Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-12-06 · Administracinė byla Nr. I-3634-809/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-06
Bylos Nr.
I-3634-809/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
K. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3634-809/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02189-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. Š. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 1 700 Eur neturtinę žalą už tai, kad jo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016-08-26 iki 2016-11-15 buvo laikomas kankinimui prilygstančiomis sąlygomis. Kamerose buvo šalta, drėgna, teko mažiau, nei 5 kv. m pagal teisės aktus privalomo gyvenamo ploto asmeniui. Sanitariniai įrenginiai ir baldai dar labiau mažino kameros plotą, tokiomis sąlygomis asmuo priverstas gulėti arba sėdėti, nes jeigu vienas asmuo kameroje vaikšto, kitam paprasčiausiai nebelikdavo vietos. Kamerose neužtikrinamas natūralus apšvietimas, nes languose įrengtos grotos trukdo patekti dienos šviesai. Asmens apžiūros Lukiškių TI-K atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, nešvariose, šaltose patalpose, daiktus reikia dėti į nešvarias dėžes. Tualetas kamerose neužtikrino pareiškėjo privatumo, nes buvo neatitvertas nuo durų, kurias atidarydavo pareigūnai ir matydavo, kai pareiškėjas naudojosi tualetu. Dėl kamerų perpildymo pareiškėjui nelikdavo vietos prie stalo, tekdavo laukti ir valgyti atšalusį maistą. Pareiškėjas patyrė pažeminimą, emocinį sukrėtimą ir depresiją, jautėsi psichologiškai sugniuždytas, sutriko miegas.

Atsiliepimas

Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 87) pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti pilnai ir nurodė, kad Lukiškių TI-K 2018-07-24 atsiliepime yra netikslumų. Visuomet pareiškėjas kamerose buvo laikomas su kitu asmeniu.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 28–34) prašo pareiškėjo skundą atmesti. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pagal pateiktus duomenis apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ir juose laikomų asmenų skaičių, pareiškėjui tenkantis minimalus kameros plotas pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Atsakovės atstovas nėra gavęs skundų arba prašymų dėl nagrinėjamo ginčo aplinkybių. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Karantino kameras valo paskirtas asmuo. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus, nustatytus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Kamerose įrengtos taburetės, stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos produktams susidėti, lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m. Lukiškių TI-K nurodė, kad sanitarinis mazgas kamerose atitvertas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys – apie 0,7 x 0,8 (0,56 kv. m). Nuolatinis nuteistųjų stebėjimas yra jų elgesio kontrolės dalis. Eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą nuo stebėjimo akučių, kita vertus, tokie atitvėrimai trukdytų priežiūros posto pareigūnams užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Lukiškių TI-K pareigūnai su visais laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi jiems privalomų etikos taisyklių. Gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Šildymo sezono metu visose kamerose palaikoma optimali oro temperatūra. Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis Departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 punktu. Kamerų langų angose įrengtos vidinės grotos, kad nuteistieji (suimtieji) negadintų apsauginio metalinio langų tinklo ir neatliktų neteisėtų veiksmų. Tokių vidinių grotų ir metalinio tinklo įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams. Į Lukiškių TI-K atvykę asmenys, kol asmens ir jo daiktų krata ir įforminami būtini dokumentai, ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra įrodymų dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.

Lukiškių TI-K teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 98) nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl su juo kartu kamerose gyvenusių asmenų skaičiaus, nurodė, kad atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikė išsamią ir teisingą informaciją apie kamerų, kuriose laikomas pareiškėjas, plotus, laikotarpius ir kartu su pareiškėju buvusių asmenų skaičių. Lukiškių TI-K duomenys apie tai, kokie konkretūs asmenys buvo vienu metu laikomi vienoje kameroje, nėra kaupiami, asmenų skaičius kameroje tikrinamas vieną kartą per parą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 1 700 Eur neturtinės žalos už tai, kad laikotarpiu nuo 2016-08-26 iki 2018-11-15 jis buvo laikomas Lukiškių TI-K itin mažose, higienos normų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, jose įrengtas sanitarinis mazgas neužtikrino privatumo, dėl nepakankamo kamerų ploto, kurį papildomai mažino baldais ir įrenginiais užimtas plotas, pareiškėjas negalėjo laisvai judėti, maitinimo metu trūko vietos prie stalo, dėl languose įrengtų apsauginių grotų nepatekdavo į patalpas dienos šviesa, asmenų krata ir apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Lukiškių TI-K atsiliepime pateikė duomenis, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu (2016-08-26–2016-11-15) buvo kamerose Nr. 124, Nr. 278, Nr. 338, Nr. 342 ir Nr. 272, nurodė konkrečius laikotarpius ir kartu su pareiškėju buvusių asmenų skaičių minėtose kamerose. Atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą (b. l. 87) pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu laikotarpiu buvo nuolat laikomas su V. Č. nuo 2016-08-26 iki 2016-11-02, o nuo 2016-11-02 irgi kameroje gyveno ne vienas. Lukiškių TI-K teismui patvirtino atsiliepime nurodytų duomenų teisingumą ir išsamumą (b. l. 87), tačiau pateikė teismui duomenis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas V. Č. (b. l. 101–102). Teismui susipažinus su šiais duomenimis, matyti, kad V. Č. buvo laikomas analogiškais laikotarpiais ir analogiškose kamerose kaip ir pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad jis dalį ginčo laikotarpio (2016-08-26–2016-11-01) kamerose Nr. 124, Nr. 278, Nr. 338 ir Nr. 342 visuomet buvo laikomas kartu su kitu asmeniu, todėl darytina išvada, kad 2016-08-26, 2016-08-30, 2016-06-13 ir 2016-09-22 Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose buvo laikomas pareiškėjas ir kitas asmuo.

Remiantis Lukiškių TI-K atsiliepimo duomenimis ir šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 35–36, 98–102), nustatyta, kad pareiškėjas: 2016-08-26 atvyko į Lukiškių TI-K ir iki 2016-08-29 buvo laikomas kameroje Nr. 124 (plotas 7,31 m²) su dar vienu asmeniu; nuo 2016-08-30 iki 2016-09-12 buvo laikomas kameroje Nr. 278 (plotas 7,92 m²) su dar vienu asmeniu; nuo 2016-09-13 iki 2016-09-21 buvo laikomas kameroje Nr. 338 (plotas 7,72 m²) su dar vienu asmeniu, nuo 2016-09-22 iki 2016-11-01 perkeltas į kamerą Nr. 342 (plotas 8,1 m²), kurioje tą laikotarpį buvo su kitu asmeniu, 2016-11-02 perkeltas į kamerą 272 (plotas 7,75 m²), kurioje tą dieną buvo vienas, o nuo 2016-11-03 iki 2016-11-14 buvo laikomas dar su vienu asmeniu; 2016-11-15 pareiškėjas išvyko į Alytaus pataisos namus. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 81 parą. Pareiškėjas tiksliai nenurodo savo teisinio statuso (suimtasis ar nuteistasis) skundžiamu laikotarpiu, tačiau iš jo asmens įskaitos kortelės duomenų (b. l. 35–36) matyti, kad Lukiškių TI-K jam turėjo būti taikomas suimtojo teisinis statusas (žr. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m².

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K visu ginčijamu laikotarpiu asmeniui tenkantis bendras gyvenamosios kameros plotas atitiko nacionalinės teisės aktų reikalavimus, visomis dienomis (kamerose būnant vienam ar su kitu asmeniu) jam tenkantis bendras kameros plotas viršijo Įsakymo 1.3.1 punkte nustatytą minimalią, turinčią tekti vienam asmeniui 3,6 m² kameros ploto normą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių pareiškėjo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą. Iš Lukiškių TI-K pateiktų ir patikslintų duomenų, matyti, kad net ir tuo atveju, jei aptartu laikotarpiu kartu su pareiškėju buvo laikomas ir kitas asmuo, šių patalpų bendrojo ploto dalis, tenkanti vienam asmeniui, vis tiek atitikto teisės aktų reikalavimus, t. y. nebuvo mažesnė už minimalų 3,6 m² vienam asmeniui tenkantį kameros plotą. Pareiškėjo argumentai, kad tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turi būti užtikrintas ne mažesnis, kaip 5 m² gyvenamasis plotas, atmetami, kaip neatitinkantys ginčui taikytino teisinio reguliavimo, nes pareiškėjo skunde minimas ir cituojamas teisės aktas (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“) neteko galios nuo 2010-04-11.

Pareiškėjas teigia, kad dalį kameros ploto užėmė baldai ir sanitariniai įrenginiai. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažymoje (b. l. 81–82) nurodė, kad gyvenamosiose kamerose įrengtos sanitarinio mazgo patalpos išmatavimai yra apie 0,7 m², išvardino kameroje esančius baldus ir nurodė jų išmatavimus. Naujausioje EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas (mažiau nei 3 m² asmeniui tenkančio ploto daugiavietėje kameroje) prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr. LVAT 2017-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017). Atsižvelgiant į tai, skaičiuojant minimalų pareiškėjui tekusį plotą gyvenamojoje kameroje, būtina įvertinti ir kameros plotą, tenkantį sanitariniam mazgui. Teismas, įvertinęs skundžiamu laikotarpiu pareiškėjui tekusį plotą, apskaičiuotą metodika, kai iš kameros bendro ploto atimamas sanitarinio mazgo patalpos plotas, konstatuoja, kad ir atėmus sanitarinių įrenginių užimamą plotą iš bendro kameros ploto pareiškėjui (būnant kameroje vienam ar su kitu asmeniu) tenkantis plotas visą skundžiamą laikotarpį atitiko iš Konvencijos 3 straipsnio aiškinimo kilusį 3 m² ploto imperatyvą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pareiškėjo argumentus dėl per mažo kameros ploto atmeta kaip nepagrįstus, nes jam tenkantis plotas kameroje atitiko teisės aktų reikalavimus ir šiuo atveju nėra teisinio pagrindo atsižvelgti į plotą, kurį užėmė kameroje esantys baldai.

Pareiškėjas skundžiasi, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, įrengtas tualetas nepilnai atitvertas nuo likusios patalpos ir įėjimo durų, toks sanitarinio mazgo neužtikrino pareiškėjo privatumo. Lukiškių TI-K pareigūnai galėjo matyti pareiškėją besinaudojantį sanitariniu mazgu. Atsiliepime ir tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 80, 81–82) Lukiškių TI-K nurodo, kad teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas atskirti sanitarinį mazgą nuo likusio kameros ploto, sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 m aukščio pertvara, privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos visose kamerose; pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu laikosi teisės aktų reikalavimų, vadovaujasi mandagumo ir etikos principais.

Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimai.

Pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., EŽTT 2013-04-25 sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09)). EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje Makarov prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją ir kt.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktus).

LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., 2017-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas iš esmės visą ginčo laikotarpį Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 124, Nr. 278, Nr. 338, Nr. 342 ir Nr. 272 kartu su kitu asmeniu. Atsakovės atstovo Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus tarnybiniame pranešime (b. l. 81–82) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2016 metų kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417 ir Nr. 418–426 sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose kamerose sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Susiejus minėtus duomenis su duomenimis apie pareiškėjo laikymą konkrečiose kamerose, matyti, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas nebuvo pilnai atitvertas nuo likusio kameros ploto ir nuo įėjimo durų. Lukiškių TI-K teiginiai dėl sanitarinio mazgo įėjimo uždengimo užuolaida yra abstraktūs, nekonkretizuoti, atsižvelgiant į konkrečias kameras, kuriose gyveno pareiškėjas, iš jų nėra galimybės nustatyti, ar skundžiamu laikotarpiu kamerose, kuriose gyveno pareiškėjas, tuo metu buvo įrengtos užuolaidos, skirtos sanitarinio mazgo įėjimui uždengti. Aplinkybė, kad Lukiškių TI-K suimtųjų priežiūrą vykdantys pareigūnai su pareiškėju elgėsi etiškai ir savo veiksmais sąmoningai nesiekė pažeisti šio asmens privatumo, nepaneigia suėmimą vykdančios įstaigos pareigos sanitarinius mazgus gyvenamosiose patalpose įrengti taip, kad būtų užtikrinamas jose laikomų asmenų privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Atsižvelgiant į išdėstytą, Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo argumentų, kad visu ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė naudotis nuo likusio gyvenamos kameros ploto tinkamai atitvertu sanitariniu mazgu ir dėl šių priežasčių pareiškėjo privatumas nebuvo užtikrintas, jis galėjo patirti nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimas pripažintinas pagrįstu.

Pareiškėjas neturtinę žalą prašo priteisti ir todėl, kad kamerose buvo šalta, drėgna, dėl languose įrengtų apsauginių grotų trūko natūralaus dienos apšvietimo.

Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015, pagal kurios 12 punkto reikalavimus laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų; gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., (16 punktas); turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).

Iš teismui pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VSC) Vilniaus departamento patikrinimų aktų (žr., pvz., b. l. 37–38, 40–42, 43–45, 47–49, 53–55, 61–62, 63–65) matyti, kad juose užfiksuoti Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų duomenys arba nesusiję su vertinamu laikotarpiu, arba nesusiję su tais laikotarpiais, kai konkrečiose tikrintose kamerose pagal bylos duomenis faktiškai gyveno pareiškėjas. Kita vertus, minėti įrodymai patvirtina, kad VSC nuolat tikrina Lukiškių TI-K gyvenamųjų ir kitų patalpų, kuriomis naudojasi suimtieji, atitikimą sveikatos saugos ir higienos reikalavimams, o Lukiškių TI-K administracija reaguoja į nustatytus pažeidimus ir juos pašalina (žr., pvz., b. l. 39, 46). Kamera Nr. 124, kurioje pareiškėjas gyveno 2016-08-26–2016-08-29, buvo tikrinta 2016-08-12 (žr., pvz., b. l. 53–55), tačiau oro temperatūra, oro drėgmė, dirbtinio apšvietimo rodikliai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kamera Nr. 278, kurioje pareiškėjas gyveno 2016-08-30–2016-09-12, buvo tikrinta iki atvykstant pareiškėjui (b. l. 61–62), tačiau šioje kameroje oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitiko higienos ir sveikatos saugos reikalavimus. Kamera Nr. 338, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016-09-13–2016-09-21, buvo tikrinta tą patį mėnesį (b. l. 70–73), tačiau šioje gyvenamojoje patalpoje pareiškėjo nusiskundimų kontekste higienos ir sveikatos saugos reikalavimų pažeidimų nenustatyta.

Pareiškėjas teigė, jog įrengtos grotos languose apsunkina natūralios šviesos patekimą į kameras. Eksploatavimų taisyklių 14 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą; lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele (14.1 punktas); kameroje turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3 punktas). Aptartos teisės normos nedraudžia tardymo izoliatorių langus apsaugoti grotomis ir apsauginiu tinklu, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Lukiškių TI-K atsiliepime pateiktais duomenimis, pareiškėjas su skundais dėl jo laikymo sąlygų atitikimo sveikatos saugos ir higienos reikalavimams į administraciją nesikreipė. VSC teismą informavo, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu neteikė skundų dėl galimų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų ir VSC, kuris kompetentingas kontroliuoti suėmimą vykdančias įstaigas sveikatos saugos srityje (b. l. 14–15). Teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų ir įrenginių (langų) būkle, yra deklaratyvūs ir nekonkretizuoti, dalis jų paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad, atvykus į Lukiškių TI-K, jo asmens ir daiktų apžiūra buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, buvo šalta ir nešvaru. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktu, priimti į tardymo izoliatorių suimtieji ir nuteistieji, kol įforminami jų dokumentai, ne ilgiau kaip 2 valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras; priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama asmens krata, patikrinami jų turimi daiktai (12 punktas); priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras (19 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad trumpalaikio laikymo kameros nėra skirtos nuteistųjų (suimtųjų) gyvenimui ir šio pobūdžio patalpoms netaikomi įrengimo bei higienos reikalavimai, nustatyti Eksploatavimo taisyklėse ir Lietuvos higienos normoje HN 134:2015. Pareiškėjui nenurodžius aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti jo laikymo tokiose kamerose esminius pažeidimus, teismas skundo argumentus dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, laikant pareiškėją trumpalaikio laikymo kamerose, atmeta.

Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų patyrė pažeminimą, emocinį sukrėtimą, atsirado nemiga, pablogėjo emocinė sveikata ir sumenko savivertė. Į bylą pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 17–27) duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Lukiškių TI-K sveikatos priežiūros specialistą gydytoją psichiatrą dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sutrikimų ir buvo konsultuotas, pareiškėjui skirtas gydymas. Įvertinus medicininės dokumentacijos duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjo įvardintą emocinės sveikatos pablogėjimą iš esmės lėmė kiti veiksniai, o ne jo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl sveikatos būklės pablogėjimo, atmestini, nes nepagrįsti.

Apibendrinant pareiškėjo skundo argumentus ir įvertinus jo kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K pagal byloje esančią medžiagą, nustatyta, kad padarytas pažeidimas, neužtikrinant pareiškėjo teisės kameroje naudotis privatumą užtikrinančiu sanitariniu mazgu, truko 81 parą. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę (t. y. į tai, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K neužtikrino galimybės privačiai naudotis sanitariniu mazgu nepertraukiamai visą ginčo laikotarpį), tačiau nenustačius, kad atsakovės atstovas sąmoningai siekė žeminti pareiškėją ir blogino jo laikymo sąlygas, į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 300 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 300 Eur suma.

Pareiškėjas skunde išdėstė daugiau argumentų, susijusių su patirtais nepatogumais gyvenant Lukiškių TI-K kamerose, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo K. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė