- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-29
- Bylos Nr.
- 2S-1704-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12012-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- I. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. G. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolis I. G. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja prašė panaikinti 2016 m. kovo 30 d. antstolio nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, pateikti 2016 m. kovo 1 d. griovimo faktinius dokumentų įrodymus, t. y. aktą, kokie statiniai tariamai buvo nugriauti, jų aprašus, koks jų užstatymo plotas, aukštis, ilgis, tūris ir t.t. bei 2016 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą – faktūrą 2016/03/01. Nurodė, jog antstolis 2016 m. kovo 22 d. priėmė patvarkymą dėl išlaidų, susidariusių dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo pagal išieškotojo pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą. Minėtos sąskaitos-faktūros antstolis pareiškėjai nepateikė, todėl ji nežino už kokius atliktus griovimus sąskaita yra pateikta, kadangi šiuo atveju nebuvo nugriauti jokie statiniai, nes jų ir nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjai buvo nutrauktas vandens tiekimas, kuris jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui ir ūkiniams pastatams buvo tiekiamas nuo 1940 metų. Minėtoje valdoje nėra inžinierinių technologinių tinklų bei nėra privataus vandentiekio ir nuotakyno, o įvadas tiekėjo įrengtas dar 1940 metais ant sklypo ribos iš gatvės (viešojo kelio), t. y. prie tvoros, be to, viduryje kiemo technologinių pramoninių technologinius procesus užtikrinančių inžinierinių technologinių tinklų, taip pat nėra. Pareiškėjai nepateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys tariamai atliktų griovimo darbų, taip pat, nepateiktos griovimo darbų medžiagos (kokie tai statiniai, koks jų užstatymo plotas, tūris, ilgis, plotis, aukštis) bei už kokius tariamai atliktus ir kokių konkrečiai statinių tariami griovimo darbai buvo atlikti, be to, jai nepateiktas 2016 m. kovo 1 d. savavališkų statinių griovimo aktas, todėl pareiškėja nežino, kokie konkrečiai statiniai buvo nugriauti ir už ką konkrečiai ji turi mokėti. Pareiškėja prašė pagrįsti, kokiu teisiniu pagrindu jai nutrauktas vandens naudojimas nuo gyvenamojo namo į ūkinį pastatą, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi inspekcijos prašymą tenkino iš dalies, kadangi tai nėra statinys.
Antstolis pareiškėjos skundo dalį dėl išieškotojo pateiktų dokumentų ir PVM sąskaitos-faktūros pateikimo tenkino, su kita skundo dalimi nesutiko. Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1652-864/2012 dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi suteikė teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1652-864/2012 buvo priverstinai įvykdytas 2016 m. kovo 2 d., t. y. pašalinti savavališkos statybos padariniai, todėl iš skolininkės išieškotojo naudai turi būti išieškomos išieškotojo patirtos 903,27 Eur neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidos bei vykdymo išlaidų likutis, kuris sudaro 79,95 Eur sumą.
Šalies argumentai
Išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nesutiko su skundu. Nurodė, jog antstolio veiksmai yra teisėti, kadangi pareiškėjai nevykdant teismo sprendimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5375-541/2014 leido Inspekcijai pačiai šalinti savavališkos statybos padarinius pareiškėjos lėšomis, todėl teismo sprendimas 2016 m. kovo 2 d. buvo įvykdytas ir surašytas 2016 m. kovo 7 d. aktas Nr. (23.24) 4D-565, be to, griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbus atliko rangovas UAB „Tvirta“, su kuria Inspekcija yra sudariusi griovimo darbų rangos sutartį, UAB „Tvirta“ už atliktus darbus pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2016/03-01.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėjos I. G. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų atmetė.
Teismas nustatė, jog skolininkei nevykdant teismo sprendimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas išieškotojui išdavė 2013 m. spalio 22 d. vykdomąjį raštą vykdomojoje byloje Nr. 2-1652-864/2012 dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5375-541/2014 leido Inspekcijai pačiai šalinti savavališkos statybos padarinius pareiškėjos lėšomis, todėl teismo sprendimas 2016 m. kovo 2 d. buvo įvykdytas ir surašytas 2016 m. kovo 7 d. aktas Nr. (23.24) 4D-565. Be to, griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbus atliko rangovas UAB „Tvirta“, su kuria Inspekcija yra sudariusi griovimo darbų rangos sutartį (2014 m. gegužės 22 d. Nr. SU-93 (5.21), UAB „Tvirta“ už atliktus darbus pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2016/03-01. Todėl teismas pareiškėjos argumentus atmetė, kaip nepagrįstus bei neįrodytus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, priėmus teismo sprendimą, įpareigojantį skolininką pašalinti neteisėtos statybos padarinius, ginčas dėl teisės yra pabaigiamas, o tokio teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir išankstinio sprendimui vykdyti reikalingų lėšų išieškojimo klausimai sprendžiami toje pačioje byloje, kurioje buvo išspręstas ginčas iš esmės, todėl išieškotojo išlaidos patirtos vykdant tokį teismo sprendimą, yra priskiriamos prie vykdomųjų išlaidų, kurios turi būti atlygintos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurioje buvo atliekami vykdymo veiksmai (LAT 2015 m. spalio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-494-701/2015). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas, kadangi iš bylų medžiagų matyti, jog antstolis, vykdydamas 2013 m. spalio 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1652-864/2012, pagrįstai nurodė, kad išieškotojo patirtos 903,27 Eur neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidos pagal išieškotojo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą turi būti išieškomos iš skolininkės išieškotojo naudai. Antstolis ėmėsi visų leistinų ir privalomų priemonių, numatytų CPK nuostatose ir jokių CPK nuostatų nepažeidė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja I. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodo, jog teismas tik paviršutiniškai apžvelgė vykdomojoje ir civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, tačiau neanalizavo jų turinio. UAB „Tvirta“ 2016 m. kovo 7 d. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad atlikti vandentiekio ir nuotekyno griovimo darbai nuo gyvenamojo namo iki ūkinio pastato. Tačiau nėra nurodyta nei kokie konkrečiai darbai atlikti, nei tų darbų kiekis, nei įkainiai. Pareiškėja nėra pastačiusi ar įrengusi jokių statinių, kuriuos galima būtų vadinti vandentiekio ar nuotekyno inžineriniais tinklais. Poros mažo skersmens vamzdelių iškasimas, kai atstumas nuo namo iki ūkinio pastato yra tik apie 7 metrus, tikrai nereikalauja tokių sąnaudų, kokios yra nurodytos sąskaitoje-faktūroje. Inspekcijos ir UAB „Tvirta“ 2014 m. gegužės 22 d. sudarytos rangos sutarties neatskiriama dalimi nurodyta griovimo darbų lokalinė sąmata, o rangos sutarties 4 straipsnyje aprašyta darbų perdavimo ir priėmimo tvarka, kurioje nurodyta, kad atlikus darbus užsakovas ir rangovas pasirašo perdavimo-priėmimo aktą. Teismas iš viso netyrė šių dokumentų turinio, todėl teismo padaryta išvada, kad antstolio reikalavimas išieškotojo naudai sumokėti 903,27 Eur sumą yra teisėtas, nėra pagrįsta visapusišku ir objektyviu visų aplinkybių bei įrodymų ištyrimu. Teismas netyrė skunde nurodytų aplinkybių, kad dėl neteisėtų antstolio veiksmų pareiškėjai buvo nutrauktas vandens tiekimas į ūkinį pastatą, nors 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-5375-541/2014 netenkino antstolio prašymo dėl vandentiekio ir nuotekyno nuo gyvenamojo namo iki ūkinio pastato naudojimo nutraukimo. Prie 2016 m. kovo 7 d. statinio nugriovimo akto pridėta darbų organizavimo schema neatitinka realybės, nes griovimo darbai buvo atlikti kitoje vietoje. Tai laikytina antstolio įgaliojimų viršijimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis I. G. nesutinka su skundu ir prašo palikti pirmos instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1652-864/2012 buvo priverstinai įvykdytas 2016 m. kovo 2 d. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-609-275/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-494-701/2015 iš skolininkės turi būti išieškomos 903,27 Eur išlaidos, susidariusios dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo pagal išieškotojo pateiktą sąskaitą-faktūrą. Taip pat neišieškotas 79,95 Eur vykdymo išlaidų likutis antstoliui. Kasacinis teismas minėta nutartimi formuoja praktiką, kad priėmus teismo sprendimą, įpareigojantį skolininką pašalinti neteisėtos statybos padarinius, ginčas dėl teisės yra pabaigiamas, tokio teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir išankstinio sprendimui vykdyti reikalingų lėšų išieškojimo klausimai sprendžiami toje pačioje byloje, kurioje išspręstas ginčas iš esmės, o išieškotojo išlaidos, patirtos vykdant tokį teismo sprendimą, laikytinos vykdymo išlaidomis, atlygintinomis toje pačioje vykdomojoje byloje, kurioje buvo atliekami vykdymo veiksmai.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nesutinka su skundu, prašo palikti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog teismas netyrė dokumentų turinio, neatsižvelgė į tai, jog atlikti griovimo darbai nereikalauja tokių sąnaudų, kokios yra numatytos sąskaitoje-faktūroje. Teismas šių aplinkybių ir neturėjo vertinti, nes skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėja nenurodė šių argumentų. Pagal CPK 306 straipsnį draudžiama apeliaciniame skunde remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmos instancijos teisme. Pareiškėjos argumentai, jog ji nėra pastačius ar įrengusi jokių statinių yra paneigti įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu bei su teismų sprendimų, įpareigojančių atlikti atsakovą tam tikrus veiksmus, vykdymu, tinkamai aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1652-864/2012 dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Pareiškėjai nevykdant teismo sprendimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5375-541/2014 leido Inspekcijai pačiai šalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. panaikinti vandentiekį ir nuotakyną nuo pareiškėjos gyvenamojo namo iki ūkinio pastato ir sutvarkyti teritoriją, bei savavališkos statybos padarinių šalinimui ir teritorijos sutvarkymui reikiamas išlaidas išieškoti iš pareiškėjos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1652-864/2012, buvo priverstinai įvykdytas 2016 m. kovo 2 d. Antstolis 2016 m. kovo 22 d. priėmė patvarkymą dėl išlaidų išieškojimo, kuriuo nutarė išieškoti 903,27 Eur išlaidas, susijusias su neteisėtos statybos padarinių šalinimu, pagal išieškotojos pateiktą sąskaitą-faktūrą Nr. 2016/03-01. Griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbus atliko rangovas UAB „Tvirta“, su kuria Inspekcija 2014 m. gegužės 22 d. buvo sudariusi griovimo darbų rangos sutartį. UAB „Tvirta“ už atliktus darbus pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2016/03-01, kurioje nurodyta, kad atliktų darbų kaina yra 903,27 Eur.
Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, teismo sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 23 d. sprendimu atsakovė buvo įpareigota savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra nutraukti vandentiekio ir nuotakyno nuo gyvenamojo namo iki atsakovei priklausančio ūkinio pastato naudojimą, panaikinti vandentiekį ir nuotakyną, sutvarkant teritoriją. Atsakovei nevykdant minėto įpareigojimo, teismas sprendimu įgaliojo ieškovę pašalinti minėtus savavališkos statybos padarinius, teisės aktų nustatyta tvarka išlaidas išreikalaujant iš atsakovės. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuota, jog pareiškėjai priklausančiame žemės sklype yra neteisėtai įrengtas vandentiekis ir nuotakynas, kuris turi būti nugriautas. Todėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėja nėra pastačiusi ar įrengusi jokių statinių, kuriuos galima būtų vadinti vandentiekio ar nuotakyno inžineriniais tinklais, yra nepagrįstas. Be to, pati pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog poros mažo skersmens vamzdelių iškasimas nereikalauja tokių sąnaudų, kokios nurodytos PVM sąskaitoje-faktūroje. Taigi, kartu pareiškėja pati pripažįsta, kad vandentiekis ir nuotakynas jos sklype vis tik buvo įrengtas.
Pareiškėja netinkamai aiškina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5375-541/2014, kuria išieškotojai buvo leista pašalinti savavališkos statybos padarinius – panaikinti vandentiekį ir nuotakyną nuo gyvenamojo namo iki ūkinio pastato bei sutvarkyti teritoriją, savavališkos statybos padarinių šalinimui bei teritorijos sutvarkymui reikiamas išlaidas išieškant iš skolininkės. Teismas minėtoje nutartyje išieškotojui leido atlikti tik statybos griovimo darbus, tuo tarpu nutraukti vandentiekio ir nuotakyno naudojimą pagal 2011 m. sausio 23 d. teismo sprendimą pareiškėja buvo įpareigota pati, tačiau šios pareigos neįvykdė per teismo nustatytą 3 mėnesių terminą. Tai, kad 2014 m. gruodžio 18 d. teismo nutartimi išieškotoja nebuvo įpareigota nutraukti vandentiekio ir nuotakyno naudojimo, nereiškia, kad pareiškėjai yra suteikta teisė nepaisyti įsiteisėjusio teismo sprendimo nustatyto įpareigojimo ir toliau naudotis vandentiekiu ir nuotakynu. Pažymėtina, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinus vandentiekį ir nuotakyną nuo gyvenamojo namo iki ūkinio pastato, vandens tiekimas į ūkinį pastatą savaime nutrūksta iš karto, nes yra išardomi vamzdžiai, kuriais teka vanduo. Taigi, tai yra tik teismo nutarties tinkamo įvykdymo pasekmė, bet ne vykdymo proceso ar pareiškėjos teisių bei interesų pažeidimas.
Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmos instancijos teisme. Pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų neginčijo nei UAB „Tvirta“ ir išieškotojo sudarytos rangos sutarties sąlygų, nei PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos atliktų darbų kainos bei darbų organizavimo schemos tikslumo, todėl pirmos instancijos teismas neturėjo pareigos analizuoti šių dokumentų bei vertinti atliktų darbų sumos pagrįstumą. Pažymėtina, kad ir atskirajame skunde pareiškėja nenurodė jokių argumentų, kodėl 903,27 Eur suma turėtų būti vertinama kaip nepagrįstai didelė. Pati pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kokios galėtų būti, jos nuomone, realios atliktų darbų kainos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.