- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-06
- Bylos Nr.
- 1S-136-576/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00293-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Advokatai
- Audrius Pėstininkas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-451-1057/2023, I. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje (neatsargi nusikalstama veika), pagal BK 38 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiaisiais, baudžiamoji byla nutraukta. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. kovo 7 d.
2. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1134-1202/2024, kurioje I. M. kaltinamas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį (neatsargi nusikalstama veika). Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta 2024 m. vasario 20 d.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 15 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą nagrinėti viešame teisiamajame posėdyje. Nutartyje pasisakė, kad ankstyvoje proceso stadijoje neįžvelgia reikšmingų pagrindų panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojoje byloje Nr. 1-451-1057/2023 ir spręsti dėl I. M. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. balandžio 4 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė prašė spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-451-1057/2023, kurioje kaltinamasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, išreikalavimo, proceso atnaujinimo byloje ir bylos prijungimo prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi netenkintas prokurorės prašymas prijungti prie nagrinėjamos bylos atnaujinti procesą (įrodymų tyrimą) byloje Nr. 1-451-1057/2023, kurioje I. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje padarymą, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiaisiais ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog nėra reikšmingo pagrindo panaikinti ankstesnį teismo sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl I. M. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, pagal BK 38 straipsnio 3 dalį.
Šalies argumentai
6. Nesutikdamas su šia nutartimi Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorė Agnė Šneiderienė pateikė skundą, kuriuo prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti, atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-451-1057/2023 ir ją prijungti prie Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-1134-1202/2024.
6.1. Skunde prokurorė nurodo, kad teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra reikšmingo pagrindo panaikinti ankstesnį teismo sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl kaltinamojo I. M. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, yra neteisinga ir nepagrįsta. Jos teigimu, nors įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, pagal kuriuos galima vertinti, ar asmuo, padaręs naują nusikalstamą veiką, yra vertas toliau būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir kiekvienas toks atvejis yra vertinamas individualiai. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nuosprendžiu I. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pagal baudžiamosios bylos duomenis nustatyta, kad dėl darbo saugos taisyklių pažeidimo buvo kilę sunkūs padariniai, t. y. įvyko žmogaus (darbuotojo) mirtis. Praėjus vos keliems mėnesiams nuo I. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, I. M. vėl kaltinamas padaręs iš esmės tokį patį neatsargų nusikaltimą, t. y. dėl to, kad nesilaikant saugos taisyklių statybvietėje, 2023 m. birželio 28 d. buvo sužalotas žmogus (buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios L. P. sveikata) ir nukentėjo ne darbo santykiais saistomas asmuo, o visiškai pašalinis asmuo, kurio saugumu ir sveikata I. M., kaip statybos darbų vadovas objekte, privalėjo pasirūpinti. Prokurorės įsitikinimu ši aplinkybė yra itin reikšminga, nes po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ankstesnėje baudžiamojoje byloje, nepraėjus vienerių metų laikotarpiui I. M. vėl kaltinamas savo esme tokios pačios neatsargios nusikalstamos veikos padarymu, kas, anot prokurorės, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis po pirmojo nelaimingo atsitikimo reikšmingų išvadų nepadarė ir iš esmės savo elgesio nepakeitė.
6.2. Taip pat prokurorė skunde nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės panaikinimo ir ankstesnės baudžiamosios bylos prijungimo prie šiuo metu nagrinėjamos baudžiamosios bylos, asmens kaltės laipsnis ankstesnėje baudžiamojoje byloje neturėtų būti esminė aplinkybė. Nors neatsargus nusikaltimas yra mažiausiai pavojingas iš nusikaltimo rūšių, tačiau tai savaime neleidžia teigti, kad konkretaus padaryto neatsargaus nusikaltimo pavojingumas yra mažas. Asmens kaltės laipsnis galėtų būti vertinamas sprendžiant bausmės parinkimo už nusikalstamą veiką klausimą, tačiau ne baudžiamosios bylos atnaujinimo tikslingumo klausimą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į prokurorės skundą kaltinamojo I. M. gynėjas advokatas Audrius Pėstininkas prašo netenkinti prokurorės skundo ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad sprendimas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn dėl visų padarytų nusikalstamų veikų BK 38 straipsnio 3 dalies pagrindais yra išimtinė teismo prerogatyva. Nutartyje apylinkės teismo nurodyti motyvai yra pagrįsti ir teisingi, o nagrinėjamu atveju nustatytos objektyvios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti BK 38 straipsnio 3 dalies nuostatas panaikinant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą prijungiant prie šiuo metu nagrinėjamos baudžiamosios bylos. Taip pat nurodo, kad asmens kaltės laipsnis yra svarbus bylos atnaujinimo tikslingumo vertinimui, kadangi padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis). Be kita ko, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nors I. M. atžvilgiu nuosprendis priimtas 2023 m. vasario 14 d., tačiau pats nelaimingas atsitikimas įvyko dar 2021 m. spalio 12 d., dar ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis I. M. susitaikė su nukentėjusiaisiais (susitaikymo data 2022 m. lapkričio 22 d.), kurie neprieštaravo, kad baudžiamasis procesas būtų nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Prokurorės skunde nurodytas argumentas, jog I. M. naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus keliems mėnesiams po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, yra neteisingas ir nepagrįstas. Įvertinus visas šias aplinkybes, nurodoma, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas buvo aktyvus ir objektyviai išanalizavęs individualią I. M. situaciją priėmė pagrįstą sprendimą.
8. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti jame nurodytais argumentais.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės skundas atmestinas
9. Įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir apylinkės teismo nutartį, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso reikalavimų, todėl ją naikinti ar keisti nėra objektyvaus pagrindo.
10. Iš skundo motyvų, matyti, kad prokurorė nesutinka su apylinkės teismo sprendimu neišsireikalauti baudžiamosios bylos Nr. 1-451-1057/2023, jos neatnaujinti, nepanaikinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir neprijungti prie šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-1134-1202/2024. Skundą prokurorė grindžia tuo, jog po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ankstesnėje baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nustatyta, kad dėl darbo saugos taisyklių pažeidimo buvo kilę sunkūs padariniai (žmogaus mirtis), praėjus vos kelių mėnesių laikotarpiui I. M. vėl kaltinamas savo esme tokios pačios neatsargios nusikalstamos veikos padarymu. Nusikalstamos veikos yra susijusios, kas, anot prokurorės, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis po pirmojo nelaimingo atsitikimo reikšmingų išvadų nepadarė ir iš esmės savo elgesio nepakeitė.
11. Nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-451-1057/2023 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nuosprendžiu I. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje (neatsargi nusikalstama veika), vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. jam susitaikius su nukentėjusiaisiais ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Šios bylos duomenimis I. M. pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, sukėlęs sunkių padarinių (mirtį). Veika įvyko 2021 m. spalio 12 d. apie 16.10 val. statybvietėje (duomenys neskelbtini). I. M. tuomet buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovas ir direktoriaus įsakymu paskirtas statybos darbų vadovu. Be to, nustatyta, kad žuvęs darbuotojas buvo neblaivus.
12. Nagrinėjamoje byloje I. M. yra pareikštas kaltinimas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį ir jis kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „K. R.“ direktoriumi, 2019 m. liepos 26 d. VšĮ „Ssva“ būdamas atestuotas eiti ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) bei UAB „K. R.“ direktoriaus įsakymu būdamas paskirtas statybos darbų vadovu UAB „K. R.“ vykdomiesiems darbams objekte UAB „SK I. M. diagnostikos centras“, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2023 m. gegužės 15 d. sudarytą darbų sutartį Nr. G32A-1/ Nr. SUTT-230519-083 atlikti, t. y. atlikti gydymo paskirties pastato paprastojo remonto (fasado modernizavimo) darbus, atliekant minėto objekto remonto darbus nesilaikė privalomų darbo saugos norminių teisės aktų reikalavimų ir nesiėmė veiksmų, kad statybvietė būtų aptverta ir apsaugota taip, kad būtų užtikrinta greta statybvietės gyvenančių ir judančių žmonių apsauga nuo statybos darbų keliamo pavojaus, tuo pažeisdamas kaltinime nurodomus teisės aktų reikalavimus, ir dėl to 2023 m. birželio 28 d. apie 14.00 val. L. P., būdama automobilių stovėjimo aikštelėje šalia renovuojamo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), priėjusi prie savo automobilio bagažinės, kuri buvo atsukta į cokolinį pastato (duomenys neskelbtini), aukštą, kuris buvo apie 3 m gylio ir kurio stogelis buvo išardytas, o pats cokolinis aukštas nebuvo aptvertas apsauginiu aptvėrimu, buvo tik 0,3 m aukščio sienelė su vertikaliais strypais, kurie buvo apjuosti įspėjamąja „STOP“ juosta, L. P. dėl nenustatytų priežasčių praradus pusiausvyrą, ji iš aukščio nukrito į pastato (duomenys neskelbtini), cokolinį aukštą dėl ko patyrė sužalojimus, pasireiškusius odos nubrozdinimais kairio kelio sąnario projekcijoje ir dešinės plaštakos III piršte, kairės pusės viršugalvio kraujosruva, kaklo II slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžiu su nedideliu poslinkiu, visumoje vertinamais nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiu būdu I. M. dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė L. P. sveikatą.
13. Taigi, nagrinėjamoje byloje nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas I. M., padaryta 2023 m. birželio 28 d. Jis iš esmės kaltinamas tuo, kad nesilaikant saugos taisyklių statybvietėje, buvo nesunkiai sužalota nukentėjusiosios sveikata. Nors prokurorė teisi nurodydama, kad nauja nusikalstama veika padaryta praėjus vos keliems mėnesiams po nuosprendžio, kuriuo I. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, įsiteisėjimo, ir ši aplinkybė yra formali sąlyga sprendžiant dėl ankstesnės bylos atnaujinimo, vis tik būtina įvertinti visumą nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių, nes ankstesnės bylos atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai.
14. BK 38 straipsnio, reglamentuojančio atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, 3 dalyje numatyta, jei kaltininkas per vienerius metus po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės komentuojamo straipsnio pagrindu padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis) ar neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnis), teismui, atsižvelgiant bei vertinant abiejų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, galimą abiejų nusikalstamų veikų ryšį, taip pat apskritai visą asmens elgesį bandomuoju laikotarpiu, paliekama teisė spręsti, ar panaikinti ankstesnį sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas, ar naujos nusikalstamos veikos padarymą vertinti kaip neturintį įtakos ankstesniam asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį.
15. BK 38 straipsnio 3 dalis nėra imperatyvi norma: BK 38 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas spręsdamas ankstesnės baudžiamosios bylos, kurioje kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, atnaujinimo, panaikinimo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės bei prijungimo klausimą, turi teisę, bet ne pareigą panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taigi, klausimas dėl baudžiamosios bylos, kuria asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, atnaujinimo yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Skundą nagrinėjantis teismas tik patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, pažeidimų, galinčių lemti nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nenustatyta.
Šalies argumentai
16. Prokurorė skunde nurodo, jog nusikalstamos veikos tarpusavyje yra itin susijusios, jos abi padarytos nesilaikant darbo saugos reikalavimų. Su tokiu argumentu sutiktina iš dalies. Nors abi veikos (vadovaujantis kaltinimu) susijusios su darbų saugos reikalavimų pažeidimais ir yra neatsargios nusikalstamos veikos, tačiau tiek BK 176 straipsnyje, tiek BK 139 straipsnyje numatytos veikos, visų pirma, skiriasi savo objektais, jos įtvirtintos skirtinguose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso skyriuose. BK 139 straipsnyje numatyta veika - XVIII skyriuje „Nusikaltimai žmogaus sveikatai“, o BK 176 straipsnyje numatyta veika - XXVII skyriuje “Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens socialinėms teisėms“. Akivaizdu, kad veikos skiriasi ir pagal savo požymius. BK 176 straipsnyje numatyta veika iš esmės gali pasireikšti pažeidimu Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, sukėlusių įstatyme nustatytus padarinius, todėl minėta norma yra blanketinė, tuo tarpu BK 139 straipsnio nuostatos nėra blanketinės, iš esmės svarbu nustatyti nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo faktą (kai nėra BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių).
17. Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-507/2014 išaiškinta, kad blanketinė BK straipsnio dispozicija – tai tokia BK straipsnio dispozicija, kurioje išsamiai nėra atskleista visa baudžiamosios teisės norma (neišsamiai aprašytas draudžiamas elgesys) ir kuri, siekiant atskleisti visą baudžiamosios teisės normą, siunčia, kreipia į kitą nei BK norminį teisės aktą (aktus). Tik tokiu atveju teismas nuosprendyje privalo nurodyti, kokius teisės aktus kaltininkas pažeidė. Šioje nutartyje taip pat konstatuota, kad BK 139 straipsnio dispozicija ne blanketinė, joje nurodyta šio nusikaltimo sudėtis (objektas, subjektas, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai).
18. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-451-1057/2023 nėra duomenų, kad nukentėjusieji (mirusiojo šeimos nariai) būtų prieštaravę baudžiamojo proceso užbaigimui jį nutraukiant kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, taip pat yra dokumentai, patvirtinantys kompensacijos sumokėjimą nukentėjusiajai. Nagrinėdamas prokurorės prašymą, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nors I. M. atžvilgiu nuosprendis priimtas 2023 m. vasario 14 d., tačiau pats nelaimingas atsitikimas, dėl kurio buvo priimtas minėtas nuosprendis, įvyko dar 2021 m. spalio 12 d., o susitaikymas su nukentėjusiaisiais užfiksuotas dar ikiteisminio tyrimo metu – 2022 m. lapkričio 22 d. Bylos duomenimis I. M. turi išsilavinimą, dirba, yra vedęs, ne vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau vertinant jo elgesį bandomuoju laikotarpiu matyti, kad daugiausia jis baustas už KET taisyklių pažeidimus, vieną kartą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnio 1 dalį už tai, kad neužtikrino, kad nebūtų teršiamos teritorijos už atliekamų darbų teritorijos. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad kitų ikiteisminių tyrimų ar priimtų nuosprendžių nėra.
19. Šiuo atveju nusikalstamas veikas skiria 1 metų 8 mėnesių laikotarpis ir sutikti su skundo argumentu, jog I. M. nepadarė reikšmingų išvadų dėl savo elgesio, nėra pagrindo. Tiek vienoje, tiek kitoje byloje I. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra susijusios su neatsargia kaltės forma, susijusios su jo darbo specifika ir profesine rizika. Nagrinėjamoje byloje įrodymų tyrimas nėra pradėtas, kaltinamasis I. M. savo pozicijos dėl pareikšto kaltinimo neišsakė. Byloje, kurioje priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nuosprendis, jis savo katę pripažino, gailėjosi, buvo sumokėta kompensacija nukentėjusiajai. Nustatyta, kad byloje Nr.1-451-1057/2023 įvyko nelaimingas atsitikimas, kuomet I. M. darbo vietoje nebuvo, jis sirgo, todėl neturėjo galimybės fiziškai patikrinti darbo priemonių (pastolių), įmonės darbuotojai buvo supažindinti su darbo saugos instruktažu. Be to, minėtoje byloje nustatyta, kad nelaimingo įvykio metu žuvęs darbuotojas buvo neblaivus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės nesumažina I. M. kaltės, tačiau parodo, kad tokio pobūdžio bylose nelaimingų padarinių atsiradimui įtakos turi daug skirtingų veiksnių, kurie yra nulemti ne vien kaltininko nerūpestingumo.
20. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas objektyviai išanalizavo susiklosčiusią situaciją, ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Skunde prokurorė nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu reiktų naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį. Tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis teismas. Todėl prieštarauti apylinkės teismo padarytai išvadai, kad nėra nustatytas reikšmingas pagrindas panaikinti ankstesnį teismo sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl I. M. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 38 straipsnio 3 dalį, skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo.
21. Nustačius, kad žemesniojo teismo sprendimas netenkinti prokurorės prašymo yra teisėtas ir pagrįstas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartį.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.