Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Eldoradas“ dėl 2015-06-02 susitarimo pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 2015-06-02 bei 2015-06-23 patikrinimo aktų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2015-06-02 susitarimą, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės nuo jo sudarymo pradžios kaip sudarytą CK 1.91 str. 1 d. pagrindu; 2) pripažinti negaliojančiais atsakovės sudarytus 2016-06-02 ir 2016-06-23 patikrinimo aktus nuo jų sudarymo pradžios CK 1.80 str. 1 d. pagrindu; 3) taikyti restituciją ir iš atsakovės ieškovei priteisti 6148,83 Eur; 4) priteisti iš atsakovės ieškovei 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad nuo 2000-04-17 dirbo pas atsakovę buhaltere-kasininke. 2015-06-02 nutraukė darbo sutartį pagal DK 127 str. 1 d. 2015-06-02 ieškovei atvykus į UAB „Eldoradas“ atsiimti likusios dalies darbo užmokesčio, direktorius J. S., darydamas ekonominį spaudimą ir realiai grasindamas privertė ieškovę pasirašyti susitarimą, kuriuo ieškovė įsipareigojo padengdama žalą 6148, 83 Eur įnešti į bendrovės kasą, o likusią 775,13 Eur sumą įnešti iki 2015-13-31. 2016-06-02 ir 2016-06-23 patikrinimo aktuose atsakovės komisija konstatavo ieškovės padarytą žalą atsakovei, neperduodant grynųjų pinigų atsakovei.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu patikslintą ieškinį dalyje dėl 2015-06-02 susitarimo pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė, bylą dalyje dėl 2015-06-02 ir 2015-06-23 patikrinimo aktų pripažinimo negaliojančiais nutraukė. Grąžino ieškovei A. A. 61,50 Eur žyminį mokestį, priteisė iš ieškovės A. A. atsakovei UAB „Eldoradas“ 380 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir valstybei 16,66 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nurodė, kad ieškovė 2015-06-02 pateikė atsakovei pareiškimą, surašytą atgaline data – 2015-05-20 atleisti ją iš darbo 2015-06-02 (nes ieškovė po 2015-06-02 pokalbio su direktoriumi, norėjo išeiti nedelsiant), atsakovė prašymą patenkino, atleido ieškovę iš darbo 2015-06-02 pagal DK 127 str. 1 d., 2015-06-04 atsakovės direktorius J. S. paskambino jau atleistai iš darbo ieškovei ir jiedu susitikę kalbėjosi direktoriaus automobilyje. 2015-06-04 pokalbis yra užfiksuotas vaizdo įraše (DVD laikmena). Teismo vertinimu, 2015-06-04 pokalbio vaizdo įrašas patvirtina, kad ieškovės atleidimo iš darbo metu dar nebuvo surašyti nei ginčijamas 2015-06-02 susitarimas, nei 2015-06-02 patikrinimo aktas, nes 2015-06-04 tiksli trūkstama suma dar nebuvo žinoma. Direktoriui J. S. 2015-06-08 paskambinus, ieškovė 2015-06-08 nuvyko į UAB „Eldoradas“ ir šio apsilankymo metu buvo surašyti atgaline data ginčijamas 2015-06-02 susitarimas bei pateiktas pasirašyti 2015-06-02 patikrinimo aktas. Ieškovė, 2015-06-08 pasirašydama ginčijamą 2015-06-02 susitarimą, faktiškai 2015-06-02 jau buvo atleista iš darbo ir nebuvo nuo atsakovės ekonomiškai priklausoma.Teismas įvertinęs ieškovės paaiškinimus, liudytojų J. S. ir R. B. parodymus, sprendė, kad 2015-06-02 ieškovės nuotaika (apsiverkusi, labai susijaudinusi) atitiko jos nurodyto pokalbio su atsakovės direktoriumi turinį – ieškovė blogai nurašo medžiagas. Teismas nurodė, kad 2015-06-04 pokalbio vaizdo įrašas yra patikimas įrodymas, kurio turinys patvirtina, kad atsakovės direktorius reikalauja, jog ieškovė grąžintų paimtas sumas, o ieškovė dėl grąžinimo iš esmės neprieštarauja, tik derasi dėl sumos ir grąžintinų dalių. Pažymėjo, kad 2015-06-08 ieškovės pasirašytas šalių susitarimas buvo sudarytas praėjus net 4-ioms dienoms po 2015-06-04 įvykusio pokalbio, todėl ieškovė, būdama suaugęs ir protingas žmogus, per keturias dienas galėjo pasirinkti sau priimtiniausią elgesio variantą kaip grąžinti pinigus. Ginčijamo susitarimo pasirašymas ieškovei atrodė naudingas ir geriausias.Teismas nurodė, kad ieškovė dėl atsakovės panaudoto jos atžvilgiu ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo jokių įrodymų nepateikė, todėl ieškinio dalį dėl 2015-06-02 susitarimo pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad ieškovės ginčijami 2015-06-02 ir 2015-06-23 patikrinimo aktai yra vieni iš įrodymų, kurie turi procesinę reikšmę, nes vertintini tik kaip įrodymas nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 177 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi nuomones, kad įrodymas, kuris vertintinas konkretaus ginčo byloje pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka. Teismas, gavęs tokį ieškinį, turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme (LAT civilinių bylų teisėjų kolegijos 2013-12-20 nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-690/2013; 2013-02-27 nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-69/2013). Teismas bylą patikslinto ieškinio dalyje dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu 2015-06-02 ir 2015-06-23 patikrinimo aktus nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. A., kurios interesams atstovauja advokatas Egidijus Milašius, prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo dalis, kuriose ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai dėl 2015-06-02 susitarimo pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti ir priimti naują teismo sprendimą šiose dalyse, patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės UAB „Eldoradas“ ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 2 078,50 Eur pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro 250,85 Eur žyminis mokestis , 0,69 Eur bankinių pavedimų išlaidos ir 1 826,96 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, ir apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 250,85 Eur žyminis mokestis, 0,23 Eur bankinio pavedimo išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas neatskleidė bylos esmės ginčijamose sprendimo dalyse. Teismo išvados prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms motyvuojamojoje sprendimo dalyje. Todėl ginčijama teismo sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, prieštarauja CPK 263 straipsnio 1 dalies nuostatai.Iš teismo nurodytų įrodymų matyti, kad teismas pažeidęs CPK 185 straipsnio nuostatas, neįvertino, kad jau 2015-06-02 ieškovės atžvilgiu atsakovė padarė mažiausiai du neteisėtus veiksmus: pirma - pradėjo ją neteisėtai spausti, gniuždyti ir grasinti dėl tarimai ieškovės pasisavintos 6923,99 Eur sumos, antra - pažeidęs LR Vyriausybės 1999-06-30 nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių 9.2. ir 9.3. punktų nuostatomis, neorganizavo UAB „Eldoradas“ turto ir įsipareigojimų inventorizacijos keičiantis materialiai atsakingam asmeniui. Teismas aiškino bylos aplinkybes taip, kad tik nepasitvirtintų akivaizdžios ginčo susitarimo negaliojimo aplinkybės. Pažymėtina, kad teisėja Teresė Klimienė 2016-07-14 direktorių J. S. apklausinėjo tol, kol išgavo iš jo „teisingą“ paaiškinimą, kada buvo surašytas patikrinimo aktas.Teismas nevertino, kad liudytoja R. B. paaiškino, kad 2015-06-02 trūkumas kasoje buvo ne 6 923,99 Eur, bet 4 056,21 Eur. Šis paliudijimas parodė, kad 2015-06-02 patikrinimo akte nurodyta 6 923,99 Eur suma neatitiko tikrojo žalos dydžio ir ieškovė buvo neteisėtai ir piktybiškai bauginama juo. Ši liudytoja paliudijo ir aplinkybę, kad ieškovė 2015-06-02 atsiskaitė dėl 4 056,21 Eur trūkumo, nes atvežė 3 000 Eur ir dar ieškovei buvo priskaičiuota 3 148,83 Eur atostogų kompensacija.Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė buvo atleista iš darbo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. 2015-06-02 (atleidimo datai) ieškovė nebuvo padariusi atsakovei jokios žalos ir jai nekilo jokia materialinė atsakomybė. Teismas iš viso nevertino aplinkybių dėl realaus grasinimo pradėtu neteisėtu baudžiamuoju persekiojimu ieškovės atžvilgiu.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Eldoradas“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas nuosekliai ir išsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir sprendė, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių dėl grasinimo ar spaudimo nebuvimą. Todėl apeliaciniame skunde nurodyta ieškovės nuomonė, kad teismo sprendimas prieštarauja CPK 263 straipsnio 1 dalies nuostatai, yra neteisinga.Byloje esančio 2015-06-04 garso ir vaizdo įrašo, padaryto atsakovės direktoriaus J. S. automobilyje, duomenis apeliantė interpretuoja iškraipydama jame esantį pokalbį savo naudai. Skunde cituojami pasisakymai yra paimti iš konteksto, neatspindi viso pokalbio esmės. Tai, kad 2015-06-02 ieškovę atleidžiant iš darbo nebuvo atlikta inventorizacija, neįrodo atsakovės grasinimų ar psichologinio spaudimo fakto. Vertindamas įrodymų visetą, teismas sprendė, kad realus pinigų trūkumas buvo nustatytas pagrįstai. Tai patvirtina ir pačios ieškovės fakto pripažinimas ir sutikimas atlyginti žalą. 2015-06-02 ir 2015-06-23 sudarytus patikrinimo aktus kaip leistinus įrodymus teismas vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, taip pat ir su 2016-02-10 specialisto išvada Nr. 5-2/22, todėl vien inventorizacijos akto nebuvimas nesąlygoja daryti išvadą dėl grasinimo egzistavimo ar realaus pinigų trūkumo nebuvimo. Teismų praktikoje taip pat sutinkamas tokių dokumentų prilyginimas inventorizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2016-05-20 nutartyje 3K-3-276- 248/2016). Apeliantė be pagrindo kaltina pirmosios instancijos teismą šališkumu sprendžiant bylą. Teismas vertino visus su įrodinėjimo dalyku susijusius įrodymus, o aplinkybė, kad teismas netenkino ieškovės ieškinio, neįrodo teismo šališkumo. Ikiteisminis tyrimas NR. 01-1-39162-15 ieškovės atžvilgiu pradėtas 2015-07-12, taigi jau po 2015-06-02 susitarimo pasirašymo, todėl atsakovei nebuvo tikslo šiuo kreipimusi į policijos instituciją kažką pagąsdinti ,kaip kad teigia ieškovė. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog baudžiamasis persekiojimas ieškovės atžvilgiu ir visi procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinės bylos sustabdymo

Apeliantė apeliacinės instancijos teismui 2017m. rugsėjo 12d. pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą tol, kol bus pareikštas kaltinimas, asmenims padariusiems nusikaltimą, numatytą BK 166 straipsnio 1d. ar kitus nusikaltimus, kuriais buvo pažeistas privatus ieškovės gyvenimas. Teisėjų kolegija įvertinusi pareiškime nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdama į ginčo esmę sprendžia, kad sustabdyti bylą nėra teisinio pagrindo, todėl apeliantės iškeltas klausimas yra nepagrįstas ir atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje apeliantė prašė apginti jos teises, remdamasi teisės normomis, reglamentuojančiomis dėl ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu pagrindu (CK 1.91 straipsnis).

Dėl sandorio, sudaryto dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, pripažinimo negaliojančiu

CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiškas sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindas – sandorio, sudaryto dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą, negaliojimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Toks sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Dėl to būtina analizuoti sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.CK 1.91 straipsnio 4 dalyje realus grasinimas yra laikomas kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Tai reiškia, kad sandoris gali būti pripažįstamas sudarytu dėl ekonominio spaudimo tais atvejais, kai ne tik nustatomas tokio spaudimo faktas (realūs grasinimai), bet ir kai šalies valią sudaryti tokį sandorį nulemia grasinimas.Apeliantė ginčo susitarimą dėl žalos padengimo ginčijo iš esmės tuo pagrindu, kad jį sudarė dėl atsakovės direktoriaus panaudoto prieš ją grasinimo ir ekonominio spaudimo: atsakovės direktorius grasino, kad kreipsis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo ieškovei, taip pat atsakovės įvairiais pažeidimais atleidžiant ieškovę iš darbo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis nenustatė ieškovės nurodyto ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo fakto sudarant ginčijamą sandorį. Pagal ginčijamo teismo sprendimo turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatinėjo faktines bylos aplinkybes sandoriui kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu, analizavo ieškovės valios formavimosi procesą, tikruosius jos ketinimus sudarant ginčijamą sandorį. Teismas nustatė, kad 2015-06-04 pokalbio su atsakovės direktoriumi metu ieškovė pripažino paėmusi pinigus, iš esmės neprieštaravo dėl direktoriaus reikalaujamų grąžinti sumų, taip pat teismas nustatęs faktinę ginčijamo sandorio sudarymo datą – 2015-06-08, ieškovės veiksmus sudarant sandorį vertino kaip suaugusio ir protingo žmogus, per keturias dienas pasirinkusio sau naudingiausią ir geriausią variantą grąžinti pinigus atsakovei. Taip pat teismas nustatė, kad faktiškai ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2015-06-08, t. y. kada ieškovė jau buvo atleista iš darbo ir nebuvo nuo atsakovės ekonomiškai priklausoma. Atsakovės direktorius pasiūlydamas ieškovei sudaryti ginčo susitarimą siekė susigrąžinti ieškovės paimtus pinigus, o ieškovė, pripažindama realų pinigų trūkumą, sutiko juos grąžinti dalimis. t. y. atitiko šalių interesus. Dėl to pats pasiūlymas sudaryti tokį susitarimą negali būti vertinamas kaip ekonominis spaudimas. Byloje nenustatyta, kad toks pasiūlymas buvo daromas įstatymo draudžiamais veiksmais, t. y. apeliantei padarius neteisėtą poveikį, kuris lėmė, kad ji prieš savo valią ir sau nenaudingomis sąlygomis sudarė susitarimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės direktoriaus iki ginčijamo sandorio sudarymo nurodytas ketinimas kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo ieškovei dėl jos neteisėtų veiksmų įvertinimo negali būti pripažįstamas ekonominiu spaudimu ar grasinimu, nes toks kreipimasis yra teisėta priemonė siekiant išsiaiškinti dėl žalos padarymo.

Dėl ginčo esmės neatskleidimo

Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal C P K 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Taigi teismas, spręsdamas ginčą ir priimdamas sprendimą, privalo išaiškinti ir aptarti svarbiausias bylos faktines ir teisines aplinkybes, nes jos yra bylos esmė ir jų pagrindu sprendžiamas ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu 2015-06-02 susitarimą, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės nuo jo sudarymo pradžios kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo, pripažinti negaliojančiais atsakovės sudarytus 2016-06-02 ir 2016-06-23 patikrinimo aktus nuo jų sudarymo pradžios, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms, taikant restituciją prašė priteisti ieškovei 6148,83 Eur bei 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovė įrodinėjo, kad jokio psichologinio ir ekonominio spaudimo pasirašant ginčijamą susitarimą nenaudojo, atsikirtinėjo dėl kitų ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių. Taigi, nagrinėjamos bylos esmė - faktinių bylos aplinkybių, susijusių su ginčijamo susitarimo sudarymu nustatymas ir tokių aplinkybių teisinis įvertinimas remiantis CK normomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ištyrė aplinkybes dėl ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovės išreikštos tikrosios valios ir realaus grasinimo, ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos įvertino, todėl nėra pagrindo konstatacijai, kad nagrinėjant bylą nebuvo atskleista bylos esmė.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo

Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, nurodė pakankamus argumentus, kurie leidžia spręsti, jog ieškovė neįrodė, kad ginčo susitarimą sudarė dėl atsakovės direktoriaus grasinimo. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantė, nesutikdama su teismo padarytų įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir kitokio jų vertinimo. Taigi, apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos reikšmingos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Dėl teismo nešališkumo ir objektyvumo

Apeliantė iškėlė klausimą dėl galimo pirmosios instancijos teismo šališkumo. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog buvo pasinaudota įstatymo suteiktu nušalinimo institutu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-444-2013 ir kt.). Byloje duomenų parodančių teisėjos nagrinėjusios bylą šališkumą nenustatyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsakovė buvo sudariusi atstovavimo sutartį su advokatu ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – advokatui sumokėtus 350 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsakovės prašomas priteisti išlaidų atlyginimas neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d. ) 8. 11 punkte nustatytos sumos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl atsakovei priteistina 350 Eur iš ieškovės už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Eldoradas“ (kodas 251039740) 350 Eur (trys šimtai penkiasdešimt eurų) turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.