Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Ingrida Krušienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei B. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas dokumentinio proceso tvarka teismo priteisti iš atsakovės B. S. 834,00 EUR skolos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas ir atsakovė 2015-02-10 sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (toliau – ir sutartis), kuria ieškovas atsakovei išnuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, vienerių metų terminui, t. y. nuo 2015-02-10 iki 2016-02-10. Ieškovas ir atsakovė papildomu 2016-02-08 susitarimu pratęsė patalpų nuomą dar 1 metų laikotarpiui, t. y. iki 2017-02-10. Vadovaujantis Nuomos sutarties 1.2. p. atsakovė įsipareigojo mokėti 100 EUR nuomos mokestį, jį sumokant iki einamojo mėnesio pabaigos. Už dviejų metų nuomos laikotarpį atsakovė turėjo sumokėti 2400 EUR, o sumokėjo 1566 EUR, t. y. liko skolinga 834 EUR.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017-12-11 preliminariu sprendimu ieškinys buvo visiškai patenkintas ir iš atsakovės B. S. priteista 834,00 Eur skolos bei 19,00 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. A. naudai.

Atsakovė B. S. teismui pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo. Su pareikštu ieškiniu atsakovė B. S. nesutinka. Nurodo, kad vykdydama 2015-02-10 pasirašytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygų 4.3 punkto reikalavimus 2017-02-11 į A. A. sąskaitą pervedė 200 eurų užstato sumą. O nuo 2015-02-28 iki 2016 metų balandžio mėnesio bankiniais pavedimais už nuomą ir visas komunalines paslaugas visiškai atsiskaitė.

2016-04-30 elektroniniu laišku atsakovė kreipėsi į A. A. su prašymu nuo 2016-04- 30 nutraukti nuomos sutartį ir nurodė priežastį, jog skiriasi su vyru ir butas jai nebereikalingas, nes išvyksta gyventi pas mamą. Paprašė paskaičiuoti galutinę sumą, nurodė elektros skaitiklio parodymus bei šalto ir karšto vandens skaitiklių parodymus. 2016-05-05 A. A. atsiliepė ir informavo, kad galutinius paskaičiavimus pateiks po kelių dienų. 2016-05-10 A. A. atsiuntė paskaičiavimus ir nurodė, kad priskaičiavo 455,03 Eur. sumą. Atsakovė net nesiginčijo, tačiau prašė įskaičiuoti ir sumokėtą užstato sumą 200 eurų, ieškovas tai daryti atsisakė. Atsakovės manymu, Sutarties 5.2.1 punktas numatantis, kad sutartis gali būti nutraukta vienai šaliai raštu įspėjus kitą sutarties šalį apie sutarties nutraukimą ne mažiau kaip prieš 11 mėnesių, yra nenormalus, neprotingas ir nepagrįstai ilgas laiko tarpas, kurį neįmanoma išlaikyti, o nesilaikius to punkto, ieškovas laiko, kad gali nusavinti 200 eurų sumokėto užstato. Sutartimi numatytas nerealus įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą pranešimo terminas, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.480 straipsnio nuostatoms. CK 6.487 straipsnio 6 dalies nuostatos nurodo, kad jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis ir nuomininkas iš esmės pažeidė nuomos mokesčio mokėjimo terminus, tai nuomotojas turi teisę pareikalauti, kad nuomininkas per nuomotojo nustatytą terminą iš anksto sumokėtų nuomos mokestį, tačiau ne didesnį kaip už du mokėjimo terminus iš eilės. Būtent dviejų mėnesių dydžio užstatas ir buvo sumokėtas ieškovui, tad aišku, kad jis iš viso neteko teisės reikalauti bet kokių mokesčių, nes visi nuomos mokesčiai yra sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

Preliminarus sprendimas keistinas. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Rašytiniais byloje esančiais duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas A. A. ir atsakovė B. S. 2015-02-10 sudarė Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovei išnuomojo jam nuosavybės teise priklausantį 28 kvadratinių metrų ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, vienerių metų terminui, jį pradedant skaičiuoti nuo 2015-02-10. Ieškovas ir atsakovė papildoma Gyvenamosios patalpos nuomos 2016-02-08 sutartimi pratęsė patalpų nuomą dar vienerių metų laikotarpiui, t. y. iki 2017-02-10. Nuomos sutarties 1.1. p. nurodoma, kad nuomininkas už naudojimąsi patalpomis moka sutartyje numatytą nuomos mokestį. Sutarties 1.2 p. numatyta, kad nuomos mokestis yra 100 eurų, ir vadovaujantis Sutarties 4.1 p., šis mokestis mokamas iki einamojo mėnesio pabaigos. Sutarties 4.3 p. numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja nuomotojui sumokėti 2 mėnesių nuomos mokesčio dydžio užstatą, kuris negrąžinamas, jeigu nuomininkas nutraukia šią sutartį ją pažeisdamas. Sutarties 5.2. punkte yra numatytos sutarties nutraukimo sąlygos. Pagal 5.2.1. punktą, sutartis gali būti nutraukta vienai sutarties šaliai raštu įspėjus kitą sutarties šalį apie sutarties nutraukimą ne mažiau kaip prieš 11 (vienuolika) mėnesių. Taip pat sutartis gali būti nutraukta teismine tvarka, esant esminiam sutarties pažeidimui (Sutarties 5.2.2. p.). Atsakovė ieškovui A. A. 2015-02-11sumokėjo 200 Eur užstatą, jį pervesdama į ieškovo banko sąskaitą.

Ieškovas A. A. prašo priteisti iš atsakovės B. S. 834,00 EUR skolos, motyvuodamas tuo, kad atsakovė už dviejų metų nuomos laikotarpį turėjo sumokėti ieškovui 2400 eurų, tačiau yra sumokėjusi 1566 eurų ir tai grindžia atsakovės atliktų pavedimų suvestine bei Pervedimų išrašais. Ieškovas nurodo, kad atsakovė pažeidė sutarties sąlygas, nutraukdama sutartį 2016-04-30 ir apie tai pranešdama likus mažiau nei 5 valandoms, o ne prieš 11 mėnesių, kaip kad nurodyta sutartyje, todėl jai 200 eurų užstato suma negrąžintina, ją ieškovas įskaičiavo į bendrą skolos sumą, todėl prašo priteisti 1566 eurų. Ieškovas remiasi CK 6.192 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodoma, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis. Nuomos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta raštu, todėl pakeista ji galėjo būti tik raštiškai šalims susitarus, tačiau raštu dėl šios sutarties termino pakeitimo susitarta nebuvo, taigi atsakovė privalėjo laikytis sutarties sąlygų.

Atsakovė nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Ieškovė neneigia, kad apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2016-04-30 ieškovui pranešė tą pačią dieną elektroniniu laišku, tačiau, mano, jog sutarties 5.2.1 punktas numatantis, kad sutartis gali būti nutraukta vienai šaliai raštu įspėjus kitą sutarties šalį apie sutarties nutraukimą ne mažiau kaip prieš 11 mėnesių, yra nesąžiningas, neprotingas ir nepagrįstai ilgas laiko tarpas, kurio neįmanoma laikytis, todėl ieškovas privalėjo į jai paskaičiuotą 455,03 Eur skolą, kurios ji neginčijo, įskaičiuoti 200 eurų užstato sumą, taip sumažindamas skolos dydį.

CK 6.70 straipsnio, reglamentuojančio prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, tačiau ne baigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Prievolių įvykdymas, remiantis šia nuostata, gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje nustatytais būdais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Šių prievolinių santykių specifika yra ta, kad jie priklausomi nuo pagrindinės prievolės. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, išskyrus garantiją, palyginti su pagrindine prievole, yra papildomos, šalutinės (akcesorinės) prievolės. Pagrindinės prievolės negaliojimas daro negaliojančią ir papildomą prievolę – užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-916/2015).

Kaip matyti iš Sutarties 4.3 p., jame numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja nuomotojui sumokėti 2 mėnesių nuomos mokesčio dydžio užstatą, kuris negrąžinamas, jeigu nuomininkas nutraukia šią sutartį ją pažeisdamas. Taigi, pagal sutarties sąlygas, užstato paskirtis šiuo atveju – užtikrinti, kad sutartis nebūtų nutraukta kitaip nei numato sutarties sąlygos, t. y. užtikrinti tinkamą įsipareigojimų įvykdymą. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad atsakovė ieškovui 2 mėnesių nuomos mokesčio dydžio užstatą, kuris yra 200 Eur, yra sumokėjusi 2015-02-11.

Aptariama sutarties užstato negrąžinimo sąlyga reiškia, jog atsakovės sumokėtas užstatas gali būti negrąžinamas tik tuo atveju, jeigu ji nutrauktų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nesilaikydama 5.2. punkte išdėstytų sąlygų.

Pagal tarp šalių pasirašytos sutarties 5.2. punktą, sutartis gali būti nutraukta dviem atvejais: kai viena sutarties šalis raštu įspėją kitą sutarties šalį apie sutarties nutraukimą ne mažiau kaip prieš 11 (vienuolika) mėnesių (5.2.1 p.), arba sutartis nutraukiama teismine tvarka, esant esminiam sutarties pažeidimui (5.2.2. p.).

Šiuo atveju reikšmingas 5.2.1 p. numatantis, kad sutartis gali būti nutraukta, kai viena sutarties šalis raštu įspėją kitą sutarties šalį apie sutarties nutraukimą ne mažiau kaip prieš 11 (vienuolika) mėnesių.

Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.

Teismas pažymi, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Sutarties laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu, tačiau tais atvejais, kai sutarties nutraukimo pageidauja tik viena sutarties šalių, prioritetas teikiamas sutarties vykdymui. Galiojantys įstatymai bei sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumas riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį. Šalis vienašališkai nutraukti sutartį gali tik įstatymų (CK 6.217 str. 1 d.; 6.497 str., 6.498 str. ir kt.) ar sutarties (CK 6.217 str. 5 d.) numatytais atvejais. CK 6.217 str. 1 d. numato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šio straipsnio 2 d. nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje ir pan. Pagal šio straipsnio 4 d. kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį.

Nagrinėjamu atveju, sutartis tarp šalių buvo sudaryta abipusiu sutarimu, atsakovės parašas ant 2015-02-10 sutarties bei 2016-02-08 sutarties patvirtina, kad ji su sutarties sąlygomis yra susipažinusi ir su jomis sutiko. Atsakovė pretenzijų ieškovui dėl nuomos objekto ir sutarties vykdymo nereiškė ir jos sąlygų neginčijo. Atsakovė nenurodė ir jokių kitų aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nuomos sutartis pažeidė jos lūkesčius, interesus, o nuomojamos patalpos turėjo esminių trūkumų, gyvenimo sąlygos buvo netinkamos, kad atsakovė negavo to, ko tikėjosi iš sutarties. Byloje taip pat nėra duomenų, kad sutartimi būtų sudarytos sąlygos esminei šalių nelygybei, nes abi sutarties šalys yra fiziniai asmenys, nenustatyta ir kitų sąlygų, kuriomis būtų pažeisti sutarčių teisės principai ir dėl to būtų pažeisti ne tik atsakovės, bet ir viešieji interesai (CK 6.224 str. 6.225 str.). Taigi, atsakovė, būdama atidi, rūpestinga, protinga ir apdairi, prieš pasirašydama sutartį, privalėjo įvertinti visas jos sąlygas bei galimas pasekmes už jos nesilaikymą. Pati atsakovė pripažino, jog dažnai vėluodavo sumokėti nuomos bei komunalinius mokesčius, tačiau ieškovas visada reaguodavo geranoriškai. Atsakovė netgi pratęsė nuomos sutartį dar vienerių metų laikotarpiui tomis pačiomis sąlygomis, vadinasi atsakovei sutarties sąlygos buvo priimtinos ir ji sutiko jų laikytis.

Kita vertus, net ir pripažįstant, jog sutarties 5.2.1 p. sąlyga dėl įspėjimo termino yra neprotinga bei nesąžininga, atsakovė privalėjo laikytis CK 6.609 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, t. y. kad gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją. Jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą. Panaši sutarties vienašališko nutraukimo sąlyga įtvirtinta ir CK 6.218 straipsnyje, kuriame nurodo, kad CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą, tačiau apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų.

Taigi, pagal įstatymo nuostatas, atsakovė B. S., nepasibaigus terminuotos nuomos sutarties terminui, apie ketinimą nutraukti šią nuomos sutartį bet kuriuo atveju privalėjo ieškovą A. A. įspėti bent prieš vieną mėnesį iki tokio ketinimo įgyvendinimo. Atsakovė neginčija, kad ji apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2016-04-30 ieškovui pranešė tik 2016-04-30 elektroniniu laišku. Tai patvirtina ir atsakovės pateiktas elektroninis susirašinėjimas su ieškovu, kuriame pranešama apie sutarties nutraukimą nuo 2016-04-30. Šį pranešimą atsakovė ieškovui išsiuntė tik 2016-04-30 19.30 val. Taigi atsakovė, nutraukdama nuomos sutartį prie terminą, nesilaikė nei sutartyje, nei įstatyme numatytų terminų, dėl ko buvo pažeisti ir ieškovo teisėti lūkesčiai, todėl atsakovė pripažintina pažeidusia sutarties nutraukimo sąlygas ir tai suteikė pagrindą ieškovui A. A. negrąžinti atsakovės sumokėto užstato, vadovaujantis Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 4.3., 5.2.1. punktais, kadangi 200 eurų užstatas turėjo atlikti atsakovės prisiimtų prievolių –nuomotis butą iki 2017-02-10 – įvykdymo garanto funkciją.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs išsamią ir detalią praktiką, kurioje nustatyti netesybų mažinimo pagrindai. Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (LAT 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2005). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (LAT 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1094/2003). Aplinkybė, kad abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu šalis dėl to pareiškia prašymą (LAT 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007). Teismų praktikoje yra apibrėžta eilė kriterijų, kuriems esant netesybos turėtų būti mažinamos bei pripažįstamos per didelėmis. Kiekvienu konkrečiu atveju tinkamu netesybų dydžiu gali būti pripažintas skirtingas netesybų dydis, todėl neįmanoma nustatyti vienodo, visiems atvejams skirto, netesybų tarifo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu, o tai, ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai (LAT 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007).

Pagal Gyvenamosios patalpos nuomos 2016-02-08 sutartį, kuria šalys pratęsė 2015-02-10 sudarytą nuomos sutartį dar vienerių metų terminui, gyvenamosios patalpos nuomos trukmė turėjo būti nuo 2016-02-10 iki 2017-02-10. Pagal 2015-02-10 nuomos sutarties 4.3 punktą, nuomininkui nutraukus nuomos sutartį ją pažeidžiant, sumokėtas 200 Eur užstatas, kuris lygus dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžiui, nuomininkui negrąžinamas. Taigi, nuomotojas, išnuomodamas daiktą sutartyje aiškiai apibrėžtam terminui, numatė tam tikras netesybas, kad užtikrintų bent dviejų mėnesių negautas pajamas iš nuomos, jeigu nuomininkas nutrauktų nuomą, nepasibaigus jos terminui ir pažeisdamas jos nutraukimo sąlygas – t. y. neįspėjus apie sutarties nutraukimą ne mažiau kaip prieš 11 mėnesių arba kai sutartis nutraukiama teismine tvarka dėl esminių sutarties pažeidimų. Pripažintina, kad tokio dydžio netesybos yra protingos ir atitinka verslo praktiką, nes nuomotojas turi teisę užsitikrinti savo pajamas, tuo atveju, jeigu nuomininkas netikėtai, savo iniciatyva nutrauktų nuomos sutartį.

Pagal CK 6.580 straipsnio 4 dalies 7 punktą negalioja gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygos, kurios nustato didesnę nuomininko civilinę atsakomybę, nei faktiškai yra nuomotojui padarytos žalos dydis. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog ieškovas, atsakovei vienašališkai nutraukus sutartį, būtų sudaręs kitą, analogiškomis sąlygomis nuomos sutartį, ir būtų toliau kas mėnesį gavęs po 100 Eur nuomos mokestį.

Nustačius, jog dėl nuomos sutarties nutraukimo nėra nuomotojo kaltės, pripažintina, kad dviejų mėnesių dydžio netesybos nėra nepagrįstai didelės už anksčiau laiko, nesilaikant sutarties sąlygų, nutrauktą sutartį.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 str. 4 d. draudžia dokumentiniame procese keisti ieškinio dalyką ir pagrindą, padidinti ieškinio reikalavimus, taigi byla nagrinėjama tik A. A. 2017-12-04 ieškinio reikalavimų ribose.

Ieškovas A. A. prašo iš atsakovės B. S. priteisti 834,00 eurų dydžio skolą, nurodydamas, jog atsakovė už dviejų metų nuomos laikotarpį turėjo sumokėti 2400,00 eurų, o yra sumokėjusi tik 1566,00 eurų. Ieškovas nurodo, kad prašo atlyginti tik nuomos mokesčio skolą ir nereikalauja iš atsakovės sumokėti skolos už komunalinius patarnavimus, o užstatą jis įskaitė į nuomos mokestį.

Sutarties 1.1. p. nurodyta, kad nuomininkas už naudojimąsi patalpomis moka sutartyje numatytą nuomos mokestį, kuris pagal Sutarties 1.2 p., yra 100 eurų, ir pagal Sutarties 4.1 p įsipareigoja šį mokestį sumokėti iki einamojo mėnesio pabaigos.

Pagal nuomos sutartį, viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str. 1 d.). Remiantis CK 6.487 str. 1 d., nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. CK 6.583 straipsnio 1 dalis nustato, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius), kurį turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas (CK 6.583 str. 2 d.).

Iš ieškovo pateiktų atsakovės atliktų pavedimų suvestinės ir Pervedimų išrašų nustatyta, kad atsakovė už nuomos laikotarpį nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2016 m. kovo mėn., už patalpų nuomą yra sumokėjusi ieškovui 1366,00 EUR nuomos mokesčio, t. y. už šiuos nuomos mėnesius atsakovė nuomos mokestį yra sumokėjusi visiškai.

Kaip jau buvo nustatyta iš bylos duomenų, atsakovė B. S. nuomos sutartį nutraukė 2016-04-30. Duomenų, jog atsakovė būtų sumokėjusi nuomos mokestį už 2016 m. balandžio mėnesį, byloje nepateikta ir atsakovė neginčija, jog už šį mėnesį liko neatsiskaičiusi ieškovui, nes šis 2016-05-10 el. laišku pranešęs apie likusius mokėtinus mokesčius, tarp jų ir apie už balandžio mėnesį nesumokėtą nuomos mokestį, daugiau jokių pretenzijų atsakovei nereiškė ir mokesčių nereikalavo. Tačiau atsakovė, žinodama sutarties sąlygas bei gavusi ieškovo 2016-05-10 pranešimą, aiškiai žinojo ir turėjo suprasti, kad privalo vykdyti Sutarties 1.1. punktą bei sumokėti 100 eurų nuomos mokestį bei komunalinius ir kitus mokesčius, paskaičiuotus už naudojimąsi nuomojamomis patalpomis.

Atsakovė laisva valia sudarė nuomos sutartį, kurioje susitarta dėl konkretaus nuomos mokesčio dydžio, mokėjimo termino ir tvarkos, sutartis nenuginčyta, todėl vykdytina ir turinti jos šalims įstatymo galią (pacta sunt servanda).

Kaip nustatyta, atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nesilaikė, naudojosi patalpomis, tačiau sutartimi sutarto mokesčio už nuomą 2016 m. balandžio mėnesį iki šiol neapmokėjo, todėl yra pagrindas iš atsakovės priteisti ieškovo reikalaujamą nuomos mokestį už 2016 m. balandžio mėnesį, t. y. 100 eurų.

Tačiau ieškovo reikalavimas dėl nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2017 m. vasario 10 d. – 734,00 eurų – priteisimo atmestinas.

CK 6.609 str. 3 d. nurodo, kad kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos.

Atsakovė B. S. minėtu 2016-04-30 elektroniniu laišku informavo ieškovą, kad nutraukia nuomos sutartį, nes išvyksta gyventi pas mamą. Atsakovė taip pat nurodė, kad perdavė buto raktus ieškovo atsiųstam asmeniui. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė iš buto neišsikraustė, o ieškovas negalėjo šio turto perimti, juo toliau naudotis, disponuoti, išnuomoti kitam asmeniui ar pareikalavo iš atsakovės nuomos mokesčio už likusius pagal sutartį nuomos mėnesius, taip pat, kad atsakovė perdavė išsinuomotą turtą netinkamos būklės. Priešingai, ieškovas patvirtino, kad netrukus po atsakovės išsikraustymo priėmė nuomojamo buto raktus ir jokių pretenzijų dėl turto būklės nepareiškė, taigi, ieškovas konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad nuomos sutartis yra nutraukta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei vadovaujantis CK 6.609 str. 3 d., teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nuomos sutartis galiojo iki 2016-04-30, kai buvo nutraukta nuomininkės iniciatyva.

Nuomos sutartyje nėra jokių nuostatų apie tai, kad nuomininkei nutraukus sutartį prieš terminą, ji privalo sumokėti nuomos mokestį už likusį nuomos laikotarpį. Pagal sutarties sąlygas (4.3. p. 5.2.1.p.) nuomininkės prievolei nenutraukti sutarties kitaip, nei numatyta sutarties 5.2. punkte, užtikrinti sutartyje buvo numatytas 2 mėnesių nuomos mokesčio dydžio užstatas, kuris negrąžinamas, jei nuomininkė nutrauktų sutartį ją pažeisdama. Kad iš šios sumos nuomotojo gali būti atskaitomos vienokios ar kitokios sumos, kurios galėtų būti skirtos nesumokėtam nuomos mokesčiui, mokesčiams už paslaugas, žalai ar kt., padengti, sutartyje nenumatyta. Taigi, nuomininkės sumokėtas užstatas buvo garantija, jog bus laikomasi sutarties nutraukimo sąlygų, ir priešingu atveju, užtikrino, kad užstatas liks nuomotojui kaip netesybos. Vadinasi ieškovo nuostoliams, patirtiems dėl to, kad atsakovė nuomos sutartį nutraukė nesilaikydama nutraukimo sąlygų kompensuoti, būtent ir buvo skirtas minėtas atsakovės sumokėtas užstatas, kuris paliekamas ieškovui.

Kaip matyti iš paties ieškovo pateikto 2016-05-10 el. laiško atsakovei B. S., jis nurodė atsakovei, jog ši yra skolinga 355,03 Eur mokesčių už komunalines paslaugas bei nuomos mokestį už balandžio mėnesį, t. y. iš viso 455,03 eurų, tačiau nuomos mokesčio už likusius pagal sutartį nuomos mėnesius nepareikalavo, taigi patvirtino, jog atsakovė yra skolinga nuomos mokestį tik už 2016 m. balandžio mėnesį.

Kadangi teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nuomos sutartis galiojo iki 2016-04-30, kai buvo nutraukta nuomininkės iniciatyva, todėl vadovaujantis nurodytomis nuomos sutarties sąlygomis, o taip pat CK 6.477 str. 1 d., 6.487 str. 1 d., 6.609 str. 3 d., iš atsakovės B. S. ieškovui A. A. priteistinas ieškovo reikalaujamas nuomos mokestis tik 2016 m. balandžio mėnesį, t. y., 100 eurų, o kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Ieškovui iš atsakovės priteistinas 8,00 Eur žyminis mokestis, kadangi už reikalavimus, pareikštus dokumentinio proceso tvarka, kurių suma yra 100,00 Eur (patenkinta ieškinio reikalavimo suma), mokamas 8,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį tenkinus iš dalies, atsakovei priteistinos jos patirtos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (88 proc.), t. y. 308,00 eurai (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017-12-11 preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 100,00 EUR (vieną šimtą eurų 00 ct) skolos, bei 8,00 EUR (aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 308,00 EUR (tris šimtus aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei B. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą Palangos rūmus.