Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Agentūra ir Tarnyba netinkamai, aplaidžiai vykdė savo funkcijas pareiškėjui atliekant viešąjį pirkimą „Babrungo upės slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymas“ (toliau – ir Pirkimas). Pareiškėjas Pirkimo vykdymo metu vadovavosi Tarnybos nurodymais ir tuo metu galiojusiais teisės aktais. Agentūra, patikrinusi įvykdytą Pirkimą, nenustatė jokių pažeidimų, tačiau netrukus po to, kai pareiškėjas baigė vykdyti Pirkimo metu sudarytą rangos sutartį, Agentūra, gavusi pastabų iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – ir Valstybės kontrolė), vėl patikrino Pirkimo organizavimą ir nustatė pažeidimą, nors pirminės aplinkybės liko nepakitusios. Agentūra nustatė, kad Administracija, organizuodama Pirkimą, pažeidė viešųjų pirkimų principus, pareiškėjui buvo pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2018- 821/2021 (toliau – ir Teismo sprendimas) finansinė korekcija buvo sumažinta iki 5 proc. (176 450 Eur). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-717-415/2022 (toliau – ir LVAT nutartis) paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nurodė, kad „<...> besąlyginis atsakomybės naštos perkėlimas tik perkančiai organizacijai, kai dėl viešųjų pirkimų srityje veikiančių viešojo administravimo subjektų (profesionalų) neveikimo ar netinkamo veikimo perkančiajai organizacijai atsiranda nuostolių, kelia pagrįstų teisinių abejonių teisės normų, tai nustatančių, atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o šalių susitarimai, patenkantys į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.252 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo sritį, yra negaliojantys.“

2.2. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimu, Agentūra ir VPT privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos, t. y. pareiškėjui pritaikytos finansinės korekcijos. Pareiškėjas negali likti finansiškai atsakingas už veikimo modelį, kurį suformavo išimtinai valstybės institucijų nurodymai ir veiksmai. Tiek VPT, tiek Agentūrai savalaikiai davus tinkamus nurodymus ir tinkamai patikrinus Pirkimo dokumentus, žala nebūtų atsiradusi.

2.3. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad pareiškėjas padarė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą, kadangi pareiškėjas, Pirkimo metu pakeitęs Kvalifikacinį reikalavimą, privalėjo paskelbti pirkimą iš naujo, tačiau to nepadarė. Kvalifikacinio reikalavimo pakeitimą pareiškėjas derino su VPT ir kvalifikacijos pakeitimo procedūra buvo atlikta pagal VPT nurodymus. Kadangi šiuo atveju VPT davė nurodymą pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, o ne Pirkimą paskelbti iš naujo, pažeidimas buvo padarytas išimtinai dėl VPT klaidingo nurodymo. VPT netinkamai patikrino pareiškėjo pateiktą skelbimą. Pagal įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes VPT turėjo nepriimti pareiškėjo pateikto skelbimo ir įpareigoti pareiškėją Pirkimą paskelbti iš naujo.

2.4. Pirkimo sąlygos faktiškai buvo pakeistos tik tada, kai VPT patvirtino ir paskelbė pareiškėjo pateiktą Skelbimą. VPT nepriėmus sprendimo paskelbti Skelbimą, Pirkimo sąlygos nebūtų pakeistos. VPT patvirtinus ir paskelbus pareiškėjo pateiktą Skelbimą, kuriuo buvo pakeistos Pirkimo sąlygos, pareiškėjas pagrįstai buvo įsitikinęs, kad jis turi teisę keisti Pirkimo sąlygas ir kad tai daroma teisėtai. Be to, Skelbimas buvo teikiamas antrą kartą, po to, kai buvo įvykdytas VPT nurodymas pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą.

2.5. Agentūrai dar 2018 m. tinkamai atlikus Pirkimo patikrinimą ir nustačius pažeidimą, jokia žala nebūtų atsiradusi, nes pirmas patikrinimas atliktas iš karto po 2018 m. gegužės 23 d. rangos sutarties sudarymo, kai dar nebuvo įsisavintos Europos Sąjungos lėšos, ir pareiškėjas dar galėjo nutraukti rangos sutartį. Tačiau pažeidimas buvo nustatytas jau baigus projektą, kai buvo įsisavintos visos projekto lėšos, ir dėl to pareiškėjas buvo įpareigotas grąžinti dalį gautų lėšų, kurios jau buvo sumokėtos rangovui už atliktus darbus.

2.6. Valstybės kontrolė, atlikusi Agentūros administruoto Pirkimo auditą, nustatė, kad Agentūra netinkamai vykdė jai priskirtas pareigas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką valstybės institucijų padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei, o klaidos neturėtų būti taisomos, bloginant individo padėtį. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos administraciniai teismai savo praktikoje.

2.7. Jeigu Agentūra ir VPT būtų tinkamai vykdžiusios joms teisės aktais nustatytas pareigas, t. y. nebūtų aplaidžiai, paviršutiniškai įvertinusios pareiškėjo pateiktų Pirkimo dokumentų, pareiškėjas nebūtų patyręs 164 480,78 Eur dydžio nuostolių. Jeigu VPT pareiškėjui būtų davusi tinkamą nurodymą, t. y. paskelbti Pirkimą iš naujo, pareiškėjas tą ir būtų padaręs ir išvengęs pažeidimo. Negalima iš pareiškėjo reikalauti kitokio elgesio ar kelti aukštesnių standartų nei jie keliami VPT. Agentūrai tinkamai vykdžius funkcijas ir laiku nustačius pažeidimą, pareiškėjas jį būtų ištaisęs be jokių finansinių pasekmių. Tai, kad Agentūra nenustatė pažeidimo, jį iš esmės nustatė tik Valstybės kontrolė, lėmė, kad pareiškėjui buvo pritaikyta finansinė korekcija, nes Pirkimas ir rangos sutartis jau buvo įvykdytos