Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. A. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, P. R. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 6 d. ir gegužės 27 d. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, jog neturi duomenų kada S. B. iš P. R. įgijo nekilnojamąjį turtą ir ar turto valdymas vyko sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai. Pareiškėjui įrodžius, kad turto valdymas atitinka įstatymo reikalavimus, suinteresuotas asmuo neprieštaraus, kad pareiškimas būtų tenkinamas.

Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Apie civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą paskelbta viešai 2024 m. liepos 3 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, šiame pranešime nurodyta teismo posėdžio data, laikas ir vieta. Taip pat nurodyta informacija suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per 14 dienų kreiptis į teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis). Jokių pareiškimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas, galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis nustato, jog CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018 ir kt.).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Iš civilinėje byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 28 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) regioninį valstybės archyvą, dėl informacijos ir dokumentų pateikimo apie pareiškėjo nekilnojamojo turto įsigijimą ir jo įregistravimą. (duomenys neskelbtini) regioninis valstybės archyvas 2023 m. balandžio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė pareiškėjui atsakymą, jog (duomenys neskelbtini) LDT vykdomojo komiteto notariškai patvirtintų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių byloje nėra. Taip pat, šiuo raštu pareiškėjui buvo pateiktos (duomenys neskelbtini) ūkinės knygos ištraukų kopijos. Jose yra užfiksuota, kad iki (duomenys neskelbtini) sodyboje gyveno pardavėja P. R. (P. R. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini)) ir nuo (duomenys neskelbtini) sodyboje gyveno bei ūkininkavo pareiškėjas S. B..

Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad 2024 m. kovo 5 d. buvo atlikti nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šių kadastrinių matavimų metu užfiksuoti statiniai, jų stovis, sudarytas planas ir statiniams suteikti unikalūs numeriai: gyvenamasis namas (su priestatu ir rūsiu), unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini) ir pagalbinis ūkinis pastatas, unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas L. M. ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnainė D. V. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad S. B. gyvendamas (duomenys neskelbtini), vedė namų ūkį, prižiūrėjo statinius, jais rūpinosi. Pasiligojus mamai, jis apsigyveno kartu pas ją, prižiūrėjo, jai mirus pasiliko gyventi mamos name, o savąjį gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), apleido ir nesusitvarkė nuosavybės dokumentų, bet namas priklausė S. B..

Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas gyvenamąjį namą (su priestatu ir rūsiu), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir pagalbinį ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), naudojo ir valdė nuo to laiko, kai įsigijo (duomenys neskelbtini) metais pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą (su priestatu ir rūsiu), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir pagalbinį ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti.

Byloje kitų duomenų, kurie rodytų, jog pareiškėjas valdo gyvenamąjį namą neteisėtai, kad kas nors ginčytų pareiškėjo daikto valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, nėra. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjo pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Apie šios bylos iškėlimą 2024 m. liepos 3 d. buvo paskelbta viešu skelbimu. Nei vienas asmuo nesikreipė, neginčija S. B. valdymo teisėtumo.

Taigi, S. B. (duomenys neskelbtini) metais, pavasarį, tiksliai data nežinoma, pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš P. R. gyvenamąjį namą su dviem pagalbiniais ūkiniais pastatais ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savą valdė gyvenamąjį namą daugiau kaip dešimt metų. Duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas pareiškėjo valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad kas nors kitas turėtų daugiau teisių į šį gyvenamąjį namą. Konstatavus sąlygas, numatytas CK 4.68–4.71 straipsniuose, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. asmuo, sąžiningai, nepertraukiamai ir teisėtai valdęs turtą, įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo įgyjamosios senaties termino, numatyto CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo dienos.

Suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškimo tenkinimui, paskelbus apie bylą viešai, jokie kiti asmenys neįstojo į bylą ir nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas faktas, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (su priestatu ir rūsiu), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir pagalbinį ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi (CPK 185 straipsnis, CK 4.68-4.71 straipsniai).

Iš pareiškėjo valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 16,45 Eur šios išlaidos susidarė siunčiant suinteresuotiems asmenims pareiškėjo pareiškimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, jog pareiškėjas S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (su priestatu ir rūsiu), unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini) ir pagalbinį ūkinį pastatą, unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi.

Priteisti iš pareiškėjo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 16,45 Eur (šešiolikos eurų 45 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (įmokos kodas 5662), sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.