Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei teisininkei M. N.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ieškiniu ir teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad ieškovė pardavė atsakovei prekes, o atsakovė pagal jai išrašytas PVM sąskaitas-faktūras laiku neatsiskaitė. Iniciavus teisminį procesą, atsakovė nemėgino susisiekti su ieškove, neatliko jokio atsiskaitymo. Atsakovė su ieškove nebeatsiskaito nuo 2023 m. rugsėjo mėn.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė atsakovei pardavė prekes. 2024 m. sausio 16 d. skolų suderinimo aktu šalys patvirtino, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM Sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga 3 444,88 Eur. 2024 m. sausio 2 d. išrašė PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 401,72 Eur. Iš pateiktų šalių susirašinėjimų matyti, kad atsakovė nė karto neišreiškė prieštaravimų prašomos sumokėti skolos dydžiui.

Teismo vertinimu tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė prekių pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas (CK 6.314 straipsnio 5 dalis).

Byloje nekilo ginčo dėl skolos susidarymo aplinkybių, jos dydžio – atsakovė sutiko su ieškiniu reikalaujama priteisti skola, neginčijo kitų reiškiamų reikalavimų (CPK 178 straipsnis), todėl vadovaudamasis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi 6.314 straipsnio 5 dalimi, teismas ieškovei iš atsakovės priteisia 3 846,60 Eur skolą.

Šalių prievolės viena kitai atsirado sudarytos komercinės sutarties pagrindu, t. y. abi šalys sutartį sudarė kaip ūkio subjektai – pelno siekiantys privatūs juridiniai asmenys, todėl šiems teisiniams santykiams taikytinas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – MAPKSVPĮ). Pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Susitarimai, kurių pagrindu prašoma priteisti įsiskolinimą, atitinka MAPKSVPĮ nurodytus komercinių sandorių požymius bei nepatenka į MAPKSVPĮ 1 straipsnio 3 dalyje išvardytas išimtis, kai MAPKSVPĮ netaikomas. Todėl ieškovė, su kuria atsakovė laiku neatsiskaitė, turi teisę gauti fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. ieškovė neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur kompensacija pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį.

Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti MAPKSVPĮ nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalies ir 2 straipsnio 5 dalies pagrindu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 323,81 Eur palūkanas, skaičiuojamas už kiekvieną praleistą mokėjimo dieną nuo termino praleidimo dienos iki bylos iškėlimo teisme dienos, taikant 8 proc. fiksuotąją palūkanų metinę normą padidintą 3,65 procentiniais punktais, ir 11,65 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Pastarieji ieškovo reikalavimas laikytini pagrįstais. Teisė į palūkanas už vėlavimą įvykdyti prievolę ieškovui atsirado 2023 m. antrąjį pusmetį ir 2024 m. pirmąjį pusmetį, į procesines palūkanas – 2024 m. antrąjį pusmetį, šioms palūkanoms apskaičiuoti taikytina palūkanų norma, galiojusi tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. 2023 metų antrąjį pusmetį galiojusi Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 4 proc., 2024 m. antrąjį pusmetį – 4,25 proc. Ieškovės prašomos priteisti palūkanos neviršija galimos taikyti palūkanų normos, todėl reikalavimai dėl 323,81 Eur palūkanų ir 11,65 proc. metinių procesinių palūkanų tenkintini.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinas ieškovo sumokėtas 94,00 Eur žyminis mokestis. Byloje teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsnio, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 846,60 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 60 ct) skolą, 323,81 Eur (trijų šimtų dvidešimt trijų eurų 81 ct) palūkanas, 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų 0 ct) ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 11,65 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 210,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 94,00 Eur (devyniasdešimt keturių eurų 0 ct) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.