Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-859/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-06-17
Bylos Nr.: 2A-859/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Čekanauskaitė, Nijolė Piškinaitė, Alė Bukavinienė
Kreditorius: uždarosios akcinės bendrovės ,,Tenampa Holdings“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei ,,Jupoga“, J. D.

Kategorijos

126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
126.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-859/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 126.3; 126.8 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,LRG Farmacija“ kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Tenampa Holdings“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-153-881/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,LRG Farmacija“ kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Tenampa Holdings“ netiesioginį ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Jupoga“ ir J. D. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „LRG Farmacija“ kreditorius UAB „Tenampa Holdings“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydamas priteisti BUAB „LRG Farmacija“ iš atsakovų UAB ,,Jupoga“ ir J. D. solidariai 7 207 309,29 Lt sumą turtinei žalai atlyginti, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas UAB „Jupoga“ yra paskirtas BUAB „LRG Farmacija“ administratoriumi, o atsakovas J. D. yra UAB „Jupoga“ įgaliotas asmuo BUAB ,,LRG Farmacija“ bankroto byloje. Nors atsakovai yra pareiškę teisme reikalavimus dėl dalies BUAB ,,LRG Farmacija“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 9 d. atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais, tačiau atsakovai nepagrįstai neginčijo likusių mokėjimų, atliktų per tą patį laikotarpį, t. y. 7 207 309,29 Lt sumai. Šiuo metu yra suėję ieškinio senaties terminas minėtiems reikalavimams pareikšti teisme. Tokiu būdu, atsakovai, nevykdydami jiems Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytos pareigos ginčyti bankrutuojančios įmonės sandorius, priešingus įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusius turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, savo neveikimu sukėlė turtinius nuostolius BUAB ,,LRG Farmacija“. Laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 9 d., t. y. likus keliems mėnesiams iki BUAB ,,LRG Farmacija“ direktoriaus kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, BUAB ,,LRG Farmacija“ suteikė pirmenybę daliai kreditorių ir jiems išmokėjo 7 207 309,29 Lt, tuo tarpu kitiems kreditoriams buvo visiškai nesumokėta arba sumokėta ženkliai mažiau. UAB ,,LRG Farmacija“ iki mokėjimų, kurių neginčijo atsakovai, atlikimo jau buvo nemokus. Atliktais mokėjimais, perleisdamas savo žinioje turimas lėšas vien tik pasirinktiems kreditoriams, UAB ,,LRG Farmacija“ užkirto galimybę atsiskaitymui su likusiais kreditoriais, tokiu būdu pažeidė kreditorių lygiateisiškumo principą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą ginčyti sandorius teisme, reikalaujant juos pripažinti negaliojančiais, pažeidžiančiais kreditorių interesus bei taikyti restituciją. Atsakovas UAB ,,Jupoga“, būdamas BUAB ,,LRG Farmacija“ administratoriumi, turėjo pareigą patikrinti bendrovės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė, todėl BUAB ,,LRG Farmacija“ patyrė nuostolius. UAB ,,Jupoga“ įgaliotas asmuo J. D. taip pat turėjo pareigą vykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai. Viena iš tokių pareigų buvo ginčyti bendrovės sandorius priešingus kreditorių interesams, tačiau šis pareigos 7 207 309,29 Lt sumai neįvykdė. Dėl atsakovų neveikimo šiuo metu pareiga ginčyti priešingus kreditorių interesams sandorius nebegali būti efektyviai įvykdyta dėl praleisto ieškinio senaties termino. Toks atsakovų neveikimas yra neteisėti veiksmai, kas yra vienas iš pagrindų civilinės atsakomybės taikymui. Tuo atveju, jei atsakovai būtų tinkamai vykdę savo pareigas, BUAB ,,LRG Farmacija“ būtų buvę grąžinta 7 207 309,29 Lt dydžio suma, taigi BUAB ,,LRG Farmacija“ negavo minėtos sumos, todėl patyrė tokio dydžio nuostolius. Nuostoliai nebūtų buvę patirti, jeigu atsakovai būtų tinkamai įvykdę įstatymų jiems pavestas pareigas, BUAB ,,LRG Farmacija“ nebūtų patyrusi nuostolių, taigi egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų neveikimo ir nuostolių atsiradimo. Egzistuoja visos būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo UAB „Tenampa Holdings“ 1 120 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. D. ir 53,75 litų bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad tam, jog būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui atsakovui J. D. civilinę atsakomybę, kaip ir atsakovo UAB ,,LRG Farmacija“ administratoriaus UAB ,,Jupoga“ atžvilgiu, būtina nustatyti būtinas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: atsakovų neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Teismo teigimu, nors ieškovas tvirtina, kad dėl atsakovų kaltės bankrutuojančios įmonės kreditoriai prarado galimybę į įmonės balansą sugražinti 7 207 309,29 Lt, iš kurių būtų buvę galima patenkinti dalį kreditorių finansinių reikalavimų, tačiau ieškovas neįrodė, kad bankroto administratoriui ir jo įgaliotam asmeniui užginčijus minėtus UAB ,,LRG Farmacija“ iki bankroto bylos iškėlimo atliktus mokėjimus, ieškiniai būtų patenkinti, taigi ieškovas remiasi prielaidomis, kuriomis remdamasis teismas negali priimti ieškovui palankaus sprendimo. Ieškovas taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog UAB ,,LRG Farmacija“ iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atlikti mokėjimai būtų turėję įtaką bendrovės galimybei atsiskaityti su kreditoriais. Įvertinęs ieškovo pateiktus UAB ,,LRG Farmacija“ sąskaitų išrašus teismas padarė išvadą, kad per 2005 m. sausio 1 d. – 2005 m. kovo 9 d. laikotarpį UAB ,,LRG Farmacija“ atliko mokėjimus daugiausia tiekėjams, t. y. tiems patiems kreditoriams, įskaitant ir UAB ,,Losbalt“, kurios reikalavimo teisę vėliau perėmė ieškovas, įtrauktiems į kreditorių sąrašą, todėl teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad teigti, jog visi minėtu laikotarpiu UAB ,,LRG Farmacija“ atlikti mokėjimai pažeidė kreditorių interesus, todėl visi be išimties turėjo būti ginčijami actio Pauliana pagrindu, yra klaidinga, juolab, kad ieškovas neįrodinėja, kad egzistavo realus pagrindas ar bent jau prielaidos visus 2005 m. sausio 1 d. – 2005 m. kovo 1 d. laikotarpiu UAB ,,LRG Farmacija“ atliktus mokėjimus ginčyti actio Pauliana pagrindu. Teismo teigimu, nors administratorius, ĮBĮ nustatyta tvarka patikrinęs BUAB ,,LRG Farmacija“ sandorius, užginčijo tik mokėjimus, kuriuos UAB ,,LRG Farmacija“ atliko UAB ,,Limedika“ atžvilgiu, tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad ir visi kiti UAB ,,LRG Farmacija“ atlikti atsiskaitymai su tiekėjais buvo neproporcingi, pažeidžiantys kitų kreditorių teises ir teistus interesus, o kartu ir priešingi įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėję turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Teismas taip pat sutiko su atsakovų nurodytais argumentais, kad UAB ,,LRG Farmacija“ net ir likus keliems mėnesiams iki bankroto bylos iškėlimo privalėjo vykdyti einamuosius mokėjimus ir vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais, todėl ginčyti įprastus ir teisėtus mokėjimus, kurie įmonėje iki tol buvo atliekami nuolat, administratorius, neturėdamas jokių akivaizdžių įrodymų ir preliminariai nenustatęs požymių, kuriais remiantis gali būti reiškiamas actio Pauliana, neprivalėjo. Teismas taip pat pažymėjo, kad tiek pats ieškovas, tiek ankstesnis kreditorius, kurio finansinį reikalavimą į BUAB ,,LRG Farmacija“, patvirtintą bankroto byloje, įsigijo ieškovas, tiek ir visi kiti BUAB ,,LRG Farmacija“ kreditoriai nuo pat bankroto bylos iškėlimo 2005 m. balandžio 15 d. momento turėjo teisę patys savarankiškai reikšti actio Pauliana. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog BUAB ,,LRG Farmacija“ patyrė žalą būtent dėl atsakovų kaltės, t. y. dėl jų neveikimo, atitinkamai atsakovai įrodė, kad neegzistuoja viena iš pagrindinių civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – atsakovų kaltė, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas BUAB „LRG Farmacija“ kreditorius UAB „Tenampa Holdings“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. UAB „LRG Farmacija“ 2005 m. sausio 1 d. – 2005 m. kovo 9 d. mokėjimai, kurių atsakovas neginčijo teisme, yra neteisėti ir turėjo būti ginčijami actio Pauliana pagrindu. Teismas nenurodė, kokios konkrečiai actio Pauliana sąlygos byloje buvo neįrodytos. Ši teismo išvada yra nemotyvuota, todėl negaliojanti. Šiuo atveju egzistavo visos actio Pauliana taikymo sąlygos. UAB „LRG Farmacija“ turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkų (mokėjimų gavėjų) atžvilgiu. UAB „LRG Farmacija“ 2005 m. sausio 1 d. – 2005 m. kovo 9 d. atlikti mokėjimai pažeidė bendrovės kreditorių teises, nes bylos duomenys patvirtina, jog UAB „LRG Farmacija“ jau 2005 m. sausio 1 d. buvo nemoki. UAB „LRG Farmacija“ kreditorių teisės buvo pažeistos minėtais mokėjimais, kurie buvo atlikti, bendrovei esant nemokiai, tik pavieniams kreditoriams. Atsakovams pradėjus eiti UAB „LRG Farmacija“ administratoriaus pareigas, vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo suėjęs. UAB „LRG Farmacija“ neturėjo pareigos vykdyti visų nurodytų mokėjimų, tačiau privalėjo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Galioja prezumpcija, kad bendrovei buvo žinomi su jos veiklos rezultatais susiję duomenys, ir bendrovė buvo nesąžininga, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises. Trečiųjų asmenų, kurių naudai UAB „LRG Farmacija“ atliko mokėjimus, sąžiningumas neturi reikšmės, nes buvo sudarytas neatlygintinas sandoris.

2. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovai įrodė nesantys kalti dėl UAB „LRG Farmacija“ patirtų nuostolių. UAB „LRG Farmacija“ atliko mokėjimus pavieniams kreditoriams, kai daliai kreditorių jokie mokėjimai atlikti nebuvo. Todėl BUAB „LRG Farmacija“ administratorius turėjo inicijuoti tokių kreditorių interesams prieštaraujančių mokėjimų ginčijimą teisme bei užtikrinti kreditorių reikalavimų proporcingą padengimą po to, kai bendrovė tapo nemoki. Tokią atsakovų pareigą sustiprina ir ta aplinkybė, kad atsakovai yra savo srities profesionalai, taigi atsakovams taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.

3. Ta aplinkybė, kad ieškovas turėjo teisę pateikti savarankišką ieškinį, nepanaikina atsakovų pareigos ginti bankrutuojančios bendrovės ir šios bendrovės kreditorių interesus.

Atsiliepimas

Atsakovai UAB ,,Jupoga“ ir J. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes nėra pateikta duomenų, jog atsakovai būtų skolingi UAB ,,LRG Farmacija“. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovų esą atliktus neteisėtus veiksmu. Ieškinys yra grindžiamas ne įrodymais, bet įvairiomis nepagrįstomis prielaidomis ir paties ieškovo samprotavimais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje keliamas bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės klausimas.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 1 dalį bankrutuojančios įmonės administratorius yra teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, ĮBĮ nustatyta tvarka valdantis, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esamas lėšas ir jomis disponuojantis, privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaujantis įmonės ūkinei komercinei veiklai, privalantis ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, organizuojantis ir vykdantis visus būtinus bankroto procedūros darbus. Kasacinio teismo pažymėta, kad bankroto administratorius yra itin plačius įgaliojimus įmonės bankroto procese turintis asmuo, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso tinkama pačios įmonės, kartu ir visų kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas ir skaidrumas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditoriui ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Pakrijas“ v. UAB ,,Bankroto administravimo paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2010; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti L. K. IĮ ,,Talka“ v. UAB „Skirnuva“, bylos Nr. 3K-3-477/2011; kt.). Administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Pagal kasacinio teismo praktiką, kadangi bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, tai sprendžiant dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės ir veiksmų teisėtumo, bankroto administratoriaus veikla ir elgesys turi būti įvertinti pagal bankroto administratoriui taikytinus profesinės veiklos standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Audata“ ir UAB „Generosus“ v. kooperatinė bendrovė „Jonas ir sūnūs“ bylos Nr. 3K-3-6/2012). Tačiau nurodytas aukštesnis profesinis rūpestingumo standartas savaime nereiškia, jog bet kuri kreditorių patirta žala bus atlyginta. Nors bankroto administratoriaus teisės ir pareigos reglamentuojamos ĮBĮ, bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik laikantis CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytos tvarkos. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymų ar sutarčių išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 str.). Nurodytos įstatyme sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti taikytinos ir bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės atveju. Tokio pobūdžio bylose iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktų ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 str. 4 d.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas BUAB „LRG Farmacija“ kreditorius UAB „Tenampa Holdings“ atsakovų UAB ,,Jupoga“ ir J. D. neteisėtais veiksmais įvardija aplinkybes, kad atsakovai, nevykdydami jiems ĮBĮ nustatytos pareigos ginčyti bankrutuojančios įmonės sandorius, priešingus įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusius turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, savo neveikimu sukėlė turtinius nuostolius BUAB ,,LRG Farmacija“, nes nepareiškė teisme reikalavimų dėl dalies BUAB ,,LRG Farmacija“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 9 d. atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais 7 207 309,29 Lt sumai, o šiuo metu yra suėję ieškinio senaties terminas minėtiems reikalavimams pareikšti teisme.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai administratorius, kaip civilinės atsakomybės subjektas, visada yra asmuo, teismo paskirtas konkrečioje byloje teikti bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 11 str. 1 d.) ir kai administruoti įmonę paskiriamas fizinis asmuo, jis pats atsako už savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, o tais atvejais, kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys yra civilinės atsakomybės subjektais (CK 6.264 str.). Pastarųjų asmenų atsakomybė už netinkamai atliktas funkcijas gali atsirasti tik prieš patį administratoriumi paskirtą juridinį asmenį ir grindžiama darbo teisės, o ne administratoriaus civilinę atsakomybę reguliuojančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. B., I. J. v. UAB ,,Bankroto administravimo paslaugos“, J. J., I. J., bylos Nr. 3K-3-508/2010). Bankroto administratorius – juridinis asmuo turi teisę pavesti savo darbuotojui ar įgaliotiniui, taip pat turinčiam teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, veikti bankroto administratoriaus vardu, teikiant bankroto paslaugas įmonėms, kurias administruoti bankroto administratoriui – juridiniam asmeniui pavedė teismas. Todėl ir civilinė teisinė atsakomybė už tokio bankroto administratoriaus įgalioto asmens galimai padarytą žalą tenka ne šiam asmeniui, kaip darbuotojui ar įgaliotiniui, o juridiniam asmeniui, kuriam teismas pavedė teikti įmonės bankroto administravimo paslaugas. Nagrinėjamu atveju atsakovas J. D. yra UAB ,,Jupoga“ įgaliotas asmuo, veikiantis UAB ,,Jupoga“ vardu. Dėl to ieškovo reikalavimai dėl atsakovo J. D. solidarios atsakomybės su UAB ,,Jupoga“ yra atmestini kaip nepagrįsti. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas J. D. yra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes jis yra UAB ,,Jupoga“ direktorius.

Nustatant, ar yra pagrindas atsakovui UAB ,,Jupoga“ taikyti civilinę atsakomybę ir ar egzistuoja šios atsakomybės sąlygos, šioje byloje vertintina, kas ir kokią žalą sukėlė bankrutuojančiai įmonei, ar prie šios žalos atsiradimo priežasčių teisiškai priskirtinas atsakovo elgesys. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovas neįrodė, jog bankroto administratoriui užginčijus ieškovo nurodytus UAB ,,LRG Farmacija“ iki bankroto bylos iškėlimo atliktus mokėjimus, ieškiniai būtų patenkinti. Ieškovo ieškinys grindžiamas tik prielaida, kad bankroto administratoriui pareiškus ieškinius dėl BUAB ,,LRG Farmacija“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 9 d. atliktų mokėjimų daliai kreditorių, šie ieškiniai būtų patenkinti. Šias abejones sustiprina ir aplinkybė, kad nors bankroto administratorius UAB ,,Jupoga“ yra pareiškęs teisme reikalavimus dėl dalies BUAB ,,LRG Farmacija“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 9 d. atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais, t. y. dėl atliktų mokėjimų UAB ,,Limedika“, tačiau tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas bankroto administratoriaus ieškinį atmetė (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-4531-560/2010).

Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2005 m. balandžio 15 d. nutartimi UAB „LRG Farmacija“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. vasario 19 d. nutartimi BUAB „LRG Farmacija“ bankroto administratorių pakeitė, paskirdamas šios įmonės bankroto administratoriumi UAB „Jupoga“. Ieškovas byloje nepateikė duomenų, kad atsakovas UAB ,,Jupoga“ netinkamai vykdo jam pavestas funkcijas, vengia teismine tvarka ginti administruojamos įmonės ir įmonės kreditorių teises, ar jas pažeidžia. Taip pat byloje nėra duomenų, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkime būtų buvę svarstytas klausimas dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo reikšti ieškinius dėl kurių nepareiškimo ieškovas ir kildina reikalavimą į nuostolių atlyginimo priteisimą iš atsakovo, ginant kreditorių teises, ar kreditorių susirinkime būtų svarstyti bankroto administratoriaus veiklos trūkumai. Priešingai, byloje esančiame BUAB ,,LRG Farmacija“ kreditorių susirinkimo 2011 m. balandžio 27 d. protokole pažymėta, kad kreditoriai patvirtino administratoriaus UAB ,,Jupoga“ veiklos ataskaitą, kas reiškia, kad kreditoriai teigiamai vertino administratoriaus veiklą (t. 2, b. l. 39-45).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė nagrinėjamu atveju esant atsakovo UAB ,,Jupoga“ neteisėtus veiksmus vykdant BUAB ,,LRG Farmacija“ administravimo procedūras. Taip pat teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas neįrodė žalos dydžio. Nors ieškovas ieškinyje ir detalizavo ieškinio sumą, tačiau neišdėstė pagrįstų argumentų bei nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų pareikštų reikalavimų pagrįstumą, nepateikė šių sumų kilmės detalaus pagrindimo.

Kaip minėta, civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma (CK 6.246–6.249 str.). Nagrinėjamu atveju nekonstatavus BUAB ,,LRG Farmacija“ administratoriaus UAB ,,Jupoga“ veiksmų neteisėtumo bei padarytos žalos (nuostolių) dydžio, kaip būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti buvimo, nėra pagrindo analizuoti ir pasisakyti dėl kitų sąlygų egzistavimo, nes bent vienos iš sąlygų nebuvimas lemia atsakomybės negalimumą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą tinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias šio ginčo išsprendimui, tinkamai išaiškino bei pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir, atmesdamas pareikštą ieškinį, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2 d.). Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo apeliacinis skundas yra atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Alė Bukavinienė Virginija Čekanauskaitė Nijolė Piškinaitė