- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-31
- Bylos Nr.
- 1S-308-908/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Nuteistasis
- L. L.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. L. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 58-147 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam L. L.“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. L. L. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 20 (dvidešimčiai) metų, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi, L. L. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 20 (dvidešimčiai) metų, pirmuosius 10 (dešimt) metų atliekant kalėjime, o likusią bausmės dalį – pataisos namuose.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m gruodžio 21 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendis dėl nuteistojo L. L. pakeistas, iš kaltinimų pašalinant faktines aplinkybes, tačiau bausmė palikta nepakeista.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartimi nuteistojo L. L. kasacinis skundas atmestas.
4. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu L. L. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrinta su neatlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendį bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžio dalis, kuria L. L. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, bei priimtas naujas nuosprendis – L. L. išteisintas dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
5. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi L. L. nustatyta atlikti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 20 (dvidešimčiai) metų, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2008 m. birželio 30 d., į paskirtos bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2005 m. sausio 19 d. iki 2008 m. birželio 30 d.
6. Bausmės pradžia – 2005 m. sausio 19 d., bausmės pabaiga – 2025 m. sausio 19 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. gegužės 27 d. – 2 (du) metai 7 (septyni) mėnesiai 23 (dvidešimt trys) dienos.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2022 m. birželio 6 d. nutarė netaikyti nuteistajam L. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes nebuvo nustatyti reikšmingi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo pokyčiai. Nutarimu nuteistajam rekomenduota tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse, nutraukti neteisėtai sudarytą darbo sutartį bei įsitraukti į teisėtą darbinę veiklą. Nuteistojo L. L. skundas dėl Komisijos 2022 m. birželio 6 d. nutarimo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi.
II. Skundo prašymai ir argumentai
8. Nuteistasis L. L. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
8.1. Skunde remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija teismų instancinės sistemos paskirties bei teisingumo principo svarbos priimant baigiamuosius teismo aktus kontekste. Pateikiamos ir aprašomos BVK 157 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos. Pažymima, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą dėl Komisijos nutarimo, šiais išaiškinimais nesivadovavo, netinkamai taikė BVK normas ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
8.2. Nuteistasis teigia, kad svarstydama klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto (ne)taikymo Komisija nesilaikė objektyvumo principo ir visapusiškai neįvertino aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui.
8.3. Skunde nesutinkama su Komisijos išvada, kad nuteistajam trūksta motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje ir jis savanoriškai nesikreipė dėl įdarbinimo. Remiantis Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-750-658/2020, teigiama, kad Vilniaus pataisos namuose nuteistajam nebuvo siūlomas joks darbas, o nuteistojo asmens byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog nuteistasis, atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose, būtų atsisakęs dirbti jam pasiūlytą darbą. Skunde pabrėžiama, kad Vilniaus pataisos namų administracija negali įvykdyti teisės aktų reikalavimų, pataisos namuose nėra darbo zonos ar cecho, kuriame galėtų dirbti nuteistieji, o esančioje valgykloje ir ūkio dalyje labai ribotas darbo vietų skaičius, neproporcingas kalinčių asmenų skaičiui įstaigoje. Nuteistasis negali vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės dirbti ir savęs realizuoti darbinėje veikloje dėl nuo nuteistojo valios nepriklausančių aplinkybių, todėl tai negali būti vertinama kaip neigiamai asmenybę apibūdinanti aplinkybė ir priežastis netaikyti lygtinio paleidimo. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis dirba nuotoliniu būdu pagal jam sudarytas galimybes bei mokosi.
8.4. Pažymima ir tai, kad Komisija ignoravo faktą, jog nuteistasis serga sunkia, nepagydoma liga – (duomenys neskelbtini) bei turi neįgalumą. Nuteistojo teigimu, šių aplinkybių neanalizavimas Komisijos nutarime pagrindžia, kad Komisija rėmėsi tik socialinio tyrimo išvada, tačiau nevertino asmens byloje esančių duomenų. Nuteistojo vertinimu, Vilniaus pataisos namų administracija negali suteikti neįgaliam asmeniui reikalingų darbo sąlygų.
8.5. Skunde vadovaujamasis Europos tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijomis šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“. Teigiama, kad tarptautinės teisės aktų nuostatos draudžia asmenis išnaudoti siūlant neteisingo dydžio atlygį ir versti dirbti žmogaus orumą žeminančius darbus. Skunde pabrėžiama, kad nuteistojo darbinė motyvacija pasikeitė, jis dirba ir mokosi, laisvės atėmimo vietose įgijo keturias specialybes. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis siuvėjo darbo 2015 m. atsisakė dėl to, jog tuo metu neturėjo siuvėjo kvalifikacijos (ją įgijo tik 2021 m.). Skunde pabrėžiama, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus leidimu nuteistajam leista vykdyti individualią veiklą – teikti vertimo paslaugas nuotoliniu būdu, kurią šiuo metu nuteistasis ir vykdo. Šios aplinkybės grindžiamos papildomai prie skundo pateiktais dokumentais.
8.6. Nuteistasis pažymi, kad turimi finansiniai įsipareigojimai negali būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo instituto, nes asmeniui negali būti atimta laisvė vien dėl to, kad jis negali įvykdyti sutartinės prievolės (Jungtinių Tautų tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 11 straipsnis). Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo taikymo galimybės susiejimas su žalos atlyginimu pažeidžia lygybės principą, nes geresnėje turtinėje padėtyje esantiems asmenims sudaromos palankesnės sąlygos lygtinio paleidimo taikymui. Skunde nurodoma, kad Komisijos išvada, jog prievolė atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą yra nevykdoma, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Pažymima, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu žalos atlyginimas priteistas iš kelių asmenų solidariai, tačiau vienintelis nuteistasis yra padengęs 17 510,87 Eur dydžio žalos dalį. Lygtinio paleidimo instituto taikymas prisideda prie greitesnio nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo, nes gali būti nustatyta speciali pareiga atlyginti žalą ar jos dalį ir lygtinio paleidimo laikotarpiu yra prižiūrima kaip ta pareiga vykdoma.
8.7. Nuteistojo vertinimu, žemesnysis teismas pažeidė dvigubo baudžiamumo draudimo principą, nes sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, pati veika ir su ja susijusios kitos aplinkybės pakartotinai negali būti vertinamos, nes į tai jau buvo atsižvelgta priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir skiriant bausmę.
8.8. Skunde pažymima ir tai, kad likusios neatliktos bausmės dalis negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Remiantis Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-750-658/2020, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau ir – EŽTT) byloje D. Ganusauskas prieš Lietuvą akcentavo, kad lygtinio paleidimo tikslas yra asmens resocializacija ir integracija į visuomenę, o ne jo nubaudimas. Nuteistasis nurodo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, smurtinio elgesio rizika vidutinė, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, jo požiūris į darbą yra teigiamas, turi gyvenamąją vietą, be to, laisvėje būtų įdarbintas, o didžioji bausmės dalis jau atlikta. Pabrėžiama, kad nuteistasis vykdo Komisijos rekomendacijas ir individualaus socialinio reabilitacijos plano priemones, paskutiniu metu pasižymi disciplinuotu elgesiu, deda pastangas valdyti kriminogeninius poreikius, susijusius su nusikalstamu elgesiu. Nuteistojo vertinimu, bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra pasiekti.
8.9. Papildomai prie skundo aukštesniajam teismui nuteistasis pateikė žmonos nėštumą pagrindžiančią pažymą. Nuteistasis pažymi, kad (duomenys neskelbtini) jam ir žmonai gimė sūnus, žmona augina dar vieną sūnų iš buvusios santuokos. Žmonai prižiūrėti vaikus sunku, yra reikalinga sutuoktinio pagalba. Nuteistojo žmona vadovauja turimam grožio salonui, todėl nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, galėtų padėti auginti vaikus.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo L. L. skundas atmestinas.
8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir skundo argumentais, sprendžia, kad žemesniojo teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.
10. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba tie, kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Nuteistajam L. L. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė dvidešimčiai metų. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
11. Nagrinėjamu atveju L. L. yra atlikęs du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vadinasi, nuteistasis atitinka formaliąsias lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas. Vis dėlto, pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas šio instituto taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, esant minėtoms formalioms sąlygoms kiekvienam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybę nuteistajam būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertinant tai, svarbu atsižvelgti į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos išsprendimui svarbi socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei jos pokyčiai bausmės atlikimo metu (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų siekti būtų galima taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pastebėtina tai, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo nuteistąjį paleisti iš pataisos įstaigos taikydamas jam lygtinį paleidimą reglamentuojančias teisės normas.
12. Nuteistojo L. L. vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai vertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, todėl pažeidė dvigubo baudžiamumo draudimo principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje. Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą vertinamas, tiksliau – prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau prognozės negali būti padaromos neatsižvelgus į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, todėl įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą jis atlieka bausmę, koks nuteistojo paties požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, taip pat tai, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šių aplinkybių, kurios apibūdina nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras jo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Taigi, nuteistojo L. L. skunde nepagrįstai teigiama, kad žemesnysis teismas, vertindamas nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nuteistas, pavojingumą ir bausmių griežtumą, pažeidė dvigubo baudžiamumo draudimą.
13. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, svarbu tai, kad 2016 m. kovo 7 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant „OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė L. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 75 taškai (7 taškai statinių kriminogeninių veiksnių ir 68 taškai – dinaminių). Iš nuteistojo asmens bylos medžiagoje esančių vėliau atliktų pakartotinių nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos patikrinimų socialinių tyrimų išvadų matyti, kad iš esmės nuteistojo L. L. nusikalstamo elgesio rizika visuomet buvo vertinama kaip vidutinė. 2020 m. gegužės 20 d. bei 2020 m. lapkričio 23 d. atlikus pakartotinius nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimus nustatyta nepakitusi vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 55 taškai. Pažymėtina, kad 2021 m. gegužės 20 d. atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą buvo nustatyta vidutinė rizika – 58 taškai, iš kurių 51 taškas dinaminių ir 7 taškai statinių, (šis rizikos įverčių padidėjimas buvo nustatytas gavus informacija apie nuteistojo L. L. finansinius sunkumus, t. y. apie antstolės vykdomą išieškojimą). Pagal 2021 m. gegužės 3 d., 2021 m. lapkričio 18 d., 2022 m. kovo 29 d. atliktus nuteistojo L. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus rizika išliko vidutinė.
14. Iš 2022 m. gegužės 16 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2022 m. gegužės 9 d. atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nebuvo nustatyti reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai ir nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 2022 m. gegužės 16 d. socialinio tyrimo išvadą nustatyti 3 (trys) statiniai kriminogeniniai veiksniai: didelis bendras, atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos pažeidėjas buvo nuteistas, skaičius; itin sunkūs įvykdyti nusikaltimai; kaltės ar gailesčio dėl savo nusikalstamų veiksmų nebuvimas (a. b. 3 t., I d., 169-182). Be kita ko, atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, buvo nustatyta net 12 (dvylika) dinaminių kriminogeninių veiksnių. Lyginant nuteistajam atliktų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų socialinių tyrimų išvadas matyti, kad nustatomų dinaminių kriminogeninių veiksnių nemažėja. Aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio modelio pataisos įstaigoje, todėl nuteistojo L. L. elgesio korekcija teigiama linkme yra galima, tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų tai padaryti.
15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstama elgesio rizika priskiriama ne žemai grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. 2020 m. lapkričio 23 d. buvo atliktas ir smurto rizikos vertinimas, taikant „HCR-20“ metodiką, ir nustatyta, kad pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, tačiau esant su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stokai, smurto rizika gali turėti didėjimo tendencijas.
16. Iš aptartų duomenų matyti, kad nors ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo 2016 m., kai buvo atliktas pirminis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, yra sumažėjusi, tačiau ji vis dar išlieka vidutinė, be to, nuteistasis savo nusikalstamo elgesio riziką mažina nenuosekliai, tam tikrais laikotarpiais stebimas jos padidėjimas. Pabrėžtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ilgiau nei 17 (septyniolika) metų, dėl to, atsižvelgiant į vis dar didelį dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekį, jo pažanga nevertintina kaip esminga.
17. Nagrinėjamu atveju nustatyti du apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. formaliai patvirtino įsidarbinimo galimybę po paleidimo iš pataisos įstaigos ar perkėlimo į pusiaukelės namus atveju bei palaiko gerus tarpusavio ryšius su artimaisiais ir žmona (a. b. 3 t., I d., 169-182). Aukštesniojo teismo vertinimu, spręstina, kad šie veiksniai neatsveria 3 (trijų) statinių ir net 12 (dvylikos) dinaminių kriminogeninių veiksnių, juo labiau, kad tarp dinaminių kriminogeninių veiksnių yra tokie kaip darbinės patirties stygius; turimi finansiniai sunkumai, susiję su priteistais ieškiniais; nusikalstamas elgesys, susijęs su lėšų gavimu, kaupimu ir panaudojimu neteisėtomis priemonėmis ir pan. Kiti nuteistojo nusikalstamą elgesį lemiantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su nuolatine veikla, skatinančia nusikalstamumą; itin aukštu savęs vertinimu; nepakankamu savo veiksmų pasekmių įvertinimu; konstruktyvių problemų sprendimų priėmimo stoka; tam tikromis kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis ir pan. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo atžvilgiu nustatytų kriminogeninių veiksnių visuma šiuo metu dar neleidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų siekti būtų galima taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
18. Vertinant nuteistojo asmenybę, jo elgesį bei pasiryžimą atsisakyti kriminalinių nuostatų ir keisti savo gyvenimo modelį, pažymėtina, kad L. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. vasario 20 d. skatintas 4 (keturis) kartus, tačiau nuo 2006 m. kovo 31 d. iki 2018 m. spalio 2 d. baustas 22 (dvidešimt du) kartus (paskutinė nuobauda panaikinta). Nors šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai apibūdina nuteistąjį ir rodo, kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, negeba visiškai kontroliuoti savo elgesio ir laikytis taisyklių. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo L. L. padaryti pažeidimai iš esmės susiję su neigiamomis nuostatomis į priežiūrą ir apribojimus bei darbinę veiklą. Nors laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 22 d. nuobaudos skyrimo (paskutinė 2018 m. spalio 2 d. nuobauda buvo panaikinta) nebuvo nustatyta nuteistojo neigiamo elgesio požymių, tačiau nuteistojo L. L. elgesys nepasižymėjo ir pozityviu, skatintinu elgesiu, be to, nuteistojo pažeidimų skaičius per visą bausmės atlikimo laikotarpį nėra toks, kad būtų galima juos laikyti pavieniais ar atsitiktinio pobūdžio. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, nuteistojo L. L. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekliai teigiamas ir nukreiptas elgesio koregavimui.
19. Sutiktina su argumentu, kad L. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau jis nuteistas už daugiau nei dešimt nusikaltimų, be kita ko, ir už labai sunkių, padarymą. Dėl to, nuteistojo skundo argumentai, kad jis yra praeityje neteistas, o bausmę atlieka pirmą kartą, neeliminuoja jo asmenybės pavojingumo, tuo labiau, kad L. L. nusikalstamas elgesys yra susijęs su nusikalstamo susivienijimo veiklos organizavimu, be kita ko, siekiant iš tokios veiklos gauti finansinės naudos.
20. Tiek Komisijos nutarime, tiek ir žemesniojo teismo nutartyje ypatingai akcentuojama nuteistojo L. L. darbinės motyvacijos stoka. Pažymėtina, kad buvusiuose laisvės atėmimo vietose nuteistasis nedirbo, be to, buvo net vienuolika kartų baustas už tai, kad atsisakė atlikti nemokamus darbus, o kartą baustas už tai, kad atsisakė dirbti apmokamą laisvės atėmimo įstaigos administracijos pasiūlytą siuvėjo darbą, nenurodydamas pateisinamos priežasties. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskutinį kartą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija 2021 m. gruodžio 3 d. nutarė netaikyti L. L. lygtinio paleidimo ir pateikė rekomendacijas: atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje ir tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse. Iš aukštesniajam teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis Komisijos rekomendacija vykdė tik iš dalies, t. y. nors dalyvavo individualiuose pokalbiuose su Resocializacijos skyriaus specialistu, tačiau socialinės reabilitacijos priemonių pasirinkimas selektyvus (atsižvelgiant į asmeninius poreikius ir nuostatų ypatumus). Pabrėžtina ir tai, kad nuteistasis nesutinka dirbti administracijos siūlomų darbų. Kaip matyti iš nuteistojo L. L. skundo aukštesniajam teismui, jame teigiama, kad Vilniaus pataisos namų administracija neužtikrina nuteistiesiems darbo sąlygų ir pakankamai darbo vietų, be to, nuteistiesiems siūlomi jų orumą žeminantys darbai. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie nuteistojo skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir vertintini kaip subjektyvi nuteistojo L. L. nuomonė, kurios nepagrindžia objektyvūs duomenys. Be to, toks nuteistojo požiūris tik sustiprina aukštesniojo teismo įsitikinimą dėl neigiamų laisvės atėmimo bausmę atliekančiojo nuostatų darbinės veiklos atžvilgiu. Tuo labiau, kad, kaip matyti iš nuteistojo L. L. asmens byloje esančių duomenų, nuteistasis nedirba ne tik bausmės atlikimo Vilniaus pataisos namuose metu, tačiau jis atsisakydavo dirbti nemokamus darbus ir atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime bei Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo skundo argumentus, kad apmokamas siuvėjo darbas pataisos įstaigoje jam buvo siūlomas tuo metu (2015 m.), kai jis dar neturėjo siuvėjo kvalifikacijos, kurią įgijo 2021 m. Nors, kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, šiuo metu nuteistasis L. L. yra įgijęs keturias kvalifikacijas, tačiau pirmąją (staliaus) kvalifikaciją įgijo 2017 m., t. y. praėjus daugiau nei 12 (dvylikai) metų nuo bausmės atlikimo pradžios. Aukštesniojo teismo vertinimu, vien tai, kad asmuo neturi atitinkamos specialybės išsilavinimo, negali būti pakankamas pagrindas atsisakyti jam siūlomo apmokamo darbo, juo labiau, kai asmuo, turintis tik vidurinį išsilavinimą, apskritai iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios nebuvo įgijęs jokios specialybės.
21. Skunde pagrįstai teigiama, kad pataisos įstaigos administracija turi užtikrinti, jog nuteistiesiems būtų pasiūlytas darbas, kiek galima labiau atitinkantis jų darbingumą ir turimą specialybę. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis pernelyg akcentuoja pataisos įstaigos administracijos pareigas, neįvertindamas to, kad jis pats sistemingai atsisakydavo dirbti net nemokamus darbus. Toks nuteistojo elgesys patvirtina jo darbinės motyvacijos stoką. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo skunde nurodomą Kauno apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje 1S-750-658/2020, pažymint, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nuteistojo skunde minimoje nutartyje konstatuota, kad nuteistasis pats kreipėsi dėl darbo į pataisos įstaigos administraciją, o nagrinėjamu atveju nuteistojo L. L. byloje nėra duomenų, kad jis būtų savanoriškai kreipęsis dėl darbo suteikimo. Be to, teismų sprendimuose dėl lygtinio nuteistųjų paleidimo iš pataisos įstaigų vertinamas individualus asmuo ir jo individuali situacija, pasižyminti sava ypatybių specifika. Taigi, šiuo atveju remtis nuteistojo nurodoma teismų praktika nėra pagrindo. Šių išvadų nepaneigia ir nuteistojo skunde nurodoma EŽTT byla D. Ganusauskas prieš Lietuvą, kurioje buvo sprendžiamas grąžinimo į įkalinimo įstaigą klausimas (peticijos Nr. 47922/99).
22. Prie skundo aukštesniajam teismui nuteistasis L. L. pateikė duomenis, jo teigimu, patvirtinančius, kad šiuo metu jis užsiima darbine veikla. Nors Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu nuteistajam leista užsiimti individualia veikla (a. b. 10 t., I d., 75), tačiau aukštesniajam teismui kyla abejonių dėl nuteistojo L. L. realaus individualios veiklos vykdymo teikiant vertimo paslaugas. Nuteistojo pateikti duomenys pagrindžia, kad jis turi teisę verstis individualia veikla, tačiau aukštesniajam teismui nebuvo pateikta duomenų, pagrindžiančių, kad nuteistasis individualia veikla užsiima ir teikia vertimo paslaugas. Kita vertus, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog nuteistasis realiai dirba, yra tik viena iš aplinkybių, kurias Komisija ir skundus nagrinėjantys teismai vertina spręsdami klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, todėl, net ir patvirtinus skundo teiginius, ši aplinkybė, vertinant aptartų aplinkybių visumos kontekste, nepaneigtų aukštesniojo teismo įsitikinimo, kad nagrinėjamu atveju lygtinis paleidimas L. L. netaikytas pagrįstai. Pastebėtina tai kad vien faktas, jog nuteistajam yra išduota individualios veiklos vykdymo pažyma, nesudaro pakankamo pagrindo neabejotinai spręsti, jog nuteistasis L. L., būdamas laisvėje, tinkamai įsitrauktų į darbo rinką ir šiuo metu būtų pasirengęs pilnavertiškai resocializacijai.
23. Nuteistojo skunde akcentuojama, kad jis serga sunkia ir nepagydoma liga – (duomenys neskelbtini) ir turi neįgalumą, dėl kurio jam reikalingos ypatingos darbo sąlygos. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. gruodžio 27 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus 2-ojo teritorinio skyriaus sprendimu Nr. STS-5201 L. L. nustatytas 80 procentų bazinis darbingumo lygis ir 95 procentų darbingumo lygis, nustatytas įvertinus medicininius bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus. Be to, nuteistojo atžvilgiu nenustatyti specialieji poreikiai (a. b. 10 t., I d., 72-74). Dėl šių priežasčių nuteistojo skundo argumentai, kad jam yra būtinos išskirtinai specifinės darbo sąlygos, laikytini nepagrįstais.
24. Vertinant skundo argumentus dėl nuteistojo turimų finansinių įsipareigojimų atkreiptinas dėmesys į antstolės Jurgitos Bareikienės 2022 m. gegužės 25 d. pažymą Nr. S-22-18-7442, iš kurios matyti, jog pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą iš L. L. yra vykdomas 60 603,31 Eur piniginis išieškojimas, padengtos žalos dalis sudaro 17 510,87 Eur dydžio sumą. Pabrėžtina, kad nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. gegužės 2 d. iš L. L. darbo užmokesčio buvo atskaityta ir gautos įmokos iš viso – 65,35 Eur (b. l. 43-44). Aukštesnysis teismas sutinka, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui visiškas žalos atlyginimas nėra būtinoji sąlyga, tačiau nuteistojo pastangos siekiant atlyginti jo nusikalstamomis veikomis padarytą žalą yra viena iš reikšmingų aplinkybių vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Toks vertinimas nepažeidžia BVK 6 straipsnyje įtvirtinto lygybės principo. Šios aukštesniojo teismo išvados nepaneigia ir nuteistojo skunde nurodoma aplinkybė, kad žalos atlyginimas iš nuteistųjų buvo priteistas solidariai, tačiau kiti nuteistieji priteistos žalos nedengia – aukštesnysis teismas vertina būtent nuteistojo L. L. siekį atlyginti jo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Be to, nuteistajam L. L. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas dėl Komisijos bei žemesniojo teismo nustatytų ir aukštesniojo teismo dar kartą įvertintų aplinkybių visumos, o ne išimtinai dėl turimų nepadengtų turtinių įsipareigojimų.
25. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistąjį L. L. sieja pakankamai tamprūs socialiniai ryšiais su artimaisiais (tėvais, seserimi ir žmona) (pats nuteistasis santykius su šeimos nariais apibūdina kaip palaikančius ir artimus), be to, nuteistasis su žmona turi (duomenys neskelbtini) amžiaus sūnų. Kaip matyti iš nuteistojo aukštesniajam teismui pateiktų papildomų duomenų, t. y. nuteistojo žmonos A. L. nėštumo pažymos, ji laukiasi dar vieno vaiko. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės galėtų veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau nesant akivaizdžios nuteistojo pažangos, vien stiprių šeiminių ryšių turėjimas, įvertintas anksčiau aptartų aplinkybių visumoje, nelaikytinas pakankamu pagrindu neabejotinai spręsti, kad toliau bausmės tikslų būtų galima siekti nuteistąjį L. L. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.
26. Pažymėtina ir tai, kad nei EŽTT praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę tikslai pasiekiami taikant lygtinio paleidimo institutą tik tada, kai šį institutą leidžia taikyti nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, BK, BPK ir BVK nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama.
27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistasis L. L. nedaro pakankamos pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jis turi galimybes ją mažinti, orientuodamasis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdydamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas. Tiek Komisija, tiek ir žemesnysis teismas, atsižvelgdami į anksčiau aptartų duomenų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti nuteistojo L. L. akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl jam, kaip neatitinkančiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytas pagrįstai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą nuteistojo skundą atmesti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo L. L. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.