Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, Konstantinas Gurinas, susipažinęs su pareiškėjos A. I. pareiškimu dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-2506-221/2017 nagrinėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis reglamentuoja, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja A. I. prašo nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus teigdama, jog pastarieji pažeidinėja jos ir jos sūnaus konstitucines teises, tačiau nenurodo konkrečių teisėjų veiksmų. Pažymėtina, jog tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti deklaratyvius teiginius dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjanti teisėja ir/ar visi Kauno apygardos teismo teisėjai elgiasi šališkai pareiškėjos atžvilgiu, netinkamai atlieka veiksmus kurie objektyviam stebėtojui leistų manyti, jog byla negalės būti nešališkai išnagrinėta. Pareiškėja nenurodė aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjos šališkumo ir sudarančių pagrindą nušalinti teisėją ar juo labiau visą Kauno apygardos teismą nuo nagrinėjamos bylos.

Įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Šiuo atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančios teisėjos ir visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. e2S-2506-221/2017 gali būti išnagrinėta Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Pareiškėjai ne kartą išaiškinta, kad teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).

Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos A. I. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-2506-221/2017 nagrinėjimo netenkinti.