Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas, eI3-43-776/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-04-20
Bylos Nr.: eI3-43-776/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00078-2021-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Erminijus Baziulis (pirm.)
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „V“, uždarosios akcinės bendrovės „E“, Uždaroji akcinė bendrovė „Energetikos projektai“, Uždaroji akcinė bendrovė „Verslo“
Atsakovas: Kupiškio rajono savivaldybė, atstovaujama Kupiškio rajono savivaldybės administracijos

Kategorijos

20.2.1.1Neteisėtas veikimas
20.2.2Priežastinis ryšys
20.2.3.1Turtinė žala
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. eI3-43-776/2023Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00078-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1; 20.2.2; 20.2.3.1; 55.1.3

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 20 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjas Erminijus Baziulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „V“ ir uždarosios akcinės bendrovės „E“ skundą atsakovei Kupiškio rajono savivaldybei, atstovaujamai Kupiškio rajono savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „V“ ir UAB „E“ (toliau – ir pareiškėjos, ir Bendrovės) teismui paduotu skundu prašė iš atsakovės Kupiškio rajono savivaldybės, atstovaujamos Kupiškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), pareiškėjų UAB „V“ ir UAB „E“ naudai priteisti 125 000,00 Eur žalos atlyginimą ir 5 % dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pareiškėjos skunde nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią susitarė veikti kartu teikiant bendrą pasiūlymą viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ (toliau – ir VšĮ „Plačiajuostis internetas“) skelbtame konkurse Infrastruktūros Ryšio bokštams įrengimas (II regionas). 2019 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjos šiai perkančiajai organizacijai pateikė pasiūlymą viešajame pirkime, apimantį tokias paslaugas: žemės sklypo parinkimas, bokštų techninių projektų parengimas, derinimai, statybą leidžiančio dokumento išdavimas, orientacinis kiekis 60 vnt., bendra kaina 1 815 000,00 Eur (su PVM); žemės, reikalingos bokštų statybai nuoma ne mažiau kaip 25 metams arba išpirkimas, orientacinis kiekis 60 vnt., bendra kaina 326 700,00 Eur (su PVM); bendra pasiūlymo kaina 2 141 700,00 Eur (su PVM). Laimėjusios konkursą, pareiškėjos su VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pasirašė Infrastruktūros ryšio bokštams įrengimo (II regionas) paslaugų sutartį Nr. S4-18 (toliau – ir Paslaugų sutartis), pagal kurią įsipareigojo VšĮ „Plačiajuostis internetas“ suteikti žemės sklypo parinkimo (suradimo, nupirkimo arba nuomos 25 metams) bokštų techninių projektų parengimo, derinimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo paslaugas. Paslaugų sutarties vykdymo metu, pagal VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pareiškėjoms pateiktą užduotį, teikė paslaugas, be kita ko, dėl šių inžinerinių tinklų ryšių bokštų (toliau – ir Bokštai): Dvariškių ryšių bokštas P1_46, adresu Kupiškio r. sav., Subačiaus sen., Valakų k.; Noriūnų ryšių bokštas P2_79 adresu Kupiškio r. sav., Noriūnų sen., Noriūnų k.; Narbutų ryšių bokštas P2_82 adresu Kupiškio r. sav., Skapiškio sen., Narbutų k.; Tuitų ryšių bokštas P2_124 adresu Kupiškio r. sav., Alizavos sen., Nodiejiškių k.; Geiminiai ryšių bokštas O1_30 adresu Kupiškio r. sav., Šimonių sen., Geiminių k. 2. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2019 metų spalio mėnesį išnagrinėjo Bokštų naujos statybos projektų projektinių pasiūlymų rengimo užduotis ir 2019 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. S1-2331(4.10) joms pritarė, neteikdamas jokių papildomų sąlygų, pasiūlymų ar pastabų. Tokiu būdu, pareiškėjoms buvo sukurtos teisinės prielaidos Bokštų projektavimo darbų vykdymui, teisių į žemę, reikalingų Bokštų projektavimui ir statybai įgyvendinimui ir su tuo susijusioms išlaidoms patirti. Pagal patvirtintas Bokštų projektinių pasiūlymų rengimo užduotis buvo parengti ir su visuomene suderinti Bokštų statybos projektų projektiniai pasiūlymai (toliau – ir Projektiniai pasiūlymai). Viešo svarstymo metu Administracija pastabų ar pasiūlymų dėl Projektinių pasiūlymų nepateikė. Projektiniai pasiūlymai buvo pateikti Administracijai tvirtintini. Administracija savo sprendimais pritarė 2020 m. sausio 30 d. prašymams pritarti Projektiniams pasiūlymams (registracijos Nr. PSP-100-200130-00248; PSP-100-200130-00247; PSP-100-200130-00246; PSP-100-200130-00241; PSP-100-200130-00240), nepateikdama jokių papildomų sąlygų, pasiūlymų ar pastabų. Patvirtintų Projektinių pasiūlymų, kuriais be kita ko, patvirtinta, kad Bokštų statyba numatytose vietose yra galima, pagrindu buvo parengti Bokštų statybos techniniai projektai. 2020 m. gegužės 26 d. visų Bokštų projektams atliktos techninio projekto bendrosios ekspertizės, kurių aktų išvadose statytojui (užsakovui) rekomenduojama statybos techninius projektus tvirtinti. Bokštų statybos techniniai projektai patvirtinti teisės aktais nustatyta tvarka. Bokštų statybai konkrečiuose žemės sklypuose yra gauti žemės sklypų savininkų sutikimai bei nustatytos atitinkamos prievolinės ir (arba) daiktinės teisės. 2020 m. gruodžio 29 d. Administracijai pateikti prašymai išduoti Bokštų statybą leidžiančius dokumentus (registracijos Nr. SRA-100-201229-47914; SRA-100-201229-47915; SRA-100-201229-47916; SRA-100-201229-47917; SRA-100-201229-47919). 2021 m. sausio 4 d. Administracija priėmė sprendimus atmesti prašymus išduoti Bokštų statybą leidžiančius dokumentus. Administracijos sprendimai atmesti prašymus išduoti Bokštų statybą leidžiančius dokumentus iš esmės grindžiami tuo, kad pagal teisės aktus ir galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, Bokštų statyba Kupiškio rajono savivaldybėje yra negalima, kadangi neatitinka Kupiškio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano susiekimo ir inžinerinės infrastruktūros brėžinio sprendinių. Dėl tokių Administracijos veiksmų yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nurodytos būtinosios sąlygos Kupiškio rajono savivaldybės civilinei atsakomybei kilti. Administracijos veiksmai, kai buvo patvirtinama teisė projektuoti ir statyti Bokštus konkrečiose teritorijose, nenustatant jokių reikalavimų ir (arba) išankstinių sąlygų teritorijų planavimo dokumentų parengimui, o vėliau ši teisė buvo paneigta, vienareikšmiai patvirtina Administracijos ir jos atsakingų tarnautojų neteisėtus veiksmus. Įvertinus 5 Bokštų Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje projektavimo kaštus, dėl neteisėtų Administracijos veiksmų Bendrovės patyrė 125 000,00 Eur nuostolius, nes žemės sklypo parinkimo, Bokšto techninio projekto parengimo, derinimo, statybą leidžiančio dokumento išdavimo kaštai vienam Bokštui sudaro 25 000,00 Eur (be PVM). Bokštų projektavimo darbai, juos nutraukus dėl Administracijos neteisėtų veiksmų, buvo baigiamojoje stadijoje, visa esminė Bokštų projektinė dokumentacija buvo parengta, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo likusi tik formali statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra, kuriai pagal Administracijos oficialią poziciją viso projekto derinimo metu nebuvo teisinių kliūčių. Kiekvienam Administracijos administraciniam sprendimui Bokštų statybos projektavimo ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procese yra imperatyviai numatytas teisėtumo reikalavimas. Tai yra, Administracija, priimdama sprendimus pritarti Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims, parengtiems ir viešai apsvarstytiems Projektiniams pasiūlymams, privalėjo įvertinti pateiktų derinti dokumentų atitikimą teisės aktams, įskaitant ir tai, ar Bokštų statyba tam tikrose vietose yra galima pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir galiojančius teisės aktus. Bet, Administracija šios pareigos neįvykdė, dėl ko pareiškėjoms buvo padaryta žala. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (redakcija galiojo iki 2021 m. spalio 30 d., toliau – ir STR 1.04.04:2017) 13 priedo 12 punktą, Administracija, gavusi Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, turėjo pareigą įvertinti projektinių pasiūlymų sudėtį ir nuspręsti, ar statinio statyba pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima. Administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas, patvirtindamas Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis ir nenurodydamas papildomų reikalavimų, iš esmės patvirtino, kad Bokštų statyba nurodytose konkrečiose Kupiškio rajono savivaldybės teritorijos vietose yra galima pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir galiojančius teisės aktus. Taip buvo sukurtos teisinės prielaidos vykdyti tolimesnius Bokštų projektavimo darbus, įgyvendinti teises į žemę ir su tuo susijusioms išlaidoms patirti. Be to, Administracija, vykdydama STR 1.04.04:2017 67 punktą, Projektinius pasiūlymus suderino (jiems pritarė), nepateikdama jokių papildomų sąlygų, pasiūlymų ar pastabų, ir nors privalėjo šiame projektavimo etape nurodyti, jog Bokštų statyba Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje negalima, tačiau šių pareigų neįvykdė. 2021 m. sausio 4 d. Administracijai priėmus sprendimus atmesti prašymus išduoti Bokštų statybą leidžiančius dokumentus, anksčiau aptartais Administracijos sprendimais patvirtintos teisinės prielaidos Bokštų projektavimo darbų vykdymui buvo paneigtos. Administracijos pareikštas naujas, Projektinių pasiūlymų rengimo užduoties bei Projektinių pasiūlymų tvirtinimo stadijose neatskleistas ir nenurodytas, reikalavimas inicijuoti ir finansuoti Kupiškio rajono savivaldybės Bendrojo plano pakeitimus ir (ar) Kupiškio rajono savivaldybės Elektroninių ryšių infrastruktūros specialiojo plano rengimą, atsižvelgiant į Paslaugų sutarties ir Viešojo pirkimo sąlygas, negalės būti įvykdomas. Administracijos naujas reikalavimas inicijuoti ir finansuoti Kupiškio rajono savivaldybės Bendrojo plano pakeitimus ir (ar) Kupiškio rajono savivaldybės Elektroninių ryšių infrastruktūros specialiojo plano rengimą taikomas visos Kupiškio rajono savivaldybės teritorijos atžvilgiu, todėl alternatyvių vietų parinkimas Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje taip pat tapo neįmanomas. Pagal Paslaugų sutarties 6.2.3 ir 6.2.3.3 punktus VšĮ „Plačiajuostis internetas“ gali atsisakyti dalies paslaugų, jei vykdant Paslaugų sutartį atsirado aplinkybių, kurių nebuvo iš anksto galima numatyti. Tokioms aplinkybėms priskirtini ir valdžios institucijų veiksmai. Todėl Bendrovės, vadovaudamosi Paslaugų sutartimi privalėjo inicijuoti visų Bokštų vietų Kupiškio rajono savivaldybėje atšaukimą, kurį VšĮ „Plačiajuostis internetas“ patvirtino. Priežastinis ryšys tarp Administracijos veiksmų ir atsiradusių nuostolių pasireiškė tuo, kad įgaliotam valstybės tarnautojui 2019 m. spalio 25 d. pritarus Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir 2020 m. sausio 30 d. pritarus Projektiniams pasiūlymams pareiškėjoms buvo sukurtos teisinės prielaidos Bokštų projektavimo darbų vykdymui, teisių į žemę, reikalingų Bokštų projektavimui ir statybai įgyvendinimui ir su tuo susijusioms išlaidoms patirti. Paslaugų sutarties 6.5.3 punkte numatyta, kad mokėjimai Bendrovėms, kaip paslaugų teikėjoms, už paslaugas bus atliekami pilnai įvykdžius visą pateikto užsakymo apimtį. Dėl Administracijos neteisėtų veiksmų negalint VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pateikti galutinio projektavimo rezultato – Bokštų statybą leidžiančių dokumentų, Bendrovių paslaugų teikimo kaštai nebus atlyginti, Bendrovės neturės galimybės sukurtą produktą parduoti VšĮ „Plačiajuostis internetas“ ir atgauti patirtus Bokštų projektavimo kaštus. Be to, Bendrovėms priklauso ir įstatymu nustatyto dydžio procesinės palūkanos.

Atsiliepimas

Atsakovė Kupiškio rajono savivaldybė, atstovaujama Kupiškio rajono savivaldybės administracijos su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos neįrodė CK 6.271 straipsnyje nurodytų būtinųjų sąlygų, kurioms esant gali kilti Kupiškio rajono savivaldybės civilinė atsakomybė, egzistavimo. Nagrinėjamoje situacijoje neegzistuoja pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – Administracijos neteisėti veiksmai, nes apie poreikį rengti Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialiuosius planus pareiškėjams neabejotinai buvo žinoma ir turėjo būti žinoma nuo pat administracinės procedūros pradžios, tai yra nuo pat kreipimosi į Kupiškio rajono savivaldybę. Pareiškėjos į Administraciją su prašymais išduoti statybą leidžiančius dokumentus pagal tuos pačius Bokštų projektus kreipėsi ir 2020 m. gegužės 29 d. (Prašymų registracijos Nr. SRA-100-200529; SRA-100-200529-16788; SRA-100-2000529-16789; SRA-100-200529-16790; SRA-100-200529-16791). Tačiau ir 2020 m. gegužės 29 d. pateikti prašymai išduoti statybą leidžiančius dokumentus buvo atmesti dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių prašymai buvo atmesti ir 2021 m. sausio 4 d. Pritarimas projektiniams pasiūlymams (analogiškai kaip pritarimas projektinių pasiūlymų rengimo užduotims) yra tarpinis statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros sprendimas, todėl teisinių pasekmių nesukėlė. Kupiškio rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane Bokštų statyba nebuvo numatyta (tik preliminarios vietos), todėl pareiškėjų projektuotų Bokštų statybai, be projektų, lygiagrečiai turėjo būti parengti Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialieji planai. Be to, jokio draudimo pareiškėjų nurodytose vietose statyti Bokštus nebuvo (tereikėjo inicijuoti ir parengti Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialiuosius planus). Administracija neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti pritarti pateiktoms projektinių pasiūlymų užduotims, kurioms 2019 m. spalio 25 d. Administracijos raštu Nr. S1-2331(4.10) ir buvo pritarta. Bokštų statyba nėra draudžiama pareiškėjų nurodomose vietose, tačiau pačios pareiškėjos nesiėmė veiksmų ir neinicijavo Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialiųjų planų parengimo, ko pasėkoje būtent dėl šios priežasties ir buvo atsisakyta išduoti Bokštų statybą leidžiančius dokumentus. Projektinių pasiūlymų tikslas (atitinkamai ir pritarimas projektiniams pasiūlymams) yra išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir pateikti ją visuomenei, o ne įvertinti, ar projektiniuose pasiūlymuose nurodomas statinys gali būti statomas konkrečioje vietoje. Dėl šios priežasties pritarimas projektiniams pasiūlymams jokiais būdais negali būti siejamas su pareiškėjų skunde nurodytomis aplinkybėmis, tai yra kad pritarimu projektiniams pasiūlymams buvo patvirtinta, kad Bokštų statyba nurodomose vietose yra galima tiek pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, tiek ir pagal galiojančius teisės aktus. Pagal sudarytą Paslaugų sutartį, pareiškėjos turėjo pareigą atlikti absoliučiai visus veiksmus su žemės sklypų Bokštų statybai parinkimu ir pritaikymu, įskaitant ir veiksmus, susijusius su Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialiųjų planų inicijavimu ir parengimu. Tačiau pačios pareiškėjos, aiškiai žinodamos apie tokių planų poreikį, šių veiksmų nesiėmė, ko pasėkoje buvo atsisakyta išduoti statybą leidžiančius dokumentus. Pareiškėjoms neatlikus veiksmų, susijusių su Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialiųjų planų rengimu, bokštų statyba suprojektuotose vietose nėra galima ir pareiškėjos bet kuriuo atveju neįgyvendintų savo įsipareigojimų pagal sutartį, todėl ir negautų iš VšĮ „Plačiajuostis internetas“ 125 000,00 Eur užmokesčio, tai yra nepatirtų žalos. Paslaugų sutartyje numatyta kaina už žemės sklypo parinkimą, bokštų techninių projektų parengimą, derinimus ir statybą leidžiančio dokumento išdavimą, apima ne tik pareiškėjų patiriamus kaštus teikiant paslaugas, bet ir pelną. Užmokestis (pelnas) laikytinas negautomis pajamomis, kaip tai yra apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu teismų praktikoje numatyta, jog negautos pajamos kaip nuostoliai, turi būti įrodomos, o pareiškėjos pelno įrodymų nepateikė. Be to, pareiškėjos kaštų neįrodinėja ir nepateikia absoliučiai jokių įrodymų, kurie patvirtintų patirtus kaštus ar sąnaudas, todėl jų nurodoma tariamai patirta žala yra nepagrįsta. Pateiktuose dokumentuose nurodytos sumos patvirtina ne Bokštų projektavimo kaštus, o atlygį pagal sutartį, į kurį įskaičiuotinas pareiškėjų pelnas. Nurodyta žala neatitinka realumo, būtinumo ir protingumo, tai yra pareiškėjos jos neįrodė. Tarp tariamai pareiškėjų patirtos žalos ir Kupiškio rajono savivaldybės veiksmų nėra priežastinio ryšio. Statybą leidžiantys dokumentai pareiškėjoms nebuvo išduoti ne dėl to, kad Administracija pritarė projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir projektiniams pasiūlymams (be šių tarpinių administracinių procedūrų statybą leidžiantys dokumentai iš viso negalėtų būti išduodami), o dėl to, kad pareiškėjos nuo pat administracinės procedūros pradžios nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų, kad būtų parengti Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialieji planai. Taigi ginčo atveju tarp Administracijos pritarimų, kurie dėl aukščiau nurodytų argumentų netgi nelaikytini neteisėtais, nėra absoliučiai jokio (nei faktinio, nei teisinio) priežastinio ryšio su pareiškėjų nurodoma žala, kuri, be kita ko, taip pat yra nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjos prašo priteisti iš atsakovės Kupiškio rajono savivaldybės, atstovaujamos Kupiškio rajono savivaldybės administracijos, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią turtinę žalą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „V“ ir UAB „E“ susitarė veikti kartu teikiant bendrą pasiūlymą VšĮ „Plačiajuostis internetas“ skelbtame konkurse „Infrastruktūros ryšio bokštams įrengimas (II regionas)“ ir tuo tikslu 2018 m. rugsėjo 3 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį.

Pareiškėjos skelbtam pirkimui „Infrastruktūros ryšio bokštams įrengimas (II regionas)“ pateikė pasiūlymą dėl: 60 vienetų žemės sklypų parinkimo, bokštų techninių projektų parengimo ir derinimų, statybą leidžiančio dokumento išdavimo, paslaugų kaina – 1 815 000,00 Eur (su PVM); 60 vienetų bokštų statybai reikalingos žemės nuomos 25 metams arba išpirkimo, paslaugos kaina – 326 700,00 Eur (su PVM). Bendra pasiūlymo kaina – 2 141 700,00 EUR (su PVM).

Pareiškėjos laimėjo paskelbtą konkursą ir 2018 m. spalio 31 d. su VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pasirašė Infrastruktūros ryšio bokštams įrengimo (II regionas) paslaugų sutartį Nr. S4-18. Paslaugų sutartimi Bendrovės įsipareigojo suteikti žemės sklypo parinkimo (suradimo, nupirkimo arba nuomos 25 metams) paslaugą, Bokštų techninių projektų parengimo ir derinimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo paslaugas, sutarties kaina – 2 141 700,00 Eur (su PVM).

Pareiškėjos pagal Paslaugų sutartį Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje teikė paslaugas dėl 5 Bokštų: Dvariškių Bokšto P1_46, adresu Kupiškio r. sav., Subačiaus sen., Valakų k.; Noriūnų Bokšto P2_79, adresu Kupiškio r. sav., Noriūnų sen., Noriūnų k.; Narbutų Bokšto P2_82, adresu Kupiškio r. sav., Skapiškio sen., Narbutų k.; Tuitų Bokšto P2_124, adresu Kupiškio r. sav., Alizavos sen., Nodiejiškių k.; Geiminiai Bokšto O1_30, adresu Kupiškio r. sav., Šimonių sen., Geiminių k. 2. Planuojamų statyti Bokštų aukštis numatytas iki 65 m; bokštai priskiriami ypatingųjų statinių kategorijai, inžinierinių tinklų statinių rūšiai, ryšių (telekomunikacijų) tinklų inžinierinių statinių grupei.

Administracijai 2019 m. spalio 16 d. buvo pateiktos 5 Bokštų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotys.

Administracija 2019 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. S1-2331(4.10) pritarė 5 Bokštų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims.

Administracijai 2019 metų lapkričio mėnesį buvo pateikti 5 Projektiniai pasiūlymai.

Administracija 2020 m. sausio 30 d. sprendimais pritarė prašymams pritarti Bokštų Projektiniams pasiūlymams (registracijos Nr. PSP-100-200130-00248; PSP-100-200130-00247; PSP-100-200130-00246; PSP-100-200130-00241; PSP-100-200130-00240).

Pareiškėjos 2020 m. gruodžio 29 d. Administracijai pateikė prašymus išduoti Bokštų statybą leidžiančius dokumentus.

Administracija 2021 m. sausio 4 d. priėmė sprendimus atmesti prašymus išduoti Bokštų statybą leidžiančius dokumentus.

VšĮ „Plačiajuostis internetas“ 2021 m. sausio 21 d. raštu Nr. R-87 „Dėl ryšio bokštų vietų atšaukimo“ atšaukė užsakymus dėl Kupiškio rajono savivaldybėje planuojamų statyti 5 Bokštų.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nepateikė įrodymų, kad jos būtų realiai patyrusios tam tikrų piniginių išlaidų. Pareiškėjos kaip turtinę žalą vertina piniginių lėšų sumą už VšĮ „Plačiajuostis internetas“ perkamas jų paslaugas, susijusias su 5 Bokštais Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, kurią, remiantis Paslaugų sutarties 6.5.3 punktu, pareiškėjos būtų gavusios, pilnai įvykdžiusios visą pateikto užsakymo apimtį.

Pareiškėjos savo skundą teismui iš esmės grindžia tuo, kad pritarimai 5 Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir 5 Projektinių pasiūlymams laikytini administraciniais aktais, nes jais buvo patvirtinta, jog 5 Bokštų statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir pagal galiojančius teisės aktus Kupiškio rajono savivaldybėje yra galima. Šie aktai yra neteisėti, priimti neįvertinus, ar Bokštų statyba pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima. Pritarimais Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektinių pasiūlymams buvo sukurti lūkesčiai rengti projektus, sukurtos teisinės prielaidos tolesniam Bokštų projektavimo darbų (techninių projektų rengimo) vykdymui, teisių į žemę, reikalingų jų projektavimui ir statybai įgyvendinimui, ir su tuo susijusioms išlaidoms patirti.

CK 6.271 straipsnio 3 dalis nustato, kad CK 6.271 straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Pažymėtina, kad teisėtus lūkesčius asmeniui sukuria ne bet kokie valstybės institucijų veiksmai, o tik tie, kurie leidžia suinteresuotam asmeniui pagrįstai tikėtis, jog jis galės įgyti atitinkamą teisę arba netrukdomai naudotis jau įgyta teise.

Teisės normos nustato, jog naujo ypatingojo statinio statybai privalo būti rengiamas statybos projektas (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (redakcija galiojo iki 2021 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Statybos įstatymas) 24 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir gautas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naują statinį (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas); statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti), prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais (Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 punktas nustato, kad statybą leidžiantis dokumentas yra dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą. Teisminėje praktikoje vieningai pripažįstama, kad teisines pasekmes sukeliantis individualus teisės aktas yra statybos leidimas, t. y. specialia tvarka kompetentingo subjekto konkrečiam subjektui išduotas dokumentas, kurio išdavimo procedūra susideda iš keleto etapų (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-132-629/2020).

Administracinių teismų praktikoje suformuotas aiškinimas, kad vientisos administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra parengiamas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas; šie dokumentai paprastai atlieka pagalbinį, tarpinį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje, jais baigiamieji kompetentingų asmenų ar pareigūnų sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, nėra įforminami; tokiais dokumentais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, todėl dažnai suinteresuotiems asmenims materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-132-629/2020; 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-225-525/2021).

STR 1.04.04:2017 7.2 punktas nustato, kad projektas rengiamas, vadovaujantis ir Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje išvardintais privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, (tarp jų projektiniais pasiūlymais (kai jie parengti), suderintais su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis). Projektiniai pasiūlymai rengiami - išreikšti numatomo projektuoti visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nurodytais atvejais numatomo projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją; projektinių pasiūlymų sudėtį kiekvienu konkrečiu atveju nustato statytojas atsižvelgdamas į reglamento 13 priedo nuostatas.

STR 1.04.04:2017 13 priedo 12 punktas nustato, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, įvertina projektinių pasiūlymų sudėtį ir ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima.

STR 1.04.04:2017 13 priedo 14 punktas nustato, kad jeigu statyba galima, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Statybos įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais, įvertina projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, jei reikia, nustato statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita), projektinių pasiūlymų sudėtį ir per 5 darbo dienas jai pritaria (žyma „pritariu“, parašu ir data ant pirmojo lapo) arba per 5 darbo dienas raštu praneša statytojui motyvus, kodėl nepritaria.

STR 1.04.04:2017 67 punktas nurodo, kad savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, per 5 darbo dienas po 66 punkte nurodyto prašymo ir kitų dokumentų gavimo dienos: pritaria arba motyvuotai nepritaria projektiniams pasiūlymams, apie tai paskelbia IS „Infostatyba“, paskelbia (pateikia nuorodą) savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje ir informuoja statytoją; projektinius pasiūlymus, kuriems pritarta, paskelbia IS „Infostatyba“ ir paskelbia (pateikia nuorodą) savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje. Jei 66 punkte nurodytas prašymas pateiktas per IS „Infostatyba“, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, apie pritarimą (nepritarimą) projektiniams pasiūlymams ir projektinius pasiūlymus, kuriems pritarta, paskelbia šioje informacinėje sistemoje, paskelbia (pateikia nuorodą) savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje ir informuoja statytoją.

Pagal STR 1.04.04:2017 7.4.1 punktą, savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) pritarimo projektiniams pasiūlymams (jeigu jie parengti) kopija, projektiniai pasiūlymai (kai jie parengti), kuriems pritarė savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), kai projektinius pasiūlymus rengė kitas projektuotojas, turi būti pateikiami projektuotojui. Taigi, savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) pritarimas projektiniams pasiūlymams leidžia toliau atlikti projekto rengimui reikalingas procedūras.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad Administracijos direktorius (įgaliotas valstybės tarnautojas), gavęs pareiškėjų pateiktas 5 Bokštų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis ir 5 Projektinius pasiūlymus, turėjo įgaliojimus atlikti STR 1.04.04:2017 13 priedo 12 punkte ir STR 1.04.04:2017 67 punkte nurodytus vertinimus ir padaryti išvadą, ar ypatingų statinių – 5 Bokštų – statyba pareiškėjų parinktose Kupiškio rajono savivaldybės teritorijos vietose pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus yra galima ar ne, ir pritarti Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektiniams pasiūlymams arba motyvuotai nepritarti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Kupiškio rajono savivaldybėje nebuvo parengtas ir patvirtintas Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialusis planas, todėl plačiau apie tai nepasisakoma. Bet, Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. TS-220 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ buvo nuspręsta patvirtinti Kupiškio rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (toliau – ir Bendrasis planas). Bendrojo plano 4.10.10 skyriuje „Telekomunikaciniai tinklai ir ryšiai“ yra numatyta, kad Kupiškio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano grafinėje dalyje vaizduojami esami ir planuojami objektai pažymėti preliminariose vietose. Planuojamų objektų vietos turi būti tikslinamos žemesnio lygmens dokumentais įvertinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimus, vietovės reljefą, hidrologines, hidrogeologines ir kt. sąlygas. Tai yra Bendrajame plane Bokštų statyba nebuvo numatyta, buvo numatytos tik galimų statybų preliminarios vietos.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (redakcija galiojo iki 2021 m. gruodžio 1 d., toliau – ir Elektroninių ryšių įstatymas) 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad elektroninių ryšių infrastruktūrai priklausančių bokštų ir stiebų, priskiriamų ypatingiems statiniams, išdėstymui Teritorijų planavimo įstatyme numatytais atvejais rengiami Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialieji planai, kurių organizavimo, rengimo, koregavimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo tvarką nustato Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialiųjų planų rengimo taisyklės, tvirtinamos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu.

Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialiųjų planų rengimo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo19 d. įsakymu Nr. 3-306(1.5 E)/D1-632. Pagal šias taisykles, specialiojo teritorijų planavimo objektas yra elektroninių ryšių infrastruktūrai priklausantys bokštai ir stiebai, priskiriami ypatingiems statiniams (8 punktas), o planavimo tikslai – planuojamoje teritorijoje nustatyti bokštų ir stiebų plėtros prioritetines kryptis ir užtikrinti darnią bokštų ir stiebų plėtrą, numatyti teritorijas šiai plėtrai ir nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemones ir kitus reikalavimus (9 punktas).

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija galiojo iki 2021 m. liepos 1 d., toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 20 straipsnio 3 dalis nustato, kad ypatingų inžinerinių statinių, kurių statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, sąrašas nustatomas Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (redakcija galiojo iki 2021 m. liepos 1 d., toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 1 punkte nurodyta, kad jos taikomos, be kita ko, ir rengiant, keičiant, koreguojant savivaldybės bendruosius planus, nustato teritorijų planavimo proceso dalyvių santykius šiame procese. Pagal Taisyklių 117.3.5, 208.3.5, 2.98.11 punktus, savivaldybės bendrajame plane turi būti pažymima ypatingų inžinerinių statinių išdėstymas pažymint visus esamus, rengiamu bendruoju planu ir kitais teritorijų planavimo dokumentais numatomus 30 m ir aukštesnius ypatingus inžinerinius statinius, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, kuriam Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytu atveju neformuojamas atskiras žemės sklypas.

STR 1.04.04:2017 7.2 punktas, be kita ko, nustato, kad projektiniai pasiūlymai rengiami išreikšti numatomo projektuoti visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nurodytais atvejais numatomo projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją.

STR 1.04.04:2017 13 priedo 10 punktas nustato, kad projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje nurodoma informacija apie sumanytą projektuoti statinį ar jo dalį (pavadinimas, statybos rūšis, statinio kategorija, statinio pagrindinė naudojimo paskirtis), žemės sklypo ir statinio (techniniai ir paskirties) rodikliai (tarp jų gamybos, kitos planuojamos ūkinės veiklos, paslaugų apimtis, butų, vietų, lovų, aptarnaujamų žmonių skaičius; statinio ar jo dalies naudojimo paskirties keitimo atveju nurodoma esama ir būsima paskirtys; projektinių pasiūlymų paskirtis; projektinių pasiūlymų sudėtis; statytojo pateikiami dokumentai ir kiti duomenys; projektinių pasiūlymų vaizdinė informacija; kiti duomenys (projektinių pasiūlymų parengimo terminai, statytojui pateikiamų projektinių pasiūlymų kopijų ir kompiuterinių laikmenų su įrašyta projektinių pasiūlymų kopija kiekis ir kita).

Tai yra, Administracijos direktorius (įgaliotas valstybės tarnautojas), gavęs pareiškėjų pateiktus 5 bokštų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis ir 5 Projektinius pasiūlymus, sprendimą jiems pritarti (nepritarti) privalėjo priimti, remdamasis aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu. Nagrinėjamu atveju Administracijos direktorius (įgaliotas valstybės tarnautojas) 5 Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir 5 Projektiniams pasiūlymams pritarė, nesilaikydamas Bendrojo plano, Elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio 1 dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, Taisyklių 117.3.5, 208.3.5, 298.11 punktų nuostatų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pateiktas išaiškinimas, kad vietos savivaldybės administracijos pritarimas projektiniams pasiūlymams nesuteikia teisės vykdyti statybos darbų, kadangi tam, jog statybos darbai galėtų būti vykdomi, privalu parengti ir suderinti techninį projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. pritarimas statinio projektiniams pasiūlymams savaime nesuponuoja statybą leidžiančio dokumento išdavimo (žr. pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-535-624/2017); argumentai dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams teisėtumo ir pagrįstumo gali būti nurodyti teikiant skundą dėl išduoto statybą leidžiančio dokumento, nes nesant išduoto statybos leidimo, vien savivaldybės administracijai pritarus projektiniams pasiūlymams, jokių teisių ir pareigų neatsiranda; pritarimas projektiniams pasiūlymams tėra tarpinis procedūrinis dokumentas (žr. pvz., 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-12-520/2019, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-132-629/2020). Nurodytos praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-1246-822/2015, 2017 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-535-624/2017, laikėsi ir nagrinėjamoje byloje priimdamas 2021 m. kovo 31 d. nutartį, kuriose aiškiai nurodė, kad sprendimas pritarti projektiniams pasiūlymams nesuteikia teisės vykdyti statybos darbų, kadangi tam, kad statybos darbai galėtų būti vykdomi, privalu parengti ir suderinti techninį projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą (administracinė byla Nr. eAS-223-556/2021).

Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis nustato, kad statybą leidžiančius dokumentus, t. y. ir statybos leidimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalis nustato, kad statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti pateikiamų dokumentų sąrašas nurodytas Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 1–17 punktuose.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalis 1 punktas nustato, kad Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka tikrina savivaldybės administracija.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (redakcija galiojo iki 2021 m. spalio 30 d.) 5 priedo „Statinio projektus tikrinančių subjektų kompetencijos sritys“ 1.8 punktas nustato, kad savivaldybių administracijos, tikrindamos visus statinio projektus, privalo patikrinti, ar statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

Atsižvelgus į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad sprendžiant dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo – dėl teisiškai reikšmingas pasekmes sukeliančio individualaus teisės akto, savivaldybės administracija, vykdydama pareigą patikrinti Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams, tuo pačiu atlieka ir parengiamųjų, procedūrinio pobūdžio sprendimų, įskaitant ir pritarimų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektiniams pasiūlymams, atitiktį teisės aktų reikalavimams.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos 2020 m. gruodžio 29 d. Administracijai pateikė prašymus išduoti Bokštų statybą leidžiančius dokumentus. Administracija 2021 m. sausio 4 d. priėmė sprendimus atmesti prašymus išduoti Bokštų statybą leidžiančius dokumentus. Administracijos sprendimai, kuriais buvo atmesti prašymai išduoti 5 Bokštų statybą leidžiantys dokumentai, nustatyta tvarka nenuginčyti. Administracija 2021 m. sausio 4 d. sprendimus atmesti pareiškėjų prašymus išduoti Bokštų statybą leidžiančius dokumentus grindė Elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, bei aplinkybe, kad pareiškėjų prašymai išduoti statybą leidžiančius dokumentus neatitinka Kupiškio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano susisiekimo ir inžinierinės infrastruktūros brėžinio sprendinių. Todėl, Administracijos 2021 m. sausio 4 d. sprendimai netenkinti pareiškėjų 2020 m. gruodžio 29 d. pateiktų prašymų išduoti 5 statybą leidžiančius dokumentus statyti Bokštus yra motyvuoti ir pagrįsti Bendrojo plano, Elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio 1 dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, Taisyklių 117.3.5, 208.3.5, 298.11 punktų nuostatomis.

Vadovaujantis aukščiau aptartomis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo Administracijos direktoriaus (įgaliotas valstybės tarnautojas) pritarimų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektiniams pasiūlymams, CK 6.271 straipsnio 3 dalies taikymo prasme vertinti kaip Savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, tiesiogiai dariusių įtaką pareiškėjų teisėms ir interesams, sukėlusių pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad pareiškėjoms bus išduoti 5 Bokštų statybą leidžiantys dokumentai.

CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Lietuvos teisės doktrinoje ir teismų praktikoje priežastinio ryšio nustatymas skirstomas į du būtinuosius etapus: faktinio ir teisinio priežastinio ryšio nustatymą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3609-624/2017, 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1045-602/2018 ir kt.). Taigi, sprendžiant priežastinio ryšio klausimą, nustatoma, pirma, ar atsakovo veiksmai yra būtina žalos atsiradimo sąlyga ir ar be jo veiksmų žala nebūtų atsiradusi, t.y. nustatoma, ar žalingos pasekmės būtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo; antra, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo.

Kaip jau anksčiau minėta, STR 1.04.04:2017 13 priedo 12 punktas nustato, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, įvertina projektinių pasiūlymų sudėtį ir ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima.

Administracijos pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 10 d. raštas Nr. (14)-D8-2998 „Dėl nuomonės pateikimo“ (toliau – ir Raštas) patvirtina, kad Administracijai buvo žinoma, jog, pagal sisteminį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija galiojo iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 20 straipsnio 1 ir 3 dalių, 5 straipsnio 4 ir 5 dalių, Taisyklių 117.3.5, 208.3.5, 298.11 punktų aiškinimą, ypatingųjų inžinierinių statinių, aukštesnių kaip 30 m, statyba galima tada, kai šių statinių statyba numatyta kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose.

Iš susirašinėjimo tarp UAB „E“ ir Administracijos (infrastruktūros skyriaus vyr. architektas) matyti, kad UAB „E“ yra informuojami, jog: „Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 3 punktas: "3. Ypatingų inžinerinių statinių, kurių statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, sąrašas nustatomas Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse."; Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 117.3.5, 208.3.5, 298.11 punktai: "ypatingų inžinerinių statinių išdėstymas pažymint visus esamus, rengiamu bendruoju planu ir kitais teritorijų planavimo dokumentais numatomus 30 m ir aukštesnius ypatingus inžinerinius statinius, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, kuriam Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytu atveju neformuojamas atskiras žemės sklypas;"; LR Aplinkos ministerija 2019-09-10 raštu Nr. (14)-D8-2998 pateikė nuomonę, kad norint statyti ypatingus inžinerinius statinius neformuojant ne didesnių kaip 0,01 ha ploto žemės sklypų Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytu atveju, jų vietos turi būti numatytos teritorijų planavimo dokumentuose“. Kas akivaizdžiai patvirtina, jog pareiškėjos buvo tinkamai informuotos apie reikalavimą projektuojant Bokštus laikytis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. Tokią išvadą patvirtina ir UAB „E“ adresuotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 6 d. raštas Nr. (14)-D8(E)-1724, kuriame pateikta nuomonė, jog sistemiškai aiškinant Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 5 dalies nuostatas, ypatingųjų inžinierinių statinių, aukštesnių kaip 30 m, statyba galima, kai jų statyba numatyta savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. Todėl, aukščiau nurodyta Administracijos direktoriaus (įgaliotas valstybės tarnautojas) pozicija neprieštaravo 2020 m. balandžio 6 d. rašte Nr. (14)-D8(E)-1724 pateiktai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuomonei.

Vadovaujantis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pareiškėjoms buvo žinoma apie keliamą reikalavimą bokštų statybos vietų parinkimą pagrįsti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Tai yra pareiškėjos, turėdamos suprasti, kad ypatingųjų inžinierinių statinių, aukštesnių kaip 30 m, kuriems priskiriami ir 5 Bokštai, statyba galima, kai jų statyba numatyta savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, turėdamos tikslą pasiekti galutinį rezultatą – gauti 5 Bokštų statybos leidimus, rengė Projektinius pasiūlymus ir atliko kitus darbus.

Pareiškėjų teiginiai, kad Administracijos pritarimai Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektiniams pasiūlymams, nebūtų sukėlę pagrįstų lūkesčių, jeigu pradiniuose projektavimo etapuose Administracija būtų įvykdžiusi savo pareigas ir nurodžiusi, jog bokštų statyba Savivaldybės teritorijoje negalima, vertintini kaip pasirinkta bylos vedimo taktika ir atmestini, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl asmens teisėtų lūkesčių apsaugos principo, kad suinteresuoti asmenys paprastai negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu, jeigu patys nesilaiko teisės aktų reikalavimų; sąžiningumo principas, kaip bendrasis teisės principas, išreiškiantis elgesio matą, atitinkantį protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, iš asmens reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise (žr., pvz. 2011 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-150/2011; 2013 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-288/2013). Be to, pareiškėjoms taikomi griežtesni apdairumo ir rūpestingumo kriterijai.

Pažymėtina, kad pareiškėjos savo skunde nurodė, kad Bokštų statybos Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje įgyvendinimas yra dalis projekto „Naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtra“ veiklų, finansuojamų iš Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ 02.1.1-CPVA-V-521 priemonės „Naujos kartos prieigos plėtra“ konkrečiam uždaviniui 2.1.1 „Padidinti infrastruktūros prieinamumą ir naudojimą vietovėse, kuriose naujos kartos prieigos infrastruktūros plėtros ir paslaugų teikimo negali užtikrinti rinka“ įgyvendinti valstybės biudžete Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai pagal programos „Informacinės visuomenės plėtra“ (programos kodas 02.001) priemonę „Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo 2014–2020 m. laikotarpio lėšos“ (programos priemonės kodas 02.001.01.02.02); finansavimo šaltiniai 1.3.2.7.1 („2014?2020 m. ES struktūrinė parama“) ir 1.2.2.7.1 („2014?2020 m. ES struktūrinės paramos bendrojo finansavimo lėšos“) numatytų lėšų.

Todėl pačios pareiškėjos privalėjo įvertinti aukščiau nurodyto projekto svarbą ir sudarydamos Paslaugų sutartį, kuria prisiėmė įsipareigojimus suteikti žemės sklypo parinkimo (suradimo, nupirkimo arba nuomos 25 metams), bokštų techninių projektų parengimo ir derinimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo paslaugas, bei tikėdamosi už šias suteiktas paslaugas gauti piniginį atlygį, elgdamosi apdairiai bei rūpestingai, turėjo būti susipažinusios su teisiniu reguliavimu, reglamentuojančiu jų veiklą Paslaugų sutartyje nurodytose srityse, teisės aktų, įskaitant ir galiojančių Kupiškio rajono savivaldybėje, nustatytais reikalavimais, reglamentuojančiais ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų ryšių bokštų projektavimą ir statybą. Taigi, pareiškėjos privalėjo žinoti Elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio 1 dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, Taisyklių 117.3.5, 208.3.5, 298.11 punktų nuostatas, Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje taikomo Bendrojo plano bei jo Inžinerinės infrastruktūros plėtros brėžinio sprendinius ir suprasti, kad, nesant Bendrajame plane įtvirtintų konkrečių elektroninių ryšių plėtros sprendinių, 5 bokštų statyba galima tik tuo atveju, jeigu Kupiškio rajono savivaldybėje galiotų nustatyta tvarka patvirtintas Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialusis planas. Kaip jau anksčiau minėta, Kupiškio rajono savivaldybėje toks teritorijų planavimo dokumentas nėra patvirtintas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Bokštų projektams atliktos techninio projekto bendrosios ekspertizės ir kiti veiksmai buvo atlikti dar iki buvo gauti Administracijos pritarimai Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims bei Projektiniams pasiūlymams. Ir nors pareiga elgtis rūpestingai ir laikytis teisės aktų reikalavimų negali būti aiškinama kaip valdžios institucijoms tenkančių pareigų perkėlimas privačiam ūkio subjektui, tačiau nagrinėjamu atveju nepakankamai rūpestingu ir atidžiu elgesiu pačios pareiškėjos prisiėmė galimą V riziką.

Vadovaujantis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad tarp Administracijos pritarimo Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektiniams pasiūlymams ir pareiškėjų nurodytos žalos nėra tiesioginio priežastinio ryšio, tai yra šie pritarimai nėra žalos atsiradimo priežastis.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad UAB „V“ ir UAB „E“ skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo bei išvestinis reikalavimas dėl metinių procesinių palūkanų priteisimo yra nepagrįsti ir netenkinami.

Pareiškėjos pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas atmestas visiškai, todėl pareiškėjos neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, prašymas netenkinamas.

Administracija pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Sprendžiant dėl Administracijos patirtų atstovavimo išlaidų, teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotu ABTĮ nuostatų, taikomų sprendžiant viešojo administravimo subjektų patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą, aiškinimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 yra pateikusi aiškinimą, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies iš esmės yra galimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, sprendžiant klausimą, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi būti įvertinta, ar, atsižvelgus į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama į tai, ar byloje keliamas teisinis klausimas yra naujas, ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota, taip pat į bylos apimtį ir sudėtingumą, pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, skundo pagrindą ir dalyką, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas viešojo administravimo srityje, privalo savo vidinį administravimą organizuoti taip, kad būtų užtikrinta tokia vidaus administravimo struktūra, kuri leistų šiam subjektui tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, šių funkcijų įgyvendinimui yra skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Tuo atveju, kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektas, bylinėjimasis yra susijęs su teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą, todėl šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijas teisiniuose santykiuose, kuriuose jie atlieka viešąjį administravimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-778-624/2015; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-395-662/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Administracija ir jos valstybės tarnautojai veikė kaip viešojo administravimo subjektai. Viešai Kupiškio rajono savivaldybės interneto tinklalapyje skelbiamais duomenimis (žr. https://www.kupiskis.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/savivaldybes-administracija-kontaktai/218.html?view=details;type=ajax), Administracijoje yra įkurtas Teisės skyrius, kurio kompetencijai yra pavesta atstovauti Kupiškio rajono savivaldybei teismuose. Pagal keliamus reikalavimus, šiam skyriui vadovaujantis vedėjas turi būti įgijęs teisės studijų krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą (ne žemesnį kaip bakalauro kvalifikacinį laipsnį) arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją arba turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (ne žemesnį kaip bakalauro kvalifikacinį laipsnį) arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją bei turėti ne mažiau kaip 5 metų teisinio darbo patirties, jam priskirtos teisinio aptarnavimo ir teisinio atstovavimo teismuose funkcijos (žr. https://www.kupiskis.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/savivaldybes-administracija-kontaktai.html?pagepath=[13]). Be to, Administracijoje yra įkurtas Infrastruktūros skyrius, kuris veikia teritorijų planavimo ir architektūros srityse (žr. https://www.kupiskis.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/savivaldybes - administracijakontaktai/20.html? view=details; type=ajax).

Teismas vertina, kad Administracija turėjo galimybę tarnautojų veiklą organizuoti taip, kad jos, kaip Kupiškio rajono savivaldybės atstovės, atstovavimas teisme administracinės bylos nagrinėjime būtų užtikrintas, išnaudojus turimus vidinius žmogiškuosius išteklius, t. y. pasitelkus kompetentingus Teisės skyriaus bei Infrastruktūros skyriaus darbuotojus. Nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, jog advokato pasitelkimas atstovauti Kupiškio rajono savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, interesams nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo būtinas. Dėl šios priežasties Kupiškio rajono savivaldybės institucijų turimų vidinių resursų neišnaudojimas užtikrinant atstovavimą teisme sprendžiant teisinį ginčą, kurio vertinti kaip ypatingai sudėtingo ar tiesiogiai nesusijusio su Kupiškio rajono savivaldybės kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi nėra pagrindo, negali užkrauti pareiškėjoms nepagrįstos atstovavimo išlaidų atlyginimo naštos.

Remiantis tuo, kas nurodyta, Administracijos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „V“ ir uždarosios akcinės bendrovės „E“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Uždarosios akcinės bendrovės „V“ ir uždarosios akcinės bendrovės „E“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Kupiškio rajono savivaldybės administracijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjas Erminijus Baziulis