Kauno apygardos teismo nutartis

2021-04-13 · Civilinė byla Nr. 2S-789-587/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-13
Bylos Nr.
2S-789-587/2021
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01337-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Žemaitienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „L.“
Suinteresuotas asmuo
S. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-789-587/2021Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01337-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „L.“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3195-840/2021 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „L.“ skundą dėl antstolio M. L. veiksmų, suinteresuotas asmuo S. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „L.“ (toliau – ir UAB „L.“) skundu dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti antstolio M. L. 2020 m. lapkričio 26 d. atsisakymą sumažinti skolos mastą vykdomojoje byloje Nr. 0022/20/00778 ir pareiškėjai grąžinti be pagrindo išieškotą 5 192,47 Eur sumą. Pareiškėja nurodė, kad:

1.1. antstolis M. L. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0022/20/00778 pagal 2020 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo ginčų komisijos (toliau – ir darbo ginčų komisija) sprendimą Nr. DGKS-5616, kuriuo iš skolininkės UAB „L.“ išieškotojui S. L. priteistas 110,48 Eur darbo užmokestis, 7 409,16 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 9 317,58 Eur netesybos.

1.2. Pareiškėja 2020 m. lapkričio 26 d. prašymu nurodė antstoliui, kad išieškotojui, kaip skolininkės darbuotojui, tenkančios skolos dydis yra 11 644,75 Eur, nurodė paskaičiuotinų ir mokėtinų mokesčių sumas, informavo, kad šie mokesčiai yra deklaruoti ir bus sumokėti. 2020 m. lapkričio 27 d. elektroniniu laišku antstolis pranešė, kad neturi pagrindo keisti lėšų arešto masto, kadangi iki pradedant priverstinį išieškojimą skolininkė neįmokėjo į antstolio depozitinę sąskaita skolos sumos.

1.3. Darbo ginčų komisija priteisė sumas, neatskaičius mokėtinų mokesčių valstybei. Pareiškėja antstoliui pateikė, kiek yra apskaičiuota ir turi būti atskaityta mokesčių iš išieškotojui mokėtinų sumų. Skolininkė šias sumas įstatymų nustatyta tvarka apskaičiavo ir deklaravo mokesčius: 1 503,93 Eur – gyventojų pajamų mokesčio ir 1 825,02 Eur – privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, 1 863,52 Eur – gyventojo pajamų mokesčio, paskaičiuoto nuo netesybų. Nepriklausomai nuo to, ar tai yra išieškoma darbo užmokesčio skolos suma, ar ta suma mokama įprastine tvarka, darbdavys privalo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti į valstybės biudžetą visus mokesčius nuo darbo užmokesčio. Pareiškėja pateikė antstoliui mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, tačiau antstolis nurašė daugiau lėšų nei privalėjo, t. y. visą vykdomajame dokumente nurodytą sumą. Antstolis neteisėtai išieškojo 5 192,47 Eur sumą, kurią prašo grąžinti. Skolininkė patyrė didesnes išlaidas, o išieškotojas praturtėjo šia suma, nes būtent skolininkė, įstatymų nustatyta tvarka deklaravusi šiuos mokesčius privalo sumokėti valstybei.

2. Antstolis M. L. 2020 m. gruodžio 23 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos UAB „L“ skundą ir kartu su vykdomąją byla Nr. 0022/20/00778 persiuntė teismui. Patvarkyme nurodė, kad:

2.1. 2020 m. spalio 30 d. skolininkei išsiųstas raginimas skolą įvykdyti geruoju, įteiktas 2020 m. lapkričio 11 d. Skolininkė geruoju sprendimo neįvykdė, todėl 2020 m. lapkričio 25 d. piniginių lėšų apribojimų sistemai buvo pateiktas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas – 18 348,30 Eur sumą, kurią sudaro 16 837,22 Eur įsiskolinimas ir 1 511,08 vykdymo išlaidos. 2020 m. lapkričio 27 d. nuo skolininkės banko sąskaitos nurašyta ir pervesta 13 335,88 Eur, 2020 m. gruodžio 1 d. – 395,05 Eur, 2020 gruodžio 2 d. – 3 099,75 Eur, ir 2020 m. gruodžio 7 d. – 1 553,62 Eur. 2020 m. gruodžio 8 d. išieškotojui išmokėtos paskutinės lėšos ir panaikinti areštai skolininkės turtui.

2.2. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintų Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 41 punktu, skolininkė ne tik turėjo pateikti mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, ką ji padarė 2020 m. lapkričio 5 d., taip pat 2020 m. lapkričio 25 d. pranešimu, tačiau iki priverstinio išieškojimo pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą nepervedė priteistinos sumos, likusios atskaičius mokesčius, todėl antstolis, gavęs skolininkės 2020 m. lapkričio 25 d. prašymą ir mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, neturėjo jokių lėšų, kurias galėtų išmokėti išieškotojui ir kartu pateikti jam mokesčių atskaitymo apskaičiavimo kopiją.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) S. L. atsiliepimu į pareiškėjos skundą nesutiko su pareiškėjos skundu dėl antstolio veiksmų, prašė jį atmesti. Nurodė, kad antstolis jam pervedė visą priteistą sumą pagal darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-5616. Skolininkė savo noru per raginime nustatytą laikotarpį skolos nesumokėjo, skola išieškota privestinai, todėl antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti skolininkės prašymą sumažinti priteistos sumos dydį, visa suma buvo pervesta išieškotojui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2021 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjos UAB „L“ skundą dėl antstolio M. L. veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad:

4.1. antstolis ragino skolininkę įvykdyti sprendimą, tačiau skolininkė per antstolio nustatytą terminą savanoriškai piniginių lėšų į antstolio depozitinę sąskaitą nepervedė. Raginimas įvykdyti sprendimą įteiktas 2020 m. lapkričio 11 d. Skolininkė 2020 m. lapkričio 5 d. pateikė mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, buvo nurodyta tik bendra suma, kurią skolininkė, kaip darbdavys, atskaito iš darbuotojo gaunamo darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų. Skola į antstolio depozitinę sąskaitą nepervesta. Mokesčių atskaitymo apskaičiavimą skolininkė UAB „L“ detalizavo 2020 m. lapkričio 25 d. pranešime, tačiau taip pat nepervedė sumos, kurią, atskaičius mokesčius, ji privalėjo pervesti išieškotojui, nepateikė įrodymų, kad faktiškai UAB „L“ valstybei ir Socialinio draudimo fondo biudžetui sumokėjo šiuos mokesčius už išieškotoją.

4.2. Skolininkei į antstolio depozitinę sąskaitą nepervedus priteistos sumos, antstolis pagrįstai išieškojo visą vykdomajame dokumente nurodytą sumą ir išmokėjo ją išieškotojui, neatskaičiuodamas su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių. Pareiškėjos teiginius, kad antstolis netinkamai taikė priverstinį skolos išieškojimo procesą reglamentuojančius teisės aktus ir neteisėtai išieškojo didesnę pinigų sumą, teismas atmetė kaip nepagrįstus, konstatavo, kad sumažinti skolos sumą, nurodytą vykdomajame dokumente nėra pagrindo. Visa skolos suma – 16 837,22 Eur – jau yra išmokėta išieškotojui, todėl su darbo teisiniais santykiais susijusius privalomus mokesčius turi atskaičiuoti nebe skolininkė UAB „L“, o išieškotojas S. L.. Teismas nesutiko su teiginiu, kad išieškotojas nepagrįstai praturtėjo. Pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „L“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2021 m. sausio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-3195-840/2021 ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. antstoliui pradėjus vykdyti vykdomąją bylą, dar neįteikus apeliantei antstolio patvarkymo dėl vykdomosios bylos pradėjimo, apeliantė 2020 m. lapkričio 5 d. pateikė antstoliui pažymą apie mokėtinus mokesčius nuo darbo užmokesčio (išieškomos sumos). Antstolio patvarkymas dėl vykdomosios bylos pradėjimo apeliantei įteiktas 2020 m. lapkričio 11 d. Apeliantė pasinaudojo jai suteikta Sprendimų vykdymo instrukcijų 41 p. teise anksčiau nei gavo antstolio patvarkymą įvykdyti sprendimą, iš Turto areštų registro sužinojusi apie pritaikytus areštus. Antstolis apie atskaitomus mokesčius žinojo dar 2020 m. lapkričio 5 d., tačiau vis vien iš apeliantės išieškojo visą sumą, su priskaitytais mokesčiais.

5.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino į civilinę bylą pateiktų rašytinių įrodymų, gautų iš mokesčių administratoriaus bei aplinkybės, kad apie atskaitomus mokesčius antstolis žinojo dar prieš vykdomųjų dokumentų pateikimą apeliantei.

Žemesnės instancijos teismas

5.3. Teismas netinkamai taikė Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punkto ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Šiuo konkrečiu atveju susiformavo tokia faktinė situacija, kai iš apeliantės išskaičiuota visa skolos (darbo užmokesčio) suma su mokesčiais, tačiau taip pat ši suma yra deklaruota ir mokėtina mokesčių administratoriams, kurie nurodo, kad apeliantė privalo mokėti šiuos mokesčius. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pats išieškotojas sumokėjo ar / ir sumokės šiuos mokesčius valstybei.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo S. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. 2020 m. rugsėjo 21 d. darbų ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS-5616 iš skolininkės UAB „I.austa” suinteresuotam asmeniui S. L. priteista 16 837,22 Eur suma buvo visa pervesta iš antstolio M. L. depozitinės sąskaitos.

6.2. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija, išieškant sumas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, skolininkui yra palikta teisė pačiam sumokėti privalomus mokėjimus į valstybės ir Socialinio draudimo fondo biudžetus ir antstoliui pateikti tai įrodančius dokumentus, tačiau apeliantė įrodymų, kad faktiškai valstybei ir Socialinio draudimo fondo biudžetui sumokėjo šiuos mokesčius nepateikė.

6.3. Mano, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, tinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 p. nuostatas, ir pagrįstai atsisakė tenkinti apeliantės prašymą sumažinti priteistos sumos dydį. Antstolis priverstine tvarka išieškojo vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą, kadangi apeliantė pati nevykdė darbo ginčų komisijos sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų.

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, jog vykdomojoje byloje Nr. 0022/20/00778 esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad antstolis M. L. vykdė išieškojimą pagal 2020 m. rugsėjo 21 d. darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-5616, kuriuo iš skolininkės UAB „L“ išieškotojui S. L. priteistas 110,48 Eur darbo užmokestis, 7 409,16 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 9 317,58 Eur netesybos. Iš viso – 16 837,22 Eur skola. Antstolis 2020 m. spalio 29 d. patvarkymu areštuoti lėšas ir turtą nepasibaigus raginimo terminui areštavo apeliantės UAB „L“ turtą ir pinigines lėšas sąskaitose 17 046,07 Eur sumai. Tą pačią dieną Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai perduotas nurodymas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą. 2020 m. spalio 30 d. antstolis priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, kuris įteiktas 2020 m. lapkričio 11 d. Antstolis 2020 m. lapkričio 5 d. gavo iš apeliantės paaiškinimą, kuriame ji nurodė, kad išieškotojui S. L. išmokama suma į banką, atskaičius gyventojų pajamų mokestį ir Sodros mokesčius, yra 11 777,75 Eur, o Sodros ir gyventojų pajamų mokesčius (5 059,37) moka apeliantė. Tačiau apeliantė UAB „L“ per raginime nurodytą terminą skolos ir vykdymo išlaidų į antstolio depozitinę sąskaitą nepervedė, todėl 2020 m. lapkričio 25 d. Piniginių lėšų apribojimų sistemai buvo pateiktas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-22-8114. Tą pačią dieną antstolis gavo iš skolininkės pranešimą, kuriame nurodė, kad nuo darbo užmokesčio ir nepanaudotų atostogų skolininkė sumoka 1 503,93 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 1 825,02 Eur privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, taip pat nuo 9 317,58 Eur netesybų – 1 863,52 Eur gyventojo pajamų mokesčio, todėl nurodo, kad bendra išieškotojui priteistina ir išmokėtina suma atskaičius mokesčius yra 11 644,75 Eur. Antstolis elektroniniu paštu atsakė į apeliantės pranešimą, kad yra informavęs, jog pati apeliantė gali sumokėti sumą, kuri lieka atskaičius mokesčius ir pateikti antstoliui mokesčių apskaičiavimą bei įrodymus, kad šie mokesčiai sumokėti, jei tai nepadaroma, antstolis areštuoja ir išieškotojui išmoka visą sprendime nurodytą sumą neatskaičius privalomų mokesčių (Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktas). 2020 m. gruodžio 1 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu, kuriame nurodyta, kad iš UAB „L“ išieškota 13 694,93 Eur, išieškotojui pervesta 12 611,11 Eur skolos; 2020 m. gruodžio 3 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu, kuriame nurodyta, kad iš UAB „L“ išieškota 3 099,75 Eur, išieškotojui pervesta 2 899,19 Eur skolos; 2020 m. gruodžio 8 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu, kuriame nurodyta, kad iš UAB „L“ išieškota 1 418,34 Eur, išieškotojui pervesta 1 326,92 Eur skolos. 2020 m. gruodžio 8 d. išieškotojui buvo išmokėtos paskutinė skolos dalis.

10. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad byloje ginčas kilo dėl to, ar antstolis pagrįstai išieškojo iš apeliantės visą vykdomajame dokumente nurodytą sumą ir ją pervedė išieškotojui (buvusiam apeliantės darbuotojui), iš kurios nebuvo atskaičiuoti valstybei mokėtini mokesčiai nuo darbo užmokesčio (gyventojų pajamų mokestis ir / ar valstybinio socialinio draudimo mokestis), nors apeliantė buvo pateikusi antstoliui mokesčių atskaitymo apskaičiavimą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino į civilinę bylą pateiktų rašytinių įrodymų, gautų iš mokesčių administratoriaus, bei tai, kad apie atskaitomus mokesčius antstolis žinojo dar prieš vykdomųjų dokumentų pateikimą apeliantei; teismas netinkamai taikė Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punkto ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.

11. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, vykdymo veiksmus atlieka apimtimi, reikalinga įvykdyti visą vykdomąjį dokumentą.

12. Nagrinėjamu atveju, vykdomojoje byloje Nr. 0022/20/00778 buvo vykdomas išieškojimas pagal 2020 m. rugsėjo 21 d. darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-5616, kuriuo iš apeliantės suinteresuotam asmeniui S. L. buvo priteistos su darbo santykiais susijusios sumos.

13. CPK VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (redakcija galiojusi nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) (toliau – ir sprendimų vykdymo instrukcija), 41 punktas numato, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išieškojimo, antstolis išieško visą vykdomajame dokumente nurodytą sumą ir išmoka ją išieškotojui, neatskaičiuodamas su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų). Tačiau, jeigu skolininkas, pervesdamas į antstolio depozitinę sąskaitą priteistą sumą, atskaito iš jos su darbo teisiniais santykiais susijusius mokesčius, jis privalo antstoliui pateikti mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, kuriame nurodomi iš išieškomų sumų atskaitomi mokesčiai ir jų dydžiai. Šiuo atveju antstolis skolininko pervestą sumą išmoka išieškotojui ir pateikia skolininko atsiųsto apskaičiavimo kopiją. Apskaičiavimo originalas paliekamas vykdomojoje byloje.

14. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad antstolis, žinodamas apie iš priteistos sumos išskaičiuotinus ir mokėtinus mokesčius valstybės biudžetams, nepagrįstai suinteresuotam asmeniui S. L. išieškojo visą darbo ginčų komisijos sprendime nurodytą sumą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

15. Bendroji taisyklė priverstinai išieškant su darbo teisiniais santykiais susijusias sumas yra nustatyta sprendimų vykdymo instrukcijos 41 p. – vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išieškojimo, antstolis išieško visą vykdomajame dokumente nurodytą sumą ir išmoka ją išieškotojui, neatskaičiuodamas su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų). Tokiu atveju išieškotojui tenka pareiga sumokėti nuo išieškotos sumos tenkančius mokėti mokesčius į valstybės biudžetus.

16. Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktas numato ir kitą, alternatyvų vykdomojo dokumento, kurio pagrindu išieškomos su darbo teisiniais santykiais susijusios piniginės sumos, įvykdymo būdą. O būtent – jeigu skolininkas, pervesdamas į antstolio depozitinę sąskaitą priteistą sumą, atskaito iš jos su darbo teisiniais santykiais susijusius mokesčius, jis privalo antstoliui pateikti mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, kuriame nurodomi iš išieškomų sumų atskaitomi mokesčiai ir jų dydžiai. Šiuo atveju antstolis skolininko pervestą sumą išmoka išieškotojui ir pateikia skolininko atsiųsto apskaičiavimo kopiją. Apskaičiavimo originalas paliekamas vykdomojoje byloje.

17. Minėta teisės norma numato dvi sąlygas: 1) skolininkas perveda į antstolio depozitinę sąskaitą priteistą sumą, atskaičius iš jos su darbo teisiniais santykiais susijusius mokesčius, 2) skolininkas tokiu atveju turi pareigą antstoliui pateikti mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, kuriame nurodomi iš išieškomų sumų atskaitomi mokesčiai ir jų dydžiai. Šios sąlygos turi būti įvykdytos kartu. Skolininkei tik pateikus atskaitomų mokesčių paskaičiavimą, bet neįmokėjus į antstolio depozitinę sąskaitą priteistos sumos, iš jos atskaičius su darbo teisiniais santykiais susijusius mokesčius, toks jos veiksmas laikytinas tik informacijos antstoliui pateikimu.

18. Tuo tarpu sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punkte numatytas alternatyvus vykdomojo dokumento vykdymo būdas aiškintinas kaip konkrečių skolininkės veiksmų visuma. Priteistos sumos, iš jos atskaičius su darbo teisiniais santykiais susijusius mokesčius, sumokėjimas į antstolio depozitinę sąskaitą ir informacijos apie nesumokėtos sumos išskaičiavimą pateikimas kvalifikuotini kaip veiksmai, kuriais gera valia vykdomas antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Tokie skolininko veiksmai leidžia preziumuoti, jog kita vykdomojo dokumento dalis bus įvykdyta mokesčių administravimo įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais. Skolininkei pateikus mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, tačiau į antstolio depozitinę sąskaitą nesumokėjus išieškotojui tenkančios pinigų sumos, su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išieškojimas vykdomas pagal bendrąją tokių sumų priverstinio išieškojimo taisyklę, numatytą sprendimų vykdymo instrukcijos 41 p.

19. Išieškojimo bendrąja tvarka vykdymo teisėtumo šiuo atveju nepaneigia mokesčių administratoriaus apeliantei pateiktas išaiškinimas apie jos, kaip darbdavio, pareigą išskaičiuoti ir sumokėti mokesčius nuo su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų. Priešingai, šis išaiškinimas patvirtina jos pareigą išskaičiuoti ir sumokėti mokesčius vykdomąjį dokumentą vykdant alternatyviu būdu, t. y. išieškotiną sumą gera valia sumokant į antstolio depozitinę sąskaitą.

20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo antstolio M. L. veiksmų teisėtumą ir aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju, pareiga sumokėti privalomuosius mokėjimus į valstybės ir Socialinio draudimo fondo biudžetus tenka nebe apeliantei (skolininkei), o visą sumą gavusiam išieškotojui.

21. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų išdėstytų argumentų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo antstolio skundžiamų veiksmų teisėtumą ir skundžiamo patvarkymo pagrįstumą. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Žemaitienė