Kauno apygardos teismo sprendimas

2007-03-16 · Civilinė byla Nr. 2-239-378/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-03-16
Bylos Nr.
2-239-378/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Davidonienė
Ieškovas
N. R.
Trečiasis asmuo
V. Č., D. K.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Agrobiznis“
Advokatai
Živilė Urbonavičienė
Civilinė byla Nr.2-239-378/2007
Procesinio dokumento kategorija 44.2., 44.2.4.2.,44.5.2.16.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 16 d.KaunasKauno apygardos teismo
teisėja Gražina Davidonienė,sekretoriaujant Elenai Skruodenienei,dalyvaujant ieškovei N. R. ,ieškovės atstovei advokatei Živilei Urbonavičienei,tretiesiems asmenims V. Č. , D. K. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Agrobiznis“ dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui ir prašė priteisti iš UAB „Agrobiznis“ 200 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Ieškinyje nurodė, kad 2005 m. spalio 10 d. nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvo jos vyras M. R. . Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2005-11-10 Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr.1 konstatuota, kad statybos rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi neparengus saugos ir sveikatos priemonių plano saugiam darbų atlikimui. Šiame akte nustatytos nelaimingo atsitikimo priežastys: 1)netinkamas pavojingų darbų organizavimas, vykdymas statybvietėse, 2)saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas. Šis nelaimingas atsitikimas darbe VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus 2005-11-17 sprendimu pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Tačiau žalą darbdavys turi atlyginti pagal CK 6.284 straipsnio nuostatas nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, nes Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nenustatytas neturtinės žalos atlyginimas. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo M. R. , yra darbdavio kaltė, todėl pastarasis privalo atlyginti neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl paties M. R. kaltės. Formalūs darbų saugos reikalavimų pažeidimai iš atsakovo pusės nesąlygojo nelaimingo atsitikimo.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė ieškinį prašė tenkinti.

Šalies argumentai

Ieškovė N. R. paaiškino, kad dėl jos vyro žūties darbe yra kaltas atsakovas, neužtikrinęs saugių darbo sąlygų. Dėl vyro mirties ji patyrė didelį sukrėtimą ir dvasines kančias, kas labai neigiamai atsiliepė jos sveikatai. Su M. R. santuokoje išgyveno 33 metus, gerai sutarė.Vyras buvo pagrindinis šeimos maitintojas, kadangi dėl sveikatos būklės ji pati dirbo menkai apmokamą darbą. Sutuoktinis buvo labai nagingas žmogus, visus namų ūkio darbus atlikdavo pats, meistraudavo. Po vyro mirties jos gyvenimo kokybė pasikeitė iš esmės, dukros yra suaugę, turi savo šeimas, ji patyrė didelę moralinę žalą. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas atlygino vyro laidotuvių bei paminklo pastatymo išlaidas.

Tretieji asmenys V. Č. ir D. K. paaiškino, kad žuvusysis yra jų tėvas ir N. R. ieškinį prašė tenkinti pilnai.

Atsakovo atstovai į teismo posėdį neatvyko dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2005 m. spalio 10 d. UAB „Agrobiznis“ įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo pagalbinis darbininkas ieškovės vyras M. R. (t.1, b.l.14, 25). Nelaimingo atsitikimo darbe aktu konstatuota, kad pagal statybos rangos sutartį UAB „Agrobiznis“ vykdė pastato, esančio Laisvės al. 80/Maironio 26, Kaune, rekonstrukciją. Ieškovės vyras dirbo pastato trečiajame aukšte, padavinėjo plytas ir skiedinį mūrininkams. Apie 14 val. M. R. atnešė iš pastato pirmo aukšto klojinių paaukštinimui reikalingas lentas ir užlipo į ketvirtą aukštą paimti perforatoriaus, kuris buvo reikalingas klojinių sumontavimui. Paėmęs elektrinį perforatorių M. R. sienos parapetą bandė perlipti ne toje vietoje, kur buvo įrengtos kopėtėlės, o toliau, kur jokių kopėtėlių nebuvo ir ties ta vieta esančių pastolių viršutinis paklotas buvo nuimtas. Bandydamas perlipti parapetą ant pastolių nenustatytoje vietoje, kuri nebuvo aptverta signaline juosta, M. R. nukrito ant Laisvės alėjos šaligatvio ir buvo mirtinai traumuotas. Kritimo metu M. R. buvo neblaivus, bendras kritimo aukštis 14 metrų (t.1, b.l.25-29). Dėl nukentėjusiojo neblaivumo nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu (b.l.12, t. 1).

Atsakomybė už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą reglamentuojama CK 6.284 straipsnyje. Tai yra bendroji teisės norma. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjęs M. R. , dirbdamas pas atsakovą, buvo draudžiamas nuo nelaimingų atsitikimų darbe Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo M. R. , VSDFV Kauno skyriaus 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. N1830 nepripažintas draudiminiu įvykiu. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo paskirtis – nustatyti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo santykius (Įstatymo 1 straipsnis), o ne reglamentuoti atsakomybę už žalą. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalis (2003-11-11 įstatymo Nr.IX-1819 redakcija) nustato, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe jis nepripažįstamas draudiminiu įvykiu, žala sužalotajam ar jo šeimos nariams atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. To paties įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys, kuris savo veikimu arba neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka, o šio straipsnio 2 dalyje – kad darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba darbdavio atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe <...> nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdavys negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės. Toks įstatyminis reglamentavimas įgalina padaryti išvadą, kad darbdavys, nesant įstatyme numatytų jo atsakomybę eliminuojančių sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka atsako ir už dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris nepripažintas draudiminiu įvykiu, atsiradusią žalą. CK tiesiogiai nesieja žalos atlyginimo su draudiminiais ar nedraudiminiais įvykiais, numatytais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ir kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Ieškovė yra tinkamas subjektas reikalauti žalos atlyginimo šios normos prasme.

Teismas konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovas UAB „Agrobiznis“ neužtikrino saugių darbo sąlygų, kuo pažeidė darbuotojų saugos teisės aktus. Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu yra nustatytos nelaimingo atsitikimo priežastys: netinkamas pavojingų darbų organizavimas vykdymas statybvietėse, saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimai (t.1, b.l.26). Šios priežastys yra detalizuotos ir nustatytos Specialisto išvadoje, kuri gauta ikiteisminio tyrimo byloje Nr.22-1-1756-05 (b.l.19-22, t.2). Šioje išvadoje konstatuota, kad darbai statybvietėje Laisvės al. neatitiko Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų (patvirtinta Socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr.184/282) 58 punkto reikalavimų, kadangi nebuvo įrengtas apsauginis aptvėrimas bei kitos kolektyvinės ar asmeninės apsaugos priemonės, saugančios darbuotojus nuo kritimo iš aukščio. Šių reikalavimų vykdymas buvo tiesioginė atsakovo pareiga (Nuostatų V skyrius, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, jog Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas bei specialisto išvada yra pakankami įrodymai atsakovo kaltei konstatuoti. Tokiu būdu, byloje yra nustatytos visos sąlygos civilinei teisinei atsakomybei taikyti: priešingi teisei atsakovo veiksmai (saugių darbo sąlygų neužtikrinimas), kaltė (aplaidumas), žala (nukentėjusysis žuvo) ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos (nukentėjusysis M. R. žuvo dėl saugių darbo sąlygų neužtikrinimo). Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų aplinkybes, nustatytas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagoje bei specialisto išvadoje, todėl teismas jas laiko įrodytomis ir nustatytomis (CPK 178 straipsnis). Konstatuotina ir tai, kad tais atvejais, kai atlyginti neturtinę žalą darbdavio reikalauja darbe žuvusio asmens darbuotojo įpėdiniai ir išlaikytiniai, baudžiamasis tyrimas, kuriame sprendžiamas konkretaus darbuotojo atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo klausimas, negali būti privalomo civilinės bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo sustabdymo pagrindas, nes darbdavys privalo atlyginti neturtinę žalą esant nelaimingam atsitikimo darbe faktui nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ir jo konkretaus darbuotojo kaltės. Dėl šios priežasties atsakovo ankstesniuose teismo posėdžiuose nurodyti argumentai dėl privalomojo šios civilinės bylos sustabdymo atmestini. Teismas konstatuoja, kad ieškovė dėl sutuoktinio mirties patyrė neturtinę žalą, kadangi neteko artimo žmogaus, su kuriuo bendrai išgyveno 33 metus, užaugino dukras, bendrai rūpinosi namų buitimi. Teismas, vertindamas žalos atsiradimo pasekmes, sprendžia, jog jos sunkios, kadangi žmogaus gyvybė yra neįkainojama vertybė, o mirtis- negrįžtamas procesas. Vadovaudamasis CPK 182 straipsnio 1 punktu teismas laiko, jog pats asmens mirties sukeltų pasekmių sunkumo mirusiojo artimiesiems faktas neįrodinėtinas.

Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (taip pat jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti. Akivaizdu, kad ieškovės N. R. patirta dvasinė skriauda yra didžiulė, kadangi su žuvusiuoju praleista jos didžioji gyvenimo dalis, sukurtas bendras gyvenimas, kuris dėl šio įvykio pasekmių yra negrįžtamai prarastas. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu. Materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas, jokie pinigai, joks materialus turtas, negali atstoti. Tačiau negalimumas jos materialiai visiškai atlyginti nereiškia, kad gali būti reikalaujama kompensacijos, kuri būtų beribė. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė. Svarbu, kad teismas nustatytų teisingą moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šiuo atveju ieškovės vyras buvo atsakovo darbuotojas, tiesiogiai dirbęs jam pavestą darbą. Darbo vieta jam buvo žinoma, todėl nukentėjusysis bent minimaliai suprato arba turėjo suprasti darbo statybvietėje pobūdį ir elgtis atitinkamai apdairiai, kad išvengtų jam kenksmingų pasekmių. Tuo tarpu, kaip nustatyta byloje surinktais įrodymais, nukentėjusysis nebuvo apdairus ir rūpestingas, kadangi darbo vietoje buvo neblaivus, kas galėjo sąlygoti jo veiksmus – bandymą perlipti parapetą ne toje vietoje, kur buvo įrengtos kopėtėlės. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja ir nukentėjusio asmens kaltę – neatsargumą, kas sudaro pagrindą žalos atlyginimui sumažinti. Nustatydamas priteistinos žalos dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas geranoriškai atlygino turtinę žalą – apmokėjo laidotuvių ir paminklo pastatymo išlaidas, ko ieškovė neginčija.

Duomenų apie savo turtinę padėtį atsakovas nepateikė, o be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, gyvybės atėmimo atveju, yra pačios pasekmės ir dėl to patirti ieškovės dvasiniai išgyvenimai. Aptartų kriterijų pagrindu, taip pat atsižvelgiant į esamą teisminę praktiką šios kategorijos bylose, teismas sprendžia, jog ieškovės patirta neturtinė žala vertintina 50 000 Lt ir tokio dydžio ieškovei priteistina.

Dėl nurodytų motyvų ieškinys tenkinamas iš dalies. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis), o ieškovei – jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 270 straipsniais

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei N. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini) , Kaune, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrobiznis“ (įmonės kodas 300049872), buveinė Palemono g. 171, Kaune, 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei N. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini) , Kaune, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrobiznis“ (įmonės kodas 300049872), buveinė Palemono g. 171, Kaune, 1000 (vieną tūkstantį) litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrobiznis“ (įmonės kodas 300049872), buveinė Palemono g. 171, Kaune, 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų žyminio mokesčio ir 25,55 (dvidešimt penkis litus dvidešimt penkis centus) Lt pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Gražina Davidonienė