- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-08
- Bylos Nr.
- e2-1854-1248/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00251-2026-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristupas Vasiliauskas
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- O. S., R. S., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Artūras Taroza
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovams O. S. (O. S.), R. S. (R. S.), Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė J. S. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1.0113 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0.4430 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0.0792 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0.5012 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas), yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Pagrindiniai ieškinio motyvai:
1.1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką su atsakovu O. S. (toliau – ir sutuoktinis, atsakovas), su kuriuo susilaukė dviejų vaikų: sūnaus R. S. ir dukters Ž. M. (mirusi).
1.2. Sutuoktinis gimė Kazachstane, (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo ieškovė kartu su sutuoktiniu gyveno tuometinėje Azerbaidžano TSR. Apie (duomenys neskelbtini) m. K. K. prasidėjo armėnų ir azerbaidžaniečių konfliktas, peraugęs į armėnų žudynes, o apie (duomenys neskelbtini) m. konfliktas Karabache peraugo į karą. Karas oficialiai nėra baigtas, ESBO sudaryta vadinamoji Minsko grupė K. K. konfliktui spręsti, priimtos (duomenys neskelbtini) m. J. T. Organizacija rezoliucijos, o (duomenys neskelbtini) m. tarp šalių įtvirtintos neoficialios paliaubos.
1.3. Aštrėjant K. K. konfliktui, (duomenys neskelbtini) m. ieškovė kartu su abiem vaikais sugrįžo gyventi į Lietuvą, o sutuoktinis pasiliko kariauti K. K. kare. Nuo to laiko ieškovė viena gyveno su vaikais ir pati visiškai išlaikė šeimą, o apie sutuoktinį jokių žinių negaudavo. Tam, kad išlaikytų šeimą, ji dirbo per du darbus: Šilutės visuomeninio maitinimo valgykloje (duomenys neskelbtini) ir Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) paukštininkystės valstybinio ūkio valgykloje, kurioje ėjo vedėjos pareigas.
1.4. Tik po to, kai ieškovė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sandoriais įsigijo Turtą, t. y. (duomenys neskelbtini) metais, netikėtai į Lietuvą atvyko jos sutuoktinis, kuris pasiprašė leisti jam pagyventi ieškovės išsipirktame bute. Ieškovė leido jam apsistoti savo bute, tačiau dėl buvusio sutuoktinių ilgo išsiskyrimo tarp jų šeimos ryšiai neatsikūrė. O. S. dėl kare patirto trauminio išgyvenimo buvo visiškai pasikeitęs, labai irzlus, konfliktiškas, nuolat girtavo ir po kelias dienas valkataudavo, o grįžęs keldavo barnius ir baugindavo vaikus. Jis į ieškovės namus atvyko be jokių santaupų ir niekur nedirbo, todėl jai teko sutuoktinį išlaikyti. Buvo akivaizdu, kad bendras gyvenimas neįmanomas, todėl ieškovė (duomenys neskelbtini) pateikė Šilutės rajono apylinkės teismui ieškinį dėl jų santuokos nutraukimo. Ji apie tai pasakė O. S., kuris nedelsiant apleido jos namus ir išvyko iš Lietuvos, tikėtina, atgal į Azerbaidžaną, nuo to laiko apie jį jokių duomenų neturima. Šilutės rajono apylinkės teismas 1997 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-680/1997 šalių santuoką nutraukė ir priteisė ieškovei iš atsakovo išlaikymą tuometiniams nepilnamečiams vaikams R. ir Ž. Buvęs sutuoktinis prie vaikų išlaikymo niekada neprisidėjo, todėl ji pateikė vykdomąjį raštą antstolei dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo. Antstolei taip ir nepavyko nustatyti atsakovo buvimo vietos, todėl ieškovė buvo priversta teikti (duomenys neskelbtini) prašymą dėl vykdomojo dokumento atsiėmimo, todėl vykdomoji byla buvo užbaigta.
1.5. Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) paukštininkystės valstybinis ūkis iš valstybinio ir visuomeninio butų fondo skyrė ieškovei, auginusiai du vaikus, butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kartu su sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini) Ieškovė pateikė prašymą šio turto privatizavimui ir ėmėsi aktyviai ruošti reikiamus dokumentus.
1.6. Gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo (duomenys neskelbtini) akte Nr. 12 buvo nurodyta, kad buto su pagalbiniais statiniais pirkėja yra tik J. S., o už perkamą turtą mokama tokia tvarka: 1 497 rublius pradinis įnašas sumokamas grynaisiais pinigais, o 6 739 rublių suma - investiciniais čekiais. Valstybės vienkartinės išmokos (investiciniai čekiai) buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių, todėl jos laikytinos asmenine nuosavybe.
1.7. Lietuvos žemės ūkio banko Šilutės skyriaus (duomenys neskelbtini) Mokėjimo kvite Serija SŠ Nr. 922201 nurodyta, kad J. S. už perkamą butą (duomenys neskelbtini) paukštininkystės valstybiniam ūkiui sumokėjo grynaisiais pinigais 1 497 rublių sumą, o (duomenys neskelbtini) Pranešime apie nurašymą nuo nebalansinės sąskaitos nurodyta, kad iš J. S. sąskaitos Nr. I-679 buvo nurašyta (duomenys neskelbtini) paukštininkystės valstybiniam ūkiui 6 739 rubliai (važtaraščio Nr. 1406005). J. S. tuometiniame Lietuvos taupomajame banke turimo indėlio taupomojoje knygelėje Nr. I-679 matyti įrašai, kad Ieškovė turėjo pakankamą piniginį indėlį ir nuo jo buvo nurašyti 6 739 rubliai už išsiperkamą butą.
1.8. Šiuo atveju ieškovė ginčo butą su pagalbiniais statiniais įsigijo, kuomet sutuoktinis jau pakankamai ilgą laiko tarpą su ja negyveno ir nebevedė bendro ūkio. Butą su pagalbiniais statiniais ieškovė išsipirko pasirašydama (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 (notaro registro Nr. 1-4173). (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties pasirašyme pirkėjo pusėje dalyvavo vien tik ieškovė. Išsipirkto buto techninės apskaitos byloje Nr. 362K, registro Nr. 50/155906 ji vienintelė nurodyta kaip šio turto savininkė. Nekilnojamojo turto registre nuosavybė į butą su pagalbiniais statiniais buvo įregistruota tik J. S. vardu, nenurodant, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė.
1.9. Ieškovė neturėjo valios ir ketinimų butą su pagalbiniais statiniais įgyti kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu, kuris tuo laiku nebuvo Lietuvoje, gyveno skyrium, nepalaikė jokių ryšių su šeima ir ja visiškai nesurūpino, jis jokia forma nedalyvavo šio turto įsigijime ir jam apie tokį sandorį nebuvo žinoma. Visą laiką butu su pagalbiniais statiniais naudojosi tik ieškovė kartu su vaikais, o sutuoktinis buvo tik trumpam apsistojęs ir ieškovei nusprendus sutvarkyti jų ištuokos dokumentus, išvyko iš Lietuvos ir jo buvimo vieta iki šiol nežinoma. J. S., kaip vienintelė savininkė, visą laiką rūpinasi šio turto priežiūra ir atnaujinimu, moka su šiuo turtu susijusius išlaikymo mokesčius, pasirašė sutartis su paslaugų teikėjais. Nėra ir negali būti duomenų, kad O. S. būtų prisidėjęs prie buto su pagalbiniais statiniais įsigijimo ir išlaikymo.
1.10. Ieškovė butą su pagalbiniais statiniais įgijo asmeninėmis lėšomis, negyvenant ir nevedant bendro ūkio su sutuoktiniu, savo ir vaikų asmeniniams poreikiams tenkinti. Butu su pagalbiniais statiniais nuo pat įsigijimo nuolat, nepertraukiamai naudojosi, jį valdė, prižiūrėjo ir išlaikė vien tik Ieškovė. Jokių ginčų ar pretenzijų dėl šio turto nuosavybės formos niekada nebuvo pareikšta.
1.11. Ieškovei, kaip žemės ūkio įmonės darbuotojai, buvo skirta asmeninio ūkio žemė, kurią buvo leista jai išsipirkti iš valstybės, todėl ieškovė (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. P88/96-0866 asmeninėmis lėšomis išsipirko: 1,0113 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,4430 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,0792 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,5012 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – Žemės sklypai). Lietuvos žemės ūkio banko Šilutės skyriaus 1995 m. kovo 3 d. Pavedime nurašyti iš nebalansinės sąskaitos nurodyta, kad iš J. S. sąskaitos Nr. I-679 buvo nurašyta Šilutės žemėtvarkos tarnybai 79,08 Lt už išperkamą žemę. J. S. taupomojoje knygelėje Nr. I-679 matyti, kad ieškovė turėjo pakankamą piniginį indėlį, nuo kurio (duomenys neskelbtini) buvo nurašyta 79,08 Lt už išperkamą žemę. Taigi, už išperkamus Žemės sklypus sumokėjo ieškovė asmeninėmis lėšomis, o sutuoktinis šio turto įsigijime nedalyvavo ir jam apie tokį sandorį nei nebuvo žinoma. Ieškovė Žemės sklypus įsigijo, kuomet su sutuoktiniu jau pakankamai ilgą laiko tarpą negyveno ir nebevedė bendro ūkio. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje pirkėjo pusėje dalyvavo vien tik ieškovė, kuriai nuosavybės teisė įregistruota Nekilnojamojo turto registre. J. S. neturėjo valios ir ketinimų Žemės sklypus įgyti kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu, kuris tuo laiku nebuvo Lietuvoje, gyveno skyrium, nepalaikė jokių ryšių su šeima ir ja visiškai nesurūpino.
1.12. Ieškovė išsipirko Žemės sklypus tuo tikslu, kad pramaitintų save ir vaikus, nes ji laikė galvijus bei augino pasėlius. Nuo pat įsigijimo ieškovė vienintelė naudojasi Žemės sklypais, kuriuose ji augina pasėlius, teikia paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti, kasmet susimoka Valstybinės mokesčių inspekcijos apskaičiuotus žemės mokesčius. O. S., kuris buvo atvykęs į Lietuvą jau po Žemės sklypų išsipirkimo, šio turto įsigijime nedalyvavo, juo niekada nesinaudojo ir neišlaikė.
1.13. Ieškovė Žemės sklypus taip pat įgijo asmeninėmis lėšomis, negyvenant ir nevedant bendro ūkio su O. S., savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Žemės sklypais nuo pat įsigijimo nuolat, nepertraukiamai naudojosi, jį valdė, prižiūrėjo ir išlaikė vien tik ieškovė, kuriai jokių ginčų ar pretenzijų dėl šio turto nuosavybės formos nei O. S., nei kiti asmenys nepareiškė.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad šiuo metu byloje esantys rašytiniai įrodymai iš esmės patvirtina, kad ieškinyje nurodytą butą ir jam priskirtus nekilnojamojo turto objektus, ieškovė įgijo santuokos metu su O. S., už savo lėšas pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1-4173, kurie po minėtos sutarties sudarymo buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Nr. 50/155906 jos vardu. Turto banko nuomone, dėl ieškovės ieškinyje nurodytų žemės sklypų įsigijimo ir valdymo savo argumentus šioje byloje galėtų išdėstyti Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kadangi ši institucija gali turėti papildomų duomenų apie jų įsigijimą. Tuo atveju, jeigu teismas visapusiškai išnagrinėjęs visus rašytinius įrodymus įsitikins, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir gali būti patenkintas, VĮ Turto bankas tam neprieštaraus. Prašo ieškinio reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra ir VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
3. Atsakovas R. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškinio reikalavimais sutiko, nurodė, kad motina (ieškovė) ginčo butą su pagalbiniais statiniais ir žemės sklypus įsigijo asmeninėmis lėšomis negyvenant ir nevedant bendro ūkio su sutuoktiniu O. S.. O. S. šio nekilnojamojo turto įsigijime nedalyvavo ir juo niekada nesinaudojo.
4. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovas atsiliepime nurodė, kad nuo Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. P88/96-0866 sudarymo yra praėję beveik 30 metų. Teismui kartu su ieškiniu pateikti įvairūs dokumentai, iš kurių galima spręsti apie turto įsigijimą ir valdymą. Nacionalinė žemės tarnyba prašo teismo vertinti ieškinyje nurodytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl prezumpcijos, kad turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių paneigimo, vadovaujantis pateiktai įrodymais, galiojančiais teisės aktais ir suformuota teismų praktika.
Žemesnės instancijos teismas
5. Procesiniai dokumentai, siųsti atsakovui O. S. buvo įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
6. Teismo posėdžio metu ieškovė J. S. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad tik prieš metus laiko, siekiant įsigyti prie buto esančią žemę, sužinojo, kad Turtas priklauso ne tik pareiškėjai, bet ir sutuoktiniui. Apie (duomenys neskelbtini) m. pareiškėją su vaikais evakavo iš Azerbaidžano dėl karo. Butą įsigijo viena su vaikais, vyras neprisidėjo prie buto pirkimo. Kai pirko butą ir po to žemę sutuoktinis tuo metu kariavo. Grįžus į Lietuvą sužinojo, kad reikia darbuotojų valgykloje, pradėjo dirbti, paskui suteikė butą. Butas buvo suteiktas apie (duomenys neskelbtini) m., tiksliai negali pasakyti datos. Už darbą gavo investicinius čekius ir už juo įsigijo butą. iki 1994 m. Po (duomenys neskelbtini) m. santykiai su atsakovu buvo blogi, kur jis tuo metu buvo nežino. O. S. buvo atvykęs gal (duomenys neskelbtini) m. vasarą. Kai jis grįžo į Lietuvą kartu gyventi nebandė. Atsakovas prie bendro gyvenimo neprisidėjo, vaikams alimentų nemokėjo. O. S. išvyko po incidento, kai ieškovė pasakė jam dėl skyrybų. O. S. buvo Lietuvoje, bet kur jis gyveno negali pasakyti, nes dažnai dingdavo. Butą įsigijo už investicinius čekius, taip pat mano, kad reikėjo kažkiek sumokėti ir pinigų, bet kiek nežino. Atsakovas niekuo neprisidėjo prie Turto pirkimo ir jo išlaikymo. Jis žinojo, kad tai ieškovės butas. Turto įsigijime sutuoktinis nedalyvavo, jis neprisidėjo prie turto įsigijimo. Sutuoktinis nežinojo, kad ji įsigijo Turtą.
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Pagarsino ieškinio argumentus. Papildomai pažymėjo, kad Turtas buvo įgytas, kai ieškovė gyveno skyriumi nuo sutuoktinio O. S., sutuoktinis nedalyvavo Turto įsigijimo procese. Byloje pateikti įrodymai, kad Turtas įgytas ieškovės lėšomis ir ji pati tvarkė visus dokumentus įsigyjant Turtą. Byloje pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad Turtas buvo įgytas ieškovės asmeninės nuosavybės teise. Ieškovės atstovas taip pat nurodė, jog ieškinyje yra įsivėlusi rašymo klaida ir ginčo buto unikalus Nr. turėtų būti (duomenys neskelbtini).
8. Atsakovai Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, O. S., R. S. ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovas apie 2026 m. kovo 31 d. teismo posėdį buvo informuoti tinkamai įstatymų nustatyta tvarka, tačiau nei atsakovai, nei trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti teismo posėdį negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė su atsakovu O. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, įrašo Nr. 328.
10. Remiantis pateiktu Taupomojo banko pavedimo Nr. 724/011 kopija, (duomenys neskelbtini) pavedimu iš J. S. nebalansinės sąskaitos Nr. I-679 buvo nurašyta Šilutės žemėtvarkos tarnybai 79,08 Lt už išperkamą žemę.
11. Pateikta ieškovės Lietuvos taupomojo banko taupomoji knygelė, sąskaitos Nr. I-679 ir joje nurodytos atžymos patvirtina atliktus nuskaitymus nuo ieškovės sąskaitos.
12. Remiantis Gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo (duomenys neskelbtini) aktu Nr. 12, ieškovė vienasmeniškai pirko butą su pagalbiniais statiniais, esantį Šilutės rajono Saugų apyl. (duomenys neskelbtini) name. Akte nurodyta, jog už perkamą turtą mokama tokia tvarka: 1 497 rublius pradinis įnašas sumokamas grynaisiais pinigais, o 6 739 rublių suma – investiciniais čekiais. Remiantis pateiktu Taupomojo banko pavedimo Nr. 7261/011 kopija, (duomenys neskelbtini) pavedimu iš J. S. nebalansinės sąskaitos Nr. I-679 buvo nurašyti 6 739 rubliai už privatizuojamą butą. Grynųjų pinigų kvitas patvirtina, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) grynaisiais pinigais sumokėjo 1 497 rublius.
13. Ieškovės ieškininis pareiškimas Šilutės rajono apylinkės teismui patvirtina, kad ieškovė dar (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą dėl santuokos su atsakovu O. S. nutraukimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikas priteisimo. Ieškininiam pareiškime ieškovė nurodė, kad su atsakovu intymaus gyvenimo nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini) m. rudens. Šilutės rajono apylinkės teismo 1997 m. birželio 30 d. sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta. Sprendimu nebuvo spręstas klausimas dėl santuokinio turto padalijimo.
14. Pateikti VĮ Registrų centro išrašai patvirtina, kad visas šio sprendimo 1 punkte nurodytas Turtas registruotas asmenine ieškovės nuosavybe.
15. Ieškovė vienasmeniškai su UAB „Vienituras“ 2006 m. spalio 19 d. sudarė sutartį dėl nerūšiuotų buitinių atliekų išvežimo, konteinerių stovėjimo vieta nurodyta „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė vienasmeniškai (duomenys neskelbtini) teikė Paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2006 m. gauti. Pateikta suvestinė, mokesčių priėmimo kvitas ir mokesčių sumokėjimo kvitas patvirtina, jog ieškovė mokėjo žemės mokesčius.
16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr.VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal Santuokos ir šeimos kodeksą (toliau – SŠK), tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) yra (buvo) nustatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Be to, jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2002; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020; kt.).
17. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl Turto (įgyto santuokos metu iki 2000 m. CK įsigaliojimo) teisinio režimo turi būti taikomos 2000 m. CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.
18. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
19. Remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant įstatyme nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, aplinkybė, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, yra preziumuojama (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Visų pirma, ji reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, kadangi ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių turto pripažinimo jų bendrąja jungtine nuosavybe prezumpcija yra nuginčijama, tačiau ją galima ginčyti tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021, 21 punktas).
21. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Įstatyme nėra nustatyta prezumpcijos, jog tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, kad konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o tuo atveju, kai yra leidžiama įstatyme – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2019, 19 ir 20 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021, 29 punktas). Taigi, išvada, ar konkretus turtas laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ar vieno iš jų asmenine nuosavybe, turi būti paremta išsamiu visų byloje pateiktų įrodymų įvertinimu; kitaip nei išvada dėl santuokoje įgyto turto bendrumo, išvada, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise, negali būti preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-421/2023; 2026 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-378/2026).
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad...
24. Nagrinėjamu atveju rašytiniai įrodymai ir ieškovės duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina faktą, kad ginčo butas iš pradžių buvo suteiktas ieškovei kartu su vaikais gyventi jai grįžus į Lietuvą, vėliau sandorius tiek dėl buto, tiek dėl žemės įsigijimo sandorius sudarė ir pinigus/investicinius čekius pardavėjui sumokėjo ieškovė vienasmeniškai. Duomenų byloje, kad atsakovas O. S. būtų dalyvavęs šių sandorių sudaryme nėra, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas išvis būtų žinojęs apie tokių sandorių sudarymą ir dėl jų išreiškęs savo valią. Nors atsakovas O. S. buvo atvykęs į Lietuvą laikotarpyje tarp (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m., tačiau ieškovės paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog šalys santuokinio gyvenimo po (duomenys neskelbtini) m. ieškovės grįžimo į Lietuvą iš esmės neatkūrė. Nuo pat Turto įsigijimo juo rūpinosi ir Turtą išlaikė išimtinai tik ieškovė, kuri bute negyveno su O. S. ir nevedė bendro ūkio. Bute gyveno tik ieškovė su vaikais.
25. Taigi nustatyti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė jai įsigyjant Turtą faktiškai nebegyveno su O. S.. Sutuoktinis dėl Turto niekuomet nereiškė pretenzijų. Jokių duomenų, kad O. S. būtų prisidėjęs Turto pirkimo ar jo išlaikymo, nėra
26. Teismas, įvertinęs suriktus byloje rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma paneigia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovės vardu registruotas Turtas buvo įgytas už asmenines ieškovės lėšas ir Turto įgijimo metu ieškovė buvo aiškiai išreiškusi valią įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn, todėl ieškovės ieškinys yra tenkintinas ir pripažintina, kad Turtas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės J. S. ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad nekilnojamas turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1.0113 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0.4430 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0.0792 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0.5012 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą per tris dienas išsiųsti VĮ Registrų centrui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.