- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-1702-555/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04366-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 2.4.2.12.1Vindikacinis ieškinys (rei vindicatio)
- 2.4.4.7Daikto sulaikymas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.4.1.8Bylų dėl daikto valdymo pažeidimų nagrinėjimo ypatumai
- 3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-727-329/2019 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei A. G. paslaugų įmonei dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su vindikaciniu ieškiniu, prašydamas išreikalauti iš atsakovės A. G. paslaugų įmonės svetimo neteisėto valdymo automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir grąžinti šį automobilį ieškovui, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jam priklausantis automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 8 000,00 Eur ir, kuris registruotas (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo perduotas jo pažįstamiems asmenims N. S. ir D. S. (sutuoktiniams) remonto darbams. N. S. privalėjo savo jėgomis ir lėšomis atlikti automobilio dažymo darbus, nes prieš tai N. S. ar jo galimai remonto darbams samdytų asmenų atlikti automobilio kėbulo dažymo darbai buvo atlikti su trūkumais ir jis įsipareigojo ieškovui juos ištaisyti neatlygintinai. Ieškovui vėliau tapo žinoma, kad N. S. automobilį remontui perdavė atsakovei A. G. paslaugų įmonei. Atsakovė su N. S. suderino, kad automobilio kėbulo dažymo kaina bus 1 500,00 Eur. Ieškovas įrodinėjo, jog už atliktus darbus su atsakove turėjo atsiskaityti trečiasis asmuo N. S., kadangi jis susitarė su atsakove dėl automobilio remonto darbų, jų apimties ir kainos, nes jo ir atsakovės nesieja jokie prievoliniai santykiai. Atsakovei atsisakius geranoriškai grąžinti ieškovui automobilį, ieškovas kreipėsi su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, negrąžinant automobilio. Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nutrauktas 2018 m. spalio 26 d. nutarimu, vertinant, jog nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, o tarp šalių yra susiklostę civiliniai santykiai. Automobilis iki šiol neteisėtai yra atsakovės patalpose. Trečiojo asmens N. S. buvimo vieta ieškovui nebuvo žinoma, su juo buvo bendradarbiai (duomenys neskelbtini).
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad sulaukė skambučio iš trečiojo asmens byloje N. S., kuris rezervavo vietą automobilio remonto darbams. N. S. atvyko sutartu laiku, buvo aptarta remonto darbų kaina, nurodė, kad už automobilio remontą atsiskaitys ieškovas. Atlikus remonto darbus, išsiuntė SMS žinutes ieškovui A. M. (jo telefono numerį buvo davęs N. S.), kad automobilį galima atsiimti, tačiau nei ieškovas, nei trečiasis asmuo į žinutes neatsakė. Praėjus kuriam laikui gavo pretenziją, siųstą elektroniniu paštu, iš ieškovo atstovės advokato padėjėjos, dėl ko nusprendė, kad jį apgavo ir kreipėsi į policiją dėl galimo N. S. ir ieškovo sukčiavimo. Ieškovas nebuvo atvykęs pas atsakovę, su atsakove bendravo tik telefonu. Atsakovė teigė, kad automobilis nebuvo paimtas prievarta iš N. S., pats ieškovas pripažįsta, kad automobilis buvo perduotas atsakovei, todėl nėra neteisėto užvaldymo sąlygos, ieškovas taip pat neįrodė šios aplinkybės. Automobilis remontui buvo pristatytas abiejų asmenų, t. y. ieškovo A. M. ir trečiojo asmens N. S. valia. Atsakovė įvykdė susitarimą dėl automobilio remonto – atsakovės medžiagomis ir lėšomis automobilis buvo suremontuotas. Atsakovė nebuvo įsipareigojusi po atlikto remonto automobilį pristatyti ieškovui ar trečiajam asmeniui. Atsakovė sutiko grąžinti automobilį, kai bus atsiskaityta už atliktus darbus. Neatlyginta automobilio remonto ir dažymo kaina yra 1 500,00 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį atmėtė, iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai 15,25 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys ir šalių paaiškinimai įrodo, kad ieškovas yra ginčo automobilio savininkas, daiktą valdo atsakovė, daiktas yra natūra. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Tačiau tam, kad ieškovas įgytų teisę vindikuoti šį turtą iš atsakovės, reikia nustatyti, ar ieškovas daikto valdymo teisę prarado be savo valios, ar atsakovė daiktą valdo neteisėtai bei, ar šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pripažino, jog jis 2018 m. rugpjūčio 2 d. ginčo automobilį perdavė pažįstamiems asmenims N. S. ir D. S. (sutuoktiniams), kurie bendru sutarimu privalėjo suorganizuoti ir apmokėti automobilio remonto ir dažymo darbus; taip pat pripažino aplinkybę, kad jam buvo žinoma, jog automobilį remontui N. S. perdavė atsakovei A. G. paslaugų įmonei, kad būtų atlikti automobilio dažymo ir remonto darbai. Teismas sprendė, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens N. S. susiklostė atstovavimo santykiai, kai ieškovas žodiniu pavedimu pavedė N. S. atlikti automobilio remonto ir dažymo darbus, ko pasėkoje N. S. buvo teisėtas automobilio valdytojas. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovo atstovas.
7. Teismas nustatė, kad ieškovui ir atsakovei buvo žinoma, jog N. S. veikia atstovaujamojo (ieškovo) vardu ir dėl jo interesų, todėl padarė išvadą, kad iš remonto darbų rangos sutarties, sudarytos tarp trečiojo asmens N. S. ir atsakovės, kilusios teisės ir pareigos atsirado ieškovui, t. y. ieškovas turi pareigą priimti atliktą darbą (automobilį) ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad ieškovas tik žodžiu paaiškino, jog N. S. sumokėjo už automobilio remonto darbus, tačiau jokio mokėjimo nurodymo, kuris patvirtintų ieškovo nurodytas aplinkybes, nepateikė, taip pat ieškovas neginčijo aplinkybės, kad atsakovei atlikus automobilio remonto ir dažymo darbus, jai nebuvo sumokėta.
8. Teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovė teisėtai pasinaudojo sulaikymo teise (CK 4.229 straipsnis), kadangi nei ieškovas, nei trečiasis asmuo neatsiskaitė su atsakove arba kitais būdais neužtikrino prievolės įvykdymo ateityje už atliktus ginčo automobilio remonto ir dažymo darbus. Teismas nurodė, jog, nustačius, kad bylos šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. remonto darbų rangos teisiniai santykiai, kuriems pasibaigus ir ieškovui negrąžinus atsakovei perduoto automobilio, ieškovas savo teises turėtų ginti prievolinių, o ne daiktinių teisių gynimo būdu, reikšdamas ieškinį dėl restitucijos, nepagrįsto praturėjimo ar nuostolių atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas A. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prijungti naujus įrodymus: automobilio perdavimo-priėmimo aktą ir įgaliojimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo automobilis remontui buvo pristatytas abiejų asmenų, t. y. ieškovo ir trečiojo asmens N. S. valia. Trečiasis asmuo N. S. savo jėgomis ir lėšomis turėjo atlikti ginčo automobilio remonto-kėbulo dažymo darbus, t. y. neatlygintinai, kadangi prieš tai atlikti darbai buvo su trūkumais. Ieškovui apie atsakovės atliktus remonto darbus tapo žinoma tik po to, kai automobilis buvo perduotas atsakovei ir darbai jau buvo atlikti. Ieškovas jokia forma nebuvo davęs nurodymo ar sutikimo N. S. ginčo automobilį perduoti atsakovei. Automobilis atsakovei buvo perduotas N. S. valia, be ieškovo žinios ir sutikimo.
1.2. Tarp ginčo šalių nėra sudarytos ir pasirašytos rangos sutarties. Tokios sutarties nėra sudaryta ir tarp atsakovės ir N. S.. Aplinkybę, jog nei ieškovas nei N. S. nėra pasirašęs atsakovės vienašališkai surašytų dokumentų, t. y. darbų užsakymo lapo, darbų sąmatos, 2019 m. gegužės 8 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino pats atsakovės savininkas A. G.. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta ir pasirašyta rangos sutartis ar kitoks susitarimas dėl automobilio remonto darbų, automobilio darbų sąmata, automobilio perdavimo-priėmimo aktas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad tarp ginčo šalių susiklostė sutartiniai santykiai, sudarius remonto darbų rangos sutartį. Tuo atveju, t. y. konstatavus, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta rangos sutartis, šiai sutarčiai ex officio privalėjo būti taikomos vartojimo rangos sutarties taisykles (CK 6.672 straipsnis).
1.3. Pirmosios instancijos neteisingai nustatė, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens N. S. susiklostė atstovavimo santykiai, ieškovui žodiniu pavedimu pavedus N. S. atlikti ginčo automobilio remonto ir dažymo darbus. Ieškovas nėra išdavęs N. S. įgaliojimo. Tai, kad jis, perduodamas automobilį atsakovei, nepateikė įgaliojimo, patvirtino atsakovės savininkas A. G. 2019 m. gegužės 8 d. vykusio teismo posėdžio metu. Byloje nėra nustatyta ir tai, kad N. S., perduodamas automobilį atsakovei būtų nurodęs, kad jis veikia ne savo, o ieškovo vardu. Atsakovė nesiėmė jokių jai protingai prieinamų priemonių siekdama išsiaiškinti, ar N. S. yra ieškovo atstovas ir veikia neperžengdamas suteiktų teisių ribų.
1.4. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad tarp šalių būtų susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. remonto darbų rangos teisiniai santykiai. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad darbų rangos teisiniai santykiai susiklostė tarp atsakovės (rangovo) ir trečiojo asmens N. S. (užsakovo, kuris veikė savo vardu). Atsakovė, gavusi iš ieškovo reikalavimą grąžinti automobilį, neturėjo teisės sulaikyti automobilio tol, kol bus patenkintas reikalavimas apmokėti už atliktus darbus (CK 4.229 straipsnio 1 dalis). Ieškinio pateikimo metu buvo visos būtinos sąlygos vindikacijai.
1.5. 2019 m. gegužės 8 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu sutiko ir jį pripažino, nurodydama, kad ieškovas gali atvykti pasiimti automobilį. To pasėkoje atsakovė 2019 m. gegužės 17 d. grąžino ieškovo įgaliotam asmeniui A. M. automobilį, šalims pasirašius automobilio perdavimo-priėmimo aktą. Atsakovė faktiškai su ieškiniu sutiko ir grąžino ieškovui automobilį, ieškovui nesumokėjus atsakovei už automobilio remonto darbus. Taigi, atsakovė neteisėtai buvo sulaikiusi automobilį.
1.6. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad iš darbų sąmatos bei užsakymo lapo matyti, kad ieškovui ir atsakovei buvo žinoma, jog N. S. veikia atstovaujamojo (ieškovo) vardu ir dėl jo interesų, dėl ko padarė išvadą, kad iš remonto darbų rangos sutarties, sudarytos tarp trečiojo asmens N. S. ir atsakovės, kilusios teisės ir pareigos atsirado ieškovui, t. y. ieškovas turi pareigą priimti atliktą darbą (automobilį) ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnis), netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančias proceso teisės normas.
1.7. Nors šiuo metu ginčo dėl automobilio grąžinimo tarp šalių nebėra, kadangi atsakovė automobilį ieškovui yra grąžinusi, tačiau pirmosios instancijos teismo tarp ginčo šalių neteisingai nustatyti teisiniai santykiai turės prejudicinę reikšmę kitoje civilinėje byloje, kuri yra nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teismo pagal atsakovės pareikštą ieškinį ieškovui dėl skolos priteisimo už atliktus darbus (civilinė byla Nr. e2-4516-838/2019). Be to nagrinėjamoje byloje teismui nepagrįstai atmetus ieškinį, buvo neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
10. Atsakovė A. G. paslaugų įmonė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas visiškai teisingai nustatė ir išaiškino, kad ieškovas yra ginčo automobilio savininkas ir CK 6.644 straipsnyje nustatyta tvarka turėjo atsiskaityti su atsakove už automobilio remontą, tačiau to nėra padaręs (šiuo metu Klaipėdos apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla dėl atlyginimo už automobilio remontą priteisimo), taip pat, kad atsakovė CK 4.229 straipsnio tvarka, turėjo teisę sulaikyti automobilį iki kol bus su ja atsiskaityta. Ieškovas šioje byloje neinformavo teismo apie asmenines naujas aplinkybes, t. y., kad 2019 m. gegužės 17 d. ginčo automobilis buvo perduotas, tačiau to nepadarė. Dėl to apeliacinis skundas paduotas negalėjo būti, o jį padavus, turėjo jo atsisakyti. Vien tai, kad ginčo automobilio perdavimas ieškovo žinion, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, o ieškovo ieškinys nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
12. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas A. M. pateikė naujus įrodymus: automobilio perdavimo-priėmimo aktą ir įgaliojimą, kuriuos prašo prijungti prie bylos.
13. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis). Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).
14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teikiami įrodymai, patvirtina aplinkybę, jog ginčo automobilis yra perduotas ieškovui, ir vertindama, kad jie neužvilkins proceso ir nesutrukdys teisingam apeliacinės instancijos teismo bylos išnagrinėjimui ir teismo procesinio sprendimo priėmimui, taip pat tai, kad yra susiję su nagrinėjamu ginču, apelianto prašymą tenkina ir pateiktus įrodymus prijungia prie civilinės bylos.
Dėl ginčo esmės
15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje apeliantas, gindamas savo pažeistas teises, pareiškė vindikacinį ieškinį, kuriuo prašė išreikalauti iš atsakovės šios neteisėtai valdomą ieškovui (apeliantui) nuosavybės teise priklausantį daiktą. CK1.138 straipsnyje nustatyti asmens pažeistų teisių gynimo būdai. Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, kreipdamasis į teismą, savo teisių gynimo būdą pasirenka atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes. Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (vindikacija), yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas; daikto savininkas tokį ieškinį turi teisę pareikšti daiktinių teisės normų pagrindu (CK 4.95–4.97 straipsniai), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą, kitas šiose normose nustatytas vindikacinio ieškinio sąlygas. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinį, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai ir, kad atsakovė turėjo teisę pasinaudoti, ieškovui priklausančio nuosavybės teise daikto sulaikymo teise.
16. CK 4.95 straipsnyje nustatyta, kad vindikacija – tai nevaldančio savo daikto savininko teisė išsireikalauti daiktą iš kito asmens neteisėto valdymo. Vindikacijos ieškinio dalykas yra ne reikalavimo teisė ar skolininko pareiga, o daiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad, reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-489/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija, UAB „Skliutas“, UAB „Kuršių marios“ kt., bylos Nr. 3K-3-40/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. A. B., bylos nr. 3K-3-44/2009; kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė, Vyriausybė v. UAB „Tomis“ ir V. B., bylos Nr. 3K-3-367/2010; kt.). Tai reiškia, kad vindikaciniu ieškiniu pažeistos teisės ginamos tuo atveju, kai daikto savininkas nustojo valdyti daiktą ne savo valia ir daiktą be jokio teisinio pagrindo valdo kitas asmuo, su kuriuo daikto savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai.
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas 2018 m. rugpjūčio 2 d. jam priklausantį automobilį perdavė N. S. ir D. S., kad jie suorganizuotų automobilio remonto darbus, o N. S. automobilio remonto darbų atlikimui pasitelkė atsakovę ir jai perdavė ieškovui priklausantį automobilį. Byloje nustatyta, kad rašytinė rangos sutartis tarp atsakovės ir trečiojo asmens ar ieškovo nebuvo sudaryta, todėl šalių susitarimo dėl automobilio remonto darbų turinį pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatinėjo pagal šalių paaiškinimus, byloje esančius netiesioginius rašytinius įrodymus.
18. Apeliantas, aiškindamas savo pasirinktą teisių gynimo būdą, nurodo, kad trečiojo asmens ir jo nesieja atstovavimo santykiai, todėl jis ieškinį reiškia remonto darbus atlikusiam asmeniui, kuris apelianto teigimu, neturėjo teisės sulaikyti automobilio tol, kol bus patenkintas reikalavimas apmokėti už atliktus darbus. CK nenumato specialių reikalavimų sudaromo pavedimo sandorio formai, todėl šalys sutartį galėjo sudaryti bet kokia forma, taip pat ir žodžiu (CK 6.756 straipsnis, 6.757 straipsnis). Pavedimo sampratą reglamentuojančio CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas automobilį perdavė pažįstamiems asmenims N. S. ir D. S., kurie privalėjo suorganizuoti ir apmokėti automobilio remonto ir dažymo darbus, t. y. automobilį gavę (valdę) asmenys patys neįsipareigojo atlikti jo remonto darbų – atliko tik veiksmus, susijusius su darbus galėjusio atlikti asmens paieška ir darbo užduoties perdavimu.
19. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė, vykdydama sutartį, suremontavo ieškovo prašomą išreikalauti daiktą bei, kad automobilį atsakovei perdavęs asmuo nėra atsiskaitęs už atsakovės atliktus darbus. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai priimtas darbų rezultatas. Civilinės teisės normos suteikia galimybę asmeniui tam tikrais atvejais panaudoti veiksmus savo teisei priverstinai įgyvendinti – savigyną. CK 1.139 straipsnyje nustatyta, kad ginant savo civilines teises savigyną leidžiama naudoti tik CK nustatytais atvejais, be to, savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų; naudojant savigyną būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. Vienas iš savigynos būdų – prievolės vykdymo sustabdymas.
20. Nagrinėjamoje situacijoje nustačius, kad trečiasis asmuo, turėdamas daikto savininko pavedimą užsakė remonto darbus ir atsakovė juos atliko, taip pat, kad atsakovė, užsakovui nevykdant įsipareigojimų sumokėti atlyginimą, naudojosi įstatyme nustatyta teise sulaikyti darbų rezultatą (CK 6.656 straipsnis) spręstina, kad šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, todėl atsakovės atliktų veiksmų teisėtumo-daikto sulaikymo įvertinimas ir ieškovo pažeistos teisės pirmiausia turi būti ginamos remiantis sutarčių teisės normomis.
21. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė daiktą valdė teisėtu (sutarties) pagrindu, daiktą trečiajam asmeniui ieškovas perdavė savo valia (sutartinių teisinių santykių pagrindu). Nenustačius dviejų ieškinio faktinio pagrindo aplinkybių, kad savininkas daikto valdymą prarado be savo valios ir atsakovas daiktą valdo neteisėtai (be teisinio pagrindo), negali būti pripažinta, jog egzistuoja vindikacijos ieškinio faktinių aplinkybių visetas. Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pažeistos teisės negali būti ginamos vindikacinio ieškinio pagrindu, kai apelianto ir trečiojo asmens pavedimo sutarties teisiniai santykiai, taip pat trečiojo asmens ir atsakovės rangos teisiniai santykiai tęsiasi (nenutraukti ar kitu teisiniu pagrindu nepasibaigę), ir kiekviena sutartinių santykių šalis viena kitos atžvilgiu turi teisę reikalauti arba pareigą vykdyti sutartyje nustatytas sąlygas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas, reikšdamas vindikacinį ieškinį, pasirinko netinkamą pažeistos teisės gynimo būdą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atmesti ieškinį.
22. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė vindikaciją reglamentuojančias teisės normas ginčo teisiniams santykiams, šių teisės normų aiškinimas atitiko teismų praktiką, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl šalis siejusių santykių netinkamo kvalifikavimo pripažįstami nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
23. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jam turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, tuo tarpu atsakovė nėra pateikusi prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija dėl jų atlyginimo nesprendžia (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.