- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- e2S-619-755/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04432-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Eigirdas Činka (pirm.)
- Ieškovas
- G. Č.
- Atsakovas
- A. Č.
- Kategorijos
- 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8117-452/2021 pagal ieškovės G. Č. ieškinį atsakovui A. Č. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jai priklausančią ½ dalį turto, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra ½ dalį buto, o ieškovei priteisti iš atsakovo piniginę 35 000 Eur kompensaciją, nustatyti ieškovei uzufruktą į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą iki kol jis ieškovei neišmokės kompensacijos ir ieškovė neįsigys savo gyvenamojo būsto, bet ne ilgiau kaip iki vaikams sukaks aštuoniolika metų, paskiriant ieškovei su vaikais naudotis patalpomis Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimu priskirtomis naudotis ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2021 m. spalio 11 d. pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – sumokėti žyminį mokestį. Nurodė, kad nepašalinus trūkumų per nustatytą terminą, ieškinys bus laikomas nepaduotu.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kai byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčas yra kilęs dėl už nuosavybės dalį priteistinos piniginės kompensacijos dydžio, reikalavimas priteisti tam tikrą pinigų sumą, ją padidinti arba sumažinti, kaip aiškiai apibrėžiamas konkrečia pinigų suma, turi būti įkainojamas ir apmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu. Ginčas dėl kompensacijos už bendrosios nuosavybės teise priklausančios nuosavybės dalį akivaizdžiai yra ginčas dėl turto, o reikalavimas priteisti kompensaciją gali būti įkainotas, todėl žyminis mokestis turėjo būti apskaičiuojamas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010). Atsižvelgiant į CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto 7 dalies nuostatas, konstatavo, kad už pareikštą turtinį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis yra 750 Eur.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė G. Č. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, turto atidalinimas, priteisiant kompensaciją, yra neturtinis ginčas, kuris neturi būti apmokestintas kaip turtinis reikalavimas, nes neprašoma priteisti turto daugiau, nei priklauso bendraturčiui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
7. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškovė buvo įpareigota sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
8. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio už atitinkamą procesinį dokumentą, taip pat ir reiškiamą ieškinį, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar už procesinį dokumentą sumokėtas tinkamo dydžio žyminis mokestis (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 137 straipsnio 2 dalies, 138 straipsnis).
9. Ieškovė ieškiniu siekia atidalyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklausantį nekilnojamąjį turtą - butą, priteisiant atsakovui nekilnojamuosius daiktus natūra, o dėl ieškovui tenkančios turto dalies, prašo įpareigoti jį sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją. Ieškovė už ieškinį, pateiktą elektroninėmis ryšio priemonėmis, sumokėjo 83 Eur žyminio mokesčio, t. y. kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimą ir mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai konstatavo, kad už reikalavimą dėl turto atidalijimo priteisiant kompensaciją turi būti mokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto dydžio žyminis mokestis.
10. CK 4.80 straipsnis nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės tokiu atveju reiškia bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimą. Tuo atveju, kai nustatoma, kad natūra atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, tai teismas pagal šalies ieškinį gali spręsti dėl atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais (CK 80 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai ieškinio reikalavimu prašoma priteisti kompensaciją, tai pripažintina vienu iš atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų pasirinkimu, tačiau tai nekeičia žyminio mokesčio už tokio ginčo išsprendimą apskaičiavimo tvarkos.
11. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto, pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau, nei priklauso bendraturčiui, t. y. tokiu reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, tačiau pripažintinas neturtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010).
12. Kadangi ieškovė reikalavimu prašo pakeisti teisinį santykį ir nustatyti, kad vietoj nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą( jo dalį) ji gautų to turto vertę pinigais, t. y. neprašo didesnės vertės turto, negu ji turėjo iki ieškinio reikalavimo pateikimo. Kompensacija galimai atitinka turto, kurį prašoma atidalyti, vertę, todėl, net ir tenkinus aptariamą ieškovės reikalavimą, ji vietoj turimos ir prašomos atidalyti nekilnojamojo turto dalies gautų tos pačios vertės lėšas. Taigi, ieškovės turtinė padėtis nepasikeis, keistųsi tik nuosavybės rūšis (iš bendrosios dalinės nuosavybės ši taptų asmenine nuosavybe) ir nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020).
13. Atsižvelgiant į naujausią kasacinio teismo praktiką pripažįstama, kad ieškovės reikalavimas dėl turto atidalijimo priteisiant kompensaciją, turėtų būti laikomas neturtiniu reikalavimu, apmokamu CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Ieškovė jau yra sumokėjusi žyminį mokestį už du neturtinius reikalavimus.
14. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatavo esant ieškinio trūkumų dėl nesumokėto žyminio ir įpareigojo ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
40 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.