- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- eI-4177-764/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02719-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- H. Y., T. Z.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Laura Martinaitytė
- Kategorijos
- 8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų H. Y. (H. Y.) ir T. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai H. Y. ir T. Z. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:
1) Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-560, 561.
2) Įpareigoti Departamentą per 1 mėnesį priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.
Paaiškina, kad H. Y. atvyko į Lietuvą 2014 m., leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turi nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nors buvo (ir iki šiol yra) uždarosios akcinės bendrovės „Cortalis“ akcininkas, siekdamas plėsti savo veiklos sritis, investavo į naują įmonę ir tuo pagrindu kreipėsi į Departamentą kaip UAB „Šilduja“ akcininkas. 2017 m. birželio 27 d. nuosavybės teise (kartu su sutuoktine T. Z. ir seserimi P. Y.) įsigijo butą (duomenys neskelbtini), ir visi trys jame gyvena iki šiol. Departamentui pateikė visus dokumentus, kad UAB „Šilduja“ akcijas įsigijo teisėtai, taip pat dokumentus, įrodančius, kad įmonės veikla nėra fiktyvi.
Pažymi, kad Departamentas neteisingai sprendime nurodo, kad pareiškėjas yra UAB „Sonavis“ akcininkas. Pareiškėjo teigimu, jis tokios įmonės nežino ir su ja niekaip nėra susijęs.
Apklausoje Departamento pareigūnai nenurodė atsakinėti kuo išsamiau, priešingai, skubino atsakinėti greičiau, nes per paskirtą valandą neva nespės. Pažymi, kad klausimynas anglų kalba 8 lapų, ši kalba nėra jo pagrindinė, todėl dėl kalbos barjero kai kurių klausimų nesuprato. Pažymi, kad net ne užsieniečiui klausimai apie Lietuvos Respublikos mokesčių sistemą būtų sudėtingi. Tai, kad nurodė jam žinomus mokesčius, pareiškėjo manymu, yra pakankamas atsakymas apie mokesčių sistemą. Iš apklausos akivaizdu, kad žino, kuo užsiima UAB „Šilduja“, o tai, kad veiklos nenurodė pažodžiui iš verslo plano, nėra nežinojimas, kuo įmonė užsiima. Be to, akcininkas neprivalo žinoti, su kuo sudarytos visos sutartys, taip pat visų 24 įmonėje dirbančių darbuotojų pareigybių.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, skundžiamame sprendime nėra argumentų, kad jo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, kad įmonė nevykdo veiklos ar yra fiktyvi. Įstatymai nenustato reikalavimo, kad akcininko dalyvavimas įmonės veikloje būtinas, akcininkas turi teisę dalyvauti įmonės veikloje ir ši teisė neturi būti apribota.
Nurodo, kad Departamentas pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 101.1–101.5 papunkčių reikalavimus, nes neatliko jokio savarankiško patikrinimo, nenuvyko į įmonės veiklos vietą, neapklausė nei įmonės vadovo, nei darbuotojų, neinformavo pareiškėjų apie pradėtą leidimo laikinai gyventi panaikinimo procedūrą, neprašė pateikti papildomų dokumentų.
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti. Papildomai paaiškino, kad apklausoje dalyvavo kartu pareiškėju kaip teisininkė ir padėjo versti klausimus iš/į anglų kalbą. Pažymėjo, kad pareiškėjas anglų kalbos gerai nemoka, todėl apklausoje jam buvo sunku suprasti klausimus, o vertėjo paslaugos nebuvo pasiūlytos.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas nedalyvauja įmonės veikloje ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje neužsiima, taip pat nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis pats realiai užsiima teisėta veikla UAB „Šilduja“.
Atkreipia dėmesį, kad ginčijamame sprendime padaryta techninė klaida dėl UAB „Sonavis“ pavadinimo, t. y. turėjo būti įrašyta UAB “Cortalis“, tačiau kita informacija apie įmonę atitinka tikrovei.
Nesutinka su teiginiais, kad pareiškėjas nėra UAB „Šilduja“ direktorius, todėl negalėjo tiksliai atsakyti į klausimus apie įmonės veiklą, taip pat jam buvo sunku atsakinėti anglų kalba, kuri nėra jo gimtoji. Pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjas yra tik įmonės akcininkas, neatleidžia jo nuo pareigos teikti Departamentui tikrovę atitinkančius duomenis apie savo ketinimus užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje bei nuo pareigos kontroliuoti įmonės veiklą. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyvena jau kelis metus, turėjo išduotą leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, tiek UAB „Šilduja“, tiek UAB „Cortalis“ yra Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, visi įmonių dokumentai turi būti sudaromi lietuvių arba lietuvių ir užsienio kalba, todėl pareiškėjui esant šių įmonių akcininkui ir ketinant kontroliuoti įmonių veiklą, neturėjo kilti sunkumų, atsakant į su UAB „Šilduja“ veikla susijusius klausimus lietuvių ar anglų kalba.
Departamentas, siekdamas išsiaiškinti, ar nėra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindų, apklausė pareiškėją, t. y. jam buvo sudarytos visos sąlygos pagrįsti savo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, taip pat buvo užtikrinti teisė būti išklausytam. Apklausos lape buvo nurodyta, kad jis turi pateikti kiek įmanoma išsamesnius ir konkretesnius atsakymus į pateiktus klausimus. Nors į daugelį klausimų pareiškėjas atsakė, tačiau į kai kuriuos klausimus atsakė neteisingai arba abstrakčiai, o į kai kuriuos išvis neatsakė.
Atsakovo nuomone, sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo žinios apie įmonę paviršutiniškos ir nekonkrečios. Investavęs į įmonę pinigines lėšas, jis neįsigilino ar nepakankamai įsigilino į jos finansinius duomenis, strategiją, verslo plėtros galimybes, tiekėjus bei klientus, o tai reiškia, kad nedalyvauja įmonės veikloje ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje neužsiima.
Atkreipia dėmesį, kad ginčijamas sprendimas priimtas ne tuo pagrindu, kad UAB „Šilduja“ yra fiktyvi, o buvo nustatyta, kad pareiškėjas neketina užsiimti teisėta veikla šioje įmonėje.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjui būti bendrovės akcininku ir dalyvauti jos veikloje.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad iš pareiškėjo apklausos matyti, kad jis suprato jam užduodamus klausimus, tačiau jo atsakymai abstraktūs ir nekonkretūs, pareiškėjas apklausoje nenurodė nė vieno įmonės kliento ar konkurento.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjams atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo bei įpareigojimo Departamentui per 1 mėnesį priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas H. Y. 2018 m. gegužės 30 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Šilduja“ akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės kapitalo. Kartu su prašymu pateikė UAB ,,Šilduja“ banko išrašą, Sodros informaciją apie apdraustus asmenis, pažymą apie sąskaitų likučius, UAB ,,Cortalis“ akcininkų sąrašą, darbo sutartis, pirkimo-pardavimo sutartis ir kitus dokumentus.
Tą pačią dieną, H. Y. sutuoktinė T. Z. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi). Kartu su prašymu pateikė galiojančio kelionės dokumento kopiją, santuokos liudijimo kopiją, liudijimo vertimą į lietuvių kalbą ir kitus dokumentus.
2018 m. liepos 24 d. pareiškėjas atvyko į Departamentą ir buvo apklaustas dėl jo vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje bei dalyvavimo UAB „Šilduja“ veikloje.
Departamentas, įvertinęs pareiškėjo apklausos rezultatus, 2018 m. rugpjūčio 2 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu priimtas, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, o pareiškėjos atžvilgiu – vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu.
Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad sprendimas priimtas, nustačius, kad pareiškėjas neketina užsiimti teisėta veikla šioje bendrovėje, t. y., norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, taip pat nustatyta, kad jo nesieja ilgalaikiai socialiniai, ekonominiai ar kiti ryšiai. Nustačius, kad H. Y. neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi išduoti, konstatuota, kad jo sutuoktinė T. Z. neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi išduoti šeimos susijungimo pagrindu.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
To paties įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jei jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Pagal to paties straipsnio 1 dalies 12 punktą -jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal 14 punktą – jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (liet. savaime) nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).
Aprašo 71 punkte nustatyta, kad įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, o įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas – užsieniečio prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Aprašo 17.5 ir 24.21 punktuose nustatyta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, kartu su prašymu išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi turi pateikti dokumentus, patvirtinančius Įstatyme nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, kuriuo užsienietis siekia gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi.
UAB „Šilduja“ verslo plane nurodyta, kad pagrindinė bendrovės veikla – visų tipų pastatų šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų sistemų montažas ir prekyba.
Departamentas, siekdamas įvertinti, ar pareiškėjas realiai dalyvauja bendrovės veikloje, pakvietė jį į apklausą. Iš pareiškėjo apklausos matyti, kad pareiškėjas neteisingai nurodė bendrovės akcijų kiekį bei vienos akcijos nominalią vertę. Apibūdindamas bendrovės veiklą, jis nurodė, kad bendrovė užsiima ,,ventiliavimu, vamzdynais, karštu ir šaltu vandeniu, dujų vamzdynais“ ir pažymėjo, kad bendrovė neužsiima prekyba, tačiau po to pakoregavo, kad ,,jie turi parduotuvę, kurioje parduodama skirta verslui įranga“. Pareiškėjas nenurodė šios įrangos gamintojų, taip pat neišvardino pagrindinių bendrovės klientų. Atsakydamas į klausimą, ar bendrovė turi konkurentų ir paprašius juos išvardinti, pareiškėjas pažymėjo, kad ,,mūsų kompanija Panevėžyje geriausia“, tačiau jo pateiktame kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi bendrovės verslo plane nurodyta, kad ,,rinka yra perpildyta, metai iš metų rinka siaurėja, atsiranda vis naujų rinkos žaidėjų, didėja konkurencija, ko pasėkoje pelno marža nesiekia 10 procentų“. Paprašius išvardinti bendrovės stiprybes, silpnybes ir problemas, pareiškėjas pažymėjo, kad bendrovė ,,turi daug licencijų (38) ir profesionalų personalą“, o silpnybių ir problemų, anot jo, bendrovė neturi, tačiau bendrovės verslo plane pateikta bendrovės plėtros SSGG (SWOT) analizė, kurioje išvardintos 7 bendrovės stiprybės. Apibūdindamas bendrovės 2018 m. planus pažymėjo, kad tai - ,,gauti darbo privačiuose ir vyriausybiniame projektuose“, taip pat nurodė, kad bendrovės apyvarta planuojama 50 tūkst. Eur., tačiau bendrovės verslo plane nurodyta, kad 2018 m. planuojama 800 tūkst. Eur be PVM metinė apyvarta. Taip pat ji nurodė, kad bendrovės apyvarta 2017 metais buvo 600 tūkst. Eur, o „dabar ji sudaro 500 tūkst. Eur “, tačiau tai neatitinka tikrovės.
Pareiškėjas nežinojo, ar bendrovės darbuotojai taip pat dirba ir kitose įmonėse. Į klausimą, ar bendrovės darbuotojai motyvuojami bendrovėje papildomai, jis atsakė, kad ne, tačiau iš verslo plano matyti, kad jie nuolat dalyvauja mokymuose, seminaruose, kvalifikacijos kėlimo kursuose, o tai laikoma motyvacijos priemonėmis. Apibūdindamas savo funkcijas bendrovėje ir klientus, su kuriais bendradarbiauja, pažymėjo, kad nėra vykdantysis direktorius, tačiau jis atlieka ,,verslo marketingą 2018–2019 m., pritraukiant žinomas įrangos kompanijas iš Vokietijos bei Danijos“, tačiau konkrečių klientų pavadinimų nenurodė. Į klausimą, ar bendrovė turi kreditą, pareiškėjas atsakė ne, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes iš SEB banko išrašo nustatyta, kad iš bendrovės sąskaitos kas mėnesį nurašoma piniginių lėšų suma SEB banko lizingui. Į klausimą, kada paskutinį kartą buvo bendrovės akcininkų susirinkimas ir kokie sprendimai jame buvo priimti, pareiškėjas pažymėjo, kad jis buvo prieš mėnesį, o apie priimtus sprendimus nepaminėjo. Į klausimą, kas priima sprendimą dėl direktoriaus paskyrimo, pareiškėjas pažymėjo, kad jis ir jo sesuo (kuri taip pat yra bendrovės akcininkė), tačiau tai neatitinka tikrovei. Į klausimą, ar bendrovė turi valdybą bei iš ko ji susideda, pareiškėjas atsakė, kad taip, turi, o susideda ji iš bendrovės akcininkų ir sprendžia bendrovės politikos klausimus. Paprašius pareiškėjo apibūdinti didžiausias bendrovės sutartis pažymėjo, kad ,,su Vyriausybe. Panevėžys“, o paprašius nurodyti konkrečias kompanijas, su kuriomis bendradarbiauja, jis pažymėjo, kad ,,turi daug projektų“, tačiau kompanijų eilinį kartą neišvardino. Taip pat nenurodė pagrindinių Lietuvos Respublikos mokesčių dydžių ir reikalavimų, taikomų įmonėms, kurių dalyviai užsieniečiai siekia gauti leidimus laikinai gyventi.
Apklausos lape į klausimą, ar pareiškėjas moka lietuvių kalbą, jei ne, kaip ketina bendrauti Lietuvoje, nurodė, kad lietuvių kalbos nemoka, bet lanko pamokas, Lietuvoje ketina susikalbėti angliškai, o sutartims ir kitiems dokumentams turi gerą teisininką.
Teismas, įvertinęs apklausos rezultatus, daro išvadą, kad pareiškėjo kai kurie pateikti atsakymai nėra tikslūs ir ne visais klausimais konkretūs. Pareiškėjas skunde nurodo, kad anglų kalba, kuri nėra jo pagrindinė kalba, raštu atsakyti į sudėtingus klausimus, yra sunku, todėl kai kurių klausimų negalėjo suprasti. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pageidavęs, kad vykusioje apklausose dalyvautų vertėjas. Nusprendęs atsakinėti į klausimas ne savo gimtąja kalba, pareiškėjas prisiėmė riziką, kad pateikti atsakymai galimai nebus pakankamai išsamūs. Bet to, teismo posėdyje pareiškėjo atstovė, profesionali teisininkė, patvirtino, kad apklausoje dalyvavo kartu su pareiškėju. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl vertėjo apklausoje neužtikrinimo vertintini kaip gynybinė pozicija, kuria siekiama pateisinti negalėjimą atsakyti į kai kuriuos klausimus dėl žinių trūkumo, o ne dėl kalbos barjero.
Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas nurodė neteisingą bendrovės pelną, apyvartą, akcijų kiekį, nenurodė bendrovės klientų ir konkurentų, nežinojo, kad bendrovė turi kreditą. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra bendrovės akcininkas, tačiau iš pateiktų atsakymų matyti, kad yra neįsigilinęs į bendrovės finansinius duomenis, jos strategiją, tiekėjus bei klientus, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas realiai nedalyvauja bendrovės veikloje.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal Įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas būtent užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vykdomos ir ketinamos toliau užsiimti teisėtos veiklos pagrindu, tenka pareiga pateikti kompetentingai institucijai duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4567-624/2017, 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4228-442/2018).
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas siekia tik formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus leidimui gauti, nors realiai veiklos UAB „Šilduja“ nevykdo, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad kyla šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, todėl Departamentas ginčijamu sprendimu pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjui būti bendrovės akcininku ir dalyvauti bendrovės veikloje, pavyzdžiui, pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu). LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones (žr., pvz., LVAT nutartį administracinėje 2014 m. gruodžio 29 d. byloje Nr. A858-2720/2014).
Pareiškėja T. Z. teikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, todėl, atsisakius išduoti leidimą laikinai gyventi jos sutuoktiniui H. Y., pagrįstai atsisakyta išduoti leidimą ir pareiškėjai.
Teismo vertinimu, skundžiamo Departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjų skunde nurodytais ar kitais motyvais.
Pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Departamentą per 1 mėnesį priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti sprendimą, todėl netenkinus pirmojo reikalavimo, antrasis išvestinis taip pat netenkintinas, todėl pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, todėl pareiškėjams bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriklauso.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjų H. Y. (H. Y.) ir T. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.