- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-07
- Bylos Nr.
- 1-1695-311/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02405-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- K. R.
- Nukentėjusysis
- R. Č.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis pagal individualios veiklos liudijimą, praeityje teistas, teistumai išnykę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis K. R. 2018 m. sausio 13 d. apie 17.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas įtakojo nusikalstamos veikos padarymą, be jokios aiškios priežasties, tyčia paėmęs šakutę, su ja dūrė nukentėjusiajai R. Č. į dešinę akį, po ko smogė kumščiais ir spyrė kojomis R. Č. ne mažiau 12 kartų į galvą ir įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajai R. Č. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį minkštųjų audinių sumušimais dešinio momens srityje, rankose, dešinėje šlaunyje bei nugaroje, odos nubrozdinimais dešinės akies viršutiniame voke, smakre, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis K. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino visiškai ir parodė, kad tai buvo 2018 m. sausio 13 d. apie 17.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis tą butą nuomoja. Gėrė su A. A., kuris pas jį kartais nakvoja. A. A. po to išėjo, prieš tai susiskambinęs su R. Č.. Grįžo A. į butą vienas, o po pusvalandžio atėjo R. Č.. Buto durys buvo atrakintos. Su A. jie gėrė alų. Čeponienei prie jų prisėdus, alų gėrė visi. Gal po pusvalandžio nukentėjusioji pradėjo triukšmauti. Ji sėdo kaltinamajam ant kelių. Priekabiavimo nebuvo, juokavo. Jis R. Č. pasakė, kad ji išeitų. R. Č. nereagavo. Tada jis už plaukų ją ištempė pro duris, išvarė ir A. Tuo metu nukentėjusioji buvo atsistojusi. Nebuvo jokio spardymo ir dūrio šakute.
Teisiamojo posėdžio metu teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino kaltinamojo K. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jam pareikšto įtarimo esmė aiški, kaltu padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas, prisipažįsta iš dalies ir parodo, kad prisipažįsta tik tai, kad smogė kumščiu R. Č. kažkur į kūną, tiksliai nežino, į kurią kūno vietą ne mažiau 2-3 kartų, tačiau tikrai nespyrė, kadangi turi problemų su kojomis dėl trūkusių abiejų kelių raiščių ir nedūrė R. Č. su šakute nei į akį, nei į kurią nors kitą kūno vietą, visą kitą prisipažįsta, tai yra 2018 m. sausio 13 d. apie 16.30 val. pas jį į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena kartu su neturinčiu kur gyventi draugu A. A., gim. (duomenys neskelbtini), atėjo pastarojo draugė R. Č., kurią jis tą kartą matė tik antrą, ar tai trečią kartą. A. A. su R. Č. buvo pažįstamas apie 2 mėn. ir nenorėjo su pastarąja bendrauti, tačiau R. Č. įkyriai prisikabino prie A. A. ir tiek. Tuo metu jis su A. A. keletą valandų gėrė stiprų alų ir buvo apsvaigę, bet jis praktiškai viską atsimena. R. Č. atėjo būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nes tai matėsi vizualiai iš jos veido, kūno judesių ir kalbos. Kadangi buto durys nebuvo užrakintos, tai R. Č. net nesibeldusi atsidarė buto duris ir dar neįėjusi į butą tarp durų ėmė šaukti, tiksliau garsiai pasisveikino ir paklausė, ką jie veikia, po ko įėjo į butą ir atsisėdusi prie stalo į fotelį pati pasiėmė jų geriamą alų ir kartu gėrė, kadangi prieš tai su A. A. du vieno litro talpos butelius alaus buvo išgėrę, tai likusius du vieno litro talpos butelius alaus išgėrė kartu su R. Č. bendrai. R. Č., išgėrusi alaus dar labiau apsvaigo, ėmė dar garsiau kalbėti, nors garsiai kalbėti ji ir nebuvo nustojusi, kas jam iš karto buvo nepatikę, nes nenorėjo, kad kaimynai piktų, be to, ir pats nepakenčia triukšmo. Jis keletą kartų sakė R. Č., kad kalbėtų tyliau ir jau eitų sau namo iš jo buto, bet R. Č. neklausė ir toliau garsiai kalbėjo. A. A., sėdėdamas prie kompiuterio, aplamai į R. Č. nekreipė dėmesio, kai galiausiai R. Č. ėmė priekabiauti prie jo, ėmė sėstis jam ant kelių, jį apsikabinėti, jis, neatlaikęs tokio elgesio, jėga šią išstūmė pro buto duris, o kadangi R. Č. priešinosi, nes nenorėjo išeiti, tai jis (K. R.) kažkur į pastarosios kūną smogė kumščiu ne mažiau 2-3 kartų, tačiau į kurią kūno vietą, neprisimena, nes tuo metu jo tikslas buvo išstumti pastarąją pro durtis, o R. Č. yra stambaus kūno sudėjimo, gan stipri, tai teko panaudoti jėgą. Taip pat jis stumdamas buvo sugriebęs R. Č. už plaukų ir patempęs, galimai ši pati priešindamasi galėjo susižaloti ir į jo rankas, nagus, ir į savo, bei nusibrozdinti, bet tikrai jis R. Č. su šakute nedūrė nei į akį, nei į jokią kitą kūno dalį. Kadangi jis po to buvo labai susierzinęs ir susinervinęs, tai liepė ir A. A. eiti iš buto pas R. Č., pasakęs: “Tavo merga, tai ir eik pas ją” ir tiek, po ko išėjus iš buto A. A., pats bute užsirakino. O galimai už 10-15 min. išgirdęs beldimą į buto duris, atsirakino ir pamatė atvykusius policijos pareigūnus, kuriuos išsikvietė R. Č.. Policijos pareigūnai jį sulaikė. Dėl įvykdyto jis nuoširdžiai gailisi, kad nesusivaldė ir kažkaip kitaip neišprašė R. Č. iš savo buto (b. l. 69-70).
Po parodymų pagarsinimo kaltinamasis K. R. parodė, kad nukentėjusiąją stumdamas pro duris jis galėjo kelis kartus suduoti jai, bet tikslo sumušti ją neturėjo. Jis A. liepė išeiti iš buto. Šakute nedūrė nukentėjusiai. Pripažįsta, kad naudojo smurtą, nes už plaukų tikrai buvo paėmęs nukentėjusiajai. Bet nesudavė kumščiu ir nespyrė nukentėjusiai. Tiesiog nukentėjusiąją norėjo išgrūsti pro duris. Č. yra matęs tris kartus. Anksčiau būdamas blaivas yra ją išvaręs iš buto. Dėl A. ankščiau yra kvietęs policiją. Su A. kartu nedirba, ryšių su juo nepalaiko. A. dabar dirba jų įmonėje, bet (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusioji R. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su drauge buvo „Akropolyje“. Ten susitiko su A., kuris ją pakvietė užeiti į svečius. Jam pasakė, kad ji dar užtruks „Akropolyje“. Kaltinamasis buvo priglaudęs A. savo bute, kurį nuomojasi. Ją į butą įleido kaltinamasis, kurį ji matė ketvirtą kartą. Bute su A. žiūrėjo kompiuteryje filmą. A. su kaltinamuoju gėrė ir begeriant K. (kaltinamajam) gavosi šokinė būsena. Tame pačiame kambaryje rūkoma, geriama, šlapinamasi į kriauklytę. Alus jau baiginėjosi. K. užsnūdo. Ji su A. ruošėsi išeiti. Pasiūlė A., kad priduotų butelius ir nupirktų žmogui alaus. Tada kaltinamasis šokęs iš lovos pasakė: „(duomenys neskelbtini)“ ir jai dūrė šakute į akį. Ji nieko nematė akimi. Ją kaltinamasis pradėjo spardyti. A. sugriebė kaltinamąjį. Kaltinamasis jos telefoną trenkė į sieną, jis jai neleido išeiti. Tada A. sugriebė kaltinamąjį, trenkė jį į duris. Ją laiptinėje pradėjo spardyti. Į koridorių išėjo kaimynai. Kai atvyko pareigūnai, kaltinamasis jau buvo išsimėtęs „bambalius”. Ji serga depresija. Po įvykio mėnesį laiko gydėsi dienos stacionare, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, akyje buvo 5 skylės. Yra ankščiau buvusi tame bute. Kiek žino, už 50 eurų kaltinamasis priglaudė A. K. A. išnaudojo ir finansiškai, o ir darbe turėdavo baigti darbus A. Pastarasis turėdavo pinigų, jis dirbo statybose. Į tą butą ji atėjo pas A. A. buvo išgėręs, bet ne girtas. Kaltinamajam atleidžia.
Teisiamojo posėdžio metu teismas, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino nukentėjusiosios R. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2018 m. sausio 13 d. apie 17 val. ji atėjo į svečius pas savo pažįstamą A. A., adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu A. A. ir kartu gyvenantis K. R. jau buvo labai girti ir K. R. beveik iškarto užmigo, o galimai po 30 min., apie 17.30 val. prabudo, ar šis kažką susapnavo, ar pan., bet staiga be jokio pagrindo šoko iš miegų ir iš karto pasakė A. A.: „Tu pasiimk savo (duomenys neskelbtini)...”, o po to iš karto, paėmęs šakutę, pasakė jai: “Aš tau kurva išdursiu akį, aš taip ne vieną esu pasmeigęs ...” ir su šakute įdūrė jai į dešinę akį, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą ir sužalojęs akį, po ko ji užsidengė, kad jai daugiau nedurtų. Tuomet K. R. ją nustūmė į kambario kampą, o ji išsigandusi paėmė savo telefoną ir pasakė, kad skambins į policiją, tuomet K. R. pagriebė iš jos rankų jos mobiliojo ryšio telefoną, kurį metė ant grindų ir šis išsiardė, tuomet ji pradėjo surinkinėti nuo grindų savo telefoną, o K. R., jai būnant priklaupusiai ant grindų, spyrė į kažkurią kūno vietą. Kadangi viskas buvo labai netikėtai, ji tuo metu buvo šoko būsenoje, o taip pat praėjus ilgam laiko tarpui tikrai visų smūgių sekos, su kuo ir į kur jai smogė bei spyrė K. R., neatsimena, bet tikrai ne mažiau 12 kartų į įvairias kūno vietas (galvą, nugarą, kūną, kojas). Jai buvo smogta kumščiais ir spirta kojomis, o A. A. puolė ją ginti, bandė nustumti K. R. nuo jos. Kažkuriuo metu K. R. ją išstūmė iš buto į koridorių. Ar A. A. taip pat išstūmė, ar šis tiesiog išėjo paskui ją, ji neprisimena, bet galiausiai K. R. užsirakino bute, tuomet ji jau buvo surinkusi savo telefoną ir paskambino bei iškvietė policiją (b. l. 16-17).
Po parodymų pagarsinimo nukentėjusioji R. Č. parodė, jog nepasakys, ar A. prabudo po 10, ar po 30 minučių, kai ji atėjo į butą. Ji tada bendravo su K. O kai K. prisnūdo, jie su A. apie 30 min. buvo tame bute. Kai K. snaudė, A. žiūrėjo filmą per kompiuterį. Į policiją paskambino, kai jau buvo išstumta iš buto. Jos telefonas veikia ir dabar, bet, jei nebūtų gavęs smūgio, tai veiktų geriau. Tą dieną su drauge pietaudamos išgėrė dvi taures vyno. Tame bute ji nevartojo alkoholio, nes tokio alaus ji nevartoja.
Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją pažįsta, jie yra jo draugai. 2018 m. sausio 13 d. tarp jų buvo konfliktas. Jis buvo pas K. R.. Atėjo R. Tada liudytojas su K. buvo išgėrę alaus. Užmigo. Pajuto, kad R. jį žadina. Pasakė jai: „Eik iš čia“. Ji pasakė, kad pas juos smirda rūkalais. Ji atidarė langą, o jis nuėjo prie kompiuterio. Nematė, ar kaltinamasis su nukentėjusiąja gėrė alkoholį, nes jis buvo prie kompiuterio. Kiek girdėjo, tai jie kalbėjo, juokavo. Gal pusvalandį tai tęsėsi. Po to jis norėjo išeiti ir nukentėjusioji norėjo išeiti. Ji ėjo jam iš paskos. K. griebė nukentėjusiai už plaukų. R. pradėjo rėkti. K. norėjo prie nukentėjusios prieiti. Sakė K., kad neitų, jį nustūmė. R. iškvietė policiją. Nežino, ar nukentėjusi į butą atėjo blaivi. Kai nukentėjusioji atėjo, ji jį pažadino.
Teisiamojo posėdžio metu teismas, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad galimai 2017 m. spalio mėn. pabaigoje jis, būdamas vienas, (duomenys neskelbtini) parke susipažino su R. Č., kuri pasisakė, kad yra vieniša ir nuomojasi butą. Jie pradėjo bendrauti tik kaip draugai, kartais susiskambindavo arba užeidavo vienas pas kitą į svečius, R. pas jį į K. nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo užėjusi gal kokius 2-3 kartus. R. su K. jis buvo supažindinęs 2017 m. lapkričio mėn., kai ši buvo užėjusi į svečius ir šie iki šiol bendravo draugiškai, o š. m. sausio 13 d. ryte jam paskambino R. Č. ir paprašė jo atvažiuoti. Jis, būdamas jau nuo ryto su K. išgėręs stipraus alaus, nuvažiavo iki R. Č. namų, tačiau pastarosios namuose nerado, todėl paskambino jai ir ši pasakė, kad yra prie PPC „Akropolis”, esančio (duomenys neskelbtini), todėl jis nuėjo iki PPC „Akropolis”. Tuo metu galėjo būti apie 12-13 val., ir jie susitiko lauke prie suoliukų, kur jis tuo metu buvo nusipirkęs dar alaus ir matė, kad R. kažką gėrė iš su savimi rankinėje turimo termoso. Jam pasirodė, kad R. termose buvo alus. Ar R. tuo metu buvo išgėrusi, jis nežino, R. tuo metu jam ėmė priekaištauti dėl savo skolos jam, todėl jis ant R. supyko ir jie šiek tiek susiginčijo, o nenorėdamas pyktis, išėjo. Iš viso jų pasimatymas prie PPC “Akropolis” užtrūko apie 10 min. Po to jis išėjo namo ir toliau su K. gėrė stiprų alų, kiek gėrė, tikrai nežino, bet kadangi jie taip gėrė nuo penktadienio vakaro, tai abu buvo gerokai apsvaigę ir jis tikrai kai kurių aplinkybių neprisimena. Pamena, kad kažkuriuo metu, net nežino kurią valandą, lyg lauke pradėjus temti, galimai apie 16-17 val. pas juos atėjo R., ar ši tuo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, jis tiksliai nežino, kadangi jis tuo metu per kompiuterį žiūrėjo pradžioje vaizdo klipus su muzika, po ko filmą, todėl labiau įnikęs buvo ir dėmesį sukoncentravęs į tai, todėl su R. labiau bendravo K. Jis (A. A.) kartais su šiais pabendraudavo, atsigerdavo alaus ir toliau sėsdavo prie kompiuterio bei šių nestebėjo, nes jam reikėtų į R. ir K. labai pasisukti šonu, kad matytų, ką šie veikia, todėl ne visą jų pokalbį klausė ir girdėjo. Tikrai neprisimena, ar R. tuo metu gėrė, ar ne jų turimą alų, bet kažkuriuo metu, galimai apie 17.30 val. jis išgirdo žodinį konfliktą tarp R. ir K. Dėl ko jie pradėjo konfliktuoti, jis nežino, bet, kad R. nenusileidžianti, tai žinojo, K. ėmė R. sakyti eiti iš buto, bet ši nenorėjo išeiti, jis tuo metu stengėsi nekreipti dėmesio, be to, žiūrėjo įdomų filmą, o ir nežinojo, kodėl K. varo R., galimai norėjo pailsėti ir pan. Atsisukęs pamatė tik tai, kaip K. stumia R. iš buto link išėjimo durų, o ši priešinasi, kad K. smogtų R., jis nepastebėjo, nors tikrai galėjo nepastebėti, nes tuo metu buvo įnikęs į filmo peržiūrą ir stengėsi nesikišti, tik kai R. ėmė garsiai šaukti, tai jis pribėgęs juos bandė išskirti, bet tuo metu R. buvo jau už buto durų. Jis tik vėliau pastebėjo ant R. kaklo ir virš kažkurios akies nubrozdinimus. Ar šie atsirado pačiai R. priešinantis K. stūmimui, ar K. šiai smogė, jis tikrai nematė. Jis liko su R. koridoriuje, kur R. paskambinusi iškvietė policiją, vėliau policijos pareigūnai išvežė K., o R. iškvietė greitąją med. pagalbą ir jis pats lydėjo Raimondą į LSMUL KK (b. l. 27-28).
Po parodymų pagarsinimo liudytojas A. A. parodė, kad jis gal ir išgerdavo alaus, bet tai seniai buvo. Nematė, kad K. būtų dūręs šakute. Šiandien duoti parodymai yra teisingi. Tyrėja kitaip surašė, nei kad jis sakė. Tyrėja rašė ir jam garsiai skaitė.
Liudytojas A. A. patvirtino, kad protokole (b. l. 28) jo parašas. Po to parodė, kad pas tyrėją atėjo po darbo. Buvo blaivus. Gal neįsigilino į tai, ką surašė tyrėja.
Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo, nukentėjusiosios nepažįsta. Juos yra matęs iškvietimo metu. Nieko neprisimena apie šį įvykį, nes jis buvo labai seniai. Prašo vadovautis jo ankstesniais parodymais.
Teisiamojo posėdžio metu teismas, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis dirba Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2018 m. sausio 13 d. apie 17.40 val. darbo metu patruliuodamas tarnybiniu policijos automobiliu radijo šaukiniu „1737“, kartu su Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu V. G., iš Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą nuvykti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur yra du neblaivūs vyrai, iš kurių vienas dūrė šakute pranešėjai apie minėtą įvykį į akį, tokiu būdu sužalodamas akį, tad reikalinga greitoji med. pagalba. Skubiai nuvykus pagal minėtą pranešimą, įvykio vietoje buvo apie 17.44 val., kai (duomenys neskelbtini) laiptinėje, prie 14 buto durų juos pasitiko apie minėtą įvykį pranešusi moteris, prisistačiusi R. Č., kuri vizualiai atrodė apsvaigusi nuo alkoholio, tai matėsi iš jos veido, judesių, nerišlios kalbos ir nuo pastarosios sklindančio alkoholio kvapo. R. Č. parodė į 14 buto duris paaiškinusi, kad minėtame bute ją sužaloji pažįstamas, kuris ir yra minėtame bute. Pabeldus į minėto buto duris, šias atidarė taip pat girtas, kaip vėliau paaiškėjo, K. R., gim. (duomenys neskelbtini). Tuo metu nukentėjusioji paaiškino, kad šis išgertuvių metu sukėlė konfliktą bei pastarąją mušė rankomis ir kojomis, grasino susidoroti, o taip pat su šakute dūrė į dešinę akį, tokiu būdu sužalojęs akį ir dešinės rankos pirštą. Prie R. Č. dešinės akies matėsi nežymus nubrozdinimas, daugiau sužalojimų, akivaizdžiai matomų, ant R. Č. jis nepastebėjo, be to, pati R. Č. ištisai blaškėsi, šaukė ir koliojosi su tuo metu išėjusiais kažkuriais iš kaimynų. Šalia R. Č. stovėjęs kitas vyras pasivadino A. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris paaiškino, kad gyvena kartu su K. R. minėtame bute ir konflikto metu buvo kartu su nukentėjusiąja ir K. R.. Atvykusi greitosios medicinos pagalvos brigada išvežė R. Č. į LSMUL KK Skubios pagalbos skyrių, o K. R. jie sulaikė ir pristatė į Kauno apskr. VPK VTV Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 32-33).
Po parodymų pagarsinimo liudytojas A. S. patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi. Parodė, kad nukentėjusioji rėkė, kad jai išdūrė akį. Pažiūrėję pamatė, kad akis buvo tik nubrozdinta. Tada nukentėjusioji pradėjo juos kolioti. Nėra ekspertas, bet įtariamasis puse lūpos prasitarė, kad jis šakute „taip darė“. Tai jis pasakė bevažiuojant. Kaltinamasis aiškino, kad jis nenorėjo, kad nukentėjusioji ten būtų. Kaltinamojo klausė, kodėl mušė nukentėjusią. Jis pasakė, kad nemušė jos, bet dūrė šakute. Ieškojo daikto, kuriuo būna sužalotas nukentėjęs. Bute buvo daug stalo įrankių. Šiuo atveju nebuvo aišku dėl sužalojimo. Tik informavo, kad galėjo būti toks sužalojimas (akies sužalojimas šakute). Bute nerado ant grindų numestos šakutės. Šakutės buvo padėtos tik ant virtuvinio komplekto. Buvo pakankamai tvarkinga buto aplinka. Nukentėjusioji elgėsi agresyviau, nei kaltinamasis. Ji labai negražiai ir su jais elgėsi. Tame bute buvo dar vienas vyras. Kaltinamasis pasakė, kad padarė, tai padarė. Jis sakė, kad nenori, jog nukentėjusioji būtų tame bute. Sakė, kad jam nereikia nei moterų, nieko.
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad jis surašytas pareiškus nukentėjusiajai R. Č. bei tuo pačiu pastarajai apklausos metu nurodžius apie jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, t. y. 2018 m. sausio 13 d. apie 17 val., nustatyta, kad jai būnant pas savo pažįstamą A. svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su A. gyvenantis K. R., būdamas girtas, pabudęs iš miegų, staiga, nieko nesakydamas puolė ją, smogdamas rankomis ir spirdamas kojomis jai į įvairias kūno vietas apie 12 kartų bei dūrė su šakute į dešinės akies voką, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 1-2).
Iš tarnybinio pranešimo dėl pristatyto asmens matyti, kad jį surašė pagal 2018 m. sausio 13 d. pranešimą apie nusikalstamą veiką atvykęs Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 3-sios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. S., nurodydamas, jog 2018 m. sausio 13 d. apie 17.40 val. darbo metu patruliuodamas tarnybiniu policijos automobiliu radijo šaukiniu „1737“, kartu su Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu V. G., iš Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą nuvykti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur yra du neblaivūs vyrai, iš kurių vienas dūrė šakute pranešėjai į akį ir sužalojo. Nuvykus į įvykio vietą, apie 17.44 val., juos pasitiko nukentėjusi R. Č., kuri nurodė neblaivų vyrą, kaip vėliau paaiškėjo, K. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir paaiškino, kad šis išgertuvių metu sukėlė konfliktą bei sumušė R. Č., mušdamas rankomis ir įdūręs šakute į dešinę akį, taip pat sužalojo dešinės rankos pirštą, tokiu būdu sukėlęs fizinį skausmą bei grasino susidoroti. Iškviesta greitosios medicinos pagalbos brigada 1521 R. Č. dėl sužalojimų išvežė į LSMUL KK Skubios pagalbos skyrių. Įvykį matė šalia R. Č. buvęs A. A.. K. R. sulaikė ir pristatė į Kauno apskr. VPK VTV Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 14).
Iš specialisto išvados Nr. G159/2018(02) matyti, kad R. Č. padaryti minkštųjų audinių sumušimai dešinio momens srityje, rankose, dešinėje šlaunyje bei nugaroje, odos nubrozdinimai dešinės akies viršutiniame voke, smakre. Turimais duomenimis sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai dešinės akies viršutiniame voke padaryti briaunuotu daiktu ir sprendžiant pagal pobūdį padaryti vienu smūgiu ir šakute. Nuo šio poveikio greičiausiai išsivystė ir poodinė kraujosruva pagal blakstieną. Odos nubrozdinimas smakre padarytas vienu slystančiu poveikiu briauną turinčiu daiktu, greičiausiai piršto nagu. Minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos galvoje, dešinės plaštakos IV piršte bei klinicistų paminėti minkštųjų audinių sumušimai rankose, nugaros, stuburo, dešinės šlaunies srityje padaryti kietu buku daiktu ir ne mažiau kaip dar 5-7 smūgiais (Tiksliai suskaičiuoti sužalojimus šiuo atveju negalima, nes teismo medicinos apžiūros metu nukentėjusioji sužalojimų krūtinėje, kojose ir panašiai, neparodė). Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą laiką, t. y. 2018-01-13. Minkštųjų audinių sumušimai galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis, spardant ir nebūdingi griuvimui (b. l. 36-37).
Iš pristatytojo asmens alkoholiui protokolo Nr. 8729 matyti, jog K. R. 2018 m. sausio 13 d. 18:06:16 val. buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas (b. l. 82).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. siekiant sukelti fizinį skausmą, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 1 d. iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą (BK 140 str. 1 d.), taip pat nukentėjusiojo kankinimas (BK 140 str. 2 d.) padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Tuo tarpu kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 2K – 558/2006).
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo K. R. veikoje, visiškai įrodyta, nes kaltinamasis K. R. 2018 m. sausio 13 d. apie 17.30 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas įtakojo nusikalstamos veikos padarymą, be jokios aiškios priežasties, tyčia paėmęs šakutę, su ja dūrė nukentėjusiajai R. Č. į dešinę akį, po ko smogė kumščiais ir spyrė kojomis R. Č. ne mažiau 12 kartų į galvą ir įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajai R. Č. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį minkštųjų audinių sumušimais dešinio momens srityje, rankose, dešinėje šlaunyje bei nugaroje, odos nubrozdinimais dešinės akies viršutiniame voke, smakre, t y. tyčia įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.
Kad kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, patvirtina nukentėjusiosios R. Č. parodymai, kurie iš esmės atitinka liudytojo-policijos pareigūno A. S. duotus parodymus, rašytinė bylos medžiaga, o taip pat iš dalies ir paties kaltinamojo duoti parodymai.
Pažymėtina, kad teisminio proceso metu kaltinamasis K. R. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pakeitė (ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažinęs iš dalies, teisme jis savo kaltės nepripažino visiškai), tačiau teisiamajame posėdyje jis visgi pripažino, kad įvykio metu, norėdamas iš savo buto išvaryti neblaivią, triukšmą keliančią R. Č., jis ją pro buto duris ištempė už plaukų. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino ne tik kad stumdamas iš buto nukentėjusiąją, jai buvo sugriebęs už plaukų, o taip pat pripažino, kad smogė kumščiu R. Č. kažkur į kūną, tiksliai nežino, į kurią kūno vietą, ne mažiau 2-3 kartų. Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis kategoriškai teigė, kad nebuvo jokio spardymo ir dūrio R. Č. su šakute nei į akį, nei į kurią nors kitą kūno vietą. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai iš esmės neatitinka faktinių tyrimo metu surinktų duomenų ir laikytini kaltinamojo gynybine pozicija siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę arba iš viso jos išvengti. Nukentėjusiosios pateiktą versiją, kad įvykio metu kaltinamasis jai dūrė šakute į akį, patvirtina į įvykį pagal iškvietimą atvykusio liudytojo pareigūno A. S. duoti parodymai, kuriais nustatyta, jog bevežant kaltinamąjį pastarasis prasitarė, jog nukentėjusiajai „taip darė“ šakute, o jį paklausus, kodėl mušė nukentėjusiąją, kaltinamasis atsakė, jog jos nemušė, bet dūrė šakute. Kaltinamojo kaltę visa apimtimi patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Tarnybiniame pranešime dėl pristatyto asmens, kurį surašė pagal 2018 m. sausio 13 d. pranešimą apie nusikalstamą veiką į įvykio vietą atvykęs pirmiau minėtas pareigūnas, tai yra vyriausiasis patrulis A. S., taip pat nurodyta, kad 2018 m. sausio 13 d. apie 17.40 val. darbo metu patruliuojant su kitu pareigūnu iš budėtojo buvo gautas nurodymas nuvykti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur yra du neblaivūs vyrai, iš kurių vienas dūrė šakute pranešėjai į akį ir sužalojo. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas pareigūnas A. S. parodė, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji paaiškino, jog kaltinamasis išgertuvių metu sukėlė konfliktą bei pastarąją mušė rankomis ir kojomis, grasino susidoroti, o taip pat su šakute dūrė į dešinę akį, o tuo tarpu prie R. Č. dešinės akies matėsi nežymus nubrozdinimas. Specialisto išvadoje konstatuota, kad R. Č. padaryti sužalojimai, kurie atitinka užduotyje nurodytą laiką, t. y. 2018 m. sausio 1 d., vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šioje išvadoje nurodyta, kad R. Č. buvo padaryti minkštųjų audinių sumušimai dešinio momens srityje, rankose, dešinėje šlaunyje bei nugaroje, odos nubrozdinimai dešinės akies viršutiniame voke, smakre. Taip pat nurodyta, kad: odos nubrozdinimai dešinės akies viršutiniame voke padaryti briaunuotu daiktu ir sprendžiant pagal pobūdį padaryti vienu smūgiu ir šakute ir nuo šio poveikio greičiausiai išsivystė ir poodinė kraujosruva pagal blakstieną; odos nubrozdinimas smakre padarytas vienu slystančiu poveikiu briauną turinčiu daiktu, greičiausiai piršto nagu; minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos galvoje, dešinės plaštakos IV piršte bei klinicistų paminėti minkštųjų audinių sumušimai rankose, nugaros, stuburo, dešinės šlaunies srityje padaryti kietu buku daiktu ir ne mažiau kaip dar 5-7 smūgiais; minkštųjų audinių sumušimai galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis, spardant ir nebūdingi griuvimui.
Konstatuotina, kad kaltinamojo K. R. padarytas nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes smūgių sudavimas nukentėjusiajai akivaizdžiai byloja, jog kaltininkas suprato savo smurtinių veiksmų pobūdį, suprato, kad savo veiksmais gali sužaloti nukentėjusiąją ir to norėjo.
Esant nurodytoms, darytina išvada, kad K. R. kaltė padarius jam inkriminuotą veiką įrodyta neabejotinai, o jo padaryta nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamasis K. R. yra kaltas, todėl baustinas.
Kaltinamojo K. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
Kaltinamasis K. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, teistumai išnykę (b. l. 90-91), administracine tvarka baustas vieną kartą (b. l. 104), psichiatrinis ir priklausomybės gydymas – nesigydė/nesilankė (b. l. 99, 101, 103), dirbantis pagal individualios veiklos liudijimą, šeiminė padėtis – išsituokęs.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam K. R. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina šio straipsnio sankcijose nustatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šios bausmės dydį nustatant artimą minimaliam.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji-civilinė ieškovė R. Č. kaltinamojo atžvilgiu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo jos naudai priteisti 300 eurų už patirtą moralinę žalą (b. l. 22).
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.
Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajai dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad K. R. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.).
Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina visiškai. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio metu nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 36-37), dėl kurio pastarajai neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Kita vertus, įvertintina ir tai, kad nukentėjusioji po įvykio operacijų nepatyrė, jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai dėl liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio taip pat atžvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis įvykį sukėlė būdamas neblaivus, padarytas nusikaltimas yra tyčinis ir baigtas. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, vykdo individualią veiklą, t. y. pajėgus atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Be to, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį įvertina ir tai, jog ir pati nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu taip pat buvo neblaivi ir būdama nekviesta kaltinamojo bute iš esmės pati savo elgesiu išprovokavo įvykį. Nors visa tai nepaneigia kaltinamojo kaltės, tačiau toks nukentėjusiosios elgesys vertintinas kaip taip pat turėjęs įtakos įvykiui kilti.
Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkina visiškai, iš kaltinamojo jos naudai priteisiant 300 eurų turtinės žalos atlyginimą.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti, naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
K. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, šios bausmės vykdymo laikotarpiu K. R. įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
K. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai, nukentėjusiajai-civilinei ieškovei R. Č. iš K. R. priteisti 300 (trijų šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimą.
K. R. išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, o taip pat nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.