Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „Lausta“ skundą dėl antstolio M. L. veiksmų (suinteresuotas asmuo (išieškotojas) – S. L.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lausta“ 2020 m. gruodžio 16 d. skundas dėl antstolio M. L. veiksmų, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti antstolio 2020 m. lapkričio 26 d. atsisakymą sumažinti skolos mastą vykdomojoje byloje Nr. 0022/20/00778 ir pareiškėjai grąžinti be pagrindo išieškotą 5 192,47 Eur sumą.

Antstolis M. L. 2020 m. gruodžio 23 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos UAB „Lausta“ skundą ir kartu su vykdomąją byla Nr. 0022/20/00778 persiuntė teismui. Patvarkyme nurodoma, kad antstolio kontoroje nuo 2020 m. spalio 29 d. vykdomas išieškojimas pagal 2020 m. rugsėjo 21 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-5616, kuriuo iš skolininkės UAB „Lausta“ priteista išieškotojui S. L. 110,48 Eur darbo užmokesčio, 7 409,16 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 9 317,58 Eur netesybų. Iš viso: 16 837,22 Eur. 2020 m. spalio 30 d. skolininkei buvo išsiųstas raginimas skolą įvykdyti geruoju, kuris įteiktas 2020 m. lapkričio 11 d. Tačiau skolininkė geruoju sprendimo neįvykdė, todėl 2020 m. lapkričio 25 d. piniginių lėšų apribojimų sistemai buvo pateiktas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriame nurodyta areštuoti lėšas ir pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą 18 348,30 Eur sumą, kurią sudaro 16 837,22 Eur įsiskolinimas ir 1 511,08 vykdymo išlaidos. Vykdant antstolio nurodymą, 2020 m. lapkričio 27 d. nuo skolininkės banko sąskaitos nurašyta ir pervesta 13 335,88 Eur, 2020 m. gruodžio 1 d. – 395,05 Eur, 2020 gruodžio 2 d. – 3 099,75 Eur, ir 2020 m. gruodžio 7 d. – 1 553,62 Eur. 2020 m. gruodžio 8 d. išieškotojui buvo išmokėtos paskutinės lėšos ir panaikinti areštai skolininkės turtui. Antstolis nesutinka su skolininkės skundu, kadangi, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintų Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 41 punktu, skolininkė ne tik turėjo pateikti mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, ką ji padarė 2020 m. lapkričio 5 d., taip pat 2020 m. lapkričio 25 d. pranešimu, tačiau iki priverstinio išieškojimo pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą nepervedė priteistinos sumos, likusios atskaičius mokesčius, todėl antstolis, gavęs skolininkės 2020 m. lapkričio 25 d. prašymą ir mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, neturėjo jokių lėšų, kurias galėtų išmokėti išieškotojui ir kartu pateikti jam mokesčių atskaitymo apskaičiavimo kopiją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0022/20/00778 esančių rašytinių įrodymų matyti, kad antstolis M. L. vykdo išieškojimą pagal 2020 m. rugsėjo 21 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-5616, kuriuo iš skolininkės UAB „Lausta“ priteista išieškotojui S. L. 110,48 Eur darbo užmokesčio, 7 409,16 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 9 317,58 Eur netesybų. Iš viso: 16 837,22 Eur skolos. Antstolis 2020 m. spalio 29 d. patvarkymu areštuoti lėšas ir turtą nepasibaigus raginimo terminui areštavo skolininkės UAB „Lausta“ priklausantį turtą ir pinigines lėšas sąskaitose 17 046,07 Eur sumai. Tą pačią dieną Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai perduotas nurodymas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą. 2020 m. spalio 30 d. antstolis priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, kuris įteiktas 2020 m. lapkričio 11 d. Antstolis 2020 m. lapkričio 5 d. gavo iš skolininkės paaiškinimą, kuriame nurodė, kad išieškotojui S. L. išmokama suma į banką, atskaičius gyventojų pajamų mokestį ir Sodros mokesčius, yra 11 777,75 Eur, o Sodros ir gyventojų pajamų mokesčius (5 059,37) moka skolininkė. Tačiau skolininkė UAB „Lausta“ per raginime nurodytą terminą skolos ir vykdymo išlaidų į antstolio depozitinę sąskaitą nepervedė, todėl 2020 m. lapkričio 25 d. Piniginių lėšų apribojimų sistemai buvo pateiktas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-22-8114. Tą pačią dieną antstolis gavo iš skolininkės pranešimą, kuriame nurodė, kad nuo darbo užmokesčio ir nepanaudotų atostogų skolininkė sumoka 1 503,93 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 1 825,02 Eur privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, taip pat nuo 9 317,58 Eur netesybų – 1 863,52 Eur gyventojo pajamų mokesčio, todėl nurodo, kad bendra išieškotojui priteistina ir išmokėtina suma atskaičius mokesčius yra 11 644,75 Eur. Antstolis tik elektroniniu paštu atsakė, į atsakovo pranešimą, kad yra informavęs, jog pati skolininkė gali sumokėti sumą, kuri lieka atskaičius mokesčius ir pateikti antstoliui mokesčių apskaičiavimą bei įrodymus, kad šie mokesčiai sumokėti, jei tai nepadaroma, antstolis areštuoja ir išieškotojui išmoka visą sprendime nurodytą sumą neatskaičius privalomų mokesčių (Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktas). 2020 m. gruodžio 1 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu, kuriame nurodyta, kad iš UAB „Lausta“ išieškota 13 694,93 Eur, išieškotojui pervesta 12 611,11 Eur skolos; 2020 m. gruodžio 3 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu, kuriame nurodyta, kad iš UAB „Lausta“ išieškota 3 099,75 Eur, išieškotojui pervesta 2 899,19 Eur skolos; 2020 m. gruodžio 8 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu, kuriame nurodyta, kad iš UAB „Lausta“ išieškota 1 418,34 Eur, išieškotojui pervesta 1 326,92 Eur skolos. 2020 m. gruodžio 8 d. išieškotojui buvo išmokėtos paskutinė skolos dalis.

Pareiškėja UAB „Lausta“ panaikinti antstolio 2020 m. lapkričio 26 d. atsisakymą sumažinti skolos mastą vykdomojoje byloje Nr. 0022/20/00778 ir skolininkei grąžinti be pagrindo išieškotą 5 192,47 Eur sumą motyvuoja tuo, kad pateikė antstoliui mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, tačiau antstolis nurašė daugiau lėšų nei privalėjo, t. y. visą vykdomajame dokumente nurodytą sumą.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį, vykdant vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 230 straipsnio 2 dalis). CPK 587 straipsnio 9 punkte taip pat numatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimai yra vykdomieji dokumentai, todėl kaip ir kiti vykdomieji dokumentai vykdytini įstatymų nustatyta tvarka.

Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (redakcija galiojus nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2021 m. sausio 1 d.), 41 punktas numato, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išieškojimo, antstolis išieško visą vykdomajame dokumente nurodytą sumą ir išmoka ją išieškotojui, neatskaičiuodamas su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų). Tačiau, jeigu skolininkas, pervesdamas į antstolio depozitinę sąskaitą priteistą sumą, atskaito iš jos su darbo teisiniais santykiais susijusius mokesčius, jis privalo antstoliui pateikti mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, kuriame nurodomi iš išieškomų sumų atskaitomi mokesčiai ir jų dydžiai. Šiuo atveju antstolis skolininko pervestą sumą išmoka išieškotojui ir pateikia skolininko atsiųsto apskaičiavimo kopiją. Apskaičiavimo originalas paliekamas vykdomojoje byloje. Tokiu būdu išieškant sumas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, skolininkui yra palikta teisė pačiam sumokėti privalomus mokėjimus į valstybės ir Socialinio draudimo fondo biudžetus ir antstoliui pateikti tai įrodančius dokumentus, tačiau skolininkui to nedarant ir antstoliui priverstinai išieškant sprendime nurodytas sumas, antstolis privalo išieškoti visą priteistą sumą ir ją pervesti išieškotojui. Tokiu atveju, pareiga sumokėti privalomuosius mokėjimus į valstybės ir Socialinio draudimo fondo biudžetus tenka nebe skolininkui, o visą sumą gavusiam išieškotojui. Pažymėtina, kad tik tuo atveju, kai skolininkas savanoriškai perveda į antstolio depozitinę sąskaitą priteistą sumą, atskaičius privalomus mokesčius mokėtinus valstybei ir Socialinio draudimo fondo biudžetui, ir pateikia mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, skolos dydis gali būti sumažintas, atsižvelgiant į mokamus mokesčius.

Nustatyta, kad antstolis ragino skolininkę įvydyti sprendimą, tačiau skolininkė per antstolio nustatytą terminą savanoriškai piniginių lėšų į antstolio depozitinę sąskaitą nepervedė. Raginimas įvykdyti sprendimą įteiktas 2020 m. lapkričio 11 d. Nors skolininkė 2020 m. lapkričio 5 d., pateikė mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, tačiau jis buvo nedetalus, t. y. nurodyta tik bendra suma, kurią skolininkė, kaip darbdavys, atskaito iš darbuotojo gaunamo darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų, be to, skola į antstolio depozitinę sąskaitą nepervesta. Mokesčių atskaitymo apskaičiavimą skolininkė UAB „Lausta“ detalizavo 2020 m. lapkričio 25 d. pranešime, tačiau taip pat nepervedė sumos, kurią atskaičius mokesčius ji privalėjo pervesti išieškotojui. Taip pat nepateikti jokie įrodymai, kad faktiškai UAB „Lausta“ valstybei ir Socialinio draudimo fondo biudžetui sumokėjo šiuos mokesčius už išieškotoją. Kadangi skolininkė į antstolio depozitinę sąskaitą nepervedė priteistos sumos, todėl antstolis pagrįstai išieškojo visą vykdomajame dokumente nurodytą sumą ir išmokėjo ją išieškotojui, neatskaičiuodamas su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad antstolis netinkamai taikė priverstinį skolos išieškojimo procesą reglamentuojančius teisės aktus ir neteisėtai išieškojo didesnę pinigų sumą, atmestini kaip nepagrįsti, sumažinti skolos sumą nurodytą vykdomajame dokumente nėra pagrindo. Paminėtina, kad visa skolos suma, t. y. 16 837,22 Eur, jau yra išmokėta išieškotojui, todėl su darbo teisiniais santykiais susijusius privalomus mokesčius turi atskaičiuoti nebe skolininkė UAB „Lausta“, o išieškotojas S. L., todėl nesutiktina, kad išieškotojas nepagrįstai praturtėjo.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad skolininkė UAB „Lausta“ turėjo ne tik pateikti mokesčių atskaitymo apskaičiavymą, bet ir pervesti priteistą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą, darytina išvada, kad skolininkės UAB „Lausta“ skundas dėl antstolio M. L. veiksmų yra nepagrįstas, todėl, nesant įstatymu numatytų pagrindų pripažinti antstolio skundžiamus veiksmus neteisėtais, pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 ir 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos UAB „Lausta“ skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0022/20/00778 grąžinti antstoliui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.