- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-12
- Bylos Nr.
- eI2-5486-1235/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06987-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Erminijus Baziulis, Giedrė Kairienė, Dovilė Jazdauskaitė
- Pareiškėjas
- I. N.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Giedrės Kairienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. N. (I. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. N. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo nesutinka su atsakovo atsisakymu priimti dokumentus iš pareiškėjo dėl laikinosios apsaugos jam suteikimo bei leidimo laikinai gyventi išdavimo ir prašo įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priimti iš pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu bei išnagrinėti prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje laikinosios apsaugos pagrindu. Taip pat pateiktu skundu prašoma priteisti visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis yra iš Krymo kilęs Ukrainos Respublikos pilietis. Prasidėjus karui jis išvyko iš Krymo, kuris buvo neteisėtai okupuotas Rusijos Federacijos. Per Armėniją atvyko į Šengeno zoną, o 2024 metų rugsėjo mėnesį atvyko į Lietuvą, kur planavo gyventi. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti jam leidimą laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu, tačiau dokumentai iš jo priimti nebuvo. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jam taikomi ribojimai, kadangi jis yra gavęs Rusijos Federacijos pasą. Pareiškėjo atstovė kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti pareiškėjui pateikti dokumentus dėl laikinosios apsaugos jam suteikimo, paaiškindama, kad pareiškėjas Rusijos Federacijos pasą gavo dėl neteisėtų okupacinių veiksmų. Po minėto prašymo pateikimo pareiškėjas gavo elektroninį laišką iš Migracijos departamento, kuriame nurodyta, kad Migracijos departamentas svarsto galimybę išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu ir prašo informacijos patikslinimui atvykti į apklausą. Pareiškėjas nuvyko į Migracijos departamentą, parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad laiko save Ukrainos piliečiui, o Rusijos Federacijos pasą pasiėmė, kad jam nekiltų neigiamų padarinių kaip Krymo gyventojui. 2024 m. lapkričio 19 d. buvo gautas iš Migracijos departamento atsakymas Nr. 24SD30765, kad pareiškėjui negali būti išduotas leidimas laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu, nes į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko iš Armėnijos Respublikos, kur gyveno nuo 2022 m. kovo mėnesio, o ne pasitraukė iš Ukrainos.
Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad nesutinka su atsakovo atsisakymu priimti dokumentus iš pareiškėjo dėl laikinosios apsaugos jam suteikimo bei leidimo laikinai gyventi išdavimo dėl to, kad jis po karo pradžios atvyko į Lietuvą ne tiesiogiai iš Ukrainos, o per trečią valstybę – Armėniją, į kurią nuvyko po karo pradžios, t. y. 2022 m. kovo mėn. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pagal teisės aktus laikinoji apsauga Lietuvoje suteikiama asmenims 2022 m. vasario 24 d. ar vėliau pasitraukusiems (perkeltiems) iš Ukrainos dėl Rusijos karinės agresijos, kurie yra Ukrainos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta iki 2022 m. vasario 24 d. buvo Ukrainoje. Jokių papildomų kriterijų laikinajai apsaugai gauti nėra numatyta. Taip pat nėra numatyta jokių nuostatų, draudžiančių Ukrainos piliečiams iš Ukrainos į Lietuvą atvykti per trečiąją šalį (pvz., Armėniją). Nustatant išvykimo iš Ukrainos priežastį ir datą, kaip kriterijus laikinosios apsaugos taikymui, nėra numatyta, iš kurios teritorijos ir per kokį laikotarpį užsienietis privalo atvykti į Lietuvą. Pareiškėjo nuomone, jis turėjo įrodyti tik savo pilietybę ir tai, kad prasidėjus karui, gyveno Ukrainoje. Pareiškėjo teigimu, abu šiuos faktus jis įrodė, Migracijos departamentui atlikus aplinkybių patikslinimą. Pareiškėjas skunde daro išvadą, kad atsisakymas priimti iš jo dokumentus yra nepagrįstas.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko iš Armėnijos Respublikos, kur gyveno nuo 2022 m. kovo mėnesio, todėl pareiškėjas nėra laikomas pasitraukusiu iš Ukrainos. Taip pat pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis turi teisę gauti laikinąją apsaugą. Atsakovas paaiškino, kad Armėnijos Respublika nebuvo tranzitine valstybe pareiškėjo pasitraukimui (perkėlimui) iš Ukrainos į Lietuvą. Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes, pareiškėjo statusas yra ne pasitraukusio iš Ukrainos, o atvykusio iš Armėnijos Respublikos. Taip pat atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skunde neginčija Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. 24SD30465 konstatuotos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis turi teisę gauti laikinąją apsaugą. Atsiliepime daroma išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai nepriėmė pareiškėjo prašymo.
Atsakovas atsiliepime taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas skundu prašo teismą ne įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo spręsti pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą, bet įpareigoti Migracijos departamentą priimti pareiškėjo prašymą. Toks pareiškėjo skundo reikalavimas yra akivaizdžiai neteisėtas, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui, teismų praktikai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas kilo dėl Migracijos departamento atsisakymo priimti pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 23 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir suteikti laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje Nr. 2409-ALLG-1213 (toliau – ir Prašymas), t. y. dėl atsakovo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimo ir 2024 m. lapkričio 19 d. rašto Nr. 24SD30765, bei įpareigojimo atlikti veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 23 d. Migracijos departamentui pateikė Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir suteikti laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas Prašyme nurodė, jog yra Ukrainos ir Rusijos pilietis, gyvenęs Kryme (Sevastopolyje) iki 2022 m. kovo 18 d. Iš Krymo išvyko dėl plataus masto invazijos, nenoro gyventi okupacijos sąlygomis ir kitų priežasčių. Į Lietuvą vyko tokiu maršrutu: iš Sevastopolio į Rusiją (2022 m. kovo 18 d.), tada į Armėniją (2022 m. kovo 26 d.). Prašyme nurodyta, jog kartu teikiamas kaip priedas galiojantis kelionės dokumentas – Ukrainos pasas.
Pareiškėjo Prašymas 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimu buvo nepriimtas, nurodant: „Jūsų prašymas nepriimtas, kadangi Kita (Prašymas atmestas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymu 2023 m. balandžio 20 d. Nr. XIV-1888. Užsienietis yra Rusijos Federacijos pil. nuo 2015-11-02 pagal pateiktą pasą vizito metu.). Prašymą, atitinkantį reikalavimus turite pateikti iš naujo per Migracijos IS“.
Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 27 d. Migracijos departamentui pateikė paaiškinimą, nurodydamas, kad 2022 m. kovo 18 d. išvyko iš Ukrainos (Sevastopolio) į Maskvą. 2022 m. kovo 26 d. išskrido į Jerevaną ir ten gyveno iki 2024 m. rugsėjo 11 d. Į Lietuvą atvyko 2024 m. rugsėjo 11 d. per Rygą.
Pareiškėjos atstovė 2024 m. spalio 7 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pareiškėjui paduoti dokumentus leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimui laikinosios apsaugos pagrindu kaip Ukrainos piliečiui. Prašyme nurodė, kad pareiškėjui Rusijos Federacijos pasas buvo išduotas po aneksijos, Rusijos Federacijos pilietybę jis buvo priverstas priimti. Pareiškėjas iš Krymo išvyko karui prasidėjus. Taip pat prašyme pažymėta, kad pareiškėjui, esančiam iš okupuotos Krymo teritorijos, galioja bevizis režimas, tad Šengeno viza jam išduota negali bei neturi būti dėl jam taikomo bevizio režimo.
Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. 24SD30765 informavo pareiškėjo atstovę, kad Migracijos departamentas neturi teisinio pagrindo leisti pareiškėjui pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu išdavimo. Nurodė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko iš Armėnijos Respublikos, kur gyveno nuo 2022 m. kovo mėnesio, o ne pasitraukė iš Ukrainos, bei remiantis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 29.7 papunkčiu nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis turi teisę gauti laikinąją apsaugą. Migracijos departamentas informavo, kad pareiškėjas neatitinka 2022 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimo Nr. 224 „Dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“ (toliau – ir Nutarimas) 1 punkte nurodytų sąlygų, todėl jo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu išdavimo negali būti priimtas.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau, minėta – ir Įstatymas), Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau, minėta – ir Aprašas), 2022 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 224 „Dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“ (toliau, minėta – ir Nutarimas).
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jam šio įstatymo nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 3 dalį užsienietis, kuriam šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas sąlygas.
Įstatymo 49 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi išdavimą užsieniečiui suteikus laikinąją apsaugą, 1 dalyje taip pat nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas, jeigu jam šio įstatymo nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga. Įstatymo 2 straipsnio 12¹ punkte nurodyta, kad laikinoji apsauga – šio įstatymo nustatyta tvarka užsieniečiui suteikiama neatidėliotina ribotos trukmės apsauga Lietuvos Respublikoje, esant užsieniečių, negalinčių grįžti į savo kilmės valstybę, antplūdžiui į Europos Sąjungą arba kylant tokio antplūdžio pavojui. Įstatymo 93 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sprendimą nesuteikti užsieniečiui laikinosios apsaugos priima Migracijos departamentas.
Nutarimo 1.1 punkte nustatyta, kad laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje suteikiama asmenims, 2022 m. vasario 24 d. ar vėliau pasitraukusiems (perkeltiems) iš Ukrainos dėl Rusijos karinės agresijos, kurie yra Ukrainos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta iki 2022 m. vasario 24 d. buvo Ukrainoje.
Aprašo 29 punkte nurodyti dokumentai, kurie patvirtina Įstatyme nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Remiantis Aprašo 29.7 punktu, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytą pagrindą patvirtina Vyriausybės nutarimas dėl laikinosios apsaugos suteikimo, dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis turi teisę gauti laikinąją apsaugą.
Pagal Aprašo 59 punktą prašymas išduoti leidimą nepriimamas, žodžiu ir (ar) raštu paaiškinus nepriėmimo priežastį ir suteikus reikiamą informaciją, jeigu, be kita ko, prie prašymo pateikiami ne visi reikiami duomenys ir (ar) dokumentai (Aprašo 59.3 papunktis), prašymas ir (ar) prie prašymo pridedami dokumentai pateikiami nesilaikant Aprašo reikalavimų (Aprašo 59.6 papunktis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį, jog tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 10 dalis), šis asmuo yra laikytinas pradėtos ir užbaigtos administracinės procedūros dalyviu VAĮ prasme, o viešojo administravimo subjektas yra saistomas pareigos suteikti suinteresuotam asmeniui jo prašomą administracinę paslaugą, arba motyvuotai atsisakyti ją suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-492/2023, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-87-821/2024).
VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1018-1188/2025).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė Prašymą, kuris buvo nepriimtas 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimu, nes pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymu. Nesutikdama su atsakovo sprendimu nepriimti pareiškėjo Prašymo, pareiškėjo atstovė 2024 m. spalio 7 d. raštu kreipėsi į Migracijos departamentą, paaiškindama aplinkybes dėl pareiškėjo turimos Rusijos Federacijos pilietybės, 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendime nurodyto įstatymo nuostatų taikymo pareiškėjo atžvilgiu. Atsakovas 2024 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. 24SD30765 nurodė, kad pareiškėjo Prašymas dėl leidimo laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu išdavimo negali būti priimtas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimas ir 2024 m. lapkričio 19 d. raštas Nr. 24SD30765, t. y. atsisakymas priimti pareiškėjo Prašymą, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Pažymėtina, kad atsakovo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimo turinys yra neaiškus. Sprendime nurodoma, kad Prašymas yra nepriimtas ir atmestas, nors prašymo priėmimas ir prašymo atmetimas yra du skirtingi sprendimai, priimami skirtinguose procedūros etapuose.
Atsakovas 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendime nenurodė konkrečios Aprašo ar kito teisės akto nuostatos, kuria vadovaudamasis Prašymo nepriėmė, aiškiai neįvardijo Prašymo trūkumų, kurie trukdo priimti Prašymą. Esant tokioms aplinkybėms, nėra aišku, kokius reikalavimus atitinkantį prašymą yra prašoma pateikti iš naujo per Migracijos departamento informacinę sistemą.
Atsakovas 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendime Prašymo atmetimo teisiniu pagrindu nurodė Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymą, o faktiniu pagrindu aplinkybę, kad pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis. Pažymėtina, kad pareiškėjas Migracijos departamentui 2024 m. rugsėjo 27 d. pateikė papildomą paaiškinimą, o atstovė 2024 m. spalio 7 d. rašte nurodė priežastis, dėl kurių nesutinka su 2024 m. rugsėjo 27 d. atsakovo sprendimu, pridėjo papildomus dokumentus. Atsakovas 2024 m. lapkričio 19 d. rašte pareiškėjo atstovės nurodytų aplinkybių neanalizavo ir jų nevertino, tik, vadovaudamasis Aprašo 29.7 papunkčiu, pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis turi teisę gauti laikinąją apsaugą. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš 2024 m. lapkričio 19 d. rašto turinio neaišku, kokius konkrečius dokumentus pareiškėjas turėtų pateikti, siekdamas patvirtinti, kad jis turi teisę gauti laikinąją apsaugą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimas ir 2024 m. lapkričio 19 d. raštas Nr. 24SD30765, t. y. atsisakymas priimti pareiškėjo Prašymą, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su atsakovo atsisakymu priimti dokumentus iš pareiškėjo, prašo įpareigoti priimti iš pareiškėjo Prašymą ir jį išnagrinėti. Tačiau teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, atsakovo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimas ir 2024 m. lapkričio 19 d. raštas Nr. 24SD30765 naikintini, o atsakovas įpareigotinas pareiškėjo Prašymo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Pareiškėjas skunde prašo priteisti jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2024 m. spalio 7 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokate R. B. Pareiškėjas skunde prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas 2025 m. vasario 3 d. teismui pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pridėdamas 2024 m. gruodžio 2 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitą Nr. 1213037. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų pareiškėjas patyrė 800 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, t. y. už skundo teismui parengimą.
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalus rekomenduojamas už ieškinio, šiuo atveju skundo, parengimą koeficientas – 2,5. Iš bylos duomenų matyti, kad skundą advokatė rengė 2024 m. gruodžio 3 d., todėl šiuo atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2024 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 2196,4 Eur.
Atitinkamai už skundo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 5491 Eur (2196,40 x 2,5). Atsižvelgiant į tai, už skundo parengimą 800 Eur suma neviršija maksimalaus galimo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio.
Taip pat pareiškėjo sumokėta 22,50 Eur žyminio mokesčio suma pripažintina pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su skundo nagrinėjimu, ir yra priteistina pareiškėjui.
Atsižvelgiat į tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas visiškai, iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo naudai priteistina 822,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo I. N. (I. N.) skundą patenkinti.
Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir 2024 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. 24SD30765 bei įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 23 d. prašymo Nr. 2409-ALLG-1213 priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Priteisti pareiškėjui I. N. (I. N.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 822,50 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt du eurus, 50 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų administraciniame teisme.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.