Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, Lietuvos Respublikos teismų neteistas (išnykus teistumui),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. V. 2020 m. rugpjūčio 22 d. apie 18.15 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu („Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0777, patikros sertifikato Nr. 1178719) 18.50 val. nustatytas 1,54 promilių girtumas, vairavo jam priklausančią transporto priemonę „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis J. V. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad įvykio dieną 2020 m. rugpjūčio 22 d., po pietų, po šeimyninio konflikto, išėjo į garažą tvarkyti automobilio, dažnai gaunamos žinutės paskatino vykti į žvejybą. Nuvažiavo į parduotuvę, nusipirko alaus skardinę ir degtinės 0,5 l. Planavo visą naktį būti žvejyboje. Nuvažiavus į žvejybą, per dvi valandas, kurias prabuvo, išgėrė skardinę alaus ir gal nugėrė 250 gramų degtinės. Greitai pasikeitė oras ir pradėjo labai lyti, tikrai nesijautė, kad būtų labai išgėręs, ir nusprendė važiuoti namo. Važiuojant atgal į Naująją Akmenę, sankryžoje sukant į Naująją Akmenę, jis pristabdė, iš toliau matė, kad artėja automobilis, rodė posūkį į dešinę pusę. Kai pamatė, kad automobilis rodo posūkį į dešinę, jis pradėjo bėgėtis ir manevruoti į savo pusę, buvo staigus šokas, nes prieš jį buvo automobilis ir matė, kad dega dešinės pusės signalas. Automobilis įvažiavo į jo pusę, smūgis buvo nestiprus. Išsigando, pasuko ir nuvažiavo greitai namo. Grįžęs namo, pastatė automobilį ir nuėjo namo. Ilgai netrukus, už 15-20 minučių, atvažiavo policijos pareigūnai. Dėl eismo įvykio sukėlimo yra kaltas alkoholis, jei nebūtų išgėręs, būtų dar kartą pažiūrėjęs ir tada tik važiavęs. Per 20 metų vairavimo stažo, pirmas toks kartas. Automobilis, kuriuo važiavo, priklauso jam nuosavybės teise. Padarė išvadas, kad daugiau nebevairuos. Alkoholio problemų neturi, per šventes beveik negeria, čia buvo atsitiktinis atvejis. Su žmona augina keturis vaikus: 16 metų, 15 metų, 12 metų ir trijų mėnesių. Gauna 800 eurų į rankas, šeimą išlaiko iš gaunamo atlyginimo. Savo elgesį vertina labai blogai. Norėtų, kad laiduotoja būtų jo žmona L. V., juos daug kas sieja, turi bendrą kūdikį. Jie su žmona gyvena tvarkingai, sutuoktinė negali jam daryti neteigiamos įtakos. 2013 metais buvo teistas užsienyje už sukčiavimą, buvo įkalintas 2 metus, paskirtą laisvės atėmimo bausmę yra atlikęs pilnai, atliko pusę bausmės ir 2016 m. pradžioje buvo deportuotas iš Vokietijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėja.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. V. duotų paaiškinimų, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Evaldo Numsėdžio 2020 m. rugpjūčio 22 d. tarnybinio pranešimo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo" matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. 18.17 val. buvo gautas pranešimas ROIK 0120000455783, kad Alkiškių k., Akmenės g., 156 kelyje link Naujosios Akmenės nuvažiavo ką tik a/m „Opel Zafira“, mėlynos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudęs pranešėjos a/m „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėja laukia vietoje. Atvykus nurodytu adresu, „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas D. D. paaiškino, kad jam važiuojant nuo Akmenės miesto, Alkiškiu kaime, sukant link Sablauskių k., į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, nesustojęs, nuvažiavo link Naujosios Akmenės miesto. Iškart buvo nuspręsta ieškoti pasišalinusio automobilio vairuotojo. Patikrinus duomenų bazes, buvo nustatyta, kad pasišalinusio automobilio savininkas J. V.. Nuvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė moteris, kuri pasakė, kad J. V. yra jos vyras ir jis nesenai grįžo į namus. Moteris pasakė, kad vyras yra neblaivus, tačiau namuose negėrė. Moters leidimu įėjus į butą, buvo rastas J. V.. J. V. pirmu putimu nustatytas 1,54 prom. girtumas, antru nusistatymu 1,67 prom. J. V. pripažino, kad vairavo transporto priemonę. Jis sakė, kad eismo įvykis įvyko, nes kitas automobilis jį suklaidino rodydamas posūkio signalą.

J. V. aiškino, kad alkoholinius gėrimus (degtinę) vartojo žvejyboje, o grįžęs į namus daugiau alkoholinių gėrimų nevartojo. Vyras taip pat pasakė, kad pasišalino iš eismo įvykio, nes buvo neblaivus, todėl nenorėjo sustoti. Apžiūrėjus pasišalinusį automobilį, pastebėta, kad jam yra apgadintas priekinis bamperis. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota, automobilis „Opel Zafira“ nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu Naujoji Akmenė, J. Dalinkevičiaus g. 3. Įtariamasis J. V. nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas atvykti į Akmenės r. PK (b. 1. 1-4).

Iš 2020 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros atlikimo vieta yra prie (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas – automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tarp daugiabučių namų, kurie stovi galais į šiaurę ir pietus yra automobilių stovėjimo aikštelė. Daugiabučiai namai pažymėti (duomenys neskelbtini). Aikštelės pietinėje dalyje, per vidurį stovi melsvos spalvos automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priekine dalimi pastatytas į pietus. Automobilio priekinis bamperis yra apgadintas, t. y. matosi įvairiose vietose esantys įlenkimai, automobilio priekinės pusės, valstybinių numerių ženklas yra aplankstytas. Automobilio salone, keleivio pusėje esančioje daiktadėžėje rastas automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paimtas ir pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Automobilis su vilkiku priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu Naujoji Akmenė, J. Dalinkevičiaus g. 3. Įvykio vietos apžiūros metu paimta: registracijos liudijimas, kuris yra pridėtas prie baudžiamosios bylos, automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuvežtas į saugojimo aikštelę (b. l. 14-21).

Iš 2020 m. rugpjūčio 23 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros atlikimo vieta – Akmenės, Menčių, Alkiškių k., Naujosios Akmenės kaimiškoji sen., Akmenės r. sav., Alkiškių k., Akmenės ir Menčių g. sankryža, nustatyta, kad Alkiškių k., važiuojant Menčių g. link Akmenės g., matoma T formos sankryža. Iš Menčių g. sukant į dešinę kelias veda link Naujosios Akmenės. Iš Menčių g. sukant į kairę kelias veda link Akmenės miesto (b. l. 22-25).

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto Nr. 224-2020 matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. transporto priemonė „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežta saugoti į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu Naujojoje Akmenėje, J. Dalinkevičiaus g. 3 (b. l. 38).

Iš Neblaivumo nustatymo akto ir alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. 18.50 val. alkoholio kiekio matuokliu J. V. nustatytas 1,54 promilių girtumas (b. l. 48-51).

Liudytojas D. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. apie 18.15 val. jis važiavo savo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Alkiškių k. Važiavo nuo Akmenės miesto pusės, Akmenės gatve ir ties sankryža link Menčių k. jis pristabdė automobilį, įjungė posūkio signalą ir ruošėsi suktis į dešinę. Jam pradėjus suktis, pastebėjo, kad nuo Menčių k., pusės parvažiuoja automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, kiek pamena, važiavo be įjungtų žibintų šviesų. Opel automobilyje degė dešinės pusės posūkio signalas, tačiau automobilis, nelėtindamas greičio, važiavo tiesiai. D. D. sustabdė savo automobilį, tačiau eismo įvykio neišvengė, nes Opel automobilis trenkėsi į jo vairuojamo automobilio dešinės pusės, priekinę dalį. Opel automobilio vairuotojas po smūgio nepristojo ir nusuko link Naujosios Akmenės miesto. D. D. matė, kad pasišalinusį automobilį vairavo vyras, kuris buvo smulkaus sudėjimo, trumpų, šviesesnių plaukų. Po eismo įvykio D. D. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, kurio operatoriai pasakė, kad gali patraukti automobilį į kelkraštį, kad netrukdytų eismui. Atsižvelgus, kad bendrojo pagalbos centro darbuotoja leido patraukti automobilį, D. D. jį patraukė į kelkraštį. Kartu su D. D. važiavo sesuo K. D., gim. 1998 m. (b. l. 28-31).

L. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, sutikusi duoti parodymus baudžiamojoje byloje, kurioje jos sutuoktinis yra įtariamasis, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. jos vyras J. V. blaivas išėjo iš namų į garažą tvarkyti automobilio. L. V. su vyru buvo apsipykę, todėl nežino, ką jis visą dieną veikė. Po pietų, tikslaus laiko L. V. negali pasakyti, kai į namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), grįžo jos neblaivus vyras J. V.. Jis grįžo visas susinervinęs. Vyras nuėjo į kitą kambarį, ji su juo visiškai nieko nekalbėjo, nes buvo susipykę, J. V. žmonai nieko neaiškino, ji jo nieko ir neklausė. Kiek L. V. matė, į namus grįžęs vyras alkoholio nevartojo. Nuo vyro grįžimo praėjus gal kokioms 20 minučių į duris pabeldė policijos pareigūnai, tada tik L. V. ir sužinojo, kad girtas vyras padarė avariją ir pabėgo. Ji labai nustebo, nes niekada jos vyras nėra sėdęs už vairo girtas. Automobilis „Opel Zafira“, kurį vairavo jos vyras, yra jo (L. V. vairuotojo teisių neturi), tačiau pirktas iš bendrų pinigų. L. V. supranta, kad automobilis bus konfiskuotas, tam neprieštarauja (b .l. 34-36).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi J. V. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, kaltinamasis J. V. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį. Nors J. V. Lietuvos Respublikos teismų neteistas (išnykus teistumui), tačiau iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ir Registras) ir jo archyvo duomenų 2020 m. rugpjūčio 24 d. išrašo apie asmenį (b. l. 58-60) matyti, jog J. V. yra teistas kitų Europos Sąjungos valstybių narių, o būtent: Estijos 2013 m. spalio 18 d. (sprendimo įsiteisėjimo data 2013 m. gruodžio 13 d.) už nusikalstamos veikos (sukčiavimas, įskaitant apgaulę) padarymą dalyvaujant nusikalstamos organizacijos veikloje (dalyvavimo lygis – vykdytojas) ir jam skirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, taip pat paskirtas draudimas būti teritorijoje arba išsiuntimas iš teritorijos 5 metams, bausmę atlikęs, bei Vokietijos – 2014 m. liepos 24 d. (sprendimo įsiteisėjimo data 2014 m. rugpjūčio 1 d.) už nusikalstamos veikos (sukčiavimas, įskaitant apgaulę) padarymą ir jam skirta bausmė (jos tipas – priemonė) – 4 metus 8 mėnesius teisės eiti pareigas valstybės tarnyboje arba būti paskirtam į tokias pareigas praradimas arba laikinas teisės sustabdymas bei draudimas dirbti su nepilnamečiais asmenimis arba vykdyti su jais susijusią veiklą, bausmę atlikęs, apie teistumo užsienyje išnykimą arba jo panaikinimą 2020 m. rugpjūčio 24 d. Registro išraše duomenų nėra (eilutės „Teistumo išnykimo užsienyje data“ yra tuščios) (b. l. 48-60). Nors kaltinamojo gynėja, sakydama baigiamąją kalbą, teisiamojo posėdžio metu ir ginčijo aukščiau nurodytus J. V. teistumus, teigdama, kad neabejotinų duomenų, esą J. V. teistumai užsienyje neišnykę, byloje nėra, tačiau teismas su tokia gynėjos pozicija negali sutikti.

Pažymėtina, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą tvarko Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir jo duomenimis per Europos nuosprendžių registrų informacinę sistemą (toliau – ir ECRIS) keičiasi duomenimis Europos Sąjungos šalys. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklių, patvirtintų Informatikos ir ryšių departamento direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 5V-67 (Žin., 2012, 102-5212, toliau – ir Taisyklės), 8.9. punkto matyti, kad Registre tvarkomi Europos Sąjungos valstybių narių pranešimai apie Lietuvos Respublikos piliečiams šių valstybių teritorijoje priimtus, įsiteisėjusius ir į nacionalinius nuosprendžių registrus įtrauktus teismų apkaltinamuosius nuosprendžius, taip pat vėlesnius nacionalinių nuosprendžių registruose esančios informacijos pakeitimus – Pamatinio sprendimo (2009 m. vasario 26 d. Europos Sąjungos Tarybos pamatinis sprendimas 2009/315/TVR dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio) nustatytais terminais. Europos Sąjungos valstybių narių centrinių institucijų pateikti duomenys į Registro duomenų bazę įrašomi per 3 darbo dienas nuo jų gavimo Informatikos ir ryšių departamente, jeigu jie teisingi, tikslūs ir išsamūs (Taisyklių 12 punktas). Vadovaujantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. gruodžio 11 d.) 4 straipsniu, Registro objektai yra įtariami, kaltinami ir nuteisti fiziniai ir juridiniai asmenys; Registre tvarkomi dėl Registro objektų ikiteisminio tyrimo metu priimtų nutarimų ir nutarčių bei teisminio nagrinėjimo metu priimtų nutarčių ir nuosprendžių duomenys, duomenys apie jiems paskirtų bausmių vykdymą ir atlikimą, taip pat duomenys apie jų teistumą, teistumo laiko sutrumpinimą, teistumo panaikinimą ir išnykimą; duomenis pagal kompetenciją Registrui teikia Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigos, bausmių vykdymo institucijos ir užsienio šalių kompetentingos institucijos Registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (5 straipsnis). Vadovaujantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435 „Dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“ (toliau – Registro nuostatai, redakcija, galiojanti nuo 2019-04-30) 55.11 punktu, Registro tvarkytojas Registro duomenis ir Registro dokumentus iš Registro duomenų bazės į Registro duomenų bazės archyvą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas perkelia: be kita ko, gavęs duomenis apie Lietuvos Respublikos piliečio teistumo išnykimą užsienio valstybėje, kurioje jis pripažintas kaltu pagal tos valstybės nacionalinę teisę; jeigu fizinis asmuo, kuris pripažintas kaltu užsienio valstybės teismo sprendimu, įsiteisėjusiu po 2014 m. kovo 25 d., turi galiojantį teistumą, pagal Lietuvos Respublikos teismo priimtą ir įsiteisėjusį apkaltinamąjį teismo nuosprendį, Registro duomenys ir Registro dokumentai apie fizinio asmens teistumą Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybėje perkeliami į Registro duomenų bazės archyvą, suėjus Baudžiamajame kodekse nustatytam teistumo išnykimo terminui arba gavus Registro duomenis apie teistumo išnykimą užsienio valstybėje (taikoma vėlesnė data).

Iš išdėstyto darytina išvada, kad teismas neturi pagrindo nevertinti byloje esančio Registro išrašo apie kaltinamąjį duomenų, iš kurių nematyti, kad J. V. šiose valstybėse įgyti teistumai būtų išnykę. Be to, nagrinėjamu atveju kaltinamasis dar ir sukėlė eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 61), taigi savo veiksmais sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamojo negalima apibūdinti kaip itin preciziškai besilaikančio tam tikrose visuomenėse nustatytų elgesio taisyklių. Atsižvelgus į visas aplinkybes, kurias būtina analizuoti sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas nenustatė pakankamo pagrindo manyti, kad kaltinamasis yra padaręs išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. V. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta, J. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis Lietuvoje neteistas (teistumui išnykus), administracine tvarka nebaustas (b. l. 61), vedęs, augina ir išlaiko keturis nepilnamečius vaikus (b. l. 113), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 109). Byloje nėra duomenų apie J. V. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. V. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 51 MGL dydžio bauda, artima sankcijos minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą, J. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį – dirba, tačiau išlaiko keturis nepilnamečius vaikus, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – dvylikos mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

Prokuroras, teisiamojo posėdžio metu sakydamas baigiamąją kalbą, prašė paskirti J. V. dvi baudžiamojo poveikio priemones: specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) uždraudimą dvejiems metams (BK 68 str.) bei automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio J. V., konfiskavimą (BK 72 str.).

BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme. To paties straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t.

Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios tiek su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

J. V. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai jo kraujyje nustatyta mažiausiai 1,54 prom. etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokią išvadą patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, kad J. V., jo kraujyje esant mažiausiai 1,54 prom. etilo alkoholio koncentracijai, vairavo automobilį Akmenės rajono kelyje, be to, kaltinamasis sukėlė eismo įvykį, iš eismo įvykio pasišalino. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis administracine tvarka nebaustas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Taigi J. V. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams ir devyniems mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. (b. l. 77-78, BK 68 str. 4 d.).

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant pačiam kaltinamajam J. V. priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl transporto priemonė – automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, tai yra daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas turto konfiskavimas. Byloje esantys VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, jog transporto priemonės „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra J. V.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, kaltinamajam J. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio J. V., konfiskavimas (BK 72 straipsnio 3 dalis).

J. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas (b. l. 74-79). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vairuotojo pažymėjimas Nr. 01149676 ir transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. I 902353, saugomi voke prie bylos, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu – vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“, automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai; automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas (iš (duomenys neskelbtini)) ir Priverstinio transporto priemonės nuvežimo 2020 m. rugpjūčio 22 d. aktu (b. l. 38) nuvežtas saugoti į aikštelę, esančią Naujojoje Akmenėje, Dalinkevičiaus g. 3D, perduotinas konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos (pirminė ir patikslinta) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį J. V. yra 185,48 Eur (b. l. 81, 98). Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BK 51 str. 1 d. 9 p.). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis augina ir išlaiko keturis nepilnamečius vaikus, kaltinamojo gaunamas pajamas bei tai, kad šiuo atveju gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 str. 1 d., žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014), sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, patirtos ginant kaltinamąjį, šiuo atveju nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. V. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Paskirti J. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, J. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio J. V., konfiskavimą.

J. V. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paimtą ir 2020 m. rugpjūčio 22 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nuvežtą saugoti į aikštelę, esančią Naujojoje Akmenėje, Dalinkevičiaus g. 3D, perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai;

automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. I 902353, perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai;

J. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Telšių apylinkės teisme.