Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-07-05 · Civilinė byla Nr. 2A-370/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-07-05
Bylos Nr.
2A-370/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Agrobiznis“
Ieškovas
N. R.
Trečiasis asmuo
V. Č., D. K.
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-370/2007Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2; 44.5.2.16 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. liepos 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei,dalyvaujant: ieškovės atstovei adv. Živilei Urbonavičienei,atsakovo atstovams Aleksejui Bartnikui ir adv. Daniui Svirinavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrobiznis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-239-378/2007 pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Agrobiznis“, tretiesiems asmenims V. Č. , D. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė N. R. 2006 m. vasario 1 d. ieškiniu, vadovaudamasi Civilinio kodekso (CK) 1.137, 1.138, 6.284 straipsniais, 6.282 straipsnio 2 dalimi, Darbo kodekso (DK) 250 straipsniu, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsniu, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, prašė priteisti iš atsakovo UAB „Agrobiznis“ 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir teisinės pagalbos išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad 2005 m. spalio 10 d., 14²⁰ val. nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvo jos sutuoktinis M. R. , kuris dirbo UAB „Agrobiznis“ darbininku. Nelaimingo įvykio metu UAB „Agrobiznis“ pagal statybos rangos sutartį vykdė pastato, esančio Laisvės al. 80/Maironio g. 26, Kaune, rekonstrukciją. M. R. , žinodamas, kad klojinių sumontavimui reikalingas elektrinis perforatorius, per pastoliuose įrengtas stacionarias kopėtėles užlipo į pastato ketvirtą aukštą paimti elektrinio perforatoriaus. Jį paėmęs, sienos parapetą bandė perlipti ne toje vietoje, kur perlipimui per parapetą ant pastolių perdangos buvo įrengtos medinės kopėtėlės, bet apie 3 metrus toliau, kur kopėtėlių nebuvo ir ties ta vieta esančių pastolių viršutinis paklotas jau buvo nuimtas. Bandydamas perlipti per parapetą ant pastolių nenustatytoje vietoje ir nesant ten viršutinio pastolių pakloto, M. R. iš 14 metrų aukščio nukrito ant šaligatvio ir buvo mirtinai traumuotas. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyrius, atlikęs tyrimą nustatė, kad mirtis įvyko nuo galvos sumušimo su kaukolės kaulų lūžiais ir galvos smegenų sumušimu bei kraujo išsiliejimu galvos skilveliuose. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2005 m. lapkričio 10 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 konstatuota, kad statybos rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi neparengus saugos ir sveikatos priemonių plano saugiam darbų atlikimui. Nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo M. R. , VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. N1830 pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Darbdavys, nesant įstatyme numatytų jo atsakomybę eliminuojančių sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka atsako ir už nelaimingo atsitikimo darbe, kuris nepripažintas draudiminiu įvykiu, atsiradusią žalą. CK 6.284 straipsnis gali būti taikomas ir tuo atveju, kai, esant nustatytoms darbdavio atsakomybės sąlygoms, nukentėjęs asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau nelaimingas atsitikimas darbe nepripažintas draudiminiu įvykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 13 d. plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-276/2005). Dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo M. R. , yra atsakovo kaltė. Taip pat yra priežastinis ryšys tarp atsakovo priešingų teisei veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Įvykus nelaimingam atsitikimui M. R. kraujyje rasta 2,03 procento etilo alkoholio, tačiau esant atsakovo kaltei, žuvusiojo neatsargumas neeliminuoja atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės. Fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi sutuoktinė (CK 6.284 str. 1 d.). Žuvusysis buvo visos šeimos maitintojas. M. R. žūtis sukėlė ieškovei nepakeliamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, stipriai atsiliepė sveikatai, pablogėjo materialinė padėtis. Nesant atsakovo deliktinę atsakomybę eliminuojančių sąlygų, ieškovei turi būti priteista 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2007 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė ieškovei N. R. iš atsakovo UAB „Agrobiznis“ 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.

Teismas nurodė, kad nukentėjęs M. R. , dirbdamas pas atsakovą UAB „Agrobiznis“, buvo draudžiamas nuo nelaimingų atsitikimų darbe Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo M. R. , VSDFV Kauno skyriaus 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. N1830 nepripažintas draudiminiu įvykiu, nes nustatyta, kad įvykio metu M. R. buvo neblaivus. Teismas sprendė, jog darbdavys, nesant įstatyme numatytų jo atsakomybę eliminuojančių sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka atsako ir už dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris nepripažintas draudiminiu įvykiu, atsiradusią žalą. CK tiesiogiai nesieja žalos atlyginimo su draudiminiais ar nedraudiminiais įvykiais, numatytais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.

Teismas konstatavo, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas UAB „Agrobiznis“ neužtikrino saugių darbo sąlygų ir taip pažeidė darbuotojų saugos teisės aktus. Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu yra nustatytos nelaimingo atsitikimo priežastys: netinkamas pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas statybvietėse, saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimai. Teismas sprendė, jog Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas bei Specialisto išvada ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankami įrodymai atsakovo kaltei konstatuoti. Byloje nustatytos visos sąlygos civilinei teisinei atsakomybei taikyti: priešingi teisei atsakovo veiksmai (saugių darbo sąlygų neužtikrinimas), kaltė (aplaidumas), žala (žuvo nukentėjusysis) ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos (nukentėjusysis M. R. žuvo dėl saugių darbo sąlygų neužtikrinimo). Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų aplinkybes, nustatytas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagoje bei specialisto išvadoje, todėl teismas jas laikė įrodytomis ir nustatytomis.

Teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai atlyginti neturtinę žalą darbdavio reikalauja darbe žuvusio asmens (darbuotojo) įpėdiniai ir išlaikytiniai, baudžiamasis tyrimas, kuriame sprendžiamas konkretaus darbuotojo atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo klausimas, negali būti privalomo civilinės bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo sustabdymo pagrindas, nes darbdavys privalo atlyginti neturtinę žalą esant nelaimingo atsitikimo darbe faktui, nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ir konkretaus darbuotojo kaltės. Remdamasis šiais argumentais, pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymuose dėl privalomo bylos sustabdymo išdėstytus motyvus laikė atmestinais.

Teismas pažymėjo, kad ieškovė dėl sutuoktinio mirties patyrė neturtinę žalą, kadangi neteko artimo žmogaus, su kuriuo bendrai išgyveno 33 metus, užaugino dukras, bendrai rūpinosi namų buitimi. Teismas nurodė, jog ieškovės vyras buvo atsakovo darbuotojas, tiesiogiai dirbęs jam pavestą darbą. Darbo vieta jam buvo žinoma, todėl nukentėjusysis bent minimaliai suprato arba turėjo suprasti darbo statybvietėje pobūdį ir elgtis atitinkamai apdairiai, kad išvengtų jam kenksmingų pasekmių. Kaip nustatyta byloje surinktais įrodymais, nukentėjusysis nebuvo apdairus ir rūpestingas, kadangi darbo vietoje buvo neblaivus, kas galėjo sąlygoti jo veiksmus – bandymą perlipti parapetą ne toje vietoje, kur buvo įrengtos kopėtėlės. Teismas konstatavo ir nukentėjusio asmens kaltę – neatsargumą, kas sudaro pagrindą žalos atlyginimui sumažinti. Nustatydamas priteistinos žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas geranoriškai atlygino turtinę žalą – apmokėjo laidotuvių ir paminklo pastatymo išlaidas. Duomenų apie savo turtinę padėtį atsakovas nepateikė, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis, sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Teismas sprendė, jog ieškovės patirta neturtinė žala vertintina 50 000 Lt ir ši suma priteistina ieškovei.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Agrobiznis“ prašo Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o jeigu nebūtų nustatyti faktiniai ir teisiniai pagrindai bylos perdavimui nagrinėti iš naujo - sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės N. R. ieškinį atmesti.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Esant privalomam bylos sustabdymo pagrindui, pirmosios instancijos teismas toliau nagrinėjo bylą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais argumentuojamas atsisakymas sustabdyti civilinę bylą, kol nebaigta nagrinėti baudžiamoji byla, yra nepagrįsti ir prieštaringi. Atsisakymas sustabdyti civilinę bylą, kol nebaigta tirti ir nagrinėti baudžiamoji byla, iškelta dėl M. R. žūties aplinkybių, prieštaravo įstatymų reikalavimams ir teismo sprendime išdėstytiems argumentams. Kauno miesto Centro policijos komisariate iki šiol tebetiriama baudžiamoji byla Nr. 22-1-1756-05 dėl M. R. žūties fakto. Baudžiamojoje byloje tiriamos aplinkybės, nuo kurių priklauso ir sprendimas šioje civilinėje byloje. Atsakovas prašė sustabdyti civilinę bylą, iki bus išspręsta baudžiamoji byla Nr.22-1-1756-05, tačiau teismui nepagrįstai atsisakius ją sustabdyti, buvo pažeisti civilinio proceso įstatymai, neteisingai išspręsta civilinė byla. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl darbų saugos ekspertizės paskyrimo. Teismas atsisakė sustabdyti civilinę bylą, tačiau prie bylos medžiagos pridėjo specialisto išvadą. Ši išvada gauta ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 22-1-1756-06, kurioje atsakovas UAB „Agrobiznis“ nedalyvavo. Atsakovas, nesutikdamas su specialisto išvada, prašė paskirti darbų saugos ekspertizę. Teismas, atmesdamas atsakovo prašymą, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir ekspertizės paskyrimą. Dėl šių pažeidimų buvo pažeistos atsakovo teisės ginčyti ieškinio reikalavimus, įrodinėti aplinkybes, nurodytas atsiliepime į ieškinį ir triplike. Teismas civilinę bylą išnagrinėjo neišsamiai ir padarė nepagrįstas išvadas. Teismas nepagrįstai neatidėjo teismo posėdžio ir išnagrinėjo civilinę bylą nedalyvaujant atsakovo atstovui. Kaišiadorių rajono apylinkės teisme 2007 m. kovo 6 d. nuo 10 val. vyko posėdis baudžiamojoje byloje, kurioje dalyvavo atsakovo UAB „Agrobiznis“ atstovas - advokatas. Teismo posėdis baudžiamojoje byloje nenumatytai užsitęsė. Atsakovo atstovas - advokatas, nespėdamas į teismo posėdį civilinėje byloje, tą pačią dieną, 14 val. informavo teismą apie susidariusią padėtį ir prašė palaukti vėluojančio advokato arba atidėti bylos nagrinėjimą kitai dienai. Teismas civilinę bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovo atstovui – advokatui, teikusiam teisinę pagalbą, o ieškovą byloje atstovavo advokatas. Teismo veiksmai, kuriais buvo atsisakyta atidėti teismo posėdį vėlesniam laikui, prieštaravo CPK 246 straipsnio 1 dalies, 161 straipsnio reikalavimams. Teismas, būdamas šališkas ieškovui, neatskleidė bylos esmės. Pagal pateiktus įrodymus, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Teismas sudarė nelygias galimybes šalims ginti savo teises ir teisėtus interesus. Ieškovė minėtoje baudžiamojoje byloje yra pripažinta nukentėjusiąja ir yra baudžiamosios bylos proceso dalyvis. Atsakovas neturi jokios galimybės dalyvauti baudžiamojoje byloje, o teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, remiasi baudžiamojoje byloje gautais įrodymais. Teismas, netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pažeidė materialinės teisės normas, kurių pagrindu priėmė sprendimą, bei neatskleidė bylos esmės. Byloje nustatyta, kad M. R. įvykio metu buvo neblaivus. Tai buvo pagrindinė ir vienintelė šio asmens žūties priežastis. Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte nurodyti tariami darbdavio darbų saugos taisyklių pažeidimai ne tik yra nepagrįsti, bet ir neturintys jokio priežastinio ryšio su M. R. žūtimi. Teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, CK 6.282 straipsnio 1 dalį ir kt., nes nustatęs išimtines faktines aplinkybes, susijusias su darbuotojo kalte, neatmetė ieškinio. Ieškovei priteistas neturtinės žalos atlyginimas pagal dydį bet kuriuo atveju yra nepagrįstas, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimams, CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Priteisdamas tokio didelio dydžio (50 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą, teismas neįvertino ne tik darbuotojo M. R. kaltės, bet ir nelengvos atsakovo turtinės padėties, apie kurią atsakovas buvo pateikęs duomenis. Jeigu byloje ir būtų nustatyti faktiniai bei teisiniai pagrindai priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, tai žalos atlyginimas, atsižvelgiant į nurodytas teisės normas ir teisminę praktiką, neturėtų viršyti 10 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė N. R. prašo atsakovo UAB „Agrobiznis“ apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Ieškovės teigimu, teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovas UAB „Agrobiznis“ neužtikrino saugių darbo sąlygų ir tuo pažeidė darbuotojų saugos teisės aktus. Teismas pagrįstai sprendė, jog Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas bei Specialisto išvada yra pakankami įrodymai atsakovo kaltei konstatuoti. Ieškovė pažymi, jog apeliantas neginčijo Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto bei Specialisto išvados, nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų juose išdėstytas aplinkybes. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, jog teismas pagrįstai atmetė UAB „Agrobiznis“ prašymą paskirti darbų saugos ekspertizę, kadangi nebuvo jokio pagrindo kritiškai vertinti specialistų pateiktas išvadas. Byloje yra nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti. Teismas teisingai konstatavo, kad tais atvejais, kai atlyginti neturtinę žalą darbdavio reikalauja darbe žuvusio asmens (darbuotojo) įpėdiniai ir išlaikytiniai, baudžiamasis tyrimas, kuriame sprendžiamas konkretaus darbuotojo atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo klausimas, negali būti privalomo civilinės bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo sustabdymo pagrindas, nes darbdavys privalo atlyginti neturtinę žalą esant nelaimingo atsitikimo darbe faktui, nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ir konkretaus darbuotojo kaltės. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, jog su apelianto atstovu teismo posėdžio data buvo suderinta pasirašytinai. Be to, tai buvo ne pirmas kartas, kai apelianto atstovas prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nors nagrinėjimo data būna suderinta pasirašytinai, todėl teismas pagrįstai nelaikė atsakovo atstovo neatvykimo priežasties svarbia ir bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovo atstovui. Ieškovė nurodo, jog nepagrįstas ir niekuo neįrodytas apelianto teiginys, kad žalos atlyginimas neturėtų viršyti 10 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji asmenys V. Č. ir D. K. prašo atsakovo UAB „Agrobiznis“ apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Tretieji asmenys pažymi, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir neįrodytas. Tretieji asmenys atkreipia dėmesį į tai, jog pagal CK 6.282 straipsnio 2 dalį, 6.284 straipsnio 1 dalį ieškovė turi teisę į žalos atlyginimą. Teismas, atsižvelgdamas į teisminę praktiką, įvertinęs žalos atsiradimo pasekmių sunkumą, nukentėjusiojo asmens kaltę, pagrįstai tenkino ieškinį priteisdamas ieškovei 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Ištyrusi faktines aplinkybes, sudarančias ieškinio reikalavimų pagrindą, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir motyvus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad šioje byloje buvo teisinis pagrindas priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą sudarančių faktinių duomenų turinį, padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas nepagrįstai didelio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl konkrečių atsakovo apeliacinio skundo argumentų grupių.

Dėl privalomo bylos sustabdymo

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog teismas nepagrįstai nesustabdė civilinės bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2006 m. lapkričio 7 d. nutartimi atmetė atsakovo UAB „Agrobiznis“ prašymą dėl bylos sustabdymo. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą, be kita ko, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje Nr. 3K-3-27 (t. b. l. 7-9). Teismas skundžiamame sprendime taip pat nurodė tuos pačius atsisakymo sustabdyti civilinę bylą pagrindus, kurie buvo išdėstyti jo ankstesnėje nutartyje.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo privalomai sustabdyti bylą. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, dar kartą pažymi, jog tais atvejais, kai atlyginti neturtinę žalą darbdavio reikalauja darbe žuvusio asmens darbuotojo įpėdiniai ir išlaikytiniai, baudžiamasis tyrimas, kuriame sprendžiamas konkretaus darbuotojo atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo klausimas, negali būti privalomo civilinės bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo sustabdymo pagrindas, nes darbdavys privalo atlyginti neturtinę žalą esant nelaimingo atsitikimo darbe faktui nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ir jo konkretaus darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-27, žr. 2006 m. „Teismų praktika“ Nr. 25, p. 63-70). Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų, tų kategorijų bylose. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad bendrosios kompetencijos teismai, inter alia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, pagal savo kompetenciją privalo užtikrinti atitinkamos jurisprudencijos tęstinumą, kad teismų praktika būtų koreguojama tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas visais atvejais būtų deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas.

Ieškovė N. R. - darbe žuvusio asmens sutuoktinė, šioje byloje pareiškė reikalavimą žuvusiojo asmens darbdaviui dėl 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (CPK 4 str.) bei bylos aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesustabdė civilinės bylos nagrinėjimo (CPK 163 str. 1 d. 3 p.) ir iš esmės išnagrinėjo darbe žuvusio asmens įpėdinio reikalavimą priteisti neturtinę žalą iš darbdavio. Teismas pagrįstai rėmėsi teisminėje praktikoje suformuluota taisykle ir nagrinėjo šią civilinę bylą iš esmės, nepriklausomai nuo to, kad baudžiamojo proceso tvarka yra atliekamas tyrimas dėl M. R. žūties aplinkybių, nes mirusio darbuotojo įpėdinių reikalavimo darbdaviui patenkinimo galimybė nepriklauso nuo konkretaus jo darbuotojo kaltės nustatymo. Faktai, nustatytini baudžiamojoje byloje, gali būti reikšmingi tada, kai darbdavys regreso tvarka reikalauja atlyginimo iš kalto darbuotojo (DK 254, 255 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė šios civilinės bylos, kol nebaigta nagrinėti baudžiamoji byla. Atsakovo UAB „Agrobiznis“ atstovai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka taip pat pateikė prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, kol nebaigta nagrinėti baudžiamoji byla. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjų prašymas iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais, kurie nurodyti ir apeliaciniame skunde. Remdamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija atmeta apeliacinės instancijos teismui pateiktą atsakovo analogišką prašymą dėl privalomo bylos sustabdymo, grindžiamą tais pačiais bylos stabdymo pagrindais, kuriuos atsakovas nurodė ankstesniuose savo procesiniuose dokumentuose.

Dėl darbų saugos ekspertizės skyrimo

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl darbų saugos ekspertizės pakyrimo šioje civilinėje byloje. Atsakovas pažymi, kad teismas vadovavosi prie bylos medžiagos pridėta specialisto išvada, gauta ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje atsakovas nedalyvauja.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2007 m. vasario 14 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl ekspertizės paskyrimo. Teismas nurodė, kad atsakovas nepagrindė ekspertizės skyrimo būtinumo, kadangi ekspertams prašė užduoti tuos pačius klausimus, į kuriuos jau atsakyta kitame rašytiniame įrodyme – specialisto išvadoje (t. 2, b.l. 37-38).

Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Tuo atveju, jeigu byloje nepakanka įrodymų arba esančių įrodymų pagrindu negalima daryti patikimos išvados apie tai, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 176 str. 1 d., 212 str. 1 d.). Teismo ekspertizė - tai proceso veiksmas, kuriuo teismas ar teisėjas skiria teismo ekspertui atlikti ekspertizę ir atsakyti į specialių žinių reikalaujančius klausimus, o teismo ekspertas atlieka jam pavestus tyrimus ir jų rezultatus fiksuoja ekspertizės akte (Teismo ekspertizės įstatymo 3 str. 4 d.). Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad teismas privalėjo skirti darbų saugos ekspertizę, grindžiant tai aplinkybe, jog atsakovas nedalyvavo ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje yra pateikta specialisto išvada. Teisėjų kolegija, įvertindama atsakovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo ir jame teikiamų klausimų ekspertui turinį (t. 2, b. l. 29-31), taip pat prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 22-1-1756-05 paskirtą atlikti darbų saugos tyrimą ir suformuluotus klausimus bei pateiktą specialisto išvadą (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 22-1-1756-05, t. 1, b. l. 151-156) (t. 2, 19-22), sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, nes atsakovas iš esmės prašė ekspertams užduoti tuos pačius klausimus, į kuriuos jau atsakyta specialisto išvadoje. Iš Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto, specialisto išvados baudžiamojoje byloje, kaip rašytinių įrodymų, taip pat kitų bylos dokumentų, matyti, kad bylą nagrinėjusiam teismui pakako faktinių duomenų esminių ginčo aplinkybių nustatymui ir objektyviam jų įvertinimui. Be to, atsakovas nenurodė svarbių priežasčių dėl būtinumo skirti darbų saugos ekspertizę, todėl pirmosios instancijos teismas, kolegijos įsitikinimu, pagrįstai atsisakė skirti ekspertizę.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atsakovo atstovai pateikė prašymą dėl ekspertizės skyrimo, kuriuo prašė paskirti darbų saugos ekspertizę ir pateikti ekspertams prašyme nurodytus klausimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindų, kurie įgalintų abejoti ar kritiškai vertinti išvadas dėl darbdavio padarytų darbuotojų saugos darbe teisės aktų pažeidimų, išdėstytų byloje esančiuose Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte bei specialisto išvadoje, ir turėjusių įtaką nelaimingo atsitikimo darbe faktui, todėl apeliacinės instancijos teismui pateiktas atsakovo prašymas skirti darbų saugos ekspertizę netenkinamas. Analogiškas atsakovo prašymas pagrįstai buvo netenkintas pirmosios instancijos teisme, o bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nekilo būtinybes skirti atsakovo prašomą ekspertizę. Atmestinos, kaip nepagrįstos apelianto pastabos apie tai, kad Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte ir specialisto išvadoje pateiktos išvados dėl nelaimingą atsitikimą darbe sąlygojusių aplinkybių yra viena kitai prieštaringos.

Dėl teismo nuostatos neatidėti bylos nagrinėjimo neatvykus atsakovo atstovui pagrįstumo

Atsakovas nurodo jog teismas nepagrįstai neatidėjo teismo posėdžio ir išnagrinėjo civilinę bylą nedalyvaujant atsakovo atstovui. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymi, kad jo atstovas, nenumatytai užsitęsus kitos bylos nagrinėjimui, tą pačią dieną prašė bylos nagrinėjimą atidėti arba palaukti vėluojančio advokato, tačiau teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovo atstovui ir tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas.

CPK 246 straipsnio 2 dalyje tarp galimų pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą numatytas atitinkamas atsakovo ar jo atstovo prašymas. Tokio prašymo pagrįstumas turi būti patvirtintas pridedamais dokumentais, pateisinančiais atsakovo ar jo atstovo neatvykimą. Neatvykimas gali būti pateisinamas tik svarbiomis priežastimis. Ar prašyme nurodytos priežastys yra pakankamai svarbios, kad reikėtų atidėti bylos nagrinėjimą, kiekvienu konkrečiu atveju įvertina ir nusprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Visais atvejais turi būti atsižvelgiama į įstatyme numatytą neatvykimo priežasčių, paprastai nelaikomų svarbiomis, pavyzdinį sąrašą: liga, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai. Spręsdamas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, teismas turi įvertinti, ar jį patenkinus, nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai. Nuolat atidedant bylos nagrinėjimą, būtų pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai, kitų bylos dalyvių teisė į tinkamą procesą (CPK 7 straipsnis).

Atsakovo atstovas buvo pasirašytinai informuotas apie teismo posėdžio, paskirto 2007 m. kovo 6 d., laiką ir vietą (b. l. 39). Jeigu atsakovo atstovas, paskiriant bylos nagrinėjimo laiką žinojo, kad tą pačią dieną atitinkamu laiku turės dalyvauti kitos bylos nagrinėjime, jis galėjo prašyti teismo paskirti kitą teismo posėdžio datą. Priešingu atveju atsakovo atstovas turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad galėtų tinkamai atstovauti byloje savo atstovaujamąjį bei rūpintis proceso operatyvumu (CPK 7, 8 str.), nes atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės, vertinant neatvykimo priežastį, priskirtinos tik atstovo veikimo rizikai.

Atsakovo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį laikomos nesvarbiomis, tai yra nepakankamomis teismo posėdžiui atidėti, jei nenustatyta papildomų aplinkybių, patvirtinančių tų priežasčių reikšmingumą konkrečioje byloje. Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakovo atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje aplinkybių reikšmingumo ar jo dalyvavimo svarbos tinkamam bylos išnagrinėjimui, todėl turėjo pagrindą išnagrinėti bylą atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2005 m. spalio 10 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo UAB „Agrobiznis“ darbuotojas M. R. . 2005 m. lapkričio 10 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 01 nurodyta, kad statybos-rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi neparengus saugos ir sveikatos priemonių plano saugiam darbų atlikimui. Pavojingos zonos ant pastato parapeto, kur nėra įrengtų perlipimo per parapetą kopėtėlių, nebuvo aptvertos signaline juosta, įspėjančia, kad toje vietoje negalima lipti per parapetą ant pastolių. M. R. parapetą bandė perlipti ne toje vietoje, kur perlipimui per parapetą ant pastolių perdangos buvo įrengtos medinės kopėtėlės, bet apie 3 metrus toliau, kur kopėtėlių nebuvo ir ties ta vieta esančių pastolių viršutinis paklotas buvo nuimtas 2005 m. spalio 7 dieną. Kopėtėlės perlipimui per parapetą nuo viršutinio pastolių pakloto ant ketvirto aukšto, darbų vykdytojo J. P. nurodymu, naujoje vietoje buvo įrengtos 2005 m. spalio 10 d. apie 9 val. Nelaimingo atsitikimo priežastys: 17.1 Netinkamas pavojingų darbų organizavimas, vykdymas statybvietėse; 17.2 Saugos ir sveikatos norminio teisės akto pažeidimas (t. 1, b. l. 25-26). Žuvusiojo kraujyje radus 2,03 ‰ etilo alkoholio, šlapime 2,52 ‰ etilo alkoholio (t. 1, b. l. 35), 2005 m. spalio 10 d. darbe įvykęs nelaimingas atsitikimas, kurio metu mirė M. R. , pripažintas nedraudiminiu įvykiu (t. 1, b. l. 12). M. R. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo su kaukolės kaulų lūžiais ir galvos smegenų sumušimu bei kraujo išsiliejimu galvos smegenų skilveliuose (t. 1, b. l. 35).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2006 m. lapkričio 22 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1977 (06) konstatuota, jog darbai statybvietėje neatitiko Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje Nr. DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, taip pat Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 184/393, dėl apsauginio aptvėrimo neįrengimo ir kitų kolektyvinių ar asmeninių apsaugos priemonių, saugančių darbuotojus nuo kritimo iš aukščiau, nenaudojimo. Pagal tyrimui pateiktą medžiagą, nelaimingo atsitikimo priežastimis yra apsauginio aptvėrimo prie parapeto neįrengimas nuardžius pastolius, kitų kolektyvinių ar asmeninių apsaugos priemonių, saugančių darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, nenaudojimas (t. 2, b. l. 19-22).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas ir Specialisto išvada yra pakankami įrodymai atsakovo kaltei konstatuoti. Teismas pažymėjo, jog yra visos civilinei teisinei atsakomybei taikyti sąlygos: priešingi teisei atsakovo veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir atsakovo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiais argumentais.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis bent minimaliai suprato ar turėjo suprasti darbo statybvietėje pobūdį ir elgtis tiek apdairiai, kad išvengtų kenksmingų pasekmių. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nukentėjusysis nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, kadangi darbo vietoje buvo neblaivus, o tai galėjo sąlygoti jo veiksmus lipti parapetą ne toje vietoje, kur buvo įrengtos kopėtėlės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo nukentėjusiojo asmens kaltę – neatsargumą ir atsižvelgdamas į šią aplinkybę bei į tai, kad atsakovas geranoriškai atlygino turtinę žalą (apmokėjo laidotuvių ir paminklo pastatymo išlaidas), sumažino ieškovei priteistinos neturtinės žalos atlyginimą iki 50 000 Lt (CK 6.282 str. 1 d., 6.284 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pats nukentėjusysis nebuvo apdairus ir rūpestingas, nes dirbo būdamas neblaivus. Kolegija taip pat sutinka su teismo motyvais, jog yra teisinis pagrindas mažinti priteistino žalos atlyginimo dydį, tačiau pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, kad nukentėjusiojo elgesys ir veiksmai, t. y. darbas pavojingoje zonoje būnant neblaiviam, pripažintini dideliu neatsargumu, turėjusiu arba galėjusiu turėti tiesioginę įtaką įvykti nelaimingam atsitikimui.

Jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinį susirgimą, jis nepripažįs­tamas draudiminiu įvykiu, sužalotam ar susirgusiam profesine liga asmeniui ir (ar) jo šeimos nariams žala atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 8 str. 2 d.)

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (redakcija, galiojusi ginčo teisinių santykių atsiradimo metu) 13 straipsnyje buvo numatyta, kad darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais. To paties įstatymo 46 straipsnyje 1 dalyje numatyta, kad darbdavys, kuris savo veikimu arba neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka, o šio straipsnio 2 dalyje – kad darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba darbdavio atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe <...> nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdavys negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. birželio 13 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-276/2005 (žr. „Teismų praktika“ Nr. 24, p. 83-91), aiškindamas tas pačias įstatymines nuostatas pažymėjo, jog toks įstatyminis reglamentavimas įgalina padaryti išvadą, kad darbdavys, nesant įstatyme numatytų jo atsakomybę eliminuojančių sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka atsako ir už dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris nepripažintas draudiminiu įvykiu, atsiradusią žalą. CK tiesiogiai nesieja žalos atlyginimo su draudiminiais ar nedraudiminiais įvykiais, numatytais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. Dėl to CK 6.284 straipsnį ir jo 4 dalį aiškinant sistemiškai, darytina išvada, kad šis CK straipsnis gali būti taikomas ir tais atvejais, kai, esant nustatytoms darbdavio atsakomybės sąlygoms, nukentėjęs asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau nelaimingas atsitikimas darbe nepripažintas draudiminiu įvykiu

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatą neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vyro žūtis ieškovei sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, nes žuvo artimas žmogus su kuriuo ji gyveno ilgą laiką.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, todėl tokia kompensacija yra siekiama maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje, kituose įstatymuose nurodytus neturtinės žalos dydžiui reikšmingus kriterijus arba konkrečioje byloje pripažintas svarbias aplinkybes. Paties darbuotojo padarytas šiurkštus darbų saugos norminių aktų pažeidimas ar elementarios savisaugos reikalavimų nesilaikymas gali būti teismo pripažintas kaip vienas iš kriterijų, reikšmingų vertinant neturtinės žalos dydį (CK 6.250 str.). Kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 str. 1 d.). CK 6.282 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas pagal įstatyme numatytus ir teismo pripažintus reikšmingais kriterijus (CK 6.250 str.). Tai reiškia, kad teismas pagal teisinius kriterijus nustatinėja neturtinės žalos dydį, o ne svarsto dėl įrodyto žalos dydžio sumažinimo, taikant CK 6.282 straipsnį. Pačio nukentėjusiojo, o fizinio asmens mirties atveju - teisę į žalos atlyginimą turinčio asmens (CK 6.284 str. 1 d.) prašomas priteisti nuostolių dydis dėl neturtinės žalos negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra teisingos kompensacijos principo įgyvendinimas ir yra atliekamas teisingumą vykdančio subjekto – teismo. Neįsiteisėjusiu teismo sprendimu apibrėžtas neturtinės žalos dydis taip pat negali būti vertinamas kaip nustatytas žalos dydis, kuris, apeliacine tvarka peržiūrint neįsiteisėjusį teismo sprendimą, gali būti mažinamas taikant CK 6.282 straipsnį. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas neįsiteisėjusį teismo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, padaro išvadą, kad yra aplinkybės, nustatytos CK 6.282 straipsnyje, tai nesudaro pagrindo šią normą taikyti ir jos pagrindu mažinti neturtinės žalos dydį. Tokiu atveju turi būti daroma išvada dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, tiesiogiai reglamentuojantį neturtinės žalos dydžio nustatymą. Jeigu konstatuojamas netinkamas neturtinės žalos dydžio nustatymas, tai pagrindu panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą yra CK 6.250 straipsnio netinkamas aiškinimas, taikymas ar kitoks šios normos pažeidimas, bet ne CK 6.282 straipsnio pažeidimas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ne visai tinkamai įvertino paties nukentėjusiojo veiksmus, todėl iš dalies neteisingai nustatė iš atsakovo priteistinos žalos dydį. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, jog esant mišriai kaltei, atsakovo atsakomybė gali būti sumažinta konstatavus, kad paties darbuotojo (žuvusiojo) didelis neatsargumas buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis arba padėjo žalai atsirasti (CK 6.282 str.).

Atmestinas atsakovo argumentas, kad M. R. neblaivumas buvo ir pagrindinė, ir vienintelė jo žūties priežastis. Dar kartą pažymėtina, jog 2005 m. lapkričio 10 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 01 nelaimingo atsitikimo priežastimis įvardintos netinkamas pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas statybvietėse bei saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimai (t. 1 b.l. 25-26). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2006 m. lapkričio 22 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1977 (06) konstatuota, jog nelaimingo atsitikimo priežastimis yra apsauginio aptvėrimo prie parapeto neįrengimas nuardžius pastolius ir kitų kolektyvinių ar asmeninių apsaugos priemonių, saugančių darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, nenaudojimas (t. 2, b.l. 19-22).

Teisėjų kolegija sutinka su teismo motyvais, jog nukentėjusiojo neblaivumas galėjo sąlygoti jo veiksmus – bandymą perlipti parapetą ne toje vietoje, kur buvo įrengtos kopėtėlės. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nukentėjusiojo neblaivumas darbo metu ir darbo vietoje, ypač tuomet, kai dirbama pavojingomis sąlygomis ir pavojingose vietose (šiuo atveju - atliekant statybos darbus aukštyje), net ir esant darbdavio kaltei dėl darbų saugos reikalavimų neužtikrinimo, traktuojamas kaip didelis neatsargumas, kuris, nors ir neeliminuoja darbdavio deliktinės atsakomybės, tačiau nustatant atsakomybės už žalą proporcijas lemia didelę darbuotojo kaltės dalį. Nuketėjusiojo (žuvusiojo) neblaivumas įvykio metu gali būti vertinamas kaip paties asmens didesnės rizikos prisiėmimas, tokiu būdu patenkant į jo sveikatai pavojingą padėtį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad darbuotojo buvimas darbe neblaiviu yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Ši nuostata taikoma, kai nustatoma reikšmingų faktų visuma: a) darbuotojo neblaivumas; b) neblaivumo būklė nustatoma darbo metu; c) neblaivus darbuotojas yra darbe (DK 235 str. 2 d. 8 p.).

Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad M. R. UAB „Agrobiznis“ dirbo nuo 2005 m. kovo 5 d. pagalbinio darbininko pareigose (t. 1, b. l. 51-52). Žuvusysis, būdamas brandaus amžiaus ir turėdamas nemažą tiek bendrą, tiek darbinę patirtį, suprato ir turėjo suprasti neblaivumo nuo alkoholio įtaką atliekamo darbo saugumui ir galimas pasekmes. Žuvusiojo M. R. kraujyje rasta 2,03 ‰, o šlapime - 2,52 ‰ etilo alkoholio (t. 1, b. l. 35). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 92 „Dėl transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos patvirtinimo“ 7 punktas nustato, kad vidutinis girtumo laipsnis - klinikiniai požymiai, kai koncentracija viršija 1,5 promilės iki 2,5 promilės; sunkus - klinikiniai požymiai, kai koncentracija viršija 2,5 promilės. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį, atsiradusį taikant atsakovui atsakomybę už dėl gyvybės netekimu atsiradusią žalą, nepakankamai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su žuvusiojo kalte, pasireiškusia dideliu neatsargumu, todėl išsprendė bylą iš dalies neteisingai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, taip pat į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, sprendžia, jog paties nukentėjusiojo (žuvusiojo) didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ir lėmė sunkias pasekmes. Byloje nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad žuvusiojo M. R. kraujyje ir šlapime rastas etilo alkoholio kiekis (promilėmis) didžiąja dalimi lemia neturtinės žalos atlyginimo dydžio sumažinimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovei priteistinas 20 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas dėl sutuoktinio M. R. mirties.

Remiantis šioje nutartyje išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai pakeičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.). Nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl žyminio mokesčio, atstovavimo išlaidų bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (CPK 88 str.). Kaip matyti iš šios nutarties, teisėjų kolegija apeliacinį skundą patenkina iš dalies. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, šalims turi būti atlyginamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Ieškovė įstatymu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl dalis už ieškinį valstybei mokėtino žyminio mokesčio turi būti priteisiama tik iš atsakovo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93, 96 str.). Apeliacinės instancijos teismui patenkinus iš dalies atsakovo apeliacinį skundą, atitinkamai turi būti pakeistas ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymas. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 1 500,00 Lt žyminį mokestį (t. 2, b. l. 75). Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinį skundą patenkina iš dalies, todėl atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteista dalis už skundą sumokėto mokesčio (CPK 93, 80 str.). Kadangi šia nutartimi atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, ieškovei priteisiama dalis bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimą.

Sumažinti ieškovei N. R. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrobiznis“ (į. k. 300049872) priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 20 000 Lt.

Sumažinti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrobiznis“ valstybei priteistą žyminį mokestį už ieškinį iki 600 Lt.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės N. R. atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Agrobiznis“ 750 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Priteisti ieškovei N. R. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrobiznis“ 250 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrobiznis“ 12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėMarytė MitkuvienėGintaras Pečiulis