Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-11-23 · Civilinė byla Nr. 2S-2495-560/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-23
Bylos Nr.
2S-2495-560/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12744-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Pareiškėjas
K. J., S. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2495-560/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12744-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.7.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. lapkričio 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. J. ir S. Č. skundus dėl Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas K. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 2VI-63, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, taip pat Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. 13.12.-58, kuriuo paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 16 d. nutarimas bei apginti viešąjį interesą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2023 m. spalio 4 d. nutartimi prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungta kita civilinė byla pagal pareiškėjo S. Č. skundą, kuriame pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 2VI-63, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. 13.12.-58, kuriuo paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 16 d. nutarimas bei pradėti viešojo intereso gynimo procedūras.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas K. J. pateikė teismui prašymą grąžinti už jo skundą sumokėtą žyminį mokestį, nes, anot pareiškėjo, jis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjo K. J. prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo atmetė.

5. Teismas nurodė, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Taigi iš aptariamos proceso teisės normos turinio matyti, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ne visi asmenys, bet tik tie asmenys, kurie pateikė ieškinį, pareiškimą ar priešieškinį, siekdami apginti viešąjį interesą. Pareiškėjas K. J. neteisingai teigia, kad jis atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už skundą CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė ne savarankišką reikalavimą ginti viešąjį interesą, bet pateikė skundą naudodamasis jam Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje suteikta teise apskųsti prokurorų nutarimus, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nagrinėdamas skundus dėl prokurorų nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones teismas tokioje byloje nesprendžia dėl viešojo intereso pažeidimo, bet tik atlieka prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrinimą proceso aspektu, t. y. tik patikrina, ar prokuroras nepažeidė proceso normų. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog pareiškėjai, teikdami teismui skundus dėl prokurorų priimtų nutarimų, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, neatleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Pareiškėjas K. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartį ir grąžinti žyminį mokestį. Nurodo, kad jo prašymai teismui yra pateikti ginant viešą interesą. Norėdamas, kad skundas būtų priimtas, jis sumokėjo žyminį mokestį. Jo byla buvo sujungta su S. Č. byla, ši sujungta byla yra ne asmeninių teisių gynimas, o nuoseklus viešojo intereso gynimas, nes Vilniaus apylinkės ir apygardos prokuratūros ginti viešąjį interesą atsisako, o minimame objekte yra pažeistos kultūros vertybės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pareiškėjas teigia, kad jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl jam turi būti grąžintas jo jau sumokėtas žyminis mokestis. CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Taigi nurodyti asmenys CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo tuo atveju, kai jie veikia kaip ieškovai ar pareiškėjai, t. y. inicijuoja civilinės bylos iškėlimą, ar pareiškia priešieškinį, kuriuo siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2013).

9. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė ne savarankišką reikalavimą ginti viešąjį interesą, bet pateikė skundą naudodamasis jam Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje suteikta teise apskųsti prokurorų nutarimus, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Tokio pobūdžio bylos nagrinėjimo ribos – prokurorų veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą patikrinimas proceso aspektu. Teismas tokio pobūdžio bylose prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Aukštesniojo prokuroro nutarimas palikti galioti nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones taip pat gali būti peržiūrimas tik dėl procedūrinių tyrimo klausimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 5 dalis). Pats pareiškėjas neturi teisės ginti viešojo intereso, o klausimas ar šiuo atveju prokuroras turi taikyti viešojo intereso gynimo priemones sudaro šio ginčo dalyką, t. y. skundas dėl prokuroro nutarimo nelaikytinas pareiškimu, siekiant apginti viešąjį interesą; skundo padavimo metu nėra nustatyta pareiškėjo teisės inicijuoti viešojo intereso gynimą, todėl šiuo atveju pareiškėjas nėra atleistas nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė grąžinti pareiškėjui jo sumokėtą žyminį mokestį. Tokios praktikos yra laikomasi analogiško pobūdžio bylose (pvz. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2001-653/2022).

11. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo K. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius