Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjųDalios Pranckienės(kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Irenos Varžinskienės ir DalytėsZlatkuvienės, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,

dalyvaujant pareiškėjuiPanevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui R. S., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei J. T., atsakovui P. K., trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui R. K.,

viešame teismo posėdyjeišnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjoPanevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. P., P. K., V. K., T. K., I. K.i, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei miškų tarnybai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijai dėl įsakymo ir sprendimų panaikinimo, sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2001m. birželio 26d. Utenos apskrities viršininko sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei J. P.“ ir Nr. (duomenys neskelbtini)“Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje D. M.“ J. P. ir D. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra kiekvienai po 5 ha žemės bendrame 10 ha miškų ūkio paskirties sklype un. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nr. (duomenys neskelbtini)),esančiame Gailiutiškės vs.,Turmanto sen., Zarasų raj.(Nuosavybės teisės atkūrimo byla – toliau ir NTAB, b.l. 191-194).Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Valstybinio miškotvarkos instituto inžinierius V.Š. 2011m. gegužės 14d. parengė miškų ūkio paskirties žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, šio žemės sklypo kadastro duomenų formoje nurodyta, kad žemės sklypo 9,86 ha plotą sudaro miško žemė, 0,14 ha plotą – kita(nenaudojama)žemė (NTAB, b.l.195-215).

NŽT Zarasų skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Kadastro nuostatų 84¹ 1.1.2.3 bei 84¹ 1.1.2.5 papunkčiais ir atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypą skiria vietinės reikšmės vidaus kelias, kuris į bendrą žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas, ir į Smalvų kadastro vietovės preliminarų žemės reformos žemėtvarkos projektą, žemės sklypo bendraturčių 2015m. sausio 19d. prašymu priėmė 2015m. sausio 21d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Smalvų k.v.), esančio Zarasų rajone, Turmanto seniūnijoje, Gailiutiškės viensėdyje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, kurio 1 punktu patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ matininko V.S. 2014m. lapkričio 11d. parengtas žemės sklypo kadastro bylas: tai yra žemės sklypų, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,4585ha; projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,2918ha; projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0993 ha;, projektinis Nr. 58-4, plotas 7,2568 ha, kadastrinius duomenis

Priėmusskundžiamą2015m. sausio 21d. sprendimą, Nekilnojamojo turto registre 2015 m. vasario 2d. buvo įregistruoti šie miškų ūkio paskirties žemės sklypai:1,2918 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 166-170); 0,0993 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( It., b.l.171-174);7,2568 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( It., b.l. 175-178); 1,4585 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (It., b.l.180-183). Visišiežemėssklypaipatenka į LietuvosRespublikosmiškųvalstybėskadastreįregistruotusZarasųmiškųurėdijosSmalvųgirininkijos 88 kvartalomiškotaksaciniussklypus, visąjųplotąužimamiškožemė, jietaip pat patenka į GražutėsregioninioparkoirŠventokraštovaizdžiodraustinioribas(IV t., b.l. 6-27).

NŽT Zarasų skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004m. spalio 4d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513“Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, atsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos 2015m. rugpjūčio 13d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015m. rugpjūčio 14d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Smalvų k.v.), esančio Gailiutiškės viensėdyje, Turmanto seniūnijoje, Zarasų rajono savivaldybėje, formavimo ir pertvarkymo(padalijimo)projekto patvirtinimo“, kuriuo patvirtino IĮ“ (duomenys neskelbtini)“ matininko V.S. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo(padalijimo) miškų ūkio paskirties ekosistemų apsaugos miškų sklypo 1,2918 ha ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Smalvų k.v., esančio Gailiutiškės vs., Turmanto sen., Zarasų raj., projektą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas, plotus ir šių žemės sklypų kadastro duomenis: sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)– 1,1302 ha, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – ekosistemų apsaugos miškų sklypai, specialiosios naudojimo sąlygos – II, XXVI, XXIX, XXXIV, XXXV; sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)– 0,1616 ha pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų teritorijos, specialiosios žemės naudojimo sąlygos -XXIX, XXXIV, XXXV(It., b.l. 193).

NŽT Zarasų skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Kadastro nuostatų 84¹ 1.1.1 papunkčiu ir atsižvelgdamas į NŽT Zarasų skyriaus vedėjo 2015m. rugpjūčio 14d. įsakymą, žemės sklypo bendraturčių prašymą, priėmė 2015m. rugsėjo 22d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Smalvų k.v.), esančio Zarasų rajone, Turmanto seniūnijoje, Gailiutiškės viensėdyje, pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, kurio 1 punktu nusprendė pertvarkyti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu į 2 sklypus, kurių projektiniai numeriai 1 ir 2, o 2 punktu patvirtino šių žemės sklypų kadastro duomenis pagal IĮ“ (duomenys neskelbtini)“ matininko V.S.2015m. rugpjūčio 19d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas(It., b.l. 194).

2015m. gruodžio 28d. atsakovai J. P., I. K., T. K., V. K. ir P. K. sudarė Žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu sutartį, kuri buvo notariškai patvirtinta, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį, vadovaujantis 2015m. rugsėjo 22d. sprendimu, kuriuo padalijimo į du sklypus būdu buvo pertvarkytas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), suformuojant 1,1302 ha ploto sklypą miškų ūkio paskirties, naudojimo būdas ekosistemų apsaugos miškų sklypai; ir 0,1616 ha ploto sklypą kitos paskirties, naudojimo būdas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų teritorijos, atsakovai pasidalijo naujai suformuotus sklypus, 1,1302 ha ploto sklypą registruojant: 3956 kv.m. sklypo dalį I. K. vardu asmeninės nuosavybės teise, 1130 kv.m. sklypo dalį T.K. vardu, asmeninės nuosavybės teise; 5651 kv.m. sklypo dalį V. K. ir P. K. vardu bendrosios jungtinės nuosavybės teise; 565 kv.m. sklypo dalį J. P. vardu asmeninės nuosavybės teise; 0,1616 ha ploto sklypą registruojant: 565 kv.m. sklypo dalį registruojant I. K. vardu asmeninės nuosavybės teise; 162 kv.m. sklypo dalį T. K. vardu asmeninės nuosavybės teise, 808kv.m. sklypo dalį V. K. ir P.K. vardu bendrosios jungtinės nuosavybės teise; 81 kv.m. sklypo dalį J. P. vardu asmeninės nuosavybės teise (It, b.l. 197-203).

2016m. sausio 5d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti padalijus sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoti šie žemės sklypai: miškų ūkio paskirties, naudojimo būdas ekosistemų apsaugos miškų sklypai 1,1302 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 185-188), ir kitos paskirties 0,1616 ha ploto žemės sklypas, naudojimo būdas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( It., b.l. 189-192).Abu šie žemės sklypai patenka į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotus Zarasų miškų urėdijos Smalvų girininkijos 88 kvartalo miško taksacinius sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), visą jų plotą užima miško žemė ir abu šie sklypai yra Gražutės regioninio parko ir Švento kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. (IIt., b.l.131-140; IV t., b.l.9-14).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti : 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos Zarasų skyriaus vedėjo 2015m. sausio 21d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Smalvų k.v.), esančio Zarasų rajone Turmanto seniūnijoje, Gailiutiškės viensėdyje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos Zarasų skyriaus vedėjo 2015m. rugpjūčio 14d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)“Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Gailiutiškės viensėdyje, Turmanto seniūnijoje, Zarasų rajono savivaldybėje, formavimo ir pertvarkymo(padalijimo)projekto patvirtinimo“; 3) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos Zarasų skyriaus vedėjo 2015m. rugsėjo 22d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Smalviųk.v.), esančio Zarasų rajone, Turmanto seniūnijoje, Gailiutiškės viensėdyje, pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ ir pripažinti negaliojančia 2015m. gruodžio 28d. žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu sutartį.

Atsakovai P. K., V. K., I. K., T. K. atsiliepimuose į pareiškimą teigia, kad prokuroro pareiškimas paduotas, nesilaikant teritorinio teismingumo, tai yra, kad byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos buveinės vietą. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyriaus priimti administraciniai aktai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuota taisyklė, kad skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio administracinių aktų ar veiksmų(neveikimo) paduodamas pagal šio teritorinio padalinio buveinės vietą(Administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju skundžiami Nacionalinės žemės tarnybą atstovaujančio Zarasų skyriaus, kurio buveinė yra Zarasų mieste, priimti administraciniai aktai, todėl administracinė byla pagal teritorinį teismingumą nagrinėjama Panevėžio apygardos administraciniame teisme.

Taip pat pirmiau minėti atsakovai atsiliepimuose į pareiškimą nurodo, jog prokuroras nesilaikė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatytos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Žemės reformos įstatymo paskirtis yra žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarkos reglamentavimas(1 straipsnis). Žemės reformos įstatymo tikslai, nustatyti šio įstatymo 2 straipsnyje, atskleidžia, kad nagrinėjamu atveju priimant ginčijamus administracinius aktus žemės reformos procesas jau buvo užbaigtas, įgyvendinus asmenų nuosavybės teisę į žemės nuosavybę, tai yra buvusiems žemės savininkams(jų teisių perėmėjams) atkūrus nuosavybės teises į miško žemę, todėl Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka netaikoma. Ginčijami sprendimai priimti žemės tvarkymo srityje ir pagal Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalį nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo(toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Prokuroras pareiškimą, kad būtų apgintas viešasis interesas į administracinį teismą paduoda per vieno mėnesio terminą (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis). Termino prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika.Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, įstatymų numatytais atvejais gali kreiptis į teismą tik nustatęs, kad šis interesas yra pažeistas, t. y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato priemones, kurių prokuroras gali imtis esant pagrindui manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus ir revizijas, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt.), taip rinkdamas papildomą informaciją, kad būtų nustatyta, ar yra pažeistas viešasis interesas, ir ar ginant šį interesą yra pagrindas kreiptis į teismą. Administracinių teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog, prokurorui kreipiantis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo, ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytas skundo (prašymo) padavimo terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai prokuroras surenka pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą. Jeigu prokuroras reikiamus duomenis surenka per nepagrįstai ilgą laiko tarpą, tuomet minėtas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai šie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-07-25 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Teismo vertinimu, prokuroras pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, susijusį su miško žemės sklypo Nr. 4654/0003:128 pertvarkymu, padalijimo būdu paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis, tai yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, surinko tada, kai gavo iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016m. birželio 17d. raštą Nr(duomenys neskelbtini) su priedais. Todėl terminas pareikšti reikalavimus dėl NŽT Zarasų skyriaus vedėjo 2005m.rugpjūčio 14d. įsakymo ir 2015m. rugsėjo 22d. sprendimo panaikinimo nebuvo praleistas, kadangi prokuroras su pareiškimu dėl šių administracinių aktų panaikinimo kreipėsi 2016m. liepos 15d.(It., b.l. 2-5). Be to, vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatomis, savo iniciatyva prokuroras pavedė Nacionalinei žemės tarnybai atlikti patikrinimą dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo į 4 miškų ūkio paskirties sklypus. 2016m. rugsėjo 26d. Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos raštas Nr. (duomenys neskelbtini)“Dėl patikrinimo atlikimo“ ir papildoma išsami medžiaga(dokumentai, esantys šios bylos II ir III tomuose). Gavus minėtą raštą ir papildomą medžiagą prokuroras surinko pakankamai duomenų kreiptis į teismą dėl 2015m. sausio 21d.NŽT Zarasų skyriaus vedėjo sprendimo panaikinimo. Todėl 2016m. spalio 26d. kreipdamasis į teismą su patikslintu pareiškimu, kurį papildė reikalavimu dėl 2015m. sausio 21d. sprendimo panaikinimo, prokuroras įstatymo nustatyto termino nepraleido. Civilinių sandorių ginčijimui Civilinis kodeksas nustato 10 metų terminą, todėl pareikšdamas reikalavimą dėl 2015m. gruodžio 28d. žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu sutarties pripažinimo negaliojančia prokuroras senaties termino nepraleido(CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio kadastrinių duomenų pakeitimo, padalijimo į mažesnius sklypus, pavertimo kitomis naudmenomis teisėtumo kilo ginčas,atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje bei 9 dalyje apibrėžtas miško, miško žemės ir miško valdos sąvokas. Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje (redakcija nuo 2011 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad privati miško valda neskaidoma į dalis, jeigu privati miško valda yra arba tampa mažesnė, negu 5 hektarų, išskyrus 1-4 punktuose numatytus atvejus, tai yra kai atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, šiuo atveju padalijant į ne daugiau dalių, negu sprendime buvo nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype; kai atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas; kai atidalijama privati miško valda, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su priklausiniais ir kai atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime konstatavo, jog nustatytu draudimu skaidyti privačių miškų valdas į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarų, siekiama užtikrinti, kad miškuose neatsirastų labai daug mažų miško sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams, nes taip, ypač atsižvelgiant į tokiais atvejais būtinus nustatyti servitutus, į miškų tvarkymo bei miškų ūkio veiklos organizavimo techninius reikalavimus (inter alia su miško valdų atribojimu vienos nuo kitos) ir kt., galėtų būti sudarytos prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, atskirus miške esančius objektus, skurdinti, alinti mišką, natūralią gamtinę aplinką.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010m. spalio 20d. nutarimu Nr. 1490“Dėl Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“ patvirtino Gražutės regioninio parko ir jo zonų ribas bei pagrindines nuostatas. Šio nutarimo 2 punktu nustatyta, kad Gražutės regioninio parko konservacinio prioriteto zoną sudaro Švento kraštovaizdžio draustinis, o 2.8 punkte įtvirtinti Švento kraštovaizdžio draustinio tikslai(iki 2010m. spalio 24d. galiojo analogiškos 2001m. lapkričio 7d. nutarimo Nr.1313 nuostatos).Taigi, žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir visi naujai suformuoti mažesni sklypai patenka į Gražutės regioninio parko ir Švento kraštovaizdžio draustinio teritoriją, atitinka Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 32 dalies nuostatas, apibrėžiančias saugomas teritorijas ir draustinius. Saugomų teritorijų 31 straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatyta, kad valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose(redakcija galiojusi nuo 2013m. balandžio 6d. iki 2017m. gegužės1d.)privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo bent viena sklypo dalis tampa mažesne kaip 7 ha, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus numatytus 31 straipsnio 9 dalies 1-3 punktuose bei 10 dalies 1-5 punktuose.

Miškų įstatymo 11 straipsnio(redakcija nuo 2014m. vasario 1d.iki 2016m. spalio 1d.) 1 dalis numato, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, kurie išvardinti 11 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose. 11 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kuriems esant paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama, o 3 dalies nuostatos apriboja valstybiniuose parkuose, draustiniuose esančią miško žemę paversti kitomis naudmenomis, numatant konkrečius 1-4 punktuose išvardintus atvejus, kuomet tai yra leidžiama. Miškų įstatymo 11 straipsnio 5 dalis nustato, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose.

Miškų įstatymo 11 straipsnio 9 dalis privačios miško žemės savininkams, organizuojantiems privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, nustato pareigą Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote, negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją. Įstatymas numato, kad privačiąmiško žemę paverčiant kitomis naudmenomis II ir III grupės miškuose, įveisiamo miško plotas didinamas. Įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka nustatyta Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos apraše(toliau – ir Aprašas) patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131. Aprašo 4 punkte (redakcija nuo 2014m. balandžio 3d.) numatyta, kad miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus specialiuosius arba detaliuosius planus, arba vietovės lygmens bendruosius planus, arba žemės valdos projektus, tik tada, kai patvirtinti Miškų įstatymo 11 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodyti teritorijų planavimo dokumentai.

Aprašo 17 punkte(redakcija nuo 2014m. balandžio 3d.) nurodyta, kad sprendimą miško žemę paversti kitomis naudmenomis priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą arba vietovės lygmens bendrąjį planą, arba žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti teritorijos planavimo dokumentą, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentas yra patvirtintas iki Aprašo įsigaliojimo. Pagal Aprašo 19 punktą, sprendime paversti miško žemę kitomis naudmenomis, be kita ko, nurodomos miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis sąlygos, įskaitant miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kompensavimo būdą(atsižvelgiant į būdą – mokėtinos kompensacijos dydį arba minimalų ne miško žemėje įveisiamą miško plotą)(19.4 papunktis).

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įvertinęs teisės aktų nuostatas, reguliuojančias ginčo teisinius santykius, daro išvadą, kad NŽT Zarasų skyriaus vedėjo 2015m. sausio 21d. sprendimu patvirtinus pakeistus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) Smalvų k.v. kadastrinius duomenis, faktiškai buvo atliktas privačios miško valdos padalijimas į 4 atskiras privačias miško valdas, iš kurių net 3 valdų plotas yra mažesnis nei 5 ha. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad privačios miško valdos skaidymas į mažesnius sklypus buvo pagrįstasišimtimis, numatytomis Miškų įstatyto 4 straipsnio 3 dalies 1-4 punktuose ir kurioms esant yra leidžiama skaidyti į dalis privačią miško valdą. Be to, ir pačiame sprendime nėra remiamasi Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1-4 punktų nuostatomis, reglamentuojančiomis išimtis.Byloje taip pat nenustatyta, kad egzistavo Saugomų teritorijų 31 straipsnio 9 dalyje 1-3 punktuose ir 10 dalyje 1-5 punktuose numatytos išimtys, kurioms esant netaikomi ribojimai valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose skaidyti privačios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kai po padalijimo bent viena žemės sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 ha. Todėl teismas daro išvadą, kad 2015m. sausio 21d. NŽT Zarasų skyriaus vedėjo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 bei 10 dalies normas dėl draudimo skaidyti privačią miško valdą, kuri taip pat patenka į valstybinio draustinio ir valstybinio parko teritoriją, į mažesnius, negu įstatymai leidžia, sklypus.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio(redakcija nuo 2014m. sausio 1d.) 2 dalies 1 punktas nustato, kad žemės sklypai formuojami: kai žemės reformos metu grąžinama turėta žemė, perduodama arba suteikiama nuosavybėn neatlyginamai, parduodama arba nuomojama valstybinė žemė – Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, o miestuose – Teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka rengiant detaliuosius planus arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus; o 2 punktas nustato, jog kitais atvejais – Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Byloje nustatyta, kad sklypas Nr. 4354/0003:58 buvo suformuotas atkuriant nuosavybės teises į turėtą žemę 2001m. birželio 26d. Utenos apskrities viršininko sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei J. P.“ ir Nr. (duomenys neskelbtini)“Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje D. M.“ pagal Valstybinio miškotvarkos instituto inžinieriaus V.Š. parengtą žemės sklypo planą((NTAB b.l.196). NŽT Zarasų skyriaus teismui pateikti duomenys patvirtina, kad atkuriant nuosavybės teises į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) natūra, nebuvo rengiamas žemės reformos žemėtvarkos projektas(IV t., b.l. 168). Taigi, priimant 2005m. sausio 21d. sprendimą žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo suformuotas, todėl atliekant kadastrinius matavimus turėjo būti vykdomos Kadastro nuostatų 21 punkto ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei patikslinimo taisyklių 11 punkto nuostatos, užtikrinant, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos. Šių nuostatų nebuvo laikomasi, nes žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padalintas ir suformuoti keturi mažesni sklypai. Formuojant šiuos sklypus 2015m. sausio 21d.sprendimu nurodyta, jog yra atsižvelgiama į tai, jog nurodytą žemės sklypą dalija vietinės reikšmės kelias,kuris į bendrą žemės sklypą neįskaičiuotas, o padalintų sklypų planuose gretimybėse pažymėti keliai. Kadastro nuostatų 22 punktas numato, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Tačiau atlikusi patikrinimą ir atsižvelgusi į 2001m. gegužės 14d. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo - parodymo akto duomenis, į 2000m. kovo 10d. Valstybinio miškotvarkos instituto inžinieriaus V.Š. parengto žemės sklypo ribų nustatymo brėžinio duomenis, pagal kuriuos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir pietinėje dalyje pažymėtas 4 m pločio kelias, į ortofografinę medžiagą, Nacionalinė žemės tarnyba nustatė, jog po padalijimo suformuotų žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nedalija keliai, po padalijimo suformuoto žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinė dalis ribojasi su keliu, o po padalijimo suformuoto žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) rytinė dalis tik iš dalies ribojasi su keliu (NTAB b.l.2-3, 64,82,110,176,205; IIt.,b.l. 172-174). Byloje surinkti duomenys:Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos pateikti rašytiniai paaiškinimai ir planinė medžiaga, 2017m. kovo 31d. VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro raštas Nr(duomenys neskelbtini), šios institucijos pateikti ortofotografiniai žemėlapiai, archyviniai topografiniai žemėlapiai patvirtina, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) į keturis mažesnius sklypus buvo padalintas neatsižvelgiant į vietovėje išsidėsčiusius kelius(IVt., b.l. 167-182). Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir atsakovas P. K., nurodydamas, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) į keturis mažesnius sklypus buvo padalintas matininko siūlymu, tačiaužemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) keliukų, dalijančių sklypą taip, kaip jis buvo padalintas 2015m. sausio 21d. sprendimu, iš viso nebuvo. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo privatizuotas, todėl padalijimas į keturis sklypus, atsižvelgiant į Kadastro nuostatų 22 punkto nuostatas dėl jame nurodytų objektų formavimo atskirais žemės sklypais, negalėjo būti vykdomas atliekant tik kadastrinius matavimus, o turėjo būti laikomasi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto, Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalies, 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų, pagal kurias, dalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus, turi būti rengiami Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Nerengiant tokio projekto, buvo nesilaikyta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004m. spalio 4d. įsakymu(Nr.3D-452/D1-513 (aktuali nuo 2014m. sausio 15d.galiojusi redakcija),turėjusių užtikrinti tinkamą procedūros atlikimą bei objektyvų visų aplinkybių įvertinimą.

Aptartos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas patvirtina, kad 2015m. sausio 25d. sprendimas buvo priimtas ne tik pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas dėl draudimo skaidyti žemės sklypą į mažesnius sklypus, bet ir buvo pažeisti sklypo padalijimo tvarkąreglamentuojantys teisės aktai. Todėl 2015m. sausio 25d. sprendimas yra neteisėtas iš esmės, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą ir tai sudaro teisinį pagrindą sprendimo panaikinimui ( Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

NŽT Zarasų skyriaus vedėjo 2015m. rugpjūčio 14d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtinus žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo(padalijimo) projektą ir NŽT Zarasų skyriaus vedėjo 2015m. rugsėjo 22d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pertvarkius šį žemės sklypą į du sklypus ir patvirtinus kadastrinius duomenis, miškų ūkio paskirties žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padalintas į du naujai suformuotus sklypus: 1,1302 ha ploto miškų paskirties žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,1616 ha ploto kitos paskirties, pagrindinio žemės naudojimo būdo – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje aptarti įrodymai patvirtino, kad į du sklypus padalinto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) visą plotą užėmė miško žemė ir naujai suformuotų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) visą plotą užima miško žemė(IIt, b.l. 131-140; IVt., b.l.6-27).Taigi, minėtais administraciniais aktais miško žemė sklype Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeista kitomis naudmenomis.

Miškų įstatymo 11 straipsnisnustato išimtinius atvejus, kada miško žemė gali būti pakeista į kitas naudmenas. Nei 2015m. rugpjūčio 14d. įsakyme, nei 2015m.rugsėjo 22d. sprendime nėra nurodytos Miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatos dėl išimčių taikymo, taigi, dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis buvo nuspręsta, nesivadovaujant Miškų įstatymu. Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju galėjo būti taikomos Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytos išimtys įskaitant ir 7 punkte numatytą atvejį.

Pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktą, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis buvusioms sodyboms privačioje žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir(ar) jų pirmos eilės,antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą.Byloje yra 2002m. liepos 22d. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad iki nacionalizacijos Gailiutiškės viensėdyje Zarasų rajone, dabar kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. turėjo sodybą: gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir pirtį. Juridinis faktas nustatytas tikslu įregistruoti išlikusius pirties pamatus(IIt., b.l. 111-112).Kadangi minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, taip pat nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas nuosavybės teisių į ginčo žemę atkūrimo teisėtumas, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad A. P. sodyba buvo kitoje vietovėje, tai yra Girutiškių II kaime, kaip savo pareiškime nurodė prokuroras. A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypo, kurio miško žemė verčiama kitomis naudmenomis, savininkai yra P. K., V. K., I. K., T. K. ir J. P. J. P. yra buvusios sodybos savininkės A. P. marti, A. P. sūnaus V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), žmona(NTAB b.l. 225-229).J. P. nepriskiriama Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniams. Po V. P. mirties ji kaip pergyvenusi sutuoktinė galėjo paveldėti pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, o nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.Byloje nėra duomenų apie J. P. turto paveldėtojus. Kiti sklypo savininkai nepriskiriami Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytam asmenų ratui, kuriems yra taikoma šioje teisės normoje numatyta išimtis, todėl tokiu atveju, kai verčiant žemės sklypą kitomis naudmenomis buvusiai sodybai atstatyti, šio sklypo savininkais yra asmenys, nepatenkantys į Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte išvardintų asmenų ratą, toks miško žemės vertimas kitomis naudmenomis pagal į Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas yra negalimas. Iš 2015m. gruodžio 28d. Žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu sutarties ir Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturčiais po žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu yra V. K., P. K., I. K., T. K., kurie neturi teisės atstatyti sodybos, o J. P. minėtame sklype atiteko tik 81 kv.m. žemės plotas. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti išimtinio miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejo.

Pažymėtina, kad NŽT Zarasų skyriaus vedėjui priėmus 2015m. rugpjūčio 14d. įsakymą ir 2015m. rugsėjo 22d. sprendimą, taip pat buvo pažeista Miškų įstatymo 11 straipsnio 9 dalis, kuri privačios miško žemės savininkams, organizuojantiems privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, nustatėpareigą Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote, negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas(II ir II grupės miškuose įveisiamo miško plotas didinamas) arba sumokėti į valstybės biudžetą 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją.Pažeisti Aprašo 2,3 punktai, 4 punkto reikalavimai, kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis nuostatos. Nebuvo laikytasi Aprašo 17 punkto(redakcija nuo 2014m. balandžio 3d.), kuris nustatė, kad sprendimą miško žemę paversti kitomis naudmenomis priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą arba vietovės lygmens bendrąjį planą, arba žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti teritorijos planavimo dokumentą, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentas yra patvirtintas iki Aprašo įsigaliojimo. Taip pat buvo pažeistas Aprašo 19 punktas, nustatęs, kad sprendime paversti miško žemę kitomis naudmenomis, be kita ko, privalo būti nurodomos miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis sąlygos, įskaitant miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kompensavimo būdą(atsižvelgiant į būdą – mokėtinos kompensacijos dydį arba minimalų ne miško žemėje įveisiamą miško plotą)(19.4 papunktis).

2015m. gruodžio 28d. Žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu sutartimi atsakovai P. K., V. K., I. K., T. K. ir J. P., vadovaudamiesi nagrinėjamoje byloje ginčijamais neteisėtais administraciniais aktais, susitarė dėl neteisėtai suformuotų žemės sklypų pasidalijimo. Šis sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl pripažįstamas negaliojančiu Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl viešojo intereso buvimo

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsnio 1 dalis suteikia prokurorui teisę kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-22 nutartyje Nr. 3K-3-194/2006 pabrėžta, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Todėl nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimtas aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, šio pažeidimo pašalinimas neabejotinai yra viešasis interesas.Miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes miškų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Be to, Konstitucinis Teismas 1998-06-01 nutarime akcentuodamas miško svarbą yra išaiškinęs, kad miškas yra vienas iš pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vieningos ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūrėti, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Pagal Konstituciją, atskiri gamtos objektai, tarp jų ir miškai, turėtų būti vertinami kaip visuotinės vertybės, skirtos tenkinti visuomenės interesus; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (LR Konstitucinio Teismo 2005-05-13, 2006-03-14 nutarimai).Valstybė pagal Konstituciją turi pareigą rūpintis ir tais valstybinės reikšmės objektais, kurie nuosavybės teise priklauso ne valstybei, bet kitiems asmenims, užtikrinti jų apsaugą. Ribojimai, draudimai, kuriais siekiama užtikrinti ypač vertingų vietovių apsaugą- viešąjį interesą – gali būti nustatomi ne tik valstybei ar savivaldybėms, kaip atitinkmų objektų, ypač esančių ypač vertingose vietovėse, savininkams, bet ir kitiems tokių objektų savininkams bei naudotojams fiziniams ir juridiniams asmenims. Viešojo administravimo subjektas, prieš priimdamas sprendimą teritorijos, priskirtinos saugomoms teritorijoms, pertvarkymo atžvilgiu, turi įsitikinti, ar bus paisoma teritorijų paskirties, ar nėra pažeidžiamos taisyklės, reglamentuojančios saugomos teritorijos tvarkymą, tikslinės žemės naudojimo paskirties pavertimą kitomis naudmenomis. Įvertinus tai nagrinėjamos bylos kontekste, daroma išvada, kad prokuroro ginčijamų administracinių aktų teisėtumas yra tiesiogiai susijęs su tinkamo miškų naudojimo, saugomų teritorijų naudojimo režimo užtikrinimu, todėl prokuroro siekiamas ginti interesas yra viešasis interesas.Tinkama miškų, saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos tokioms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju. Kadangi prokuroro ginčijami sprendimai dėl juose įtvirtintų nuostatų gali turėti įtakos saugomų teritorijų atžvilgiu, konstatuotina, jog šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra laikytinas viešuoju interesu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja viešasis interesas, todėl prokuroras turėjo teisę kreiptis į teismą, siekdamas jį apginti.

Kita vertus, viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės. Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos, todėl šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčijamų aktų ir jų pagrindu sudarytos sutarties dėl žemės sklypo pasidalijimo teisėtumo klausimas, neribojant žemės sklypų savininkų teisių naudotis jiems priklausančiais nuosavybės objektais įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, asmens teisės ir teisėti interesai ir viešasis interesas šiuo atveju nėra priešpriešinami.

Atsakovai – žemės sklypų savininkai atsiliepimuose teigia, kad jie turėjo teisėtų lūkesčius pertvarkyti žemės sklypus, investavo. Konstitucinis Teismas 2003-03-04, 2003-07-04, 2003-12-03nutarimuose yra konstatavęs, kad vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijaineprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. Todėl nustačius, jog ginčijami administraciniai aktai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas, nėra pagrindo teigti, kad sprendimų, kurie nuo pat jų priėmimo buvo neteisėti, pagrindu miško sklypo savininkams galėjo susiformuoti teisėti lūkesčiai.

Atsižvelgiant į aptartą, prokuroro pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio2, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos Zarasų skyriaus vedėjo 2015m. sausio 21d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Smalvų k.v.), esančio Zarasų rajone Turmanto seniūnijoje, Gailiutiškės viensėdyje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“;

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos Zarasų skyriaus vedėjo 2015m. rugpjūčio 14d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)“Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Gailiutiškės viensėdyje, Turmanto seniūnijoje, Zarasų rajono savivaldybėje, formavimo ir pertvarkymo(padalijimo)projekto patvirtinimo“;

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos Zarasų skyriaus vedėjo 2015m. rugsėjo 22d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Smalviųk.v.), esančio Zarasų rajone, Turmanto seniūnijoje, Gailiutiškės viensėdyje(toliau ir Gailiutiškės vs.), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“;

Pripažinti negaliojančia 2015m. gruodžio 28d. žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini),sudarytą tarp J. P., a.k. (duomenys neskelbtini), I.K., a.k. (duomenys neskelbtini), T. K., a.k. (duomenys neskelbtini), V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), P. K., a.k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.