Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant privataus kaltinimo skundą padavusiai I. V., jos atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-05-23 Kauno apylinkės teisme gautas I. V. privataus kaltinimo skundas, kuriuo ji E. P. kaltina nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Skunde nurodyta, jog 2016 m. gegužės 16-17 dienomis, tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, (duomenys neskelbtini), apipildama neaiškiu cheminiu skysčiu I. V. automobilį AudiA4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) E. P. tokiu būdu jį sugadino, padarydama I. V. 2797,47 eurų turtinę žalą.

Lietuvos Respublikos Gyventojų registras pateikė teismui duomenis, kad E. P. deklaravo išvykimą gyventi į Daniją (tikslus adresas nenurodytas). I. V. ir jos atstovas teismui paaiškino, kad tikslaus E. P. gyvenamosios vietos adreso Danijoje nežino, tačiau mato, kad ji būna ir Lietuvoje, Kauno mieste. Teismui pavedus policijai atvesdinti E. P. į teismą, atvesdinimo nutartį vykdęs Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus viršininkas D. N. informavo teismą, kad (duomenys neskelbtini), E. P. nerado, telefonu susisiekus su minėtu adresu gyvenančiu jos tėvu E. P., šis pranešė nežinantis apie dukros gyvenamąją vietą, nes daug metų nepalaiko su ja jokių ryšių. E. P. motina 2013 metais išvyko gyventi į Daniją, su ja susisiekti telefonu nepavyko. Policijos duomenimis E. P. niekur nedirba, darbo biržoje neregistruota, nuo 2016-11-15 deklaravo išvykimą į Daniją. Paskutinis administracinis teisės pažeidimas E. P. padarytas 2015 metais.

Teismas per protingą terminą išnaudojo visas galimybes įteikti E. P. teismo šaukimą kartu su privataus kaltinimo skundo nuorašu. Ir kadangi privataus kaltinimo skundas ir šaukimas atvykti į taikinamąjį posėdį E. P. neįteiktas, nėra procesinės galimybės jos atžvilgiu taikyti baudžiamojo proceso prievartos priemonių. I. V. taip pat neturi objektyvių galimybių pateikti teismui tikslų E. P. gyvenamosios vietos Danijoje adresą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 409 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu šio kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime ,,Dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą“ 15.1 punkte nurodyta, kad LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje (2003-06-19 redakcija) vartojama formuluotė „dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų“ yra labai talpi. Ji apibūdina labai įvairias situacijas, būtent tokias, kai asmuo apskritai negali (pats arba per teisėtą savo atstovą) išreikšti valios ginti savo teisėtus interesus ir (arba) negali (pats arba per teisėtą savo atstovą) atlikti tam tikrų veiksmų (imtis kitų priemonių), kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti (pavyzdžiui, dėl fizinės ar psichinės negalios, teisinio subjektiškumo nebuvimo ir t. t.), ir tokias, kai nors asmuo ir gali (pats arba per teisėtą savo atstovą) išreikšti valią ginti savo teisėtus interesus ir gali (pats arba per teisėtą savo atstovą) atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti, tačiau šių veiksmų (kitų priemonių) objektyviai negali pakakti, kad tie interesai būtų apginti (pavyzdžiui, dėl negalėjimo gauti reikalingą informaciją, neturėjimo teisės atlikti reikalingus proceso veiksmus ir t. t.).

Šiuo atveju nukentėjusi I. V. pagal BPK 412 straipsnio 2 dalies reikalavimus objektyviai negali pateikti teismui faktinės E. P. gyvenamosios vietos Danijoje adreso, kuriuo būtų galima išsiųsti teismo šaukimą kartu su privataus kaltinimo skundo nuorašu. Lietuvos Respublikos Gyventojų registras teismui nepateikė konkretaus E. P. adreso Danijoje, policijos pareigūnai, vykdę atvesdinimo nutartį, taip pat nenustatė konkrečios E. P. buvimo vietos. Teismas, gavęs privataus kaltinimo skundą, neatlieka ikiteisminio tyrimo funkcijų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimo ,,Dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą“ 15.1 punkto nuostatomis, aukštesniojo teismo formuojama teismų praktika (Kauno apygardos teismo 2014-07-31 nutartis byloje Nr. 1S-1274-317/2014, 2014-07-29 nutartis byloje Nr. 1S-1275-785/2014) ir siekiant tinkamai įgyvendinti nuo nusikalstamos veikos nukentėjusios I. V. interesus, jos privataus kaltinimo skundas perduotinas prokurorui baudžiamajam procesui pradėti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. V. privataus kaltinimo skundą perduoti prokurorui baudžiamajam procesui pradėti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.