- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- e2YT-13464-1043/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07516-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Pareiškėjas
- R. V., V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- E. V., J. V., S. V., valstybės įmonės Turto bankas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. V. ir V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. V., S. V., atstovaujama atstovės pagal įstatymą J. B., J. V. ir valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškėjos reikalavimai ir jo argumentai
1. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, paveldėjimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre tikslais, kad A. A. V. , miręs (duomenys neskelbtini), palikimą po sutuoktinės V. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė pradėdamas faktiškai valdyti V. V. iki mirties įgytą turtą, bei nustatyti, kad R. V. ir V. V. palikimą po A. A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė pradėdami faktiškai valdyti A. A. V. iki mirties įgytą turtą.
2. Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjų bei S. V., mama ir A. A. V. sutuoktinė V. V.. Pareiškėjų mama iki mirties testamento nebuvo sudariusi, o jai mirus įstatyminiai V. V. turto paveldėtojai į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, tačiau po jos mirties jos sutuoktinis palikimą priėmė nuo palikimo atsiradimo momento, pradėdamas faktiškai valdyti jos iki mirties įgytą turtą, t. y. rūpinosi jiems priklausiusiu butu, sodo sklypu, kuriame stovi sodo namelis, visapusiškai šį turtą prižiūrėjo, mokėjo komunalinius ir visus kitus su buto išlaikymu susijusius mokesčius, naudojosi visu sutuoktinės iki mirties įgytu asmeniniu turtu, o taip pat ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytu turtu. Sutuoktiniams priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. A. V. gyveno iki savo mirties. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų bei S. V. tėvas A. A. V.. Pareiškėjų tėvas iki mirties testamento nebuvo sudaręs, o jam mirus įstatyminiai palikėjo turto paveldėtojai į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, tačiau pareiškėjai palikimą po tėvo mirties priėmė nuo palikimo atsiradimo momento, pradėdami faktiškai valdyti jo iki mirties įgytą turtą. R. V. po mamos mirties tėvo leidimu apsigyvenęs tėvui priklausiusiame bute, o tėvui mirus toliau liko jame gyventi. Pareiškėjas V. V. pradėjo naudotis ir tvarkyti tėvui iki mirties priklausiusį sodo namelį. Pareiškėjai bendrai rūpinosi jų tėvui iki mirties priklausiusiu butu, sodo sklypu ir sodo nameliu, visapusiškai šį turtą prižiūrėjo, bendrai mokėjo komunalinius ir visus kitus su buto išlaikymu susijusius mokesčius, naudojosi visu tėvui iki mirties priklausiusiu asmeniniu turtu. Velionis A. A. V. buvo vedęs du kartus ir pirmoje santuokoje buvo susilaukęs sūnaus E. V.. Pastarasis jau ne vienerius metus gyvena (duomenys neskelbtini). Su tėvu jis nebendravo, tėvo laidotuvėse nedalyvavo. Jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti neatliko, tėvo iki mirties įgyto turto faktiškai valdyti nepradėjo. Pažymėtina ir tai, kad po pareiškėjų mamos V. V. mirties, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų brolis S. V.. Iki mirties pareiškėjų brolis buvo sukūręs šeimą ir susilaukęs dviejų dukrų, S. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. V., gim. (duomenys neskelbtini) A. A. V. pergyveno savo sūnų S. V., todėl po A. A. V. mirties S. V. ir J. V. įgijo teisę paveldi pagal įstatymą atstovavimo teise, dalį jų tėvui S. V. turėjusios priklausyti palikimo dalies atsiradusios po A. A. V. mirties, kartu su paveldinčiais pirmos eilės įpėdiniais. Tačiau mirus A. A. V. pareiškėjų velionio brolio dukros jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti neatliko, senelio iki mirties įgyto turto faktiškai valdyti nepradėjo (b. l. 3–6).
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas pareiškimą palaikė. Papildomai paaiškino, kad mirus pareiškėjų ir S. V. motinai V. V., broliai buvo susitarę, kad po motinos mirties visas turtas atiteks jų tėvui. Po sutuoktinės mirties pareiškėjų tėvas aktyviais veiksmais jos palikimą priėmė, t. y. liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, rūpinosi sodo nameliu, mokėjo mokesčius. Po sutuoktinės mirties A. A. V. bute leido apsigyventi R. V.. Po motinos mirties, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų brolis S. V.. Susidarė faktinė situacija, kai tėvas pergyveno savo sūnų S. V.. Mirus tėvui, turtą paveldėjo abu pareiškėjai, nes R. V. ir toliau liko gyventi bute, pareiškėjai rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius. S. V. dukros jokių aktyvių veiksmų po senelio mirties neatliko ir palikimo nepriėmė. A. A. V. turėjo dar vieną sūnų E. V., tačiau dar tėvui esant gyvam, jis su tėvu jokių ryšių nepalaikė ir nebendravo. E. V. ilgus metus gyvena užsienyje. Po tėvo mirties jis jokių aktyvių veiksmų neatliko, tėvo laidotuvėse nedalyvavo, todėl akivaizdu, kad palikimo po tėvo mirties nepriėmė. Per įstatymų nustatytą terminą nei pareiškėjų tėvas, po sutuoktinės mirties, nei pareiškėjai, po tėvo mirties, į notarą nesikreipė, tačiau savo aktyviais veiksmais palikimą priėmė (2020 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 02 min. 49 sek. – 08 min. 29 sek.).
II. Suinteresuotų asmenų argumentai
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jie nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas. Suinteresuotas asmuo, gavęs pranešimą, 2019 m. kovo 15 d. raštu Nr. (16.4-44)SK4-3153 kreipėsi į Kauno mieto 16-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Notaras informavo, kad įstatyminiai įpėdiniai ketina kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 35–36). Suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko.
5. Suinteresuoti asmenys E. V., J. V. ir S. V., atstovaujama atstovės pagal įstatymą J. B., atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko. J. V., J. B. prašė bylą nagrinėti joms nedalyvaujant. E. V. 2020 m. lapkričio 7 d. el. laiške nurodė nepretenduojantis į jam juridiškai priklausančią dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad V. V. mirė (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinis A. A. Vilkaitis mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–10). V. V. ir A. A. V. turėjo tris vaikus: V. V., R. V. ir S. V., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–13). Po V. V. mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – butas), o po A. A. V. mirties liko jo vardu registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypas) (b. l. 14–15). Kaip matyti iš Kauno miesto 16-ojo notarų biuro 2020 m. kovo 2 d. rašto Nr. 16 dėl informacijos paveldėtojams, 2019 m. kovo 20 d. Kauno miesto 16-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 22/2019 po V. V. mirties, palikimą priėmė Lietuvos Respublikas, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, palikimo priėmimo valstybei liudijimas neišduotas. Po A. A. V. mirties notarų biure paveldėjimo byla nėra užvesta (b .l. 16).
7. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
8. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro butas ir žemės sklypas (kaip kad šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjų daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjų mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjos mirties; taip pat buto priežiūrą, prievolių, susijusių su butu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
Dėl V. V. palikimo
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po V. V. mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėja testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.13 straipsniu, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Pareiškėjai (palikėjos sūnūs) į motinos palikimo dalį nepretenduoja.
10. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjos mirties dieną jos sutuoktinis faktiškai gyveno šeimai priklausančiame bute, todėl mirus palikėjai, jos turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sutuoktiniui, kuris faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą. Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad jų tėvas po motinos mirties liko gyventi bute, mokėjo komunalinius mokesčius už butą. Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys A. A. V. palikimo priėmimo fakto po palikėjos mirties neginčija, į palikimo dalį nepretenduoja (l. b. 3–6, 17–21, 23–27).
Dėl A. A. V. palikimo
11. A. A. V. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. CK 5.12 straipsnyje nustatyta, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų brolis S. V., kuris turėjo dvi dukras – S. V. ir J. V.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas A. A. V. Atsižvelgiant į tai, kad A. A. V. pergyveno savo sūnų S. V., todėl po A. A. V. mirties S. V. ir J. V. įgijo teisę paveldi pagal įstatymą atstovavimo teise, dalį jų tėvui S. V. turėjusios priklausyti palikimo dalies, atsiradusios po A. A. V. mirties, kartu su paveldinčiais pirmos eilės įpėdiniais. Byloje nėra jokių duomenų, kad mirus A. A. V S. V. ir J. V. ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų palikimui priimti arba, kad jos pretenduotų į palikimą po senelio mirties.
12. Pareiškėjai reikalavimą pripažinti, kad jie po tėvo mirties atsiradusį palikimą – palikėjui priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą ir žemės sklypą priėmė, faktiškai pradėję valdyti turtą, grindė po savo tėvo mirties atliktais aktyviais ir viešais veiksmais – pareiškėjas R. V. po tėvo mirties ir toliau liko gyventi bute, pareiškėjas V. V. rūpinosi žemės sklypu ir jame esančiu sodo nameliu, abu pareiškėjai mokėjo mokesčius už šį turtą, inicijavo teisminį procesą, kad visi įstatyminiai įpėdinai nustatyta tvarka įgytų teisinę galimybę priimti likusį palikimą. Suinteresuotam asmeniui E. V. procesiniai dokumentai įteikti jo gyvenamosios vietos adresu D. B. (b. l. 71 – 72). Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, byloje nėra duomenų, kad jis ginčytų pareiškėjų palikimo priėmimo faktą arba, kad pats pretenduotų į palikimą po tėvo mirties.
13. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjo mirties dieną pareiškėjai perėmė visą palikėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą ir žemės sklypą, faktiškai pradėdami valdyti palikėjo turtą. Kiti suinteresuoti asmenys palikimo priėmimo fakto po palikėjo mirties neginčija, įrodymų, kad patys pretenduotų į palikėjo palikimo dalį nėra.
14. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
15. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo uždraudė Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarei R. K. išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, užvestoje paveldėjimo byloje Nr. 22/2019 po V. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
16. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimo, byloje yra 16,21 Eur ir jos lygiomis dalimis valstybei priteistinos iš pareiškėjų, t. y. po 8,11 Eur (b. l. 2) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis A. A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. A. V, asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo vaikai R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-13464-1043/2020 taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioja nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš pareiškėjų R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 8,11 (po aštuonis eurus 11 ct) išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, esančią pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.