvežimo momentu nuosavybės teise priklausė ir šiuo metu priklauso atsakovui J. E. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, automobilis 2022 m. rugsėjo 9 d. tolimesniam saugojimui buvo pervežtas į policijos aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius, tai patvirtina 2022 m. rugsėjo 9 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas. 2022 m. spalio 4 d. pranešimu ir 2022 m. lapkričio 8 d. pakartotiniu pranešimu ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir apmokėjimo už priverstinį nuvežimą, tačiau nei atsakymo, nei apmokėjimo negavo. Ieškovės pateiktais paskaičiavimais, įsiskolinimas už suteiktas paslaugas sudaro 3 543,60 Eur (145,20 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir 3 398,40 Eur už transporto priemonės saugojimą 138 dienas).

8. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 33 straipsnio 1 dalį, priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. Sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ar uždraudimo toliau važiuoti, jei yra šio straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, ir sprendimą dėl uždraudimo toliau važiuoti, jei yra šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti pagrindai, gali priimti policijos ar Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai, o jei yra šio straipsnio 4 dalyje nustatyti pagrindai, – policijos ar Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai (SEAKĮ 33 straipsnio 5 dalis). Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas CK nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės (SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalis).

9. Į bylą pateikta 2021 m. gegužės 12 d. atsakovo J. E. su atsakovu R. S. sudaryta panaudos sutartis, iš kurios matyti, kad Panaudos sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka panaudos davėjas (atsakovas J. E.) perdavė panaudos gavėjui (atsakovui R. S.) valdyti ir naudoti automobilį „VOLVO 70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nors sutiktina su atsakovo J. E. teiginiais, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. jis neturėjo galimybės naudotis ir valdyti automobilio „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o juo naudojosi R. S., kuris naudodamasis šiuo automobiliu padarė administracinį nusižengimą, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu neįtakoja SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalies taikymo, kuri numato, kad transporto priemonės savininkas ir valdytojas išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą atlygina solidariai. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi paminėta įstatymine nuostata, pagrįstai pareiškė solidaraus pobūdžio reikalavimą dėl susidariusių nurodyto pobūdžio išlaidų atlyginimo tiek transporto priemonės savininkui, tiek jos valdytojui. Pažymėtina, kad sutarties uždarumo principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims, taigi nagrinėjamu atveju atsakovų sudaryta panaudos sutartis tik nustato atsakovų tarpusavio teises ir pareigas, tačiau nesukuria teisių ir pareigų ieškovei, kuri pagal paminėtą sutartį tik gali identifikuoti atsakovą R. S. kaip transporto priemonės valdytoją, tačiau tai nepanaikina ieškovės teisės reikšti reikalavimus ir transporto priemonės savininkui (kartu nepanaikina transporto priemonės savininko atsakomybės), nes tokia reikalavimo teisė ieškovei numatyta įstatyme - SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalyje.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog solidari transporto priemonės savininko ir valdytojo pareiga atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas kyla iš SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytos transporto priemonės savininko ar valdytojo pareigos rūpintis transporto priemone ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę (dabar galiojančios SEAKĮ 20 straipsnio 3 dalis). Transporto priemonės savininko ar valdytojo pareiga rūpintis transporto priemone, be kita ko, apima ir domėjimąsi transporto priemonės buvimo vieta, dėjimą maksimalių pastangų kuo greičiau pasirūpinti transporto priemonės atsiėmimu iš saugojimo vietos. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, transporto priemonės savininkas, ilgą laiką nesidomėdamas sau priklausančio automobilio buvimo vieta, prisiima riziką, be kita ko, dėl galimų šio automobilio saugojimo išlaidų, susidariusių jį priverstinai nuvežus dėl to, kad naudojantis automobiliu buvo padaryta visuomenei pavojinga veikla (Kelių eismo taisyklių 17 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021, 29 punktas).

11. Į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas J. E. priverstinio transporto priemonės nuvežimo metu buvo ir šiuo metu yra transporto priemonės savininkas (automobilio savininku J. E. tapo 2021-12-28, po to, kai pilnai įvykdė įsipareigojimus pagal 2018-11-24 transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį Nr. RNT24112018/0053, sudarytą su UAB “mogo LT”), dalyvaujantys byloje asmenys šios aplinkybės neginčijo. Kaip patvirtina į bylą pateiktas Vilniaus apskrities VPK 2024-08-01 raštas Nr. 10-G48291, 2022-09-14 buvo išduotas leidimas atsiimti automobilį VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną leidimas buvo išsiųstas J. E. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), t. y. tuo pačiu elektroniniu paštu, kurį atsakovas J. E. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodo kaip savo naudojamą elektroninį paštą, kuriuo iš antstolės gavo patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0173/2401404. Teismo vertinimu, aptarti įrodymai patvirtina, kad atsakovui J. E. turėjo būti žinoma apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą dėl padaryto administracinio nusižengimo dar 2022-09-14, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas J. E. kokiu nors būdu būtų domėjęsis automobilio likimu, kreipęsis dėl informacijos apie automobilį gavimo iš panaudos gavėjo (atsakovo R. S.) ar VPK. Ieškovė pateikė į bylą atsakovui J. E. adresuotus 2022 m. spalio 4 d. pranešimą ir 2022 m. lapkričio 8 d. pakartotinį pranešimą, kurie, ieškovės teigimu, atsakovui J. E. buvo išsiųsti pranešimuose nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu. Nors įrodymų apie nurodytų pranešimų faktinį išsiuntimą atsakovui registruota siunta ieškovė nepateikė, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas J. E., gavęs el. paštu iš VPK leidimą atsiimti savo transporto priemonę, būdamas transporto priemonės savininku ir veikdamas kaip rūpestingas ir apdairus asmuo, turėjo domėtis savo transporto priemonės tolesniu likimu, jos būkle. Kaip matyti iš bylos duomenų, transporto priemonė priverstinai nuvežta dėl atsakovo R. S. neteisėtų veiksmų, taigi pastarajam atsakovui apie transporto priemonės nuvežimą buvo gerai žinoma. Nors atsakovas J. E. teigė, kad R. S. jo nei apie eismo įvykį, nei apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą neinformavo, tačiau tai nepaaiškina atsakovo J. E. elgesio, kuomet jis neatlygintinai perdavęs daiktą naudotis kitam asmeniui, žinodamas, kad transporto priemonė kasmet nuvertėja, kad svarbu palaikyti tinkamą transporto priemonės būklę, ją tinkamai prižiūrėti, apdrausti, tokį ilgą laiką (nuo 2022-09-14) visiškai nesidomėjo savo turto būkle, neprašė jokios informacijos iš transporto priemonės naudotojo ir šiai dienai nėra pareiškęs jokių reikalavimų panaudos gavėjui dėl panaudos objekto grąžinimo, vertės atlyginimo ir pan., nors atsakovui J. E., kaip panaudos davėjui, yra žinoma, kad panaudos gavėjas panaudos objektu nebesinaudoja ir jo nevaldo.

12. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovai atsiskaitė su ieškove, ieškovės reikalavimas tenkinamas – iš atsakovų solidariai priteistina 3 543,60 Eur skola už transporto priemonės „VOLVO V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurią sudaro 145,20 Eur už priverstinį nuvežimą ir 3 398,40 Eur už priverstinį saugojimą laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2023 m. sausio 30 d. (SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalis, CK 6.6 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovai byloje jokių argumentų dėl iš jų reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžio pagrįstumo nepateikė ir ieškovės paskaičiuoto atlyginimo dydžio neginčijo, todėl teismas reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą įvertino pagal ieškovės pateiktus įkainius ir paskaičiavimus už tokio pobūdžio paslaugas ieškinyje nurodomu laikotarpiu.

13. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (3 543,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 80 Eur žyminis mokestis, t. y. po 40 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

15. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma – 40,20 Eur. Šios išlaidos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/ 1K-355 (pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur), todėl priteistinos valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 20,10 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovų J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 3 543,60 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 60 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 543,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 40 Eur iš kiekvieno atsakovo, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932.

Priteisti valstybei iš atsakovų J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 20,10 Eur (dvidešimt eurų 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus minėtą sumą, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.