- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-15
- Bylos Nr.
- AN2-327-317/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00572-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Pažeidėjas
- V. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens - V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nutarties V. J. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2019 m. vasario 27 d. nutarimu V. J. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 30 eurų bauda už tai, kad jis 2018 m. spalio 17 d. 22.29 val. Marijampolės sav., magistralinio kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 134,25 kilometre, vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir, leistinam greičiui esant 70 km/h, važiavo 96 km/h greičiu, t. y. leistiną greitį viršijo 23 km/h (±3 km/h paklaida). Tokiais savo veiksmais V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punktą.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, V. J. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, kurie 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi jo skundo netenkino ir Institucijos 2019 m. vasario 27 d. nutarimą paliko nepakeistą.
3. V. J. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nutartį, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus nuo šio jo skundo nagrinėjimo, nušalinimo klausimą perduodant spręsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, Teisėjų tarybai ir Lietuvos Respublikos Prezidentui.
Šalies argumentai
3.1. Skunde apeliantas nurodo, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi paaiškėjo naujų bylos aplinkybių, turi būti vertinami nauji, teisėjo A. Rimkevičiaus bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuslėpti, sunaikinti įrodymai, kurie patvirtina jo (V. J.) nekaltumą bei neteisėtą persekiojimą. Anot V. J., teisėjas A. Rimkevičius žinojo, kad jo (V. J.) automobilius, dengiami Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, „prokurorų“, „teisėjų“ ir A. Rimkevičiaus (byla Nr. S-14/2014), vagia banditai. Jo automobilis „Volkswagen Passat“ buvo nerakinamas, jis jo greičio viršijimo metu nevairavo, jame nebuvo, todėl dėl eilinės automobilio vagystės ar trumpalaikio išsinuomojimo, jam apie tai nežinant, nėra kaltas. Jokių objektyvių duomenų, jog automobilyje 2018 m. spalio 17 d. 22.29 val. buvo V. J., byloje nėra. Skundžiama nutartis grindžiama ne objektyviais įrodymais ir jų vertinimu, o tik prielaidomis.
3.2. Anot apelianto, teisėjas A. Rimkevičius nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė atidėti 2019 m. gegužės 22 d. paskirtą teismo posėdį, nes V. J. laiku pranešė, jog į jį negali atvykti dėl objektyvių priežasčių. Dėl valstybės vykdomų daugybinių jo teisių pažeidimų jis nespėja surinkti visų bylos medžiagos suklastojimo įrodymų ir jų pateikti į bylą. A. Rimkevičius kartu su Kauno apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, Marijampolės apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu tyčia nuslėpė komisariatams teiktus, administracinio nusižengimo bylą Nr. II-192-667/2019 liečiančius ir V. J. nekaltumą įrodančius įrodymus - prie prašymų ir skundų teiktus priedus, ir šiuos priedus sunaikino, t. y. tyčia sąmoningai eilinį kartą suklastojo bylos medžiagą, nes žinojo, kad V. J. pateikti priedai įrodo jo nekaltumą, jam neteisėtai daromą turtinę ir neturtinę žalą.
3.3. Skunde V. J. nurodo ir tai, jog buvo neišnagrinėtas jo pareikštas nušalinimas teisėjui Alvydui Rimkevičiui. Alvydas Rimkevičius nepagrįstai, neteisėtai nenusišalino, tuo jis dar kartą patvirtino, jog jis nepripažįsta Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo, ANK galiojimo. A. Rimkevičius nepagrįstai ir neteisėtai nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, nes atsisakė nagrinėti ir tenkinti šiuos jo (V. J.) prašymus: 1) išsireikalauti iš Generalinės prokuratūros V. J. 2019 m gegužės 20 d. skundo dėl nusikalstamų Alvydo Rimkevičiaus veikų prieš V. J. medžiagą ir prijungti ją prie bylos kaip įrodymus; 2) išreikalauti iš Generalinės prokuratūros ir Kauno apygardos prokuratūros bei S. N. L. turimus V. J. psichinės negalios įrodymus; 3) išreikalauti į bylą iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Policijos departamento jų tyčia nuslėptus komisariatams, Policijos departamentui teiktus, administracinio nusižengimo bylą Nr. 11-192-667/2019 liečiančius ir V. J. nekaltumą įrodančius įrodymus - prie prašymų ir skundų teiktus priedus; 4) teismo posėdžių neskirti 2019 m. gegužės 23, 28 dienomis, 2019 m. birželio 5 d. dėl V. J. užimtumo kitose bylose.
3.4. Grįsdamas savo prašymą nušalinti nuo jo skundo nagrinėjimo visus Kauno apygardos teisėjus, apeliantas nurodo, jog visi šiame teisme dirbantys teisėjai yra ir gali būti šališki jo atžvilgiu, iš esmės jie yra neteisėtai užgrobę valdžią kriminaliniai nusikaltėliai, antikonstitucinio susivienijimo nariai, nes dengia vienas kitų nusikaltimus žmoniškumui, teisei, Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, padėjo ir padeda neteisėtoms valdžios struktūroms įtvirtinti okupaciją, aneksiją ir jų pasekmes.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo V. J. skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. V. J. apeliacinis skundas atmetamas.
6. V. J. apeliaciniame skunde nenurodoma, kokį konkretų sprendimą, išnagrinėjus jo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nutarties, apeliantas prašo priimti apygardos teismo, tik prašoma skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nuo jo nagrinėjimo nušalinti visą Kauno apygardos teismą. Tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas iš esmės ginčija savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Taigi daroma išvada, jog apeliantas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei Institucijos 2019 m. vasario 27 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
7. Prieš pateikdamas savo įžvalgas dėl skundžiamoje nutartyje padarytos galutinės išvados, jog V. J. Institucijos nutarimu buvo pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas, pagrįstumo, apygardos teismas pasisako dėl apeliaciniame skunde V. J. dėstomų prašymų nagrinėti šią bylą žodinio proceso tvarka bei nuo bylos nagrinėjimo nušalinti visą Kauno apygardos teismą. Pasirengimo nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo stadijoje, atsižvelgęs į V. J. apeliaciniame skunde išreikštą prašymą bei siekdamas suteikti apeliantui galimybę pateikti paaiškinimus dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, šią bylą paskirtas nagrinėti teisėjas rezoliucija paskyrė V. J. apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka 2019 m. liepos 10 d. 13.00 val. Tačiau apeliantas, kuris apie teismo posėdį buvo informuotas atskiru pranešimu, į teismo posėdį neatvyko, jokių duomenų apie tai, kad dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti teismo posėdyje, teismui nepateikė, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė. Į 2019 m. liepos 10 d. 13.00 val. teismo posėdį taip pat neatvyko ir institucijos, surašiusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovas. Atsižvelgiant į tai, teismas nutarė toliau bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, vertinti įrodymus, kurie yra surinkti administracinio nusižengimo byloje.
7.1. Tuo tarpu nušalinimo administracinio nusižengimo teisenoje teisė yra įtvirtinta ANK 576 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Pagal BPK ketvirto skirsnio nuostatas (BPK 57-61 straipsniai) baudžiamajame procese nušalinimas gali būti pareiškiamas bylą nagrinėjančiam teisėjui ar teisėjų kolegijai, o ne visam teismui. Taigi akivaizdu, jog spręsti klausimą dėl viso Kauno apygardos teismo nušalinimo šioje administracinio nusižengimo byloje nėra jokio juridinio pagrindo. Konkretaus prašymo nuo bylos nagrinėjimo nušalinti teisėją, kuriam buvo paskirtas nagrinėti apelianto skundas, V. J. nepateikė, priežasčių, dėl kurių turėtų nusišalinti savo iniciatyva, bylą nagrinėjantis teisėjas taip pat nenustatė, todėl šis klausimas sprendžiamas taip pat nebuvo.
8. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamoje nutartyje bei apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, jog V. J. Institucijos 2019 m. vasario 27 d. nutarimu buvo visiškai pagrįstai pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria V. J. skundas atmestas ir šis nutarimas paliktas nepakeistas, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją bei Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. J. atžvilgiu nutraukti nėra jokio pagrindo.
9. ANK 416 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą.
10. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, V. J. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis šios nutarties 1 punkte nurodytu laiku ir vietoje, važiuodamas automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai leistinas greitis 70 km/h, viršijo greitį 23 km/h. Skunde apygardos teismui V. J. teigia, jog jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje, kadangi automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidimo padarymo metu jis nevairavo, šią transporto priemonę vairavo ją išsinuomojęs arba pavogęs asmuo. Tokią pačią versiją apeliantas nurodė ir skunde apylinkės teismui, kuris pažeidėjo skundą atmetė ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, kadangi V. J. į bylos nagrinėjimą neatvyko, būdamas automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininku ir teigdamas, kad automobilį vairavo kitas asmuo, tokio asmens nenurodė.
11. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, V. J. inkriminuotas administracinis nusižengimas (nustatyto važiavimo greičio viršijimas) buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, o stacionariu greičio matavimo prietaisu. Teisės pažeidimo padarymo metu transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė V. J.. 2018 m. spalio 31 d. bei 2018 m. gruodžio 28 d., siunčiant V. J. administracinio nusižengimo protokolus dėl šioje byloje jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, pažeidėjas atskirais pranešimais buvo informuotas, jog tuo atveju, jei administracinio nusižengimo protokole nurodytą pažeidimą padarė kitas asmuo, jis (V. J.) turi teisę per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tuo metu valdė ar naudojosi jam priklausančia transporto priemone. Pranešimuose taip pat buvo aiškiai nurodyti ir tokių duomenų pateikimo būdai. Tačiau, administracinio nusižengimo bylos duomenimis, V. J. atvykęs į Instituciją nebuvo, informacijos, jog transporto priemone „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 17 d. 22.29 val. administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo nepateikė ir kitais Institucijos pranešimuose nurodytais būdais – elektroniniu paštu ar paštu. Dėl to nutarimas administracinio nusižengimo byloje dėl šios nutarties 1 punkte aprašyto administracinio nusižengimo padarymo buvo surašytas būtent V. J. - automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkui. Versiją, jog šią transporto priemonę 2018 m. spalio 17 d. 22.29 val. vairavo ne jis, apeliantas iškėlė skunde dėl Institucijos nutarimo, tačiau bylą nagrinėjant apylinkės teisme dalyvavo tik pirmame teismo posėdyje, kuriame byla iš esmės nebuvo pradėta nagrinėti. Į vėlesnius teismo posėdžius V. J. neatvyko ir detalesnių paaiškinimų apie tai, kas galėjo išsinuomoti ar pavogti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, kada tai įvyko, kokiomis aplinkybėmis ir t. t., nepateikė. Tokių paaiškinimų negauta ir raštu.
12. Kaip jau minėta, siekdamas visapusiškai išnagrinėti apeliacinio skundo argumentus, suteikti galimybę V. J. motyvus, kuriais grindžia savo versiją, išsakyti teisme, apeliacinės instancijos teismas buvo nutaręs bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka 2019 m. liepos 10 d. 13.00 val., tačiau į apeliacinės instancijos teismo posėdį V. J. taip pat neatvyko ir jokių paaiškinimų, kurie suteiktų bent menkiausią pagrindą tikėti jo versija, kad administracinio nusižengimo padarymo metu automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo ne pats apeliantas, nei žodžiu, nei raštu nepateikė. Kadangi bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme metu nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pažeidimo padarymo metu V. J. buvo praradęs jam priklausančią transporto priemonę prieš savo valią, ar dėl kokių tai kitų priežasčių ją vairavo kitas asmuo, abejoti V. J. kalte dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo apygardos teismas neturi jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad V. J. skundas dėl Institucijos nutarimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas dar 2019 m. kovo 29 d., skundžiama nutartis priimta tik 2019 m. gegužės 24 d. Be to, pažeidėjui pateikus apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nutarties, byla buvo nagrinėjama ir apeliacine tvarka, galutinio procesinio sprendimo paskelbimo datą numatant 2019 m. liepos 15 d. Teismo nuomone, per daugiau nei tris mėnesius trukusį bylos nagrinėjimą abiejų instancijų teismuose V. J. turėjo visas galimybes surinkti įrodymus, patvirtinančius jo gynybinę versiją. Nors V. J. skunde teigia, jog jo nekaltumą galinčius patvirtinti įrodymus tyčia nuslėpė ir sunaikino bylą apylinkės teisme nagrinėjęs teisėjas, kartu veikiant ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojams, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų administracinio nusižengimo byloje nėra, todėl šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
13. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes atsisakė nagrinėti ir netenkino jo prašymų išsireikalauti papildomą medžiagą iš Generalinės prokuratūros, Kauno apygardos prokuratūros, S. N. L., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento bei neskirti teismo posėdžių atitinkamomis pažeidėjo nurodytomis dienomis. Iš tokių skundo argumentų matyti, kad apeliantas abejoja teismo objektyviuoju nešališkumu. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Siekiant konstatuoti objektyvųjį šališkumą, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą.
13.1 .Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismo sprendimas netenkinti 3.3 šios nutarties punkte detaliai nurodytų apelianto prašymų nepatvirtina išankstinio ar tendencingo pirmosios instancijos teismo teisėjo nusistatymo dėl V. J. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Prašymo atmetimas pats savaime nereiškia, jog priimdamas tokį sprendimą teismas pažeidžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybos teises. Sprendimas tenkinti ar netenkinti bylos šalies prašymą, yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, kuris vertindamas bei spręsdamas prašymus, vadovaujasi svarbiausiu kriterijumi - ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Kaip matyti, apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje pagarsino V. J. prašymus ir protokoline nutartimi nutarė juos atmesti, motyvuodamas tuo, jog prašomi išsireikalauti dokumentai yra nesusiję su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Taigi teismas, priimdamas sprendimą atmesti apelianto prašymus dėl papildomų dokumentų išreikalavimo, sprendė, jog išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui šie dokumentai jokios įtakos neturės. Tokiam apylinkės teismo vertinimui pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas. 2019 m. gegužės 22 d. teismo posėdį V. J. prašė atidėti tik dėl to, kad jis nespėja surinkti visų bylos medžiagos suklastojimo įrodymų. Toks deklaratyvus apelianto pareiškimas apylinkės teismo teisėjo pagrįstai nelaikytas pakankama ir objektyvia priežastimi atidėti 2019 m. gegužės 22 d. teismo posėdį. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad V. J. neatvyko ir į 2019 m. gegužės 14 d. apylinkės teismo posėdį, apie tai teismo net neinformavęs. Teisėjo vadovavimo procesui principas apima teisėjo pareigą užtikrinti bylos eigą, visais atvejais užtikrinti proceso operatyvumo bei koncentracijos principus, užkirsti kelią bet kokioms galimybėms vilkinti bylos nagrinėjimą. Todėl apylinkės teismo teisėjo sprendimas netenkinti V. J. prašymo atidėti 2019 m. gegužės 22 d. teismo posėdį, nesant tam jokių objektyvių priežasčių, be to, po to, kai V. J. jau buvo neatvykęs į ankstesnį teismo posėdį, net nepasivarginęs teismo apie tai informuoti, yra visiškai pagrįstas ir teisingas. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių objektyvių faktų, liudijančių Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo Alvydo Rimkevičiaus šališkumą, suinteresuotumą priimti sprendimą nepalankų V. J. ar tendencingą proceso organizavimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.