- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-11
- Bylos Nr.
- 1-153-851/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aiva Survilienė
- Kaltinamasis
- Z. S.
- Advokatai
- Andžejus Seliava
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Z. S., gimęs 1979-01-30 Lenkijoje, a.k. (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis Lenkijoje, (duomenys neskelbtini) Lukuv, profesinio išsilavinimo, dirbantis, teistas 2010-01-06 Vilniaus apygardos teismo baudžiamuomu įsakymu pagal LR BK 199 str. 1 d., 199 ² str. 1 d. 140 MGL dydžio bauda, baudą sumokėjęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015-10-24 apie 23 val. vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vilkiku „Renault", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paslėpęs minėtoje puspriekabėje legaliai gabenamame krovinyje, t. y. maišuose su saulėgrąžų lukštų granulėmis, ir tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Šalčininkų kelio postą, esantį Pamūrinės k., Gerviškių sen., Šalčininkų r., gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 182 000 pakelių cigarečių „Fest“ ir 6 000 pakelių cigarečių „Fest7“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomuosius sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir buvo 445 479 eurų.
Šiais savo veiksmais Z. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 199 str. 1 d.
Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad pažeisdamas nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 p. reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2015-10-24 apie 23 val. pasikėsino laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto, esančio Pamūrinės k., Gerviškių sen., Šalčininkų r., iki nenustatytos vietos, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vilkiku „Renault", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, kontrabandos būdu įvežtas bei puspriekabėje legaliai gabenamame krovinyje, t. y. maišuose su saulėgrąžų lukštų granulėmis, paslėptas akcizais apmokestinamas prekes 182 000 pakelių cigarečių „Fest“ ir 6 000 pakelių cigarečių „Fest7“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomuosius sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir buvo 445 479 eurų, tačiau savo nusikalstamos veikos nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų buvo sulaikytas dar neišvažiavęs iš minimo posto.
Šiais savo veiksmais Z. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 199² str. 1 d.
Teismo nustatytos aplinkybės
Apklaustas teisme kaltinamasis Z. S. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Nurodė, kad aptariamu laiku važiavo su legaliu kroviniu į Maskvą. 2015 m. spalio 17 d. išvažiavo į Maskvą, kur iškrovė krovinį, o grįždamas atgal turėjo vežti saulėgrąžų lukštų briketus. Tokį krovinį vežė jau ne vieną kartą. Saulėgrąžų lukštų briketai buvo supakuoti dideliuose maišuose. Jų pasikrauti krovininiu automobiliu 2015 m. spalio 21 d. atvažiavo į pakrovimo vietą Verchniaja Chava, Rusijoje. Jis atvairavo automobilį į pakrovimo vietą, buvo vienintelis vairuotojas tame automobilyje. Pakrovimo vietoje jau laukė keli automobiliai. Per dieną buvo pakraunamas ne vienas automobilis. Atvažiavus buvo žmogus, kuris išrašinėjo CMR važtaraščius. Šį kartą žmogus išrašė važtaraščius ir liepė laukti, nurodė, kad krovinį pakrauys arba tą pačią dieną, arba kitą dieną. Jo automobilį paliko pakrauti kitai dienai. Kitą dieną jis nuėjo į automobilį, stovėjusį šalia angaras, kuriame gamino briketus. Kai reikėjo pakrauti, automobiliu privažiavo prie durų. Specialiu pakrovėju didelius maišus, kurių viernas sveria apie toną, su saulėgrąžų briketais pakrovė į jo vairuojamą automobilį. Krovimą vykdė du darbuotojai, o jis tik padėjo, kad maišai neapvirstų, reguliavo, kur juos statyti, atsižveldamas į automobilio priekabo ašis. Jis sutvirtino maišus tarpusavyje diržais, kad važiuojant neapvirstų. Jis nematė, kaip briketai buvo pilami į maišus, nes tai vyko kitame angare. Jis dalyvavo tik tada, kai krautuvu maišus su briketais krovė į automobilį. Buvo pakrauti 22 maišai. Maišai nebuvo užrišti. Jis stovėjo puspriekabėje ir iš viršaus matė, kad tai buvo briketai. Jis nebuvo nuvykęs į gamyklą, kurioje gamina saulėgrąžų lukštų briketus. Produkciją gamino naktį, o jau pagamintą produkciją pakrovė į kitus automobilius. Produkcija, kuri buvo pakrauta į jo automobilį, buvo pagaminta naktį. Jis tuo metu ilsėjosi automobilyje, laukė. Prieš pakraunant maišus į automobilį, juos pasvėrė, užfiksavo svorį. Maišai vizualiai savo dydžiu atrodė tokie patys ir niekuo nesiskyrė. Spalio 22 d. apie vidurdienį automobilį pakrovė, jis uždengė tentą. Tada su kroviniu ir važtaraščiais nuvažiavo į Brianską, tai buvo naktį iš spalio 22 d. į 23 d. Atidavė muitinėje važtaraščius. Iš Briansko išvažiavo į Beniakoni prie valstybinės sienos. Prie sienos į aikštelę atvažiavo 24 d. paryčiui. Ten turėjo pailsėti, kaip priklauso vairuotojui, 9 valandas. Vėliau atsistojo į eilę ir laukė, įvažiavo į pasienį. Baltarusijos muitininkas jį patikrino ir leido važiuoti. Patikrinimas vyko pagal procedūras taip, kaip ir priklauso. Tada tikrino Lietuvos muitininkas, kuris nukreipė automobilį į rentgeną. Patikrinimo rentgenu metu pamatė, kad kažkas dar yra tuose maišuose. Briketų gavėjas buvo D. T., nes pastarasis buvo užsakovas šių briketų. Jis buvo tik vairuotojas. Jis nežinojo, kad jo vežamame krovinyje buvo paslėptos cigaretės. Apklaustas teisme liudytojas Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliosios grupės vyresnysis inspektorius D. L. nurodė, kad įvykio dieną dirbo Šalčininkų kelio poste. Buvo atsiųstas muitiniam patikrinimui vilkikas, kurį vairavo Z. S.. Peršvietus puspriekabę rentgenu tarp krovinio buvo pastebėti nedeklaruoti daiktai. Nuvarius automobilį į tikrinimo angarą ir nuodugniau patikrinus buvo aptiktos cigaretės „Fest“. Krovinys buvo dideli maišai, o juose - saulėgrąžų granulės. Dideliuose maišuose cigaretės buvo apkrautos granulėmis. Galiniuose maišuose, atidarius puspriekabę, cigarečių nebuvo, o buvo sekančiuose maišuose iki pat priekio. Vienam žmogui maišo pakelti ar įkrauti į puspriekabę neįmanoma. Patikrinimo metu kaltinamasis buvo ramus, tylėjo, nieko nesakė. Krovinio patikrinimo metu maišų neiškėlė iš puspriekabės. Jis užlipo ant tų maišų, jie nebuvo užrišti. Cigaretės buvo rastos atkasus 30 centimetrų briketų nuo viršaus. Vizualiai neatkasus cigarečių nesimatė. Jeigu nebūtų atliktas patikrinimas rentgenu, atidarius puspriekabės duris negalėtų pasakyti, kad paslėptas papildomas krovinys. Vizualiai to nesimatė. Iš Rusijos dažnai vežami briketai, medžio granulės. 2015-10-25 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vilkikas „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei tentinė puspriekabė „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Puspriekabėje sukrautuose baltos spalvos maišuose supakuotos saulėgrąžų išspaudos. Maišuose po išspaudomis yra rudos spalvos kartono dėžės, ant kurių lipdukai su užrašu "Fest", Dėžėse po 50 blokų cigarečių "Fest". Iš maišo ištrauktos 8 dėžės su cigaretėmis "Fest". Tikslaus cigarečių kiekio nustatyti nepavyko nesant techninių galimybių. Cigaretės paliktos puspriekabėje, kuri užantspauduota plomba Nr. JO49021 bei perduota Šalčininkų kelio posto viršininkui (t. 1, b. l. 27-39).2015-10-27 apžiūros metu apžiūrėtas vilkikas „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei puspriekabė „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad atidarius puspriekabės duris, matosi sukrauti dideli baltos spalvos maišai su granulėmis. Prapjovus ir atidarius pirmus keturis maišus, maišų viduje rastos granulės. Prapjovus ir atidarius likusius maišus, viduje taip pat matosi granulės, tačiau po granulėmis yra juodos spalvos polietileno plėvelė, po kuria yra kartoninės dėžės. Atidarius kartonines dėžes, jose rastos cigaretės. Iškrovus visus maišus, juos prapjovus ir išėmus visas dėžes, buvo rastos 364 dėžės su cigaretėmis. Suskaičiavus cigaretes iš viso rasta 3 640 000 vnt. cigarečių „Fest“ ir 120 000 vnt. cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos ženklais - banderolėmis (t. 1, b. l. 52).Specialisto išvadoje Nr. 47 nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo paimtų 182 000 pakelių cigarečių „Fest“ ir 6 000 pakelių cigarečių „Fest7“ muitinė vertė, įskaitant visus privalomus mokesčius, yra 445 479 Eur (t. 1, b. l. 66).Iš važtaraščio Nr. 5272048 matyti, kad krovinio siuntėjas yra įmonė „Britex“, gavėjas – D. T. įmonė, krovinio vežėjas – įmonė „Max-Trans“, automobilis (duomenys neskelbtini). Krovinys – saulėgrąžų lukštų granulės maišuose, kurių bendras svoris 21820 kg. ( t. 1, b.l. 37 )Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. T. parodė, kad nuo 2010 vykdo ekonominę veiklą kaip DTM D. T. atstovas. Įmonė užsiima iš saulėgrąžų lukštų gaminamo granulių tipo ekologinio kuro prekyba. Nuo 2015 metų jis bendradarbiauja su Rusijos įmone "Britex" iš Verhniaja Chava. Laikotarpiu nuo 2015 iki 2016 metų jų įmonė užsakė apie 500 tonų granulių iš minėtos bendrovės internetu. Vežėją užsakė internetinėje transporto biržoje "Trans.eu". Prisimena, kad viena iš vežėjų buvo įmonė "Max Trans", tačiau kas būtent atstovavo minėtai kompanijai, nežino, su vairuotoju tiesiogiai nebendravo. Apie tai, kad jo užsakytas krovinys sulaikytas, kadangi buvo vežamas kartu su kontrabandiniu kroviniu, sužinojo iš Lenkijos Respublikos muitinės pareigūnų. Su cigarečių kontrabanda jis neturi nieko bendro ir nieko apie tai paaiškinti negali (t. 1, b. l. 172-177, 180-184).Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. B. parodė, kad jis dirbo ribotos atsakomybės įmonėje "Britex" nuo 2014 metų iki 2015-12-31 vyriausiuoju mechaniku. Direktoriumi buvo Š. A., kuris mirė 2015 metų rugsėjo mėnesį. Po jo mirties direktoriumi buvo paskirtas L. A., o vyriausioji buhalterė buvo E. J.. Įmonę jie valdė distanciniu metodu ir į įmonę atvažiuodavo tik kartą per mėnesį. Į jo pareigas įėjo įrangos darbo kontrolė. Įmonė vykdė nemetalo atliekų utilizaciją. Konkrečiai toje vietoje, kur jis dirbo, buvo utilizuojami saulėgrąžų lukštai. apie Lenkijos įmonę "DTM D. T." jis girdi pirmą kartą, visų sutarčių pasirašymas buvo vadovų pareiga, todėl daugiau nieko parodyti negali (t. 1, b. l. 130-139).Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. parodė, kad nuo 2015-11-12 iki šiol jis yra ribotos atsakomybės bendrovės "Britex" direktorius. 2015-06-25 tarp minėtos bendrovės ir įmonės "DTM D. T." buvo sudaryta granulių, pagamintų iš saulėgrąžų lukštų, tiekimo sutartis. Šią sutartį pasirašė Š. A.. Prekės buvo apmokėtos pavedimu. 2015-10-21 krovinį pakrauti atvyko transporto priemonė (duomenys neskelbtini). Transporto priemonių vairuotojas Z. S. atidengė puspriekabės tentą, pats asmeniškai dalyvavo sveriant maišus, kuriuose buvo granulės, taip pat davė nurodymus krovėjams, kur reikia krauti prekes. Į transporto priemonę buvo pakrautas 21 maišas, produkcijos svoris, įskaitant tarą, buvo 21820 kg. Krovinį krovė jų įmonės darbuotojai U. U. ir U. Z., taip pat dalyvavo gamybos viršininkas M. B.. Kadangi maišai buvo atidaryti, vairuotojas matė, kas yra maišuose. Po pakrovimo vairuotojas pats asmeniškai užrišo kiekvieną maišą ir uždengė puspriekabę tentu. Tokiu būdu, padėti pašalinius daiktus į krovinį nėra įmanoma. Po pakrovimo vairuotojui buvo išduoti krovinį lydintys dokumentai. Pagal sutarties sąlygas po pakrovimo už krovinį atsako vairuotojas (t. 3, b. l. 65-68, 76-79).Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. E. parodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes. (t. 3, b. l. 72-75, 84-87).
Dėl Z. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų
Pagal BK 199² straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Šis nusikaltimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais, t. y. įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu akcizais apmokestinamųjų prekių. Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamųjų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo ar realizavimo tvarką ir nori taip veikti. Be to, šios nusikalstamos veikos sudėtis – formali, todėl ji laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų (ar vieno jų) padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-398-511/2015; Nr. 2K-266-693/2016 ir kt.).BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais, t. y. kai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenant privalomus pateikti muitinei daugiau kaip 250 MGL dydžio vertės daiktus, nepateikia jų muitinės kontrolei ar kitaip išvengia šios procedūros. Nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam patikrinimui, t.y. nuslepia nuo muitinės kontrolės. Kontrabandos subjektyviam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ir nori taip veikti. Be to, šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo. Motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130/2015 ir kt.). Objektyviai šioje byloje nustatyta, kad 2015-10-24 apie 23 val. Z. S. vyko iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vilkiku „Renault", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų patikros metu minėtoje puspriekabėje legaliai gabenamame krovinyje - maišuose su saulėgrąžų lukštų granulėmis - buvo aptikti paslėpti privalomi pateikti muitinei daiktai – 182 000 pakelių cigarečių „Fest“ ir 6 000 pakelių cigarečių „Fest7“ be Lietuvos Respublikos banderolių. Z. S. kaltinamas išvengdamas muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenęs privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomuosius sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir buvo 445 479 eurų. Taip pat kaltinamas tuo, kad pažeisdamas nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p., 3 p. reikalavimus, pasikėsino laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto aukščiau paminėtas kontrabandos būdu įvežtas akcizais apmokestinamas prekes, tačiau savo nusikalstamos veikos nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų buvo sulaikytas dar neišvažiavęs iš posto. Prokuroras Z. S. kaltę dėl neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis (cigaretėmis) kontrabandos būdu gabenant jas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, grindžia rastomis dėžėmis su cigaretėmis, taip pat teoriniais samprotavimais, kad už krovinį, tame tarpe ir už krovinio turinį, atsako jo vežėjas. Įrodinėjimo procese lemiamą reikšmę paprastai turi ne vienos rūšies įrodymai, o visuma bylos proceso metu gautų įrodymų bei jų tarpusavio ryšys. Be to, BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamus duomenis. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir, ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas aplinkybes.Viso proceso metu kaltinamasis Z. S. teigė nežinojęs, kad jo legaliai gabenamame krovinyje yra paslėptos cigaretės. Paneigti šios kaltinamojo versijos teisme nepavyko. Kaip matyti iš bylos duomenų, krovinio ( saulėgrąžų lukštų granulių ) užsakovas D. T. krovinio vežėją – įmonę MAX TRANS, kurioje vairuotoju dirba kaltinamasis, surado internetinėje biržoje, krovinio vežimo sutartį taip pat sudarė naudodamasis internetu, su krovinį vežusiu vairuotoju Z. S. nesusitiko. Kaip matyti iš kaltinamojo Z. S., liudytojo A. L. parodymų, kaltinamasis supilant krovinį (saulėgrąžų lukštų granules ) gamykloje į maišus nedalyvavo. Dalyvavo tik sveriant maišus bei juos kraunant į vilkiko puspriekabę. Taip pat sukrautus maišus tarpusavyje sutvirtino diržais, kas matyti prie apžiūros protokolo esančiose fotonuotraukose. Tose pačiose fotonuotraukose matyti, kad vizualiai apžiūrint maišus, neįmanoma pamatyti granulėse paslėptų cigatrečių dėžių, ką patvirtino ir apklaustas liudytojas D. L.. Taip pat iš fotonuotraukų matyti, kad maišų viršuje užrišti neįmanoma, kas paneigia prokuroro akcentuojamą aplinkybę, kad kaltinamasis asmeniškai užrišo kiekvieną maišą, todėl turėjo pastebėti, kas yra maišo viduje. Taip pat nustatyta, kad pakrautas krovinys svėrė 21820 kg, taigi vieno maišo svoris yra apie toną. Todėl vienam vairuotojui, darant prielaidą, kad cigarečių dėžes krovinyje paslėpė Z. S. jau išvykęs iš gamyklos, neįmanoma pačiam fiziškai pakelti tokio maišo, išpilti iš jo granules, prikrauti pilną maišą dėžių su cigaretėmis, ir vėl pripilti granules. Be to, tokia situacija butų nelogiška, nes jei krovinio užsakovas nedalyvavo šio nusikaltimo padaryme ( kaltinimas krovinio užsakovui nepareikštas ), tai Z. S., talpindamas cigaretes į maišus, išpylęs praktiškai pusę granulių, užsakovui pristatytų tik pusę užsakyto krovinio (kaip matyti iš dokumentų, granulių svoris pasvėrus apžiūros metu yra 11810 kg ). Be to, atliekant krovinio apžiūrą kiteisminio tyrimo metu nebuvo pasvertas visas gabenamas krovinys ( kartu su cigaretėmis ), todėl neįmanoma nustatyti, ar krovinio svoris, užfiksuotas vilkikui išvykstant iš gamyklos, skiriasi nuo svorio, važiuojant vilkikui per Lietuvos Respublikos sieną. Taigi iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad būtent Z. S. cigaretes paslėpė legaliai vežamame krovinyje ar bent jau apie tai žinojo.Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Patikimų duomenų, kuriais remiantis būtų galima neabejotinai įrodyti subjektyviąją Z. S. inkriminuojamų nusikaltimų sudėtį, o būtent įrodyti, jog kaltinamasis suvokė, jog gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomuosius sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą, bei kėsinasi laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje kontrabandos būdu įvežtas akcizais apmokestinamas prekes, šioje byloje nėra.Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.Kaip jau minėta aukščiau, akivaizdu, kad šioje byloje nepakanka įrodymų konstatuoti subjektyviųjų Z. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje, BK 22 str. 1 d. ir 199² straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo turi būti išteisinamas konstatuojant, kad nusikalstama veika nepadaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-648/2017). Teismas, atsižvelgęs į tai, sprendžia, jog Z. S. išteisintinas, nes nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje, BK 22 str. 1 d. ir 199² straipsnio 1 dalyje.Kadangi Z. S. išteisintinas, jam taikoma kardomoji priemonė – užstatas – naikintina įsiteisėjus nuosprendžiui, ir įmokėtas užstatas- 10000 eurų - grąžintinas užstato davėjui.
Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-305, 307 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Z. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius šios nusikalstamos veikos ( LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. ).
Z. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 199² str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius šios nusikalstamos veikos ( LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. ).
Taikomą kardomąją priemonę – užstatą – panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui, ir įmokėtą užstatą - 10000 eurų - grąžinti užstato davėjui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.