- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-18
- Bylos Nr.
- eI-2236-596/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09046-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
- Atsakovas
- UAB "Renturtas"
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Renturtas“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėja arba VASA) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Renturtas“ (toliau – ir atsakovė): 1) 353,12 Eur dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą; 2) 19,07 Eur delspinigius; 3) 24,20 Eur atstovavimo išlaidas.
Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatuose (toliau – ir Rinkliavos nuostatai) nurodyta, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto savivaldybėje taikoma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir rinkliava). Rinkliavą privalo mokėti nekilnojamojo turto objektų savivaldybės teritorijoje savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys. Pareiškėja pagal Rinkliavos nuostatus atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. priklausė šis nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) teritorijoje: patalpos/butai, adresas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 133,59 kv. m); patalpos/butai, adresas: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 133,56 kv. m); patalpos/butai, adresas: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 141,96 kv. m); patalpos/butai, adresas: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 135,60 kv. m); patalpos/butai, adresas: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 88,99 kv. m).
Atitinkamai atsakovei taikoma prievolė mokėti rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotą ir kitus Rinkliavos nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus. Bendra mokėtina rinkliavos suma – 353,12 Eur. Pareiškėjai vykdant teisės aktų nustatytą pareigą informuoti atsakovę apie esamą prievolę mokėti rinkliavą, buvo suformuoti ir atsakovei pateikti 8 mokėjimo pranešimai, kurie buvo išsiųsti adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovei Rinkliavos nuostatų nustatytais terminais rinkliavos nesumokėjus, pareiškėja taip pat pateikė atsakovei 2 priminimus apie pradelstą įsiskolinimą, tačiau jis taip ir nebuvo padengtas.
Nurodo, kad atsakovei pradelsus rinkliavos mokėjimo terminus taip pat kyla pareiga mokėti delspinigius, kurie prašymo surašymo dieną sudaro 19,07 Eur: už 2020 m. paskaičiuota rinkliavos suma 288,50 Eur, rinkliava turėjo būti sumokėta iki 2020 m. gruodžio 31 d., delspinigiai už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. (180 kalendorinių dienų), taikant delspinigių normą 0,03 proc. nuo pradelstos sumos per dieną sudaro 15,58 Eur; už 2021 m. paskaičiuota rinkliavos suma 64,62 Eur, rinkliava turėjo būti sumokėta iki 2021 m. gruodžio 31 d., delspinigiai už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. (180 kalendorinių dienų), taikant delspinigių normą 0,03 proc. nuo pradelstos sumos per dieną sudaro 3,49 Eur.
Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė, procesiniai dokumentai ir pranešimas apie paskirtą teismo posėdį jai įteikti viešo paskelbimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas - atsakovės nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir delspinigių priteisimas.
Rinkliavos mokėtojai yra visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jų įgalioti asmenys, kuriems savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 7.5 papunktis).
Remiantis byloje pateiktų valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenimis, atsakovei pareiškėjos nurodytu laikotarpiu nuosavybės teise priklauso/priklausė nekilnojamojo turto objektai (duomenys neskelbtini) teritorijoje: negyvenamoji patalpa-administracinės patalpos, adresas: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 88,99 kv. m); patalpa/butas, adresas: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , plotas 133,56 kv. m); patalpa/butas, adresas: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 141,96 kv. m); patalpa/butas, adresas: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 133,59 kv. m); patalpos/butai, adresas: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 135,60 kv. m). Nekilnojamasis turtas yra (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, todėl atsakovė turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.
Už atliekų tvarkymą pareiškėja atsakovei apskaičiavo vietinę rinkliavą ir reguliariai siuntė vietinės rinkliavos ir skolos pranešimus dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą. Atsakovė vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą nemokėjo, todėl susidarė 353,12 Eur skola.
Pagal bendrą taisyklę, asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu turi mokėti vietinę rinkliavą. LVAT yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, ji nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (LVAT 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005, 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2637-442/2018). Taigi, vietinė rinkliava yra privaloma visiems atitinkamoje teritorijoje esantiems atliekų turėtojams ir jie šią rinkliavą privalo mokėti.
Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoja ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja informavo atsakovę apie susidariusią skolą ir apie atsakovės pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka ir terminais. Nėra duomenų, kad atsakovė vietinės rinkliavos įsiskolinimą būtų padengusi. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į prašymą, ar įrodymų, paneigiančių pareiškėjos prašymo priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, pagrįstumą.
Teismas pažymi, kad remiantis suformuota teismų praktika, savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4M-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje Byloje Nr. A143-1592/2012, 2015 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-719-502/2015). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymo reikalavimas iš atsakovės priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą laikytinas pagrįstu.
Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovės priteisti 19,07 Eur delspinigius, susidariusius atsakovei nesilaikant įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, todėl nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai. Pareiškėja prašyme teismui pateikė delspinigių paskaičiavimą, pagrindžiantį jos prašomą priteisti delspinigių sumą.
Rinkliavos nuostatų 83 punktas nurodo, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į savivaldybės biudžeto sąskaitą, o jų dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį. Rinkliavos nuostatų 60 punkte nurodoma, jog mokėjimo pranešime nurodyta rinkliava sumokama už pasirinktus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį). Tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos. Pasirinkus mokėjimą kas ketvirtį, kiekviena rinkliavos dalis turi būti sumokama iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos. Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau nei 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.
Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nesilaikė įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjos prašymas priteisti 19,07 Eur delspinigius, skaičiuojant nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos 0,03 proc., laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokato pagalbai apmokėti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 52 str. 3 d.). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).
Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ pakeitimai (2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2432), kuriuose įtvirtina supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra. ABTĮ 131¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). Pagal ABTĮ 131² straipsnio 1 dalį, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. ABTĮ 131⁴ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Šios išlaidos (jų dalis) kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis pareiškėjo prašymu gali būti priteisiamos, kai reikalavimas (jo dalis) tenkinamas išnagrinėjus šio įstatymo 131⁶ straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką šios kategorijos bylose 2021 m. kovo 24 d. administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021 konstatavo, kad ABTĮ įtvirtinus supaprastintą kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūrą, tokiais atvejais, kaip nagrinėjamas šioje administracinėje byloje, iš esmės nebeliko prasmės naudotis advokato pagalba rengiant prašymą teismui. Šiuo atveju pakanka užpildyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1R-13 redakcija) nustatytą formą bei pateikti ją administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis. Cituojamoje LVAT nutartyje taip pat akcentuota, kad byloje nekeliant naujos teisinės problematikos, tokio pobūdžio bylose jau esant suformuotai teismų praktika, bylai nesant sudėtingai dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjui yra suteikta galimybė kreiptis į teismą supaprastinta tvarka – pasinaudojant teismo įsakymo institutu, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir yra perteklinės, todėl nepriteistinos.
ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis numato, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl teismas vadovaujasi aukščiau nurodyta formuojama teismine praktika šios kategorijos bylose.
Taigi pareiškėja, siekdama prisiteisti iš atsakovės nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra, t. y. teismo įsakymo institutu. Teismas, atsižvelgdamas į minėtus kriterijus, konstatuoja, jog pareiškėjos prašymas dėl išlaidų atlyginimo advokato pagalbai apmokėti atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132, 133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Renturtas“ savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 353,12 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir dvylikos centų) nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 19,07 Eur (devyniolikos eurų ir septynių centų) delspinigius.
Netenkinti savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymo dėl 24,20 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Renturtas“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.