Kauno apygardos teismo nutartis

2018-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-564-245/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-11
Bylos Nr.
1A-564-245/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12503-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys, Kęstutis Dragužis, Kęstutis Dargužis
Civilinis ieškovas
L. D.
Civilinis atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Nukentėjusysis
L. D.
Advokatai
Simas Tokarčakas, Valdas Kersnauskas, Inga Blaževičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-564-245/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12503-2017-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7
(S)Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,

sekretoriaujant Vidai Butiškienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. M. L., jo gynėjui advokatui Valdui Kersnauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi perduotas laiduotojai R. L. 1 metams pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis uždrausta M. M. L. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. D. civilinis ieškinys dėl 130,50 eurų turtinės žalos atlyginimo atmestas, civilinis ieškinys dėl 14 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista 2 000 eurų, o iš M. M. L. – 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiosios L. D. turėtos atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir iš M. M. L. priteista 1000 eurų advokatės Ingos Blaževičienės suteiktoms paslaugoms apmokėti ir 400 eurų advokato Simo Tokarčako suteiktoms paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. M. L. atleistas pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. kovo 9 d., apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW 530d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančių teritorijų, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 27 punkto reikalavimus tuo, kad išvažiuodamas iš kiemo į kelią nesustojo, nepraleido šaligatviu pagal automobilio važiavimo kryptį iš dešinės į kairę ėjusios pėsčiosios L. D., ją kliudė, dėl ko L. D. nukrito ir patyrė sužalojimus, sukėlusius jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas, nusprendęs atleisti M. M. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.

3. Apeliaciniame skunde nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas M. M. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendį pakeisti, panaikinti nuosprendžio dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimo 1 metams ir sumažinti nukentėjusiajai priteistą išlaidų dėl advokato paslaugų dydį.

Šalies argumentai

3.1. Skunde nurodoma, kad teismas teisingai taikė BK 40 straipsnio nuostatas, pagrįstai priteisė 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tačiau teismas nepagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. nepagrįstai uždraudė 1 metus vairuoti transporto priemones. Taip pat teismas neteisingai apskaičiavo nukentėjusiajai teisinę pagalbą teikusių advokatų išlaidas ir priteisė mokėjimo dokumentais nepagrįstą 1400 Eur sumą. Teismas, uždrausdamas naudotis specialia teise, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nesivadovavo esama teismų praktika tokio pobūdžio bylose. BK 67 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos, tačiau turi būti atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

3.2. Skunde M. M. L. pažymi, kad dėl padaryto nusikaltimo iš karto prisipažino, labai gailisi dėl savo veiksmų ir jų sukeltų pasekmių, po eismo įvykio nukentėjusiajai iš karto pasiūlė pagalbą, iškvietė medikus, domėjosi jos sveikatos būkle, norėjo tartis dėl žalos atlyginimo, įvykio metu buvo blaivus, bendradarbiavo su policijos pareigūnais. Nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jos ne kartą atsiprašė. Nukentėjusiąją pamatė staiga, bandė stabdyti automobilį, tačiau neišvengė įvykio, ją kliudė. Liudytoj Ž. L. patvirtino, kad M. M. L. automobilio greitis buvo minimalus, nukentėjusioji stabtelėjo kelioms sekundėms ir prieš įvykį pradėjo eiti sparčiu žingsniu. Liudytojas M. P., kurio parodymai buvo pagarsinti, apelianto nurodytas aplinkybes patvirtino. Liudytoja O. B. apie įvykį nieko papasakoti negalėjo, įvykio nematė. Tuo tarpu nukentėjusiosios parodymai dėl paties eismo įvykio kilimo mechanizmo ne visai sutapo su liudytojų parodymais. Ji teigė, kad eidama automobilio nematė, kontaktas įvyko tik baigiant praeiti išvažiavimą iš aikštelės. Jos manymu, automobilis pajudėjo staiga. Tačiau šios aplinkybės nesutampa su apelianto ir liudytojų nurodytomis aplinkybėmis. Šios aplinkybės atsakomybės nešalina, tačiau į jas teismas privalėjo atsižvelgti ir įvertinti, kad įvykį įtakojo ir pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas, netinkamai įvertinta situacija kelyje. Taip pat nepagrįsti nukentėjusiosios priekaištai, kad su ja M. M. L. tėvas susisiekė tik praėjus pusmečiui po įvykio, kadangi anksčiau susisiekti negalėjo, nes nei gydymo įstaiga, nei tyrėja iš pradžių neteikė duomenų apie nukentėjusiąją, o jos kontaktus tyrėja pasakė tik praėjus keliems mėnesiams po įvykio, gavusi nukentėjusiosios sutikimą.

3.3. Skunde nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo nurodo suprantantis nukentėjusiosios patirtus nepatogumus, išgyvenimus, skausmą, todėl su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu sutinka visiškai. Tačiau reikia pastebėti, kad teismas šioje dalyje vadovavosi tik nukentėjusiosios pateiktais paaiškinimais dėl jos sveikatos būklės, patirtų nepatogumų ir išgyvenimų, liekamųjų reiškinių po traumos, nors medicininiai dokumentai patvirtina, kad operacija ir pooperacinis periodas buvo sklandūs, nebuvo jokių komplikacijų. Vėliau nukentėjusioji buvo konsultuota ortopedo-traumatologo po 3, 12 mėnesių, tačiau byloje nėra pateikta jokių medicininių dokumentų, kad būtų liekamieji reiškiniai, kad būtų ribojami nukentėjusiosios judesiai, kamuotų nuolatinis skausmas ir kiti nepatogumai, kaip nurodo pati nukentėjusioji.

3.4. Skunde pabrėžiama, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai ir piktybiškai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos. Apeliantas nusikalto pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą, labai gailisi. Gyvena kartu su tėvais, baigęs vidurinę mokyklą tarnavo kariuomenėje, šiuo metu studijuoja, mokslą derina su darbu, dirba vadybininku. Teisė vairuoti transporto priemones darbo pareigų vykdymui yra būtina, šis darbas yra vienintelis pajamų šaltinis. Susimokėti už mokslą universitete padeda tėvai. Sunkūs ir nepataisomi padariniai nekilo, dėl savo veiksmų M. M. L. padarė išvadas, laikysis įstatymų ir nenusikals.

3.5. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo BK 67, 68 straipsnių nuostatas, neteisingai interpretavo baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį ir taikymo sąlygas. Taip pat netinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos padarinių pavojingumą, baudžiamojo poveikio priemonę paskyrė nevertindamas aplinkybių visumos, kadangi teismų praktikoje analogiška baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama asmenims, padariusiems veikas, kuriomis buvo sukelti daug pavojingesni padariniai. Šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra perteklinis ir nereikalingas baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti. Teismas nenurodė jokių baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvų, neįvertino šios priemonės taikymo tikslingumo.

3.6. Pasak M. M. L., be paminėtų aplinkybių teismas tik formaliai vertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų išsamiai nepatikrino, nepašalino prieštaravimų tarp nukentėjusiosios ir kitų liudytojų parodymų dėl eismo įvykio kilimo aplinkybių ir pačios nukentėjusiosios neatsargumo. Teismas privalėjo įvertinti prevencinį baudžiamojo poveikio priemonės tikslą, t. y. kaip draudimas vairuoti transporto priemones teigiamai paveiks nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybę, ar bus užkirstas kelias pažeidinėti KET ir kita. Be to, teismas turėjo atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje draudimas naudotis specialia teise panaikinamas motyvuojant teisės vairuoti transporto priemones reikalingumu darbo funkcijoms atlikti, darbo praradimo neigiama įtaka asmens turtinei padėčiai. Šiuo atveju uždraudimas naudotis specialia teise sąlygos ne tik darbo ir pajamų praradimą, bet ir galimybės atlyginti priteistą civilinį ieškinį apsunkinimą. Teismas baudžiamojo poveikio priemonę skyrė formaliai, neįsigilino į apelianto paaiškinimus, šio konkretaus įvykio aplinkybes, teigiamą asmens charakteristiką. Remiantis teismų praktika uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones skiriamas įvertinus tai, ar šios priemonės skyrimas gali apsunkinti asmens darbinę veiklą, ar tai neužkirs kelio atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Kai nustatoma, kad eismo įvykį nulėmė ne tik kaltininko, bet ir nukentėjusiojo pažeidimai, rizikingas elgesys, ši aplinkybė paprastai pripažįstama lengvinančia kaltininko atsakomybe ir į ją skiriant bausmę turi būti atsižvelgta. Uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas teismų praktikoje yra numatytos kaip išimtis.

3.7. Skunde nesutinkama ir su teismo priteistu proceso išlaidų, susijusių su advokato teikta teisine pagalba, dydžiu. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo atkreipia dėmesį, kad teismas nukentėjusiosios naudai neteisingai priteisė 400 eurų dėl advokato Simo Tokarčako suteiktos teisinės pagalbos, kadangi pats advokatas pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad sumokėta 200 eurų. Be to, advokatas nukentėjusiąją atstovavo tik viename posėdyje, kuris vyko 1.33 val. Suma, priteista dėl advokatės I. Blaževičienės suteiktos teisinės pagalbos taip pat per didelė, neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės M. M. L. ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė sutiko tik su apeliacinio skundo argumentu dėl nepagrįstai priteistų atstovavimo išlaidų, kitoje dalyje prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. M. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. M. M. L. savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jų veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tik prašo panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones 1 metams ir sumažinti nukentėjusiajai priteistą išlaidų dėl advokatų paslaugų apmokėjimo dydį, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo

8. Pažymėtina, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Remiantis BK 68 straipsnio nuostatomis, vienintelė šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato, taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas asmeniui naudoti specialia teise vairuoti transporto priemones - taikymas nėra siejamas su tuo, ar kaltininkas blaivus ar neblaivus vairavo automobilį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Remiantis teismų praktika, svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, 2K-599/2012).

9. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad sprendimo taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimą pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo, neįvertino šios priemonės taikymo tikslingumo. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, teismas tik formaliai nurodė, kad vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu nutraukus baudžiamąją bylą, kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Kitų motyvų, pagrindžiančių tokią teismo poziciją, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta. Akivaizdu, jog vien minėtas teismo nurodytas formalus pagrindas dėl BK 68 straipsnio nuostatų taikymo, tinkamai jo nepagrindus, rodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų minėtos nuostatos taikymo reikalingumą lemiančių aplinkybių, todėl teisėjų kolegija iš naujo vertina baudžiamojo poveikio priemonės nuteistajam taikymo klausimą.

10. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. M. L. apeliacinio skundo argumentais, kad jis neatitinka BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo sąlygų. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra susijęs su bausmės skyrimu, todėl sprendžiant tokios priemonės skyrimo ar neskyrimo pagrįstumą, taikytinos tos pačios nuostatos, kaip ir skiriant bausmę. M. M. L. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, t. y. sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šį nusikaltimą padarė būdamas neteistas, tačiau ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus, turėdamas galiojančias administracines nuobaudas. Iš byloje esančio išrašo iš Administracinių teisės pažeidimų registro matyti, kad praeityje M. M. L. buvo baustas administracinėmis nuobaudomis 2 kartus už transporto priemonių parkavimo pažeidimus, 1 kartą už automobilio eksploatacijos su negaliojančia technikine apžiūra bei be draudimo, taip pat už greičio viršijimą, tame tarpe ir už greičio viršijimą 84 km/h važiuojant mieste (kai leistinas greitis 50 km/h, važiavo 134 km/h). Nors padaryti pažeidimai nėra pagrindas išvadai, kad kilęs eismo įvykis buvo sistemingo kaltininko M. M. L. elgesio pasekmė. Kita vertus, padaryti pažeidimai rodo, kad apeliantas turėdamas nedidelę vairavimo patirtį, ne kartą buvo administracine tvarka baustas už įvairius KET pažeidimus (turi galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus), be to, už vieną iš pažeidimų (greičio viršijimą 84 km/h mieto teritorijoje), kurį jis padarė iki veikos, už kurios padarymą yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą skundžiamu nuosprendžiu, t. y. 2017 m. vasario 26 d., iš jo jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. Šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas vertinti M. M. L. kaip nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju būtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, siekiant tikslų, numatytų BK 1 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 2, 4 punktuose. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad M. M. L. atimta teisė vairuoti transporto priemones minimaliam įstatymo numatytam laikui – tik vieneriems metams, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog tokia baudžiamojo poveikio priemonė yra pernelyg griežta ar neproporcinga M. M. L. padarytai nusikalstamai veikai.

11. Apeliaciniame skundo argumentai, kad M. M. L. prisipažino, nuoširdžiai gailisi, sutinka atlyginti priteistą žalą nukentėjusiajai, jos atsiprašė, padarė neatsargų nusikaltimą, šiuo metu studijuoja ir dirba, sunkūs ir nepataisomi padariniai nekilo, dėl savo veiksmų jis padarė išvadas, laikysis įstatymų ir nenusikals, buvo pagrindas atleisti M. M. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, bet nagrinėjamu atveju jie nepaneigia būtinumo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę. Tas pats pasisakytina ir apie argumentus dėl darbo, kurio funkcijų atlikimui būtinas vairuotojo pažymėjimas, pragyvenimo šaltinio. Atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje nurodoma, jog vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų atėmimą teisės dirbti šį darbą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga).

12. Teisėjų kolegija sutinka, kad teismų praktikoje yra atvejų, kai nusprendžiama neskirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau ji nagrinėjamu atveju nėra aktuali. Kiti skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamo teismo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl proceso išlaidų

13. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su iš M. M. L. priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu teigiant, kad jis atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtis ir kitus veiksnius akivaizdžiai neproporcingas, todėl mažintinas. Su tokiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka.

14. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu iš M. M. L. nukentėjusiajai L. D. priteista 1000 eurų advokatės Ingos Blaževičienės pagalbai apmokėti, 400 eurų advokato Simo Tokarčako advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Neginčijama aplinkybė, kad nukentėjusysis turi teisę gauti turėtų išlaidų dėl neteisėtų kaltininko veiksmų atlyginimą. Tačiau, kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste yra pagrindas pasinaudoti BPK 106 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teise sumažinti priteistinų proceso išlaidų sumą.

15. L. D. interesus pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė I. Blaževičienė, tai patvirtina 2017 m. spalio 26 d. advokato orderis (1 t., b. l. 149), 1000 eurų dydžio išlaidos už šios advokatės suteiktas paslaugas (susipažinimą su bylos medžiagą, civilinio ieškinio parengimą, jo patikslinimą ir dalyvavimą 4 teismo posėdžiuose) grindžiamos pinigų priėmimo kvitu ( 2 t., b. l. 42), paskutiniame pirmos instancijos teismo posėdyje nukentėjusiąją atstovavo advokatas Simas Tokarčakas, tai patvirtina 2018 m. balandžio 12 d. advokato orderis (2 t., b. l. 31), 200 eurų dydžio išlaidos už šio advokato suteiktas paslaugas (susipažinimą su bylos medžiagą, dalyvavimą viename teismo posėdyje) grindžiamos pinigų priėmimo kvitu (2 t., b. l. 43). Šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų pirmosios instancijos teisme apimtį daro išvadą, kad priteista advokatės I. Blaževičienės atstovavimo išlaidų 1000 eurų suma yra pagrįsta ir mažinti jos nėra teisinio pagrindo. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos už advokato Simo Tokarčako paslaugas nukentėjusioji pirmos instancijos teisme sumokėjo 200 eurų, šią sumą pagrindžia byloje esantis pinigų priėmimo kvitas, apeliacinės instancijos posėdyje visi proceso dalyviai sutiko, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisdamas 400 eurų sumą už minėto advokato paslaugas padarė klaidą, todėl ši suma mažintina iki 200 eurų ir skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keistinas šioje dalyje BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

16. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios L. D. advokatas Simas Tokarčakas pateikė teismui 350 eurų atstovavimo išlaidas pagrindžiantį 2018 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo nurodymą Nr. 48 (2 t., b. l. 88). BPK 106 straipsnio 2 dalies reglamentavimas galimas bei taikomas nagrinėjant baudžiamąją bylą ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K–174/2014, 2K-303/2014). Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. M. L. apeliacinį skundą, kuris tenkintas iš dalies. Nukentėjusioji patyrė 350 eurų išlaidų dėl advokato atstovavimo apygardos teisme. Byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta per vieną teismo posėdį neatlikus įrodymų tyrimo, bylos apimtis išlikusi kaip ir pirmosios instancijos teisme, su bylos medžiaga nukentėjusiosios atstovas susipažino dar pirmos instancijos teisme, todėl atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes prašomos priteisti 350 eurų turėtos išlaidos advokato atstovavimui apmokėti nėra proporcingos apeliacinio proceso sudėtingumui mažintinos iki 200 eurų ir priteistinos iš M. M. L. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. M. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendį:

Iš asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Mato M. L. priteistą 400 eurų sumą nukentėjusiosios turėtoms išlaidoms advokato S. T. pagalbai apmokėti sumažinti ir iš jo išieškoti 200 (du šimtus) eurų nukentėjusiosios turėtoms išlaidoms advokato pagalbai pirmos instancijos teisme apmokėti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Iš asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. M. L. išieškoti nukentėjusiajai L. D. 200 (du šimtus) eurų turėtoms proceso išlaidoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Kęstutis DragužisDanguolė ŠiugždinytėAlgerdas Urbšys