- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- 2YT-529-1117/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aida Stulpinienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą dėl antstolio veiksmų, antstolis, kurio veiksmai skundžiami, Vaidas Drungilas, suinteresuotas asmuo Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė nutraukti vykdomąsias bylas: Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini), suėjus senaties terminui. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 19 d. pateikė prašymą dėl senaties taikymo. Prašyme nurodė, kad vadovaujantis iki 2017 metų galiojusia ATPK redakcija ir VAT 2003 m. sausio 22 d. konsultacijoje 261-K “Dėl nutarimo skirti baudą vykdymo senaties termino” pateiktu išaiškinimu, minėtoms vykdomosioms byloms taikytina senatis, jei antstolis nuo bylų pradėjimo momento bent du metus neatliko jokių veiksmų byloms įvykdyti. Atsakymo į prašymą pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad minėtos bylos buvo vykdomos negavo. Susipažinęs per el. valdžios vartus portale https://www.antstoliai.lt/vbp/public su minėtų vykdomųjų bylų medžiaga pamatė, jog bylos priimtos vykdyti 2006 m., o pirmieji vykdymo veiksmai atlikti 2012 m. kovo-balandžio mėn., laiko tarpas tarp bylos pradėjimo ir pirmųjų antstolio veiksmų sudaro daugiau nei 6 metus (b. l. 6).
Antstolis 2020 m. gruodžio 28 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir vykdomąsias bylas su skundu perdavė teismui. Nurodė, kad jo žinioje yra vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pradėtos pagal nutarimus dėl administracinių teisės pažeidimų dėl įvairaus pobūdžio baudų, taip pat vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pradėtos pagal vykdomuosius dokumentus dėl piniginių sumų išieškojimo iš skolininko A. V. išieškotojų Valstybės, S. V., S. J. A. naudai. Laikotarpiu nuo 2005metų iki 2020 metų antstolio kontoroje buvo administruotos dar 12 vykdomųjų bylų pareiškėjo atžvilgiu, kurios šiuo metu yra užbaigtos. Vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu užvestos aukščiau nurodytos vykdomosios bylos, išduoti iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui, baudos nebuvo perkvalifikuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312 straipsnyje (1992 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. 1-2589 redakcija) nustatyta, kad nutarimą skirti baudą vykdo tam įgaliotas organas (pareigūnas) šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Šis straipsnis buvo pakeistas 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365, nurodant, kad nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal Civilinio proceso kodekso VI dalyje nustatytas taisykles. Civilinio proceso kodekse nenustatyti administracinės nuobaudos-baudos vykdymo senaties terminai, tokie terminai nenustatyti ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse, t.y. iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusios ATPK 308 straipsnio 1 dalies nuostatos nenustatė baudos priverstinio vykdymo senaties termino. Pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą - baudą - vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra praėję dveji metai, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Taip pat būtina išsiaiškinti ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Iš vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad nutarimai dėl administracinio teisės pažeidimo pateikti vykdyti antstoliui nepraleidus trijų mėnesių vykdomųjų dokumentų perdavimo termino. Taip pat vykdomosiose bylose esantys duomenys patvirtina, kad reguliariai buvo atliekami užklausimai bankams ir Sodrai. Tai reiškia, kad bauda per dviejų metų laikotarpį buvo neišieškota tik dėl to, kad jos objektyviai nebuvo galima išieškoti, o ne dėl to, kad antstolis nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo, todėl nėra praleistas baudos išieškojimo vykdymo senaties terminas. Antstolių informacinės sistemos atitinkamų elektroninių vykdomųjų bylų posistemių duomenys per elektroninius valdžios vartus pradėti teikti tik nuo 2012 metų, Teisingumo ministrui 2012 m. rugpjūčio 24 d. priėmus įsakymą Nr. 1R-223. Tokiu būdu pareiškėjas per elektroninius valdžios vartus negali gauti visų duomenų apie iki 2012 metų atliktus vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose. Pažymėjo, kad antstolio Vaido Drungilo kontoroje pradedant nuo 2005 m. vasario 4 d. buvo administruota viso 19 bylų, tarp jų administruota vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo periodinių išmokų bei šių išmokų įsiskolinimo išieškojimo pirmos eilės išieškotojai K. P., nuo 2007 m. antstolio žinioje yra ir vis dar administruojama vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo periodinių išmokų bei šių išmokų įsiskolinimo išieškojimo pirmos eilės išieškotojai S. V.. Šiose bylose išlaikymo skola niekada nebuvo padengta ar sumažinta iki einamojo mėnesio mokėtinos sumos dydžio. Nepriklausomai nuo to per kokią bylą inicijuojamos užklausos ar kiti vykdymo veiksmai, antstoliui skolininko turtinė padėtis yra žinoma bei nuolat stebima. Baudų išieškojimo procesas užsitęsė dėl pareiškėjo (skolininko) pasyvaus ir asocialaus elgesio - oficialių pajamų neturėjimo, naujų pažeidimų padarymo, nebendradarbiavimo su antstoliu. Duomenų, kad skolininkas būtų dengęs turimus įsiskolinimus, vykdomosiose bylose nėra (b. l. 2-5).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas žinojo apie vykdytinus sprendimus, tačiau vengė savo pareigos sumokėti baudas, nesidomėjo vykdomųjų bylų eiga. Antstolio kontorai vykdomieji dokumentai pateikti nepraleidžiant tuo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taisyklių ir nenustatyta, kad antstolis dvejus metus nebūtų atlikęs jokių veiksmų dėl nuobaudų įvykdymo (b. l. 12).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – SVI). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 308 straipsnio 1 dalies pakeitimas, nustatantis, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino geruoju jį įvykdyti pabaigos, įsigaliojo 2015 m. liepos 1 d. Ši teisės norma nagrinėjamu atveju netaikoma, nes 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-601 dėl ATPK straipsnių pakeitimo ir papildymo 18 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Nagrinėjamu atveju skolininko atžvilgiu baudos paskirtos iki 2015 m. liepos 1 d., todėl baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas pagal iki 2015 m. liepos 1 d. įstatymo redakcijos nustatytą tvarką. Iki šios datos ATPK nenumatė baudos vykdymo senaties terminų.
Pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus, teigdamas, kad vykdomojosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra suėjęs administracinės nuobaudos-baudos išieškojimo senaties terminas, todėl antstolis privalo nutraukti vykdymą. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atsižvelgiant į tai, jog nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų.
Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą, vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar nepraleistas vykdymo senaties terminas, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jeigu per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jeigu negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Taigi, atsižvelgiant į paminėtą teismų praktiką, būtina nustatyti, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų; ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai dėl antstolio aplaidumo ar kitų priežasčių nebuvo atlikta veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo; įvertinti skolininko veiksmus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta pagal 2006 m. sausio 5 d. Telšių rajono policijos komisariato nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinės nuobaudos-baudos išieškojimo iš pareiškėjo A. V. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdomasis dokumentas antstoliui vykdyti pateiktas 2006 m. kovo 8 d., tai reiškia, jog nutarimas skirti baudą perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.
Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta pagal 2006 m. kovo 15 d. Telšių rajono policijos komisariato nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinės nuobaudos-baudos išieškojimo iš pareiškėjo A. V. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdomasis dokumentas antstoliui vykdyti pateiktas 2006 m. balandžio 10 d., tai reiškia, jog nutarimas skirti baudą perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.
Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta pagal 2006 m. birželio 27 d. Telšių rajono policijos komisariato nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinės nuobaudos-baudos išieškojimo iš pareiškėjo A. V. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdomasis dokumentas antstoliui vykdyti pateiktas 2006 m. rugpjūčio 28 d., tai reiškia, jog nutarimas skirti baudą perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.
Kaip minėta, iš nurodytų teismų suformuotų taisyklių dėl vykdymo senaties termino pasibaigimo vykdomosiose bylose dėl baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimo, teismas taip pat turi išsiaiškinti, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo, ir ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi.
Nagrinėjamu atveju, vertinant dviejų metų senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, pažymėtina, kad vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr(duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys duomenys patvirtina, jog antstolis visu vykdymo laikotarpiu, vykdymo veiksmus atliko nuolat, iš esmės nepraėjus dvejiems metams tarp atskirų vykdymo veiksmų: pasiūlius sumokėti baudas ir vykdymo išlaidas priėmus patvarkymus priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, nuo 2006 m. kovo 9 d. periodiškai tikrino ar nepasikeitė skolininko turtinė padėtis – teikė paklausimus kredito įstaigoms, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registrui, Nekilnojamojo turto registrui, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui, vykdomosiose bylose priiminėjo patvarkymus bei kitus antstolio procesinius dokumentus (nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir kt.).
Taip pat pažymėtina, kad antstoliui vykdant net keletą vykdomomųjų bylų to paties skolininko A. V. atžvilgiu, nėra pagrindo kiekvienoje vykdomojoje byloje užklausinėti tų pačių institucijų apie skolininko turimą turtą, darbovietę ir kt., ir taip nepagrįstai didinti iš skolininko išieškomas vykdymo išlaidas. Patvarkyme, kuriuo antstolis atmetė pareiškėjo skundą, antstolis nurodė, kad A. V. atžvilgiu V. Drungilo kontoroje 2005 m. buvo pradėta viena vykdomoji byla, 2006 m. trys vykdomosios bylos, 2007 m. pradėtos septynios vykdomosios bylos, 2008 m. ir 2009 m. po vieną vykdomąją bylą, 2011 m. dvi, o 2012 m. keturios vykdomosios bylos. Kiekvienoje naujai pradėtoje byloje buvo atliekami pirminiai ir tolimesni veiksmai. Tuo pačiu buvo tęsiami veiksmai ir nebaigtose bylose, kas leidžia daryti išvadą, jog vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, per kurį antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad priverstinis turto išieškojimas reiškia ne tik turto realizavimą, bet ir apima kitas vykdymo veiksmų procedūras: turto paiešką, turto aprašo sudarymą, areštą, varžytynių paskelbimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-637/2006). Nors baudos skundžiamosiose vykdomosiose bylose iš A. V. per dvejus metus nuo nutarimo priėmimo išieškotos nebuvo, tačiau iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, kad jų nebuvo galima išieškoti dėl objektyvių priežasčių ir tam tikrų pasyvių paties skolininko veiksmų. Per visą laikotarpį skolininkas nedirbo, jokių piniginių lėšų neturėjo, S. V. net keletą kartų atlikinėjo bausmę laisvės atėmimo įstaigose.
Iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad antstolis aktyviai, nuosekliai ėmėsi veiksmų, kad išieškojimo procesas būtų sklandus ir įvykdytas per trumpiausius terminus, jokio jo aplaidumo nenustatyta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog baudos išieškojimo vykdymui suėjo senaties terminas. Be to, skolininkas taip pat aktyviai turėjo dalyvauti vykdymo procese ir būti suinteresuotas kuo greičiau įvykdyti nutarimą, tačiau elgėsi pasyviai, jokių duomenų ar prašymų antstoliui nepateikė, nevykdė įstatymo nustatytų skolininko pareigų (CPK 644, 645 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuo pat vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti pradžios, nėra buvęs dvejų metų laikotarpis, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nevykdė išieškojimo, t.y. nebūtų atlikęs jokių veiksmų dėl baudų išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), todėl vykdymo senaties terminas šioje byloje nėra suėjęs ir tenkinti pareiškėjo skundo nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad susipažinęs per el. valdžios vartus portale https://www.antstoliai.lt/vbp/public su minėtų vykdomųjų bylų medžiaga pamatė, jog laiko tarpas tarp bylos pradėjimo ir pirmųjų antstolio veiksmų buvo daugiau nei 6 metai, atmestini kaip nepagrįsti, nes Antstolių informacinės sistemos atitinkamų elektroninių vykdomųjų bylų posistemių duomenys per elektroninius valdžios vartus pradėti teikti nuo 2012 metų, todėl pareiškėjui ir gali būti matomi tik duomenys apie nuo 2012 metų atliktus vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo A. V. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.