Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), staliumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. vairavo transporto priemonę kai buvo neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. gegužės 29 d., apie 14.30 val., Galinės gatvėje, Galinės kaime, Vilniaus rajone, ties pastatu Nr. 86, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkotesteriu jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės girtumas (nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 3,11 promilės etilo alkoholio koncentracija).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Galvoja, kad jo veiksmams galėjo turėti įtakos tai, kad jis buvo palaidojes tėvą, susinervino, išgėrė, kad stresą nuimti. Nuėjo prieš įstatymą per toli, atrodė normaliai važiavo, tačiau taip įvyko. Supranta, kad jam buvo nustatytas didelis girtumo laipsnis, iš ryto dirbo pas sesę, riebiai pavalgė, nejautė, kad yra tiek neblaivus, gal nuo streso taip atsitiko, negali atsakyti į klausimą, dėl ko taip pasielgė. Vartojo trauktinę. Apgailestauja dėl savo veiksmų, daugiau tai nesikartos. Daug metų vairuoja, nuo 1994 m., turi tik dvi smulkias baudas. Buvo susijaudinęs dėl tėvo mirties, susinervavęs. Šeimoje yra vienintelis vairuojantis asmuo. Prašo jį atleisti nuo atsakomnybės pagal laidavimą. Supranta, kad tai reiškia, jog jo žmona, su kuria kartu gyvena 23 m. bus atsakinga už jį. Bet ir pats nieko blogo nedarys, nes tai nėra jam būdinga.

Kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta E. P. paaiškino, kad ji gyvena kartu su A. K. 23 m., 10 m. gyvena bažnytinėje santuokoje. Viskas buvo gerai, kol neįvyko byloje tiriamas įvykis, dėl kurio buvo šokiruota. Toks elgesys yra visiškai nebūdingas A. K., jis yra labai drausmingas vairuotojas, net lenkti kitą kartą vengia. Būdamas neblaivus niekada nesisėda prie vairo. Niekaip negali suvokti, kaip tai galėjo atsitikti. Galima laiduotoja charakterizavo A. K. kaip gerą, visiems padedantį asmenį. Paaiškino, kad apie įvykį sužinojo iš paties A. K., ilgai viską aptarinėjo, bet dabar jau nieko nebepakeisi. Mano, kad šitam įvykiui turėjo įtakos jos vyro netikėta mirtis, kuri jį labai sukrėtė. Tėvas buvo pagyvenęs, bet gerai jautėsi. Viskas įvyko staiga, dėl to A. K. patyrė labai didelį stresą. E. P. nurodė, kad visi sprendimai šeimoje priimami kartu, vyras jos klausosi. Supranta, ką reiškia laidavimas. Bus atsakinga už savo vyrą, palaikys jį ir užtikrins, kad jis daugiau nenusikalstų.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jo padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2024 m. gegužės 29 d. tarnybiniame pranešime nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2024 m. gegužės 29 d. apie 14.30 val., A. K. gim. (duomenys neskelbtini), Galinės gatvėje, Galinės kaime, Vilniaus rajone, ties pastatu Nr. 86, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,11 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 1–7).

2024 m gegužės 29 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Justas Matuzevičius parodė, kad jis dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju tyrėju. 2024 m. gegužės 29 d. vyko su tarnybiniu automobiliu Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į komandiruotę Vilniuje. Kartu su juo vyko jo bendradarbiai Algirdas Juozas Jokimčius ir Marijanas Isajevas. 2024 m. gegužės 29 d., apie 14.30 val., jam išvažiuojant kartu su bendradarbiais A. J. Jokimčiumi ir M. Isajevu tarnybiniu automobiliu Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus miesto pasibaigus komandiruotei ir grįžtant namo, kelyje Vilnius–Ukmergė, pamatė, kaip važiuoja ta pačia kryptimi Ford Galaxy automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurio vairuotojas įtartinai vingiuodamas važiuoja važiuojamąja kelio dalimi. Jis sėdėjo keleivio priekinėje vietoje. Jie susilygino, išvažiuodami į antrą eismo juostą su minėtu Ford Galaxy automobiliu ir vairuotojas atsisuko į juos. Jis pamatė, kad vairuotojas yra galimai neblaivus, nes matė iš veido, kad veidas išblyškęs. Paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė, kad galimai automobilio Ford Galaxy, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas yra neblaivus. Jie važiavo minėtam Ford Galaxy automobiliui, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš paskos. Automobilio Ford Galaxy vairuotojas įvažiavo į Galinės kaimą, Vilniaus rajone ir važiavo Galinės gatve. Automobilis Ford Galaxy privažiavęs prie 86 pastato, sustojo. Jie irgi sustojo. Vairuotojas išlipo iš automobilio. Jis kartu su A. J. Jokimčiumi priėjo prie vairuotojo ir pasakė, kad jie yra policijos pareigūnai ir parodė tarnybinį pažymėjimą. Automobilyje pašalinių asmenų nebuvo, vairuotojas važiavo vienas. Jo porininkas A. J. Jokimčius iš minėto Ford Galaxy automobilio ištraukė raktelį. Vairuotojas stovėjo su jais, niekur nesišalino, bendravo, alkoholio nevartojo ir nieko nerūkė. Tada atvažiavo policijos ekipažas. Jie perdavė vairuotoją policijos ekipažui ir laukė, kol juos apklaus. Policijos pareigūnai atvykę nustatė vairuotojui girtumą. Jis vairuotojo nepažįsta, anksčiau nėra matęs, matė pirmą kartą ( b. l. 37–40).

2024 m. gegužės 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VAVPK) Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto Dariušo Butkevičiaus (Dariuš Butkevič) tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2024 m. gegužės 29 d. dirbant kartu su vyr. patrule Gabriela Poliakiene, 14.31 val. iš VAVPK buvo gautas pranešimas, kad kelyje Vilnius–Ukmergė 11 km. automobiliu Ford, valst Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja neblaivus asmuo. Vykstant nurodyta kryptimi iš Vilniaus policijos komisariato buvo gautas pranešimas, kad pranešėjas minėtą automobilį sustabdė Galinės gatvėje, Galinės kaime, Vilniaus rajone. Atvykus į nurodytą vietą, į juos kreipėsi J. Matuzevičius, kuris nurodė, kad pastarajam vykstant iš Vilniaus miesto link Ukmergės, A2 kelyje pastebėjo važiuojantį automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris blaškėsi po visą kelią. Pranešėjas pradėjo važiuoti šiam iš paskos ir skambinti į bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC). Iš A2 kelio automobilis nusuko link Galinės kaimo, ir įvažiavęs į Galinės gatvę sustojo. Pranešėjas atėmė iš vairuotojo raktelius ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Kaip vėliau paaiškėjo automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARCK-0007, patikros sertifikatas Nr. 2066628, 14.44 val. buvo nustatytas 3,11 promilių girtumas, 14.59 val. buvo nustatytas toks pat 3,11 promilių girtumas. A. K. paaiškino, kad vyksta iš darbo namo, daugiau nieko paaiškinti negalėjo. Automobilis Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai išvežtas į Sudervės g. 2E, Vilniaus raj., automobilių stovėjimo aikštelę ( b. l. 14).

2024 m. gegužės 29 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. gegužės 29 d. 15.02 val., A. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausioji patrulė Gabriela Poliakienė nustatė šiuos neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, A. K. pirmojo tikrinimo metu (Draeger Alcotest 7510, patikros sertifikatas Nr. 2066628, galioja iki 2024-09-17) 14.44 val. ir antrojo tikrinimo metu (Draeger Alcotest 7510, patikros sertifikatas Nr. 2066628, galioja iki 2024-09-17) 14.59 val. nustatė 3,11 promilių girtumą (b. l. 15–18).

2024 m. gegužės 29 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausioji patrulė Gabriela Poliakienė, dalyvaujant A. K., nusprendė priverstinai nuvežti transporto priemonė Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į saugomą aikštelę, esančią Sudervės g. 2E, Avižieniai, Vilniaus r. (b. l. 31) 2024 m. gegužės 31 d. A. K. išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34).

2024 m. gegužės 30 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažyma apie kelių transporto priemones patvirtina, kad transporto priemonė Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruota A. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu (b. l. 32).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šio straipsnio pirmojoje dalyje išskirti šie alternatyvūs būtinieji nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai: 1) transporto priemonės vairavimas arba mokymas praktinio vairavimo, esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatytų alternatyvių veiksmų. Nagrinėjamu atveju aktualus pirmasis požymis, t. y. transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus joje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo A. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai, t. y. byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, A. K., būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių, t. y. 3,11 promilių, girtumas.

Įrodymais, pagrindžiančiais A. K. kaltę, laikytini jo paties, liudytojo J. Matuzevičiaus ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie patvirtina, kad kaltinamasis, važiuodamas vinguriavo po visą kelią; specialisto tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtinantys, kad patikrinus blaivumą, kaltinamajam buvo nustatytas 3,11 promilių girtumas; alkotesterio rodmenys; neblaivumo akte užfiksuoti duomenys. Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad A. K. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius ir pagal 281¹straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio teisme metu kaltinamojo advokatas Gediminas Bukauskas, prašė atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį jo partnerės E. P. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Bylą nagrinėjant teisme tiek kaltinamasis, tiek kaip galima laiduotoja apklausta E. P. palaikė šį prašymą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. K. anksčiau nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, savo tokį elgesį vertino kritiškai, davė išsamius parodymus. Prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pripažintinas A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad per pastaruosius penkerius metus A. K. administracine tvarka buvo baustas du kartus, iš jų vieną kartą 2022 m. už KET pažeidimą (nustatyto greičio viršijimą) (b. l. 78–80), tačiau bauda yra sumokėta, baustumas išnykęs.

Bylos duomenys patvirtina, kad A. K. dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) staliumi (b. l. 81–84), darbdavio charakterizuojamas kaip pareigingas, darbus atliekantis laiku, sąžiningas, jautrus, besistengiantis spręsti problemas abiem pusėms priimtinu būdu žmogus. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Byloje nėra duomenų apie A. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Neigiamai A. K. charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ir (ar) kitus teisės pažeidimus nebuvimas, teigiamai A. K. asmenybę charakterizuojantys duomenys, sudaro pagrindą vertinti jo įvykdytą nusikalstamą veiką kaip atsitiktinę. Darydamas tokią išvadą, teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo neseniai išgyventą artimojo giminaičio netektį. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad šiuo atveju yra pagrindas manyti, jog ateityje A. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinus pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes kaip visumą, darytina išvada, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

Laiduotoja siekianti būti E. P., kaltinamojo ilgametė gyvenimo draugė, teisme paaiškino, kad su A. K. kartu gyvena 23 metus, 10 metų iš jų bažnytinėje santuokoje. Galima laiduotoja nurodė, kad jie visada kartu priima sprendimus, dviese viską daro, kaltinamasis atsižvelgia į jos nuomonę, tad ji tikrai galės daryti jam teigiamą įtaką, kad jis sąžiningai ir teisėtai elgtųsi ateityje, jokių įstatymų reikalavimų nepažeistų.

Vertindamas laiduotoją charakterizuojančius duomenis, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad E. P. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, yra dirbanti, darbdavio charakterizuojama kaip gera, darbšti, geranoriška, visada susitvarkanti su visomis užduotimis, niekada nevėluojanti, niekada nepraleidžianti darbo darbuotoja, kurią gerbia tiek vadovai, tiek kolegos.

Įvertinus A. K. ir E. P. teisme duotus paaiškinimus, teismui nekyla abejonių, kad juos sieja tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai. Tiek A. K., tiek E. P. paaiškino, kad jie jau 23 metus gyvena kartu, visą laiką leidžia dviese, kartu priima sprendimus, aptarinėjo įvykį, abu labai išgyvena dėl to, kas įvyko. E. P. nurodė, kad buvo šokiruota, sužinojusi iš kaltinamojo apie įvykį, nes tai yra jam visiškai nebūdingas elgesys. Šios byloje nustatytos aplinkybės rodo E. P. požiūrį į A. K. įvykdytą nusikalstamą veiką ir, vertinant jas kartu su kitais pirmiau aptartais ją charakterizuojančiais duomenimis, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo.

Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad E. P. yra tinkama būti laiduotoja. E. P. tiek prašyme dėl kaltinamojo perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą, tiek teisiamojo posėdžio metu aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį. Nurodė, įsipareigojanti laiduoti už A. K., jį prižiūrėti, daryti jam teigiamą įtaką. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad E. P. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį E. P. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą. Įvertinus įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad toks laidavimo terminas bus pakankama poveikio priemonė A. K.. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

Pažymima, kad baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas ir jo termino nustatymas yra teismo teisė. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltinimui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet ir į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis, mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-100-648/2019).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 3,11 promilių girtumas. Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Nustatydamas uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad, bylos duomenims, A. K. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija siekė 3,11 promiles alkoholio, t. y. daugiau nei septynis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės); vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų tuo metu, kai dalyvavo viešajame eisme. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Tačiau vadovaujantis pirmiau aptarta teismų praktika, šiuo atveju būtina įvertinti ne tik įvykdytą veiką, jos pavojingumą, bet ir kaltinamojo asmenybę. Minėta, kad remiantis bylos duomenimis, kaltinamasis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą, už KET pažeidimus baustas vieną kartą, baustumas išnykęs, niekada nebuvo baustas už transporto priemonių vairavimą jam būnant neblaiviam, charakterizuojamas teigiamai.

Įvertinus šias sprendžiamam klausimui reikšmės turinčias aplinkybes kaip visumą, taip pat kaltinamojo nuoširdų gailėjimąsi dėl įvykdyto nusikaltimo, kaltinamajam nustatytinas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 31 d. (el. b. l. 54–57), t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, A. K. paskyrimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. K., būdamas neblaivus, vairavo jam priklausančią transporto priemonę – automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 32), vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, ši transporto priemonė iš kaltinamojo konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl kitų proceso klausimų

2024 m. gegužės 31 d. prokuroro nutarimu laikinai apribotos A. K. nuosavybės teisės į automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą (b. l. 64–67). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas A. K. nuosavybės teisių apribojimas į jam nuosavybės teise priklausantį, pirmiau nurodytą automobilį, paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintinas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 54–57), paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. K., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos E. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 31 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią A. K. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

A. K. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Dokumentą − vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

1. jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3. asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti E. P. kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.