Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. rugsėjo 12 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinių pažeidimų tyrimų poskyrio vyr. specialistė Vilija Zakarauskaitė surašė S. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATP – 7178 už tai, kad ji 2013 m. rugpjūčio 20 d., apie 09.36 val. ties (duomenys neskelbtini) VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ automobilių stovėjimo kontrolierius A. E. aptiko automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas S. V., gyv. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį vizualiai ir patikrinus SMS mokėjimo duomenų bazėje, nustatyta, kad už stovėjimą nustatyta tvarka sumokėta nebuvo. Tuo buvo pažeistas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T2-196 patvirtintų Vietinės rinkliavos automobilių valdytojams ar naudotojams už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatų 14.1.1. ir 14.5. papunkčiai.

2013 m. spalio 16 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius priėmė nutarimą, kuriuo S. V. paskirta 110 Lt bauda už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 20 d., apie 09.36 val., jai priklausantis automobilis „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, mokamoje automobilių statymo vietoje, nesumokėjus už automobilio statymą nustatyta tvarka

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai konstatavo apeliantės kaltę, kadangi ji neturėjo tikslo išvengti ir nesusimokėti už automobilio stovėjimą. Nuo įsukimo iš S. Dariaus ir Girėno gatvės iki automobilio statymo vietos nepravažiavo nei vieno bilietų automato, ką patvirtina į bylą pateikta bilietų automatų išdėstymo schema, nebuvo jokios nuorodos į artimiausią bilietų automatą nei aikštelėje, kurioje paliko automobilį, nei aikštelėje prie pat gydymo įstaigos, kurią atidžiai apžiūrėjo pastačiusi automobilį, mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugomis apmokėti už automobilio stovėjimą niekada nebuvo naudojusis ir instrukcijų nežino, o jos skelbiamos tik ant bilietų automato. Tada, apžiūrėjusi dvi automobilių stovėjimo aikšteles ir neradusi bilietų automato, pamanė, jog prie gydymo įstaigos ir gretimai esanti garažų teritorija tikriausiai bus ta Nuostatų taikymo išimtis - neapmokestinamos vietos, esančios nuosavybės teise priklausančiuose, nuomojamuose ar kitais pagrindais valdomuose žemės sklypuose, taip pat gyvenamosios paskirties žemės sklypuose, kurie suformuoti pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Apeliantė nurodo, kad tokios teritorijos, aikštelės ir/ar tokie sklypai, nėra kažkaip išskiriami ir nėra informacinių stendų, jog šios vietos yra Nuostatų taikymo išimtis, todėl vizualiai jų neatpažinsi. Visa aplinkybių seka rodo, kad neturėjo tikslo išvengti rinkliavos, elgėsi apdairiai ir rūpestingai, ir kad tik pačios Savivaldybės ar jos įgaliotos institucijos aplaidus neveikimas yra rinkliavos nesurinkimo priežastis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad S. V. yra pagrįstai nubausta pagal ATPK 124⁵ straipsnį už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 124⁵ straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Vietinė rinkliava už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje renkama remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T2-196 (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. T2-60 redakcija) patvirtintais Vietinės rinkliavos automobilių savininkams ar valdytojams už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatais (toliau – Nuostatai). S. V. nubausta už Nuostatų 14.1.1 ir 14.5. punktų pažeidimą. Šių Nuostatų 14.1.1. punktas nustato rinkliavos mokėjimo tvarką ir, be kita ko, įpareigoja automobilio savininką ar valdytoją, pastačiusį automobilį, nedelsiant įsigyti bilietą, kuris suteikia teisę palikti automobilį mokamoje vietoje nurodytą laiką, o Nuostatų 14.5 punktas nurodo, kad bilietas (ar kitas stovėjimo teisę mokamoje zonoje patvirtinantis dokumentas) turi būti paliekamas automobilyje už priekinio stiklo (salono viduje), iš lauko gerai matomoje vietoje, kad būtų aiškiai matomi stovėjimo laikas bei zona. Nuostatuose yra numatyta ir daugiau vietinės rinkliavos sumokėjimo būdų, t. y. nustatyto dydžio rinkliavą galima sumokėti ne tik mokamose vietose įrengtuose bilietų automatuose grynaisiais pinigais, bet ir naudojantis mobiliojo ryšio operatorių, nurodytų mokėjimo vietose, paslaugomis, banko, pašto ar kitose mokėjimo vietose ar rinkliavos rinkikui (jam esant) (Nuostatų 8 p.).

Įvertinus byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino, savo išvadas argumentavo. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog S. V. padarė jai inkriminuotą teisės pažeidimą, t. y. 2013 m. rugpjūčio 20 d., apie 09.36 val., ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nesilaikė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T2-60 patvirtintų Vietinės rinkliavos automobilių valdytojams ar naudotojams už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatų 14.1.1 ir 14.5. papunkčių reikalavimų, nes pastačiusi automobilį mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, nesumokėjo už jo stovėjimą Nuostatuose nustatyta tvarka.

S. V. nei teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde aplinkybės, kad jos automobilis stovėjo mokamoje automobilių aikštelėje, tačiau ji už automobilio stovėjimą buvo nesumokėjusi, neginčijo. S. V. tvirtino, kad už automobilio stovėjimą ji nesumokėjo, nes automobilių stovėjimo aikštelėje ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), nebuvo bilietų pardavimo automato. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 124⁵ straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ATPK 124⁵ straipsnį, pakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Iš S. V. apeliacinio skundo ir jos paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad ji pažeidimo padarymo aplinkybių neginčijo, tačiau, jos teigimu, automobilio pastatymo vietoje nebuvo bilietų automato. Kad būtent toje vietoje, kur stovėjo S. V. automobilis, nebuvo bilietų automato, nepaneigė ir Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas M. P. ir liudytojas J. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Tačiau iš bylos duomenų galima daryti išvadą, kad S. V. žinojo ir suprato, kad savo automobilį pastatė mokamoje zonoje. Be to, kaip nurodė Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas M. P. ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atstovas J. P., Nuostatuose yra numatyta ir daugiau vietinės rinkliavos sumokėjimo būdų, t. y. nustatyto dydžio rinkliavą galima sumokėti ne tik mokamose vietose įrengtuose bilietų automatuose grynaisiais pinigais, bet ir naudojantis mobiliojo ryšio operatorių, nurodytų mokėjimo vietose, paslaugomis, banko, pašto ar kitose mokėjimo vietose ar rinkliavos rinkikui (jam esant) (Nuostatų 8 p.). Taigi aplinkybė, kad, S. V. įsitikinimu, mokėti už stovėjimą nereikėjo todėl, kad toje vietoje nebuvo aiškiai matomų bilietų automatų, jos atsakomybės, padarius administracinį teisės pažeidimą, nesumažina. Pati S. V. savo paaiškinime ir apeliaciniuose skunduose nurodė, kad suprato, jog įvažiuoja į mokamą automobilių stovėjimo zoną, matė Dariaus (duomenys neskelbtini) gatvės dešinėje pusėje stovintį ženklą apie tai, kad stovėjimas čia yra mokamas, tačiau ji pasuko į kairę. Taip pat nurodė, kad atvykusi į automobilių stovėjimo aikštelę ieškojo bilietų pardavimo automato, todėl jai buvo žinoma, kad stovėjimas šioje zonoje yra mokamas. Kaip pažymėjo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas, byloje esančios fotolentelės rodo, kad (duomenys neskelbtini) sankryža yra paženklinta kelio ženklais, įspėjančiais apie taikomą rinkliavą už automobilių stovėjimą. Todėl galima daryti išvadą, kad S. V. suprato savo pareigą sumokėti nustatyto dydžio rinkliavą už automobilio stovėjimą. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė tai, kad Nuostatų 14.1.2. punkte numatyta galimybė sumokėti nustatyto dydžio rinkliavą vėliau ar išvykus iš nustatytos mokamos vietos, banko, pašto ar kitose mokėjimo vietose, iki tos dienos 24 val. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas J. P., kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad jei žmogus palieka automobilį nesusimokėjęs, jam paliekamas lapelis su nurodymu susimokėti už visą dieną, tačiau tai nėra bauda. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad S. V. buvo įteiktas pranešimas apie nesumokėtą rinkliavą ir jame nurodyta, kad vairuotojas nesumokėjo vietinės rinkliavos ir ją gali susimokėti išvažiavęs iš mokamos stovėjimo vietos, tai gali padaryti iki tos dienos 24 val., tačiau S. V. šia galimybe nepasinaudojo. Apeliantės skunde išdėstyti teiginiai apie 1968 m. Kelio ženklų ir signalų konvencijos pažeidimą nepagrįsti, nes ne vien stovėjimo vietose esantys bilietų automatai reiškia, kad už stovėjimą būtina mokėti, bet, kaip nustatyta iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, (duomenys neskelbtini) sankryža yra paženklinta kelio ženklais, įspėjančiais apie taikomą rinkliavą už automobilių stovėjimą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeista 1968 m. Kelio ženklų ir signalų konvencija. Svarbu pažymėti ir tai, kad už stovėjimą S. V. galėjo susimokėti ir kitu būdu. ATPK 124⁵ straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, S. V. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124⁵ straipsnį, dėl to jokių abejonių nekyla. Pažymėtina ir tai, kad automobilio savininkas ar valdytojas (vairuotojas), pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, privalo nedelsdamas įsigyti bilietą arba sumokėti už automobilio stovėjimą mobiliuoju ryšiu nustatytais tarifais, arba turėti leidimą naudotis mokamomis vietomis automobiliams statyti (Nuostatų 14.1.1. punktas), arba sumokėti nustatyto dydžio rinkliavą vėliau ar išvykus iš nustatytos mokamos vietos, banko, pašto ar kitose mokėjimo vietose, iki tos dienos 24 val., Nuostatuose nustatytais tarifais (Nuostatų 14.1.2. punktas), todėl automobilio valdytojams (vairuotojams) yra suteikiama pakankamai plati galimybė pasirinkti vietinės rinkliavos mokėjimo už automobilių stovėjimą būdą.

Atsižvelgdamas į visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad S. V. pagrįstai nubausta pagal ATPK 124⁵ straipsnį, jos kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais.

Nustačius, kad S. V. veiksmuose yra ATPK 124⁵ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, apeliantė skunde prašo paskirti jai švelnesnę nei numatyta ATPK 124⁵ straipsnio sankcijoje, nuobaudą. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas neanalizavo administracinės nuobaudos individualizavimo klausimo, nes pagal ATPK 301 straipsnį jis turi tokią pareigą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas neaptarė S. V. skirtos nuobaudos individualizavimo klausimo, nes pati apeliantė savo apeliaciniame skunde Klaipėdos miesto apylinkės teismui nepateikė jokių argumentų ar prašymų sumažinti jai paskirtos baudos dydį, o pagal ATPK 301 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė, pateikdama tokį prašymą apeliacinės instancijos teismui, nenurodo jokių aplinkybių, kodėl jai būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT nutartys administracinėse bylose N1–1396/2007, N17–103/2007, N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Prevencinių priemonių taikymu ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos nustatyta, kad S. V., nors ir neneigė, kad pažeidimą padarė, tačiau pažeidimo padarymą pateisino tuo, kad nerado kur sumokėti už automobilio stovėjimą, todėl mokesčio ir nesumokėjo, nurodo pažeidimo padarymo aplinkybes (kad atvyko su dviejų metų sūnumi į gydymo įstaigą, nematė nė vieno bilietų pardavimo automato). Tačiau vien tokios S. V. administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybės ir subjektyvios išvados apie informacijos nepakankamumą nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Be to, pažymėtina, kad apeliantės skunde nurodytu atveju (Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-270-843/2012) kita nuobauda, negu nurodyta ATPK 124⁵ straipsnio sankcijoje, pažeidėjui buvo skirta ne dėl to, kad bilietų pirkimo automatas buvo įrengtas 130 m atstumu nuo automobilių stovėjimo aikštelės, o nustačius visas ATPK 30¹ straipsnyje reikalaujamas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Kaip pažymėta 2013 m. spalio 16 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP3-1456, S. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kitų reikšmingų aplinkybių, lengvinančių jos atsakomybę, S. V. apeliaciniame skunde taip pat nenurodė. Kaip matyti iš surinktos medžiagos, S. V. įvažiavo į mokamą zoną, automobilį pastatė mokamoje stovėjimo vietoje, būdama vairuotoja, ji privalėjo atidžiai stebėti kelio ženklus apie tai, kad stovėjimas šioje aikštelėje yra mokamas. Be to, net ir užfiksavus S. V. padarytą pažeidimą, jai buvo suteikta galimybė sumokėti nustatyto dydžio rinkliavą vėliau ar išvykus iš nustatytos mokamos vietos, banko, pašto ar kitose mokėjimo vietose, iki tos dienos 24 val., tačiau ji šia galimybe nepasinaudojo. Svarbu pažymėti ir tai, kad S. V., apeliaciniame skunde pateikusi prašymą skirti jai mažesnę negu numatyta ATPK 124⁵ straipsnio sankcijoje nuobaudą, vis tiek yra įsitikinusi, kad jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Taigi, S. V. dėl savo padaryto pažeidimo nesigaili, savo elgesio kritiškai nevertina. Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes ir įvertinus aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindų, dėl kurių S. V. būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, todėl šis apeliantės prašymas atmestinas.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.