Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

V. A., kuriai pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjai advokatei Astai Mačernytei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. A., kuriai pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, artimo giminaičio sesers – R. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 29 d. nutarties, kuria pripažinta, kad V. A., būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ­– BK) 187 straipsnio 1 dalyje (dėl (duomenys neskelbtini) namo 10 aukšte lauko sienos ištepliojimo); BK 187 straipsnio 1 dalyje (dėl 2019-09-16 (duomenys neskelbtini) namo laiptinės sienos 10 aukšte sugadinimo); BK 187 straipsnio 1 dalyje (dėl 2019-10-07 (duomenys neskelbtini) namo laiptinės sienos 10 aukšte sugadinimo).

Vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, V. A. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. A. pripažinta padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad ji tyčia sugadino svetimą turtą, tai yra: 2019 metų liepos- rugpjūčio mėnesiais, tiksli data nenustatyta, (duomenys neskelbtini) 10 aukšte prie (duomenys neskelbtini) buto balkono, Klaipėdoje, iš namo išorės ištepė žaliais, baltais dažais sieną, tuo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ padarydama 600 Eur turtinę žalą.

Be to, V. A. pripažinta padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad ji tyčia sugadino svetimą turtą, tai yra: 2019-09-16, nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) 10 aukšto laiptinėje, Klaipėdoje, raudonais, mėlynais dažais ištepė sienas bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu laiptinėje sukapojo sieną prie durų, tuo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ padarydama 300 Eur turtinę žalą.

Be to, V. A. pripažinta padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad ji tyčia sugadino svetimą turtą, tai yra: 2019-10-07, nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namo 10 aukšto laiptinėje, Klaipėdoje, nenustatytu daiktu sukapojo sieną prie durų, padarydama DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 300 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad yra ginčijamas baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybių nustatymas ir priverčiamosios medicinos priemonės taikymas. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus bei teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą 2020-06-29 nutartį pripažinti V. A. padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, būnant nepakaltinama ir jai taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.

7. Pažymėtina, jog priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes minėtos medicinos priemonės yra kartu ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys. Tai nėra bausmė, jomis nesiekiama nubausti. Todėl bylą išnagrinėjęs teismas, priimdamas nutartį, nesprendžia klausimo dėl asmens kaltės, tačiau privalo išspręsti BPK 401 straipsnio 2 dalyje nurodytus klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia. Sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą ir nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, vadovaujamasi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundą pateikusiam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Nagrinėjamu atveju negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog V. A. nepadarė baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, suprato savo veiksmus, o turtinė žala DNSB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo padaryta. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė ir nešališkai įvertino visus byloje esančius įrodymus, kurių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog V. A. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, t. y. tyčia sugadino svetimą turtą, tuo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ padarydama turtinę žalą. Todėl nėra jokio pagrindo dėl šių įstatymo uždraustų veikų baudžiamąją bylą nutraukti. Aplinkybę, jog V. A. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas įvykdė negalėdama suvokti savo veiksmų ir jų valdyti (būdama nepakaltinama) bei šiuo metu negali suvokti ir valdyti savo veiksmų, patvirtina 2020 m. kovo 5 – 27 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 134–136) ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teismo psichiatrijos eksperto D. T. duoti parodymai (t. 1, b. l. 174).

Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje įvykdymo

10. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019). Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-298-697/2016).??

11. Apeliaciniame skunde neigiama, jog V. A. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, nurodoma, jog ji tyčia svetimo turto negadino, žalos nepadarė, o bylos medžiagoje nėra pateikta duomenų, kokią realią žalą patyrė DNSB „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija su šiais argumentais negali sutikti, nes baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje, įvykdymą patvirtina bylos įrodymų visuma.

12. Liudytojas R. P. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad vykdo individualią veiklą, atlieka remonto apdailos darbus. Jį DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pasamdė atlikti laiptinės remontą. Atlikęs darbus pamatė, kad siena iškapota tarsi kirviu. V. A. liudytojui pasakė, kad jis sienos daugiau netvarkytų, nes ji vėl iškapos. Bendrijos pirmininkė nurodė liudytojui sutvarkyti sieną, tačiau po kelių dienų V. A. sieną vėl iškapojo atsuktuvu, kuris buvo padėtas prie jos durų. Jis vėl sutvarkė sieną, tačiau V. A. ją ištepliojo kavos tirščiais (t. 1, b. l. 175). Liudytoja S. K. primosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad ji pati matė, kaip V. A. dažė laiptinėje sieną (t. 1, b. l. 174). Liudytoja O. M. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė. V. A. gyvena jų bendrijos name. Ji turi polinkį ką nors gadinti, piešti laiptinėje. Buvo daromas laiptinės remontas, ji naujas sienas apipylė ir kažkuo iškalė. Po įvykio sienos buvo sutvarkytos, tačiau po mėnesio V. A. sieną vėl sugadino, apipiešė. Išgirdusi pokalbį, kad apie tai bus pranešta policijai, V. A. susisiekė su jų laiptinės dažytoju ir šis viską „užtaisė“. Paskui liudytoja pastebėjo, kad V. A. išdažė savo 10 aukšto balkoną, sienas. Sienos, kurias V. A. gadino, buvo pastatytos pagal projektą ir jau egzistavo liudytojai pradėjus pirmininkauti bendrijai. Nelegalių statybų ten nebuvo. V. A. skundėsi statybos priežiūros inspekcijai, po to jos kaimynas pašalino laiptinėje įstatytas duris. Vėliau namą tikrino tarnybos ir kitų pažeidimų nenustatė. Liudytoja nurodė, jog V. A. gali būti pavojinga pati sau – iškristi piešdama ant sienų 10 aukšte, už balkono ribų (t. 1, b. l. 182–183). 2019-09-23 DNSB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkės O. M. pareiškime prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laiptinės sienų sugadinimo ir išorės sienos prie (duomenys neskelbtini) buto balkono ištepliojimo (t. 1, b. l. 1). Minėtus sugadinimus antstolis Jonas Petrikas užfiksavo 2019-09-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 32 (t. 1, b. l. 4–11). Šie sugadinimai taip pat buvo konstatuoti DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-09-17 ir 2019-10-07 aktuose (t. 1, b. l. 13, 20–26). Padaryta žala įvertinta pagal pateiktą lokalinę darbų sąmatą, kurioje nurodyti atlikti darbai ir jų kaina – iš viso 1200 Eur (b. l. 60). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento, Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus 2015-06-08 raštas adresuotas V. A., DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir Klaipėdos apskrities priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai patvirtina tai, kad yra buvęs ginčas dėl namo konstrukcijų, sienų, durų įrengimo (t. 1, b. l. 105–106).

13. Aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad V. A. gadino svetimą turtą – DNSB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamo ir prižiūrimo, daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų sienas. Du kartus tai padarė šio namo laiptinėje, vieną kartą – namo išorėje. Tokiais savo veiksmais padarė tris baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje. Nors apeliaciniame skunde plačiai dėstoma, jog V. A. negali būti pripažinta įvykdžiusi 2019-09-16 ir 2019-10-07 įstatymo uždraustas BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas dėl to, jog ji nenustatytu daiktu sukapojo sieną prie durų, nes ši siena (pertvara), apeliantės manymu, buvo nelegaliai pastatyta, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina tik tai, ar V. A. pagrįstai pripažinta tyčia gadinusi svetimą turtą, tačiau nesprendžia klausimo, ar šis turtas (siena, pertvara) buvo pastatyta legaliai, nes tai nėra apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo kompetencija. Nagrinėjamu atveju išvadai, jog V. A. yra pagrįstai pripažinta sugadinusi (sukapojusi) svetimą turtą pakanka to, kad ji sugadino svetimą, jai nepriklausantį turtą (gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų sienas) ir dėl to DNSB „(duomenys neskelbtini)“ padarė turtinę žalą. Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog 2019 metų liepos-rugpjūčio mėnesiais V. A. gyvenamojo namo išorės sienos prie savo balkono tyčia netepliojo ir nepiešė jokių užrašų ar piešinių. Anksčiau aptartame antstolio 2019-09-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rytų pusėje dešimto aukšto balkone išorinė siena, išorinės sienos iš abiejų balkono pusių ir balkono stogelio apatinė pusė išdažyta skirtingomis spalvomis. Ši aplinkybė taip pat buvo užfiksuota prie minėto protokolo pridėtose fotonuotraukose Nr. 11, 12, 13 ir 14 (t. 1, b. l. 10–11). Pagrįstų abejonių kelia apeliaciniame skunde keliama versija, jog namo išorės fasadą V. A. perdažė, nes darė remontą, sandarino sienas, o tai reikėjo daryti dėl to, jog išorės fasadas daugelyje vietų buvo įtrūkęs, siūlės tarp blokų buvo nesandarios ir tai lėmė, kad į buto vidų pateko drėgmė ir sugadino buto vidines sienas. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti šias aplinkybes ar tai, jog V. A. būtų apskritai atlikusi tokio pobūdžio remonto darbus. Pažymėtina, kad minėtose prie 2019-09-20 protokolo pridėtose fotonuotraukose užfiksuota, jog balkono stogelis bei greta jo esanti išorinė siena yra išdažyti žaliais trikampiais baltame fone ir tai labiau primena piešinius, o ne atliktų statybos darbų (sandarinimo, dažymo) rezultatą. Be to, jau minėtoje lokalinėje darbų sąmatoje nurodyta, kad sienos sutvarkymas namo 10 aukšte ties (duomenys neskelbtini) butu iš lauko pusės pasitelkiant aukštalipius (dažų nuvalymas, nugruntavimas, nudažymas) buvo įvertinti 600 Eur ir, priešingai nei nurodo apeliantė, byloje nėra duomenų, jog šią turtinę žalą V. A. būtų atlyginusi iš savo lėšų. Šioje sąmatoje taip pat nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) laiptinės 10 aukšto siena ties (duomenys neskelbtini) butais buvo suniokota du kartus, remontuota ir tvarkyta du kartus, o šių darbų kaina yra 600 Eur. Kaip jau minėta, kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma, be kita ko, remiantis turto atkūrimo kaštais. Minėta lokalinė darbų sąmata, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, patvirtina, jog dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo trimis atvejais DNSB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė iš viso 1200 Eur (300 Eur + 300 Eur + 600 Eur) turtinę žalą, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog reali DNSB „(duomenys neskelbtini)“ patirta turtinė žala buvo netinkamai nustatyta ir jos nepatvirtina jokie dokumentai, atmestinas.

Dėl taikytos priverčiamosios medicinos priemonės

14. Apeliaciniame skunde prašoma netaikyti V. A. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis. Nurodoma, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną ji nėra pavojinga visuomenei ir jai nereikia priverčiamojo gydymo. Su šiais argumentais teisėjų kolegija negali sutikti.

15. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi V. A. buvo paskirta BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas teisingai parinko V. A. priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, išsamiai ir tinkamai motyvavo jos taikymo sąlygas ir pagrindą. Pagrindinis kriterijus parenkant šią medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypač didelę reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos. Nors apeliaciniame skunde deklaruojama apie V. A. nepavojingumą visuomenei ir tai, kad jai nereikia taikyti priverčiamosios medicinos priemonės, tačiau tokios išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti byloje esančių duomenų visuma apie V. A. sveikatos būklę ir jos elgesį tiek vykdant, tiek įvykdžius veikas. Pažymėtina, jog 2020 m. kovo 5 – 27 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. A. nusikaltimo padarymo metu sirgo šizoafektiniu sutrikimu, manijos tipas. Ji veikų padarymo metu visiškai negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir visiškai negalėjo juos valdyti. V. A. šiuo metu serga šizoafektiniu sutrikimu, manijos tipas. Ji negali suprasti savo veiksmų esmę, ir negali juos valdyti. Su V. A. negalima atlikti tyrimo veiksmų. Ji negali dalyvauti teismo posėdžiuose. Nesant kritikos susirgimo atžvilgiu gydymas ambulatorinėmis sąlygomis būtų neefektyvus. Todėl V. A. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (t. 1, b. l. 134–136). Apylinkės teismo posėdžio metu teismo psichiatrijos ekspertas D. T. nurodė tyręs V. A.. Patvirtino, kad V. A. buvo tiriama psichoneurologiniame dispanseryje ir jai buvo diagnozuota šizofrenija. Nervų ligų skyriuje jai buvo diagnozuotas somatizacinis sutrikimas. V. A. gydymo atsisakė. Ekspertas, ištyręs asmenį, nustatė, kad V. A. veiksmai buvo sąlygoti liguistų išgyvenimų, šizoafektinio sutrikimo, manijos tipo pasekoje. Gydymas ambulatorinėmis sąlygomis būtų neefektyvus, nes V. A. neigia ligą, nesutinka gydytis, todėl ekspertas rekomendavo taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (t. 1, b. l. 174). V. A. atliktos ekspertizės išvados ir eksperto komentarai teisme teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Iš minėto Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. A. rekomenduojamo, BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto, stacionarinio stebėjimo bendrojo stebėjimo sąlygomis būtinumas yra grindžiamas jos sveikatos būkle ir jos elgesio pobūdžiu tiek prieš jai įvykdant baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, tiek po jų įvykdymo. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad tikslinga V. A. skirti gydymą stacionarioje gydymo įstaigoje, nes ji kategoriškai neigia ligą, nesutinka gydytis ambulatoriškai, todėl išlieka psichikos sveikatos pablogėjimo recidyvo tikimybė, taip pat ir tam tikras pavojus jai pačiai bei aplinkiniams.

16. Atsakant į skundo argumentą dėl V. A. akių ligos gydymo pažymėtina, jog asmenims, kuriems taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas (įvairaus lygio) psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat yra suteikiama ir užtikrinama įstatymu numatyta tvarka būtinoji ir kita reikiama medicininė pagalba, įskaitant ir akių ligų gydymo užtikrinimą. Taigi, vien tai, jog V. A. serga akių liga, nepaneigia galimybės jai taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. A., kuriai pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, artimo giminaičio sesers – R. R. apeliacinį skundą atmesti.