Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos R. Ž.-B. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarimo, kuriuo R. Ž.-B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 str. 1 d. 1000 Lt dydžio bauda, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž.-B. nubausta už tai, kad 2014 m. vasario 8 d. 15 val. 45 min. Mažeikių r. sav., Tirkšlių mstl., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,CITROEN XSARA“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės vairuoti, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 p.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu R. Ž.-B. neneigia fakto, kad įvykio dieną automobilį vairavo neturėdama tam teisės, dėl ko policijos pareigūnai jai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 128 str. 1 d. ir nušalino nuo transporto priemonės vairavimo (3–4; 6 b. l.). Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, to neginčija ir apeliantė, prašydama tik sumažinti paskirtą baudą.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad R. Ž.-B. yra nubausta už ATPK 128 str. 1 d. numatytojo pažeidimo padarymą. ATPK 128 str. 1 d. nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, užtraukia baudą nuo 1000 iki 1500 litų arba administracinį areštą. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarimu, nustačius vieną apeliantės atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), nenustačius jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinus R. Ž.-B. padaryto teisės pažeidimo pobūdį, ją apibūdinančius duomenis (administracine tvarka nebausta, neteista, šeiminę padėtį), apeliantei buvo paskirta administracinio įstatymo sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 1000 Lt bauda.

Iš tikrųjų, galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ str. Iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad į šį teisės institutą ir apeliuoja R. Ž.-B.. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ str. taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra ir taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas R. Ž.-B. atžvilgiu nėra pagrindo.

Tai, kad R. Ž.-B. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, kitos teigiamai ją apibūdinančios aplinkybės (nebausta, neteista), jos šeiminė padėtis (vedusi, augina mažametę dukterį, turi senyvo amžiaus motiną) pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos (tokie duomenys yra administracinio teisės pažeidimo byloje) parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose ir skiriant apeliantei minimalią baudą. Apeliantės padarytas pažeidimas, net įvertinus jos deklaruojamą norą išmokti vairuoti automobilį, automobiliu nuvažiuotą nedidelį atstumą, yra pakankamai pavojinga tyčinė veika. Tokią išvadą suponuoja tai, kad R. Ž.-B., žinodama, kad neturi įgijusi teisės vairuoti transporto priemones, tikslingai rinkosi elgesio variantą – vairavo automobilį viena, nepaisydama to, kad KET 221 p. numatyta galimybė net šeimos nariams, Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka, mokyti vairuoti keliuose šeimos narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B1 ar B kategorijų motorines transporto priemones. Kartu su apeliaciniu skundu R. Ž.-B. pateikė duomenis (15 b. l.), kad ji yra bedarbė, kad negauna socialinių išmokų (bedarbio pašalpos), į ką itin apeliuojama, tačiau to nepakanka, kad jai būtų taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos ir atitinkamai švelninama jai paskirta administracinė nuobauda, tuo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų, pateisinančių apeliantės bedarbystę – iš Valstybinio socialinio draudimo fondo pažymos matyti, kad R. Ž.-B. iš viso yra dirbusi tik tris dienas pagal įgytą verslo liudijimą (16 b. l.). Taip pat pažymėtina, kad ATPK 313 str. 3 d. yra numatyta galimybė kreiptis asmeniui su prašymu į nutarimą, kuriuo paskirta bauda, priėmusį organą (pareigūną), kad išdėstytų paskirtos baudos mokėjimą per laikotarpį iki 2 metų.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. R. Ž.-B. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra pakankamai pavojingas jos pačios ir kitų eismo dalyvių, transporto eismo saugumo požiūriu, nes yra pagrindas preziumuoti, jog asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka neįgijęs teisės vairuoti transporto priemones, automobilio vairuoti nemoka, KET reikalavimų nežino ir kt. Įstatymų leidėjas neatsitiktinai už tam tikrus teisės pažeidimus numatė atitinkamai giežtas ir mažiau griežtas nuobaudas. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas (pvz., skiriant nedidelę baudą) akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Apeliaciniu skundu akcentuojama, kaip neigiamai paveiks pirmosios instancijos paskirta bauda apeliantės šeimos materialinę padėtį, tačiau šiuo atveju būtina pažymėti, jog tokios aplinkybės atsirado tik dėl pačios pažeidėjos netinkamo elgesio – nenoro laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – R. Ž.-B., pirmosios instancijos teismo skirta nuobauda yra proporcinga padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžiui, pavojingumo laipsniui, pažeidėjos asmenybei, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamą nutarimą, kaip skundu prašo apeliantė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarimą nepakeistą ir R. Ž.-B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.