Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Živilės Muliuolytės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 204 straipsnio 2 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. B. buvo kaltinama tuo, kad neturėdama prekių ženklų savininko leidimo, pateikė realizuoti nedidelį prekių, pažymėtų svetimu prekių ženklu, kiekį, o būtent: pažeisdama Lietuvos Respublikos Prekių ženklų įstatymo (2000 m. spalio 10 d. Nr. VIII- 1981, aktuali redakcija 2020 m. balandžio 25 d.) 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad „ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi teisę uždrausti: siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas“, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2020 m. liepos 24 d. 15.00 val. reklamavo bei siūlė įsigyti ir prekybos vietoje – (duomenys neskelbtini) turgavietėje, prekybos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdama prekių ženklų savininkų leidimo laikė šias pardavimui skirtas prekes, pažymėtas svetimu prekių ženklu: (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiu prekės ženklu pažymėtas 4 poras batų su „(duomenys neskelbtini)“ ženklo žymenimis, kurių teisėto gamintojo gaminamų prekių vieneto žemiausia rinkos kaina yra 49,95 eurai, atitinkamai bendros 199,80 eurų vertės, bei kurių apipavidalinimas neatitinka teisėto gamintojo keliamų reikalavimų.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir apylinkės teismo nuosprendį panaikinti bei priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo R. B. pripažinti kalta pagal BK 204 straipsnio 2 dalį. Išteisintoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti ir apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį palikti nepakeistą. Gynėja atkreipė dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta žala, todėl jos ginamosios veiksmai negali būti laikomi baigtu nusikaltimu/baudžiamuoju nusižengimu.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės Živilės Muliuolytės apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys). Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

5. BK 204 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dalykas yra kitam asmeniui priklausantis (svetimas) prekės ar paslaugų ženklas, kuris saugomas įstatymų nustatyta tvarka bei tokiu ženklu pažymėtos prekės. Pagal BK 204 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo nedidelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė žalos. Objektyvioji šio baudžiamojo nusižengimo pusė pasireiškia vienu ar keliais iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių būdų: nedidelio prekių kiekio pažymėjimu svetimu prekių ženklu, neturint leidimo, ir (arba) tokių prekių pateikimu realizuoti, ir (arba) pasinaudojimu svetimu paslaugų ženklu neturint leidimo.

6. Pažymėtina, kad prekių kiekio reikalavimas priskiriamas tik svetimu prekių ženklu prekių pažymėjimui ar tų prekių pateikimui realizuoti, o didelė žala - pasinaudojimui svetimu paslaugų ženklu. Pirmuoju atveju nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir veika laikytina baigta nuo pavojingo veikimo pradžios: didelio prekių kiekio pažymėjimo ir (ar) jų pateikimo realizuoti (nagrinėjamu atveju – nedidelio kiekio); antruoju atveju - materiali. Nustatyti pavojingus padarinius - didelę žalą - ir priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina tik tam, kas neteisėtai pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-28-303/2017).

7. BK 204 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas padaromas tyčia ir tyčia yra būtina BK 204 straipsnio 2 dalies sudėčiai. Taigi, šioje byloje yra aktualus tyčios klausimas, ar išteisintoji jai inkriminuotą veiką padarė tyčia, t. y. suvokdama, jog pateikė realizuoti neoriginalias prekes, ir norėdama taip veikti.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, priimtą apylinkės teismo nuosprendį ir skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, atsižvelgdamas į aptartų nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 204 straipsnio 2 dalyje požymių visumą, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog R. B. veiksmuose nebuvo vieno iš būtinųjų nusikalstamos veikos požymių – tyčios. Aukštesniojo teismo vertinimu, R. B. nekaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad sprendžiant R. B. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Apylinkės teismas, priimdamas procesinį sprendimą vertino byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. tiek R. B. kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas.

9. Kaip jau minėta, R. B. buvo kaltinama tuo, kad ji, neturėdama prekių ženklo savininko leidimo, pateikė realizuoti nedidelį prekių (4 poras sportinių batų) kiekį, pažymėtų svetimu prekių ženklu. Taigi, R. B. nebuvo inkriminuotas pasinaudojimas svetimu paslaugų ženklu ir žalos požymis, todėl aplinkybė buvo ar ne padaryta žala, priešingai nei teigė gynėja, nėra aktuali. Tai, kad R. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini) turgavietėje, pateikė prekybai 4 poras sportinių batų, pažymėtų „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklu, abejonių nėra. Tai patvirtina 2020 m. liepos 24 d. patikrinimo akte ir paėmimo bei įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotos aplinkybės, 2020 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvada (b. l. 28-33) bei pačios R. B. ir liudytojo A. S. parodymai.

10. Kaip matyti iš R. B. parodymų visumos, ji teigė nežinojusi, kad pas ją patikrinimo metu rastos 4 poros batų, kurias ji siūlė įsigyti pirkėjams, buvo klastotės. Apylinkės teisme išteisintoji nurodė, kad pirkti avalynės vykdavo į „(duomenys neskelbtini)“ turgavietę. Būdavo, kad imdavo prekę ir nežinojo kas viduje, vietoje netikrindavo dėžių, dėžės būna sulipdytos. Ji atsivežė 6 poras batų, kurios buvo vienodose dėžutėse, tačiau viduje 4 poros buvo su „(duomenys neskelbtini)“ ženklu. Ji nežinojo, kad tai žymus ženklas, manė, kad hieroglifai. Kad tai žinomas prekės ženklas sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Šie batai buvo įsigyti 2019 metais ir gulėjo lentynoje kartu su kitomis prekėmis, niekas jų nepirko. Ji nieko neslėpė, tiesiog laikė juos ten, kur buvo vietos. Parsivežusi matė, kad ant batų yra prilipdyti ženklai, tačiau gal „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje ką sumaišė, ji nežinojo ką jai daryti. Kai prekes įsigyja iš „(duomenys neskelbtini)“ jai išrašo sąskaitą, tačiau prekių nebandė grąžinti atgal. Pirkdama prekes neįsitikina jų kokybe. Turgavietėje dirba 2-3 metus (b. l. 87-88). Iš esmės analogiškas aplinkybes R. B. nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, kai parodė, kad batus įsigijo galimai 2019 metais „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje, tačiau negali pasakyti tiksliai iš kokio konkrečiai asmens ar kuriame sandėlyje. Nusipirko 6 poras sportinių batų dėžutėse, tačiau 2 poros buvo vienos rūšies, o 4 kitos. Ant dėžučių nebuvo užrašo „(duomenys neskelbtini)“. Turi įsigijimo dokumentus, tačiau juose nurodyta, kad įsigijo avalynę ir nekonkretizuota kokią. Įsigytas prekes apžiūrėjo tik savo darbo vietoje. Matė, kad 4 poros juodų batų yra su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, tačiau apie tai, kad jie gali būti klastotė nežinojo. Nei vienos poros nepardavė. Laikė juos savo prekybos vietoje, matomoje vietoje, lentynoje (b. l. 64-67). Aplinkybę dėl nežinojimo, kad jos pardavinėjamos 4 poros batų buvo klastotės R. B. nurodė ir 2020 m. liepos 24 d. patikrinimą atlikusiems pareigūnams ir tai pažymėta 2020 m. liepos 24 d. patikrinimo akte (b. l. 18-19). Jokių duomenų paneigiančių šias išteisintosios nurodomas aplinkybes byloje nėra. Priešingai - R. B. pateikė 2019 m. gegužės 12 d. sąskaitą faktūrą, patvirtinančią avalynės įsigijimą (b. l. 22). Išteisintosios teigimu, ji prekiavo kaltinime nurodyta avalyne kartu su kita iš „(duomenys neskelbtini)“ turgavietės įsigyta avalyne, kurios, kaip matyti iš prie įvykio vietos apžiūros protokolo esančių fotonuotraukų, buvo daug, tačiau daugiau klastočių rasta nebuvo (b. l. 9-15). Rastus neoriginalius „(duomenys neskelbtini)“ prekiniu ženklu pažymėtus sportinius batus R. B. siūlė įsigyti gerokai mažesne kaina nei rinkoje kainuojantys analogiškų prekių originalai, jų neslėpė, o pirkėjui – liudytojui A. S. netvirtino, kad tai yra tikra „(duomenys neskelbtini)“ ženklu pažymėta avalynė, kas tik patvirtina, kaip tai pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, kad R. B. nesuprato prekiaujanti neoriginaliomis prekėmis ir neturėjo tikslo avalynę parduoti kaip originalią, už tokiai avalynei būdingą kainą. Nors prokurorė skunde ir pabrėžia, kad išteisintoji matydama prastą ir vizualiai aiškiai matomą avalynės kokybę, net ir nebūdama eksperte, negalėjo nesuprasti, kad tai yra klastotės, tačiau su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš R. B. parodymų, matydama, kad avalynė prastos kokybės ji nustatė žemą jos pardavimo kainą, o prekinio ženklo „(duomenys neskelbtini)“ iki pareigūnų apsilankymo apskritai nežinojo. Duomenų, kad išteisintoji, pateikdama realizavimui legaliai įgytą avalynę, nebūdama specialistė, galėjo nustatyti, ar jos parduodamos prekės, kurios įsigytos ne iš gamintojų tiesiogiai, yra klastotės ar originalios, byloje nėra. Priešingai, pateikti prekių įsigijimo dokumentai patvirtina, kad prekes ji įsigijo legaliai, todėl turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad perparduodama įsigytą produkciją, ji jokios nusikalstamos veikos nedaro, t. y. jos veiksmuose nebuvo tyčios. Duomenų, kad pati išteisintoji būtų avalynę pažymėjusi svetimu prekės ženklu, vėlgi nėra. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia sutikti su apylinkės teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad R. B. 4 poras batų su „(duomenys neskelbtini)“ ženklo žymenimis realizavimui pateikė žinodama, kad šis prekės ženklas yra saugomas ir prekių, pažymėtų šiuo ženklu realizavimui, reikalingas prekės ženklo turėtojo leidimas, o pateikta realizuoti avalynė, pažymėta jai nežinomu prekių ženklu, yra neoriginali.

11. Apeliaciniame skunde prokurorė nenurodo duomenų, patvirtinančių, kad išteisintoji žinojo, jog pateikė realizuoti suklastotas prekes. R. B. kaltę prokurorė iš esmės grindžia tuo, kad ji, kaip vidutiniškai protingas, atsakingas asmuo, užsiimantis prekyba, privalėjo įsitikinti garsių įmonių prekių ženklais pažymėtų gaminių originalumu ir turėjo pareigą užtikrinti, kad klientams būtų parduodamos tik originalios prekės, tuo pačiu turėjo pareigą įsitikinti, kad prekės, kurias ji pateikia realizuoti, nėra suklastotos. Tačiau toks kaltės pagrindimas tiktų nustatant civilinę pardavėjo atsakomybę už žalą, padarytą prekių ženklų savininkams, bet neatitinka kaltės nustatymo baudžiamojoje byloje standartų, kadangi inkriminuojant svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimo veiką (BK 204 straipsnio 2 dalis), kaltininko tyčia, taigi ir jo žinojimas, kad pateikiamos realizuoti prekės yra suklastotos, negali būti konstatuojama nurodant tik bendrojo pobūdžio pareigą įsitikinti dėl parduodamo daikto originalumo ir neatsižvelgiant į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-788/2015. Teismų praktika. 2015, 43, p. 398-404).

12. Pažymėtina, kad įrodinėjant ir pagrindžiant nusikalstamos veikos sudėties požymius, negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Teismo išvados dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų, o dėl to kilusios abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl R. B. kaltės svarbu įvertinti ir tai, kad iš visų jos prekybos vietoje rastų prekių patikrinimo metu buvo rastos tik 4 poros batų, pripažintų klastotėmis, kas tik patvirtina R. B. versiją, kad ji iki atlikto pareigūnų patikrinimo turgavietėje nežinojo, kad prekiauja klastotėmis ir nebuvo girdėjusi apie „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklą bei nežinojo kaip jis atrodo.

13. Nors iš nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinama R. B., aprašymo matyti, jog ji be kita ko buvo kaltinama dar ir tuo, kad „neturėdama prekių ženklų savininkų leidimo laikė šias pardavimui skirtas prekes“, tačiau kaip matyti iš šios nutarties 5 punkte nurodyto aptariamos nusikalstamos veikos aprašymo, šioje BK normoje nėra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neturint leidimo svetimu prekių ženklu pažymėtų prekių įgijimą ir laikymą.

14. Visų šių duomenų visumoje sutiktina su skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas nusikalstamos veikos, numatytos BK 204 straipsnio 2 dalyje subjektyvusis požymis – kaltė, todėl R. B. pagrįstai išteisinta, kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti prokurorės skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

15. 2021 m. sausio 19 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad R. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 145,47 Eur ir jos turi būti priteistos valstybės naudai (b. l. 121). BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja nuteistajam ar išteisintajam gynėją apeliacinės instancijos teisme. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgdama į BPK 105 straipsnio 5 dalies nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo iš išteisintosios išieškoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Živilės Muliuolytės apeliacinį skundą atmesti.

Iš išteisintosios R. B. neišieškoti išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.