- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-18
- Bylos Nr.
- 2A-27-345/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-03780-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Henrichas Jaglinskis, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- O. T., V. T., R. T.
- Atsakovas
- P. L.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vilniaus vandenys“
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų O. T., V. T., V. T., R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų O. T., V. T., V. T., R. T. ieškinį atsakovei P. L. dėl valdymo pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo – UAB „Vilniaus vandenys“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinę, prašė atnaujinti atsakovės veiksmais suvaržytą gyvenamųjų patalpų valdymą, įpareigojant atsakovę atnaujinti šalto vandens tiekimą visoms patalpoms adresu (duomenys neskelbtini), ir uždraudžiant atsakovei atjungti kanalizaciją; taip pat prašė priteisti iš atsakovės ieškovams po 5000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai ir atsakovė yra namo bendrasavininkai, savininkų dalys neatidalintos. Atsakovė neturėdama jokios teisės ir be jokios priežasties atjungė ieškovams vandenį tuo pažeisdama CK 4.35 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nutraukus šalto vandens tiekimą, atsakovė trukdo valdyti ieškovams priklausantį turtą pagal jų paskirtį. Atsakovė taip pat grasina atjungti kanalizaciją. Vandenį ieškovai priversti pirkti parduotuvėje, kas sukelia papildomas išlaidas ir nepatogumus. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovai patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir pažeminimą, dėl ko jiems priteistina neturtinė žala.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai netvarkė vandens įrenginių, nelegaliai prisijungė prie vandens tinklų. Nesutvarkyti ieškovų vamzdžiai gadina jos turtą, besisunkiantis vanduo drėkina rūsio patalpas, užlieja jas. 2010 m. liepos mėnesį vanduo, tiekiamas ieškovų naudojamai namo daliai, buvo atjungtas dėl to, kad pas ieškovus įvyko vandentiekio gedimas, kurio metu buvo užpiltos ieškovo buto dalis ir atsakovės rūsio patalpos. Ieškovai vandentiekio nesutvarkė iki šiol. Ieškovai nutiesė papildomą vandentiekį ir nuotekų valymą, kurio neprižiūri, dėl ko atsakovės turtui daroma žala. Ieškovai turi galimybę prisijunti tiesiogiai prie UAB ”Vilniaus vandenys“, tačiau jokių veiksmų nesiima.
Trečiasis asmuo UAB ”Vilniaus vandenys” prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Teismas laikė, kad ieškovų vandentiekiu gaunamo vandens santykis yra pagrįstas susiklosčiusiu subabonentiniu teisiniu santykiu, kadangi ieškovai reikalavimą reiškia ne centralizuoto vandens tiekėjui UAB ”Vilniaus vandenys” , bet privačiam asmeniui – centralizuoto vandens tiekėjo abonentui, vandens pirkėjui, atsakovei. Atsakovė neturi vandens tiekimo įmonės statuso, priešingai, ji yra vandens tiekimo įmonės abonentas, todėl jos santykis su ieškovais nėra grindžiamas viešąja sutartimi. Teismas padarė išvadą, kad tarp ginčo šalių susiformavo subabonentiniai santykiai, kadangi ieškovai naudojo vandenį, per vandens tiekimo įrenginius, įrengtus ir apskaitomus atsakovei, o vandens subtiekimas subabonentui yra abonento teisė, o ne pareiga. Įvertinęs tai, kad ieškovai esmingai pažeidžia vandens subtiekimo sutartį, nes jie nebendradarbiauja vykdant sutartį, pagal subtiekimo sutartį neatsiskaito su atsakove už jai apskaitomą vandenį, neprižiūri, ir neįsipareigoja prižiūrėti vandens įrenginius kuriais subtiekiamas vanduo, teismas laikė, jog šis sutarties pažeidimas yra esminis, dėl atsakovei atsirado teisė vienašališkai nutraukti sutartį. Teismas laikė, jog atmestus pagrindinį ieškinio reikalavimą, netenkintini ir kiti ieškinio reikalavimai. Pažymėjo, kad ieškovai nepagrindė savo neturtinės žalos atsiradimą, o pateikti įrodymai, kuriai ieškovai grindė savo neturtinę žalą, nepatvirtina, jog ieškovai patyrė neturtinės žalos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas bylą nagrinėjo vienpusiškai tendencingai, o teisėja galimai buvo šališka, kadangi 1994 metais nenagrinėjo bylą tarp atsakovės ir V. T.. Sprendime remiamasis tikrovės neatitinkančiais faktais. Teismas pasisakė dėl subnuomos santykių, dėl kurių ieškovai reikalavimo nereiškė. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą kaip motyvą ieškovo ieškiniui atmesti pritaikant STR „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinierinės sistemos. Lauko inžinieriai tinklai“, bet netaikant šio teisės akto atsakovės atžvilgiu. Tiek ieškovų, tiek atsakovės namo daliai buvo tiekiamas geriamas vanduo centralizuotai, o ne kaip nurodė teismas kolonėlėje. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovei, o tarybų rajono gamybinei butų ūkio valdybai leista už savo lėšas prijunti namą (duomenys neskelbtini) prie miesto vandentiekio ir kanalizacijų tinklų. Namas buvo perkamas jau jame esant miesto vandentiekiui ir kanalizacijai. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Vilniaus vandenys“ su ieškovais sutarties nesudarė, kadangi tokia sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovus ir atsakove siejo subabonentiniai santykiai, kadangi byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovai už vandenį tiesiogiai mokėjo trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus vandenys“. Taip pat teisėjos šališkumą patvirtina ir sprendime nurodyta aplinkybė, jog šalių santykiai yra konfliktiški, kadangi tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas prieš 18 metų ir yra pamirštas. Pažymi, kad ieškovė V. T. sužinojusi apie pirmosios instancijos teismo sprendimą, labai pergyveno ir 2012-06-08 patyrė insultą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovai reikšdami abejones teisėjos šališkumu galėjo reikšti nušalinimą byloje. 1994 metais atsakovę atstovavo kita advokatė, o ne kaip nurodo ieškovai, ta pati, kuri jos interesus teisme gynė 1994 metais. Teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, nurodė aiškius motyvus, kuriais atmetė ieškinį. Priešingai nei nurodo ieškovai, iš 2005-02-23 pastato, statinio, patalpų administravimo, eksploatavimo bei komunalinių paslaugų ir patarnavimo tiekimo sutarties matyti, kad ieškovė V. T. gavo paslaugas šaltą vandenį (kolonėlę). UAB „Vilniaus vandenys“ vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos riba yra (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki namo, kuriame gyvena ginčo šalys, neįrengė ir nestatė vandens tinklų. Atsakovė siūlė namo bendradaturtei V. T. įsirengti vandentiekį ir kanalizaciją, tačiau ji atsisakė tai padaryti. Atsakovė savo lėšomis nuo centralizuotų miesto inžinierinių tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, nutiesė vandentiekį ir kanalizaciją iki savo buto. Ieškovai vandentiekio vamzdžius, reikalingus vandens tiekimui jiems priklausančiai namo daliai, prijungė prie atsakovės šulinio. Atsakovė nežino, kada tiksliai ieškovai nutiesė vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius ir prijungė prie atsakovė priklausančių inžinierinių tinklų. Už šalto vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą atsakovė mokėjo pagal normą, apskaičiuotą vienam gyventojui. Taip pat buvo atsikaitoma ir ieškovų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ prašo ginčą spręsti savo nuožiūra. Nurodo, kad vandentiekio ir nuotekų tinklų nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini)trečiasis asmuo nestatė, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nevaldo. Už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklą, esantį nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki pastato eksploataciją bei priežiūrą yra atsakingas šio tinklo savininkė - atsakovė. Trečiasis asmuo tiekia geriamąjį vandenį bei tvarko nuotekas į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra prisijungusi prie geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų, valdomo trečio asmens. 2010-10-28 atsakovės prašymu (duomenys neskelbtini)g. esančiame šulinyje buvo įrengtas įvadinis šalto vandens skaitiklis, kuris apskaito visą į (duomenys neskelbtini)g. 6 pastatą tiekiamą vandenį, todėl atsakovė už patiektą geriamąjį vandenį bei nuotekų tvarkymą atsiskaito pagal įvadinio skaitiklio rodmenis. Tarp ieškovų ir trečiojo asmens nėra sudaryta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis, tačiau laikoma, jog tokia sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Apie tai, kad ieškovai prisijungę prie atsakovės valdomų vandentiekio ir nuotekų tinklų, trečiasis asmuo informacijos neturi. Trečiasis asmuo informavo ieškovus apie galimus prisijungimo prie vandens tiekimo tinklų variantus, nurodė, kad ieškovai gali prisijungti prie atsakovės valdomų tinklų, įsirengti antrinius skaitiklius ir tapti atsakovės subabonentais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovų O. T., V. T., V. T., R. T. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad namo, esantis (duomenys neskelbtini) 41/100 dalis iki 2011-08-25 priklausė O. T., o nuo 2011-08-25 pastaroji dalis namo priklauso ieškovei V. T.. Kitos 59/100 dalys namo nuo 1992-07-23 priklauso atsakovei (b.l.14-18, 51,52,174,177, t. 1). Naudojimusi namu tvarka yra nusistovėjusi, šalys name naudojasi atskirais įėjimais, atskiromis patalpomis. Ginčas tarp šalių kilo dėl vandens tiekimo į ieškovams priklausančias patalpas nutraukimo teisėtumo ir dėl to kilusios neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai prašė įpareigoti atsakovę atnaujinti šalto vandens tiekimą visoms patalpoms adresu (duomenys neskelbtini), ir uždrausti atsakovei atjungti kanalizaciją. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovė įrengė vandentiekį ir kanalizacijos tinklus, todėl ieškovams naudojantis savo namo dalyje vandentiekiu ir kanalizacijos tinklais tarp ginčo šalių susiformavo subabonentiniai santykiai, nes ieškovai naudojo vandenį, per vandens tiekimo įrenginius, įrengtus ir apskaitomus atsakovei. Apeliantai su tokia teismo išvada nesutinka, iš esmės savo apeliaciniame skunde nurodydami, jog teisėja, nagrinėdama bylą, buvo šališka, bylą nagrinėjo vienpusiškai, tendencingai, pasisakė dėl subnuomos santykių, dėl kurių ieškovai reikalavimo nereiškė, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
Civilinėje byloje yra pareikštas ieškinys dėl nuosavybės teisės gynimo, nes prašoma atnaujinti atsakovės veiksmais suvaržytą ieškovams priklausančių gyvenamųjų patalpų valdymą, įpareigojant atsakovę atnaujinti šalto vandens tiekimą visoms patalpoms adresu (duomenys neskelbtini). Reikalavimo teisę pagal ieškinį dėl ginčijamos nuosavybės teisės gynimo turi savininkas. Kreipdamasis į teismą asmuo turi įrodyti, kad yra savininkas, bet jo teisės pažeidžiamos jas neigiant. Ši teisė nustatyta CK 4.98 straipsnyje, pagal kurį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
Apeliantai nurodo, kad atsakovei nutraukus šalto vandens tiekimą į jų daliai priklausančias patalpas, yra trukdoma valdyti jiems nuosavybės teise priklausančią namo dalį pagal jų paskirtį. Byloje nustatyta, kad ginčo šalys yra gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Bendraturčiams priklausančios namo dalys turi viena vandentiekio įvadą ir ieškovės V. T. bei atsakovės kanalizacijos nuotekų vamzdynas yra atsakovės nuosavybės teise valdomoje namo dalyje. Trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys“ vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos riba yra (duomenys neskelbtini) gatve ir vandentiekio ir nuotekų tinklų nuo šios gatvės iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini) UAB „Vilniaus vandenys“ nestatė, nuosavybės teise ar kitais pagrindais nevaldo (b.l. 22, t. 1). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė savo lėšomis įrengė vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklus nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki namo, kuriame gyvena (b.l. 58-63, 73-76,179-182, t. 1). Įrodymų, jog ieškovai taip pat įsirengė vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklus nuo (duomenys neskelbtini)gatvės iki jų daliai priklausančio namo ieškovai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. CPK 178 str. yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, šalių pareiga įrodyti tas aplinkybes kuriomis jos grindžia savo teiginius, o teismas, nagrinėdamas bylą, įrodytomis laiko tas aplinkybes, kurios pagal turimus įrodymus labiau tikėtina, kad egzistuoja nei neegzistuoja. Nagrinėjamu atveju kritiškai vertintini apeliantų paaiškinimai, kad tiek ieškovų, tiek atsakovės namo daliai buvo tiekiamas geriamas vanduo centralizuotai, o ne, kaip nurodė teismas, kolonėlėje. Šias aplinkybes paneigia 2011-06-29 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytas namo (duomenys neskelbtini)vandentiekio apibūdinimas komunalinis vandentiekis (b.l. 14, t. 1). Tuo tarpu 1992-09-03 pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartyje nurodyta, kad ieškovei V. T. priklausančioje namo dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini) yra vandentiekis ir kanalizacija, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog vanduo buvo tiekiamas kolonėlėje (b.l. 98,99, t. 1), kadangi iš 2005-02-23 Patalpų administravimo, eksploatavimo bei komunalinių paslaugų ir patarnavimų tiekimo sutarties 2.2 punkto matyti, kad ieškovė V. T. be kita ko įsipareigojo mokėti ir už šaltą vandenį (kolonėnėlė) (b.l. 100, t. 1). Taip pat Namo valdos techninės apskaitos bylos pagrindinių pastato ir jo dalių kadastro duomenų vandentiekio įvardijimo neleidžia daryti išvados, jog ieškovų namo daliai buvo tiekiamas geriamas vanduo centralizuotai (b.l. 32, t. 1). Gyvenamojo namo projektas patvirtina, kad prijungimui prie miesto vandentiekio tinklų ir įrenginių buvo planuojama vandentiekio įvadą projektuoti nuo vandentiekio pakloto (duomenys neskelbtini) gatvėje (b.l. 71,74, t. 1). Tuo tarpu ieškovai įrodymų, patvirtinančių jų teisėtą ir pagrįstą prisijungimą prie miesto vandentiekio tinklų ir įrenginių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikė (CPK 178 str.). Bylos aplinkybės, kuriomis grindžiami šalių reikalavimai bei atsikirtimai, yra nustatomos CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, tarp kurių yra ir rašytiniai įrodymai. Kaip matyti, ieškovai tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme nepagrindė savo teisėto prisijungimo prie vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų, nepateikė įrodymų, jog vanduo ieškovų patalpoms buvo tiekiamas centralizuotai, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog konkrečiai neįvardinta vandentiekio rūšis neleidžia daryti išvados, kad ieškovai yra savarankiški centralizuoto vandens tiekimo abonentai.
Apeliantai nurodo, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Vilniaus vandenys“ su ieškovais sutarties nesudarė, kadangi tokia sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka. Tarp apeliantų ir UAB „Vilniaus vandenys“ rašytinė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis nesudaryta, to neneigė nei ieškovei, nei trečiasis asmuo. Tai, kad ieškovai UAB „Rasų valda“ mokėjo fiksuotus komunalinius mokesčius, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog tarp ieškovų ir UAB „Vilniaus vandenys“ paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, ypač įvertinus aplinkybę, jog ieškovams vanduo į jų patalpas nėra tiekiamas nuo 2010 metų. Todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, fiksuotas komunalinio mokesčio UAB “Rasų valda“ mokėjimas, nesuteikė ieškovams abonento statuso ir sutartinio vandens pirkėjo iš centralizuoto vandentiekio teisių statuso.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantais, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovus ir atsakovę siejo subabonentiniai santykiai, kadangi byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovai už vandenį tiesiogiai mokėjo trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus vandenys“. Ieškovas ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jų nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui. Tačiau teisinė ieškinio aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, o ieškovo nurodytas teisinis ieškinio kvalifikavimas teismui neprivalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiosjo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010). Nagrinėjamu atveju nustačius, jog atsakovę sieja sutartiniai santykiai su centralizuotu vandens tiekėju - UAB „Vilniaus vandenys“, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl ieškovų ir atsakovės susiklosčiusio teisinio santykio kvalifikavimo. Teisės normos nedraudžia vandens pirkėjui (abonentui) dalį gaunamo vandens tiekti kitam asmeniui (subabonentui) (CK 6.389 str. 2 d.), t.y. abonentas gali energiją, šilumą, dujas ar vandenį perduoti kitam asmeniui, t. y. turi teisę tai daryti, tačiau neprivalo, šią aplinkybę patvirtina ir LR Aplinkos ministro įsakymo patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 10.4 punktas. Privačių namų (jų dalių, daugiabučių namų savininkų bendrijų), butų savininkai turi teisę, jeigu techniškai tai galima padaryti, įsirengti papildomus VAM-antrinius skaitiklius. Šių apskaitos mazgų (antrinių skaitiklių) savininkai yra laikomi subabonentais. Už suvartotą vandenį ir nuotekų šalinimą jie atsiskaito su abonentu tarpusavyje suderinta tvarka (Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 2.8 p.). Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ apeliantus raštu informavo apie galimus prisijungimo prie vandens tiekimo tinklų variantus, tačiau nei vienu iš pasiūlytų būdų apeliantai nepasinaudojo iki šiol. Taigi teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp šalių subabonentiniai sutartiniai santykiai susiklostė konkliudentiniais veiksmais. Tuo tarpu ieškovams atsisakius bendradarbiauti su atsakove, nebūdami UAB „Vilniaus vandenys“ abonentais ir siekdami neatlygintinai naudoti atsakovei apskaitomą vandenį, atsakovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė vandens tiekimo subtiekimo sutartį.
Pažymėtina, kad nuosavybės teisė suteikia asmenims teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoto nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str.). Atsakovė tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad ieškovams vandens tiekimas buvo atjungtas dėl to, kad jie neprižiūrėjo vandens tiekimo tinklų, dėl ko buvo nuolat apliejamas atsakovės rūsys. Šias aplinkybės patvirtina ir atsakovės byloje esantys raštai apeliantams dėl susidariusios situacijos sprendimo, įspėjimo dėl nuolat apliejamo rūsio, prašymai spręsti dėl susidariusios situacijos, kreipimasis į įvairias institucijas dėl vandens kaupimosi jos rūsyje (b.l. 26-28, 30, 64-68, t. 1). Taigi atsakovė, net ir žinodama, jog, kaip vandens tiekimo tinklų savininkė, gali nutraukti vandens tiekimą ieškovų patalpoms, vis vien stengėsi kilusį ginčas spręsti teisėtais būdais, laikantis interesų pusiausvyros, būtinumo ir proporcingumo reikalavimų, kuo mažiau suvaržant ieškovų galimybes įgyvendinti nuosavybės teises ir mažinant tikėtinų ginčų, susijusių su šių teisių įgyvendinimu, kilimo galimybę ateityje (CK 4.39 str. 1 d., 4.93 str. 1 d., 1.2 str.), tuo tarpu ieškovai į tokius atsakovės veiksmus tinkamai nereagavo, ignoravo susidariusios situacijos problemiškumą, dėl ko nėra pagrindo laikyti, jog atsakovė naudodamasi savo nuosavybės teise valdomo namo dalimi pažeidė ieškovų nuosavybės teises ar valdymo daiktu teises.
Konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų ieškinio ir nepripažinus, jog teisėtai ir pagrįstai apribota ieškovų nuosavybės teise valdomo buto valdymo teisė, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su neturtinės žalos atlyginimu.
Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantai savo apeliacinį skundą grindžia iš esmės nurodydami, jog teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas. Tačiau bylos duomenys tvirtina, kad ieškovams buvo išaiškinta teismo nušalinimo teisė, jie tokią turėjo viso proceso metu, tačiau CPK 64 straipsnyje nustatyta tvarka nepasinaudojo.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei tinkamai pritaikius byloje taikytinas teisės normas. Naikinti ar pakeisti ginčijamą sprendimą remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.