Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarimo, kuriuo D. V. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 174 str. numatyto teisės pažeidimo padarymą nubaustas 57 Eur bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliantas kategoriškai neigia jam inkriminuojamą teisės pažeidimo faktą. Apelianto teigimu, policininkai iš karto pradėjo chamiškai elgtis, apklausė jo sūnų, kaip atsakas į jo teisėtas pastabas, jis buvo nuvežtas į policiją, jį įžeidinėjo ir sufalsifikavo administracinę bylą. Policininkų raportuose yra žinomai melagingos informacijos. Informacija apie beldimąsi į duris buvo įrašyta pagal nukentėjusiosios I. V. žodžiu, be to, nurodytas laikas 11.10 val., t.y. prieš 5 minutes iki kviečiant policiją telefonu. Kad galėtų pateikti smulkaus chuliganizmo sudėtį, policininkai sugalvojo necenzūrinį barnį. Jau po kaimynų apklausos policininkai sugalvojo, kad jie viską matė savo akimis 11.40 val. Policininkai iškart galėjo apklausti kaimynus, tačiau to nedarė. Jo ir I. V. santykiai susiklostė itin nedraugiškai, bet jokių chuliganiškų motyvų čia nėra. Jis durų nelaužė, necenzūriškai nesireiškė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu teismo nutarimu D. V. nubaustas už ATPK 174 str. numatytą pažeidimą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai vadovavosi vien tik suinteresuotų liudytojų I. V. ir jos sutuoktinio P. V. parodymais bei išvestiniais policijos pareigūnų parodymais, visiškai neatsižvelgdamas į D. V. nurodytas konflikto priežastis ir jo parodymus bei jo pateiktus rašytinius įrodymus, dėl ko netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.

Tinkamas įrodymų vertinimas yra viena iš teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų. Pagal ATPK 256 str. nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl vieno ar kito teisės pažeidimo tik tuomet, kai jo kaltę neabejotinai patvirtina su byla susiję įrodymai. Ir atvirkščiai, kai įrodymų tokiam konstatavimui nėra, ar jų nepakanka, visos kilusios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 174 str. yra nustatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Skundžiamu nutarimu D. V. nubaustas už ATPK 174 str. numatytą pažeidimą dėl necenzūrinių žodžių vartojimo viešoje vietoje, I. V. gyvenamojo buto durų spardymo, tuo pažeidžiant viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Remtasi liudytojais apklaustų policijos pareigūnų R. S. ir A. K. parodymais, liudytojų I. V. ir P. V. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, tačiau nepakankamai atsižvelgta į paties D. V. nurodytas aplinkybes bei kilusio incidento motyvus.

Iš D. V. teismo posėdžio metu duotų parodymų (b.l. 138-139) matyti, kad jis nuolat gyvena Rusijoje ir į Lietuvą atvyksta konkrečiai dėl bendravimo su sūnumi. Konflikto dieną jis atvyko į I. V. butą pabendrauti su sūnumi. Tai įvyko šiek tiek anksčiau, nei sutarta. Paskambino į duris, jas atidarė sūnus, pasakė, kad išeis. Jis jo laukė už durų ir į jas nebeldė. Jis žino, kad I. V. nuolat jį filmuoja, tai yra užfiksuota teismo sprendimuose. Jis parašė porą SMS žinučių I. V., tačiau jokio atsakymo negavo. Kai išėjo vaikas, jis (D. V.) pradėjo filmuoti. Jis taip pat stengiasi viską fiksuoti, nes teisminis procesas tarp jo ir I. V. vyksta 10 metų. Jis vaiko paklausė, ar išeis mama. Jis nežinojo, kur jis gali sūnų pasiimti, kur negali vestis. Tačiau I. V. jam neatsakė nei SMS žinutėmis, nei telefono skambučiais. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad jis nesikeikia, nedaužo durų. Tik pasakė žodį „blyn“, tai nėra keiksmažodis. Į duris pabeldė vieną kartą ranka. Tas yra užfiksuota filmuotoje medžiagoje. Po 2-3 min., kai jam durų niekas neatidarė, jis nuėjo į kiemą pas sūnų. Vaikas ten buvo vienas, liūdnas sėdėjo ant sūpynių. Po jo pabeldimo I. V. iškvietė policiją, sakydama, kad jis laužo duris. Kai I. V. nuotaika būna gera, ji leidžia eiti su vaiku visur. O tada ji pasirinko tokią taktiką, leisdama jam bendrauti su vaiku kieme. Jam pasidarė gaila sūnaus, buvo apie 10-15 laipsnių šalčio, kieme buvo neįmanoma sėdėti, o jis (D. V.) nesuprato, koks bus jų bendravimo formatas. Pasakydamas sūnui, kad eina pabadyti susitarti su mama ir gal jie kur nors nuvažiuos, D. V. nuėjo prie I. V. buto durų. Kai jis buvo ketvirtame aukšte, išgirdo, kaip kažkas garsiai lipa laiptais. Pažiūrėjęs žemyn, pamatė, kad ateina policininkai. Jis (D. V.) pakilo į penktą aukštą, kur gyvena vaikas, ir laukė ateinančių pareigūnų. Jis negalėjo neišgirsti stambaus policininko su kariniais batais žingsnių, lipant laiptais. Atsižvelgiant, kad jau vyksta teisminis procesas, jis negalėjo prie policininkų taip elgtis. Atėjus policijos pareigūnams, kilo konfliktas tarp jo ir policininko R. S., kadangi jis vaiko paklausė, ar pastarasis nori bendrauti su tėvu, nors yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas. Jis pradėjo filmuoti. Policininkas jam pasakė, kad vaikas nenori su juo bendrauti. Jis policininko paklausė, kodėl jis tokius klausimus užduoda vaikui. R. S. prie jo priėjo ir paklausė, ar jis girtas. D. V. buvo nepatenkintas, kaip su juo bendrauja policininkai, jis buvo pavargęs ir suirzęs. Yra vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip policininkai išeina iš buto ir tempia jį už rankų. Jis prašo, kad jie prisistatytų. Jie jam pasakė, kad jo atžvilgiu yra parašytas pareiškimas, tačiau nesakė, kad jis yra sulaikomas už tai, kad keikėsi ar laužė duris. Policijos įstaigoje jis buvo uždarytas į kamerą. Nurodė, kad I. V. pareiškime neminima, jog jis keikėsi. Tai atsirado po apsilankymo policijos komisariate. Jis policininkams pradėjo aiškinti savo teises, jie to nemėgsta. Be to, I. V. policininkams pasirodė su mažu vaiku ant rankų. Jie iš karto patikėjo ta šeima. Kai jis sužinojo apie policininkų tarnybinius pareiškimus, iš karto parašė pareiškimą, kad jie juos falsifikuoja. I. V. yra nubausta dėl bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimo. Ji Rusijoje buvo bausta, paieškoma. Tai, kad jis nelaužė durų, įrodo ir filmuota medžiaga. Jei jis būtų taip elgęsis, tai visa laiptinė būtų išėjusi. Kaimynai nieko negirdėjo. Po to, kai jį sulaikė policija, I. V. jam parašė SMS žinutę ir siūlė vaiką nusivesti į piceriją. Kodėl nebuvo galima to parašyti anksčiau. I. V. buvo kviečiama į policiją apklausai, tačiau atsisakė. Tačiau vaikšto į teismus, kaip jai negaila vaikų. Ji galėjo ramiai nuvykti į policiją ir duoti paaiškinimus. I. V. pakeitė savo parodymus, kai susipažino su policininkų paaiškinimais. Iki tol ji nesakė, kad jis keikėsi. Policininkams buvo visos galimybės užfiksuoti pažeidimą, tačiau to nepadarė – nei pasinaudojo registratoriumi, nei apklausė kaimynų. Be to, I. V. taip pat galėjo užfiksuoti telefonu, kaip jis daužė duris, tačiau to nepadarė. I. V. iškvietė policiją, kai jis kelis kartus pabeldė į duris. Nei ji, nei jos vyras jo neįspėjo SMS žinute, kodėl jis laužo duris. Tai yra neįmanoma, kad jis galėjo negirdėti laiptais lipant policininkų su kariniais batais. Iš psichologinės pusės neįmanoma, kad jis tokį laiko tarpą, kaip nurodo I. V., galėjo keiktis ir spardyti duris. Kai jis atvyko į 6 policijos komisariatą susipažinti su byla, ten buvęs pareigūnas nebuvo geranoriškai nusiteikę, sakė: „lagaminas, stotis, Rusija“. Jo parodymai yra nuoseklūs, vientisi. Jis pasiruošęs praeiti melo detektoriaus tyrimus. Kitaip nei jis, I. V. savo parodymus keitė. Jis yra parašęs pareiškimą, kad policininkai falsifikuoja savo paaiškinimus.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, D. V. parodymai dėl įvykusio incidento priežasčių ir eigos yra nuoseklūs bei logiški, D. V. nurodytos incidento kilimo priežastys paaiškina D. V. elgesį ir jo nepasitenkinimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp D. V. ir jo buvusios sutuoktinės I. V. jau ne vienerius metus vyksta teisminiai ginčai tame tarpe dėl bendravimo su vaiku tvarkos. I. V. už nutarties laikino tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi nevykdymą ne vieną kartą buvo bausta baudomis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-03 nutartimi jai buvo paskirta 100 Lt bauda, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-29 nutartimi jai buvo paskirta 200 Lt bauda (b.l. 62-63). Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-20 nutarties civilinėje byloje Nr. N2-15301-131/2013 matyti, kad nustatyta D. V. bendravimo su sūnumi tvarka, susitikime dalyvaujant vaiko motinai. Vaiko motina teigia, kad D. V., būdamas R. F. pilietis, gyvenantis Rusijoje ir neturintis Lietuvoje gyvenamosios vietos, bendraudamas su vaiko be motinos, gali išsivežti vaiką be jos sutikimo į Rusiją. Tokiu būdu, D. V., siekdamas susitikti ir pabendrauti su sūnumi, negali savavališkai, nesant vaiko motinos sutikimo, kur nors vestis vaiką. Iš D. V. nuoseklių ir logiškų parodymų bei byloje esačių faktinių duomenų matyti, kad I. V. vengė su D. V. bendrauti, D. V. skambinant į buto duris, beldžiantis, ji prie durų nepriėjo, į SMS žinutes bei skambučius neatsakinėjo, todėl D. V. nežinojo, kaip elgtis, kad galėtų pabendrauti su sūnumi, nepažeidžiant teismo sprendime nurodytos bendravimo su vaiku tvarkos.

Iš nuoseklių ir logiškų D. V. byloje esančių paaiškinimų matyti, kad jis 2016 m. sausio 9 d. apie 10.50 val. atvyko iš R. F. pabendrauti su sūnumi P. V. pagal teismo sprendimą nuo 11.00 val. iki 16.00 val., dalyvaujant I. V., į (duomenys neskelbtini). Duris atidarė jo sūnus ir pasakė, kad jis išeis, kai pavalgys. 11.05 val. jis išsiuntė pirmąją SMS žinutę I. V., kad jo sūnaus vis dar nėra. 11.10 val. jis paskambino jai, tačiau ji neatsiliepė. Tuomet jis išsiuntė antrą SMS žinutę. Po dviejų minučių išėjo jo sūnus. I. V., kuriai dalyvaujant pagal teismo sprendimą turi vykti bendravimas, neišėjo. Jo sūnus išėjo į kiemą, o jis liko laiptinėje laukti I. V.. Paskambino į duris, po to pabeldė ranka vieną kartą šiek tiek stipriau už skambutį, nes į skambučius niekas nereagavo. Jis manė, kad galbūt skambučių niekas negirdi arba apsimeta. Durų niekas neatidarė. Jis negalėjo suderinti, kaip vyks bendravimas ir pradėjo leistis žemyn, nuėjo į kiemą pas sūnų. Jis ten buvo vienas. 2016-01-09 11.16 val. skambučiu į bendrąjį pagalbos centrą policija buvo informuota, kad neblaivus vyras laužo buto duris, reikalauja įleisti. Kieme jis parašė dar dvi SMS žinutes I. V.. Ji į jas neatsakė. Tik parašė, kad jo sūnus seniai išėjo. Sūnus du kartus nusileido nuo kalnelio ir liūdnas atsisėdo ant sūpuoklių. Lauke buvo nuo 8 iki 12 laipsnių šalčio. I. V. praeityje ne kartą versdavo savo sūnų penkias valandas leisti kieme po langais bet kokiu oru jo bendravimo su sūnumi laiku. Anksčiau jis vežiodavo vaiką į įvairias pramogų vietas. Jis pamatė liūdną sūnų ir nuėjo bandyti dar kartą susitarti su I. V. dėl to, kaip vyks bendravimas su sūnumi šiandien. Jis pradėjo kilti laiptais ir užlipo beveik iki 5 aukšto, kai išgirdo apačioje žingsnius. Pažiūrėjo žemyn ir pamatė, kad tai policininkai. Buvusi žmona nuolat jį terorizuoja policijos pareigūnais. Tai buvo apie 11.30 val. Jis pradėjo jų laukti ant laiptų, net nepriėjo prie durų. Kai jie pasikėlė, jis paklausė, ar 38 buto iškvietimas. Jie atsakė, kad taip. Vienas policininkų paskambino į duris, kitas pradėjo su juo kalbėti. Paskambinus į duris, atidarė I. V. vyras. Policininkai paklausė, kas atsitiko, I. V. vyras paprašė policininkų įeiti į butą. Abu policininkai įėjo į butą. Išėjus vienas policininkui, D. V. paaiškino jam situaciją, kad atvažiavo pas vaiką, bendravimas pagal teismo sprendimą dalyvaujant vaiko motinai. Ji neišeina, atsisako kažkaip suderinti jo susitikimo su sūnumi formatą. Po to iš kiemo atėjo jo sūnus ir bandė patekti į butą, klebeno rankeną. Jis padėjo sūnui patekti į butą. Vėl išėjo jaunas policininkas ir pareiškė, kad vaikas sako nenorintis su juo bendrauti. Policininkas jam pranešė, kad I. V. pareiškė, kad turi nedarbingumo lapelį ir jam apie tai pranešė. D. V. nurodė, kad tai melas, nes ji jam apie tai nepranešė, parašiusi gruodžio 29 d. SMS žinutę, kad bendravimas vyks kaip visuomet. Tuo metu jis gavo SMS žinutę 11.41 iš I. V., kad ji neprieštarauja, kad jis nuvežtų sūnų į piceriją, t.y., tuo pat metu, kai jis, jos teigimu, pusvalandį laužė jos duris, neadekvačiai elgiasi, ji pati siūlo jam nusivesti sūnų pasivaikščioti jai nedalyvaujant. Iki policijos atvykimo ji kažkodėl to nesiūlė. Jis parašė, kad sutinka. Po kurio laiko išėjo policininkai, apie 12.00 val. vyresnysis pareiškė, kad jis turi važiuoti su jais į policiją. Jis paprašė prisistatyti ir paaiškinti, kas atsitiko, kuo jis yra kaltinamas ir kas vyksta. Į tai gavo atsakymą: dėl jūsų parašytas pareiškimas, važiuojame į nuovadą. Vyresnysis griebė jį už kairės rankos ir nutempė žemyn laiptais, pareiškęs, kad vis kita jam bus paaiškinta nuovadoje ir ėmė grasinti jėgos panaudojimu. Jis niekaip nesipriešino, tik buvo pasipiktinęs policijos veiksmais. Jis nė karto nepavartojo keiksmažodžių, turi aukštąjį techninį išsilavinimą, dirba programuotoju, yra atitinkamai charakterizuojamas, kalbėdamas nevartoja necenzūrinių žodžių. D. V. manymu, jie visa tai sugalvojo jau nuovadoje, bet galėjo ir nenugirsti. Niekas jam jokių pastabų dėl elgesio nedarė. Jokių chuliganiškų paskatų nėra, I. V. pažeidė teismo sprendimą, tik atvykus policijos pareigūnams pasiūlė jam nuvežti sūnų į piceriją. Policininkai akivaizdžiai buvo nedraugiškai nusiteikę prieš jį. I. V. sutiko juos su naujagimiu ant rankų ir mano, kad ji bandė visaip jį diskredituoti ir apšmeižti, kad gautų pranašumo teisme dėl pinigų, bendravimo su sūnumi tvarkos.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tiek D. V. parodymai teismo posėdžio metu, tiek jo byloje teikti paaiškinimai, akivaizdžiai rodo, jog D. V. buvo atvykęs teismo nustatytu metu ir tvarka pabendrauti su savo sūnumi. Jo buvusi sutuoktinė buto durų neatidarė, su D. V. nekontaktavo, iki atvykstant policijos pareigūnams, nedavė D. V. jokio atsakymo dėl bendravimo su sūnumi, tik vėliau parašė SMS žinutę, kurioje nurodė, jog leidžia D. V. nuvežti sūnų į piceriją.

Pažymėtina, kad I. V., teigdama, kad D. V. keikiasi ir smarkiai daužo buto duris, galėjo tai kokiu nors būdu tai užfiksuoti, tačiau to nepadarė.

Kaip matyti iš pranešimo policijai pažymos, pranešimas, kad neblaivus pranešėjos vyras daužo buto duris, reikalauja įleisti, namuose maži vaikai, buvo gautas 2016-01-09 11.16 val. (b.l. 28). Taigi, iš šio pranešimo matyti, kad I. V. pranešimu policijai nenurodė, kad jos buvęs sutuoktinis D. V. vartoja necenzūrinius žodžius, o buvo kreiptasi tik dėl to, kad jis, jos teigimu, neblaivus daužo buto duris. Gi I. V. nurodyta aplinkybė, kad D. V. buvo neblaivus, abejotina ir nustatyta tvarka nepatvirtinta, o pati pareiškėja nebuvo priėjusi prie buto durų ir jų neatidarė. Aplinkybės, kad D. V. pažeidė viešąją tvarką keikdamasis, negalėjo patvirtinti jokie kaimynai. Iš byloje esančio 2016-01-22 tarnybinio pranešimo matyti, kad patikrinimo metu, siekiant nustatyti įvykio liudytojus, buvo bendrauta su Gabijos g. 59 namo gyventojais, o būtent, su R. I. iš 37 buto, J. N. iš 26 buto, T. L. iš 27 buto bei A. D. iš 40 buto, kurie nieko konkretaus nurodyti negalėjo, kadangi nieko nematė ir negirdėjo.

Iš liudytojos I. V. parodymų matyti, kad D. V. yra buvęs jos sutuoktinis, o santuoka nutraukta 2010 m. Ji su juo jokių ryšių nepalaiko, tačiau turi bendrą sūnų, kuris gimė 2005 metais. Pagal teismo nutartį D. V. gali bendrauti su sūnumi jai dalyvaujant. Tą dieną jis atvyko į susitikimą su vaiku, nors jo bendravimo laikas dar nebuvo prasidėjęs. 2016-01-09 pasigirdus skambučiui, pagalvojo, kad tai D. V.. Jis ilgai skambino į duris ir skambino. Vaikas išėjo ir pasakė tėvui, kad pavalgys ir išeis, o mama serga ir maitina kūdikį. Girdėjo, kad D. V. uždaręs duris keikėsi, labai garsiai beldėsi į duris, tikriausiai kojomis ar rankomis. Po 11 val. vaikas išėjo susitikti su tėvu. Tačiau D. V. toliau skambino į duris, buvo neįmanoma kentėti, todėl buvo iškviesta policija. Po kelių minučių viskas nurimo. Vėliau jis vėl grįžo, skambino į duris, pradėjo stipriai belstis, tikriausiai kojomis. Buvo toks jausmas, kad durys yra laužiamos. Nurodo, kad labai susijaudino, girdėjo, kaip D. V. keikiasi, su kažkuo kalba. Kai buvo stiprus beldimas į duris, išgirdo lauko durų įėjimo spynos garsą, kad kažkas įeina. Suprato, kad atvyko policija. Policijos pareigūnams buvo paaiškintos visos aplinkybės, parašytas pareiškimas. I. V. tvirtino, kad D. V. daug kartų keikėsi rusiškai, vartodamas žodį „blet“, daugiau nieko negirdėjo. Duris daužė su pertraukomis apie 25–30 minučių. Prašė D. V. taikyti administracinio poveikio priemones, nes jis akivaizdžiai pažeidė viešąją tvarką.

Liudytojas P. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad D. V. yra jo žmonos sūnaus tėvas, tačiau jokių asmeniškumų tarp jo ir D. V. nėra. Nurodė, kad įvykio dieną buvo namuose, girdėjo kaip D. V., nors yra durų skambutis, stipriai beldėsi į duris, kažką šūkavo, grubiai kalbėjo. Beldimosi garsas buvo pakankamai stiprus. Mažų mažiausiai buvo daužoma kumščiu. Belstasi buvo apie 20 minučių. Vaikui išėjus pas D. V., jis toliau beldėsi į duris, tada žmona I. V. paskambino pagalbos telefonu. Tvirtina, kad girdėjo, kaip D. V. keikėsi („blet“, „suka“). Patikino, kad į D. V. ir jo vaiko bendravimą nesikiša.

I. V. ir P. V. parodymai, kad D. V. daužė duris rankomis ir kojomis, vartojo necenzūrinius žodžius, atsižvelgiant į jų suinteresuotumą ir susiklosčiusias bendravimo su D. V. ištakas, vertintini kaip subjektyvūs suinteresuotų asmenų parodymai. Jie nėra nuoseklūs ir patikimi, nes I. V., kreipdamasi į policiją, nenurodė, kad D. V. buto laiptinėje vartoja keiksmažodžius, policiją kvietė tik dėl beldimosi į duris. Iš I. V. 2016-01-09 pareiškimo (b.l. 36) matyti, kad ji policiją kvietė dėl to, kad D. V. skambino į duris ir jas trankė, skambinėjo telefonu ir rašinėjo SMS žinutes, reikalaudamas, kad ji išeitų kartu su juo. Šiame pareiškime I. V. nė vienu žodžiu neužsiminė, kad D. V. būtų keikęsis ar ją įžeidinėjęs. Ir tik teismo posėdžio metu I. V. bei jos sutuoktinis P. V. pradėjo teigti, kad D. V. vartojo keiksmažodžius.

Liudytojai I. V. ir P. V. negalėjo matyti, kaip D. V. daužė duris, nes durų nebuvo atidarę. I. V. į D. V. SMS žinutes ir skambučius neatsakinėjo, todėl D. V. nežinojo, ar gali su sūnumi pabendrauti, jai nedalyvaujant, todėl natūralu, kad jis, specialiai atvykęs į užsienio valstybę tuo tikslu, siekė šį klausimą išsiaiškinti - skambino į buto duris, beldėsi, rašė I. V. SMS žinutes, skambino telefonu, tačiau I. V. buto durų neatidarė ir nepaaiškino, kaip D. V. gali bendrauti su sūnumi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad namuose tuo metu buvo I. V. sutuoktinis P. V., todėl jai nebuvo jokio pagrindo bijoti atidaryti durų savo buvusiam sutuoktiniui. O taip pat ji galėjo atitinkamą informaciją perduoti telefonu, SMS pranešimu ar per sutuoktinį P. V.. Tačiau I. V., net nepriėjusi prie buto durų ir nepaprašiusi D. V. nesibelsti ir netriukšmauti, iškvietė policijos pareigūnus. Ir tik po pranešimo policijai ir policijos pareigūnams atvykus, ji 11.41 val. parašė D. V. SMS žinutę, kad neprieštarauja, jog jis nuvežtų vaiką į piceriją, nors tokį leidimą ji galėjo D. V. duoti dar tuo metu, kai D. V. beldėsi ir prašė atidaryti ir su juo pabendrauti, o ne tuomet, kai jau buvo iškviesti policijos pareigūnai. Net ir ta aplinkybė, kad I. V., manydama, jog D. V. yra neblaivus, nors jo nematė ir tik įtardama, leido jam nuvežti vaiką į piceriją, nors galėjo neleisti jam susitikti su sūnumi. Toks I. V. elgesys skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai manyti, kad I. V. dėl su D. V. susiklosčiusių ilgą laiką besitęsiančių konfliktinių santykių nepagrįstai siekė apkaltinti D. V. chuliganišku elgesiu. Tuo tarpu nenustatyta jokių motyvų D. V. elgtis chuliganiškai, kadangi jis žinojo apie I. V. fiksavimą visų jo netinkamų veiksmų, iš anksto susitaręs dėl galimybės susitikti su vaiku ir gavęs I. V. sutikimą, atvyko specialiai iš kitos valstybės, norėdamas įgyvendinti savo teisę susitikti ir bendrauti su savo sūnumi.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų parodymais, kurie nepatvirtina I. V. vėliau nurodytos aplinkybės, kad D. V. vartojo necenzūrinius žodžius viešoje vietoje, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, kad D. V. keiksmažodžiai kaip nors ką nors įžeidė. Pažymėtina, kad byloje nėra patikimų faktinių duomenų, kad D. V. apskritai vartojo necenzūrinius žodžius, juo labiau, kad šiuos keiksmažodžius galėjo girdėti kiti asmenys. Nė vienas iš kaimynų nepatvirtino, jog būtų girdėję kokį nors triukšmą ar keiksmažodžius. D. V. pats neneigia, kad jis pavartojo žodį „blyn“. Teismo vertinimu, šis žodis susidariusioje situacijoje, kai, D. V. atvykus traukiniu iš tolimos kelionės (iš R. F.), I. V. trukdė bendrauti su sūnumi, nepaaiškino, ar D. V. gali sūnų kur nors nusivežti, ar privalo bendrauti tik kieme, kuomet lauke tą dieną buvo tikrai šalta, rodo D. V. jausmų išraišką ir nebuvo adresuojamas kitiems asmenims ir nukreiptas pažeisti viešąją tvarką. Todėl visiškai paaiškinamas ir D. V. elgesys, bandant belstis į duris, kad jam būtų atidaryta ir su juo pasikalbėta. Jei D. V. ir galėjo savo neigiamas emocijas išreikšti konkrečiu necenzūriniu žodžiu, kurį galimai galėjo nugirsti tiek I. V., tiek jos sutuoktinis P. V., tiek laiptais lipantys policijos pareigūnai, jo veiksmai nebuvo nukreipti tyčia pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį, nes jis turėjo motyvą tik susitikti su sūnumi ir gauti I. V. leidimą. Policijos pareigūnai nepatvirtino, kad D. V. būtų prie jų keikęsis. Pareigūnų teigimu, keiksmai liovėsi, kai D. V. juos pamatė. Be to, policijos pareigūnai negalėjo patvirtinti, kad D. V. būtų laužęs ar kojomis spardęs duris, nes jie tik girdėjo daužymo garsą, bet patys betarpiškai durų daužymo nematė.

Pažymėtina, kad byloje esantys vaizdo įrašai nėra informatyvūs, kadangi jų kokybė yra prasta, todėl skundą nagrinėjantis teismas jais nesivadovauja.

Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog D. V. vartojo necenzūrinius žodžius ir tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. D. V. elgesys, kuomet jis beldėsi į I. V. buto duris, buvo išprovokuotas pačios I. V., kuri vengė bendrauti su D. V., nors žinojo, kad tą dieną D. V. iš tolimos kelionės atvyks susitikti su sūnumi, neatidarė D. V. buto durų, neatsiliepė į jo skambučius ir neatsakinėjo į jo SMS žinutes, dėl ko susidarė konfliktinė situacija, kuriai išspręsti I. V. iškvietė policijos pareigūnus.

Taigi, bylos faktiniai duomenys neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog D. V. elgėsi chuliganiškai, savo netinkamu elgesiu išprovokavo konfliktą, keikėsi necenzūriniais žodžiais, dėl ko buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nepagrįstai pripažino D. V. padarius ATPK 174 str. numatytą pažeidimą bei paskyrė jam administracinę nuobaudą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, D. V. apeliacinis skundas tenkinamas - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarimas naikinamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p., 302¹³ str.

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą: administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 174 str. D. V. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.