- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-27
- Bylos Nr.
- 1S-261-307/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Bielskis
- Nuteistasis
- V. Š.
- Advokatai
- Aleksandras Jokūbauskas, Aleksandras Jokūba
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko prašymas įskaityti į V. Š. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę faktiškai kardomajame kalinime nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. išbūtą laiką.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 266 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir subendrinta bausmė V. Š. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant ir V. Š. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 24 d. 11.20 val. iki 2019 m. spalio 25 d. 11.32 val. (dvi paros).
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendis pakeistas: V. Š. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki ketverių metų laisvės atėmimo. V. Š. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki dviejų metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu už atskirus nusikaltimus pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 266 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalininio sudėjimo būdu su šiuo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2019 m. spalio 25 d., t. y. dvi paros. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalis. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo V. Š. ir jo gynėjo advokato A. Jokūbausko kasacinį skundą.
4. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atmestas nuteistojo gynėjo prašymas į Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti V. Š. faktiškame kardomajame kalinime nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. išbūtą laiką. Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-277-576/2020 V. Š. nebuvo paskirtos jokios kardomosios priemonės. Be to, nors Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė buvo bendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant ir V. Š. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžiu šioje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendis buvo pakeistas - panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, todėl nuosprendžių tarpusavio bendrinimo nebeliko. Teismas nurodė ir tai, kad pagal teismų praktiką, nepriklausomai nuo to, ar asmuo laikomas suimtas ar įkalinimo įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę, tas pats nelaisvėje išbūtas laikas negali būti įskaičiuojamas į subendrintą bausmę dvigubai. Teismas įvertino, kad nuo 2019 m. spalio 25 d. V. Š. atlikinėjo vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendį, todėl sprendė, kad nėra pagrindo šį laikotarpį įskaityti į bausmės laiką.
Šalies argumentai
5. Nuteistojo V. Š. gynėjas advokatas A. Jokūbauskas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą - išspręsti abejones ir neaiškumus dėl 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-277-576/2020 vykdymo bei įskaityti į V. Š. paskirtos bausmės atlikimo laiką faktiškame kardomajame kalinime nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. išbūtą laiką.
5.1. Skunde gynėjas nurodo, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-277-576/2020 V. Š. buvo sulaikytas 2019 m. spalio 24 d. ir 2019 m. spalio 25 d. iš sulaikymo nebuvo paleistas, kaip numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 140 straipsnio 8 dalyje. BPK 122 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas, 2019 m. spalio 24 d. sulaikius V. Š. formaliai netaikytos tik todėl, kad pareigūnams buvo žinoma, jog bus pradėtas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendis, kuriuo V. Š. paskirta vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
5.2. Gynėjas nurodo ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-94-318/2021 kartu su 2021 m. balandžio 16 d. prašymu buvo pateiktas įtariamojo V. Š. 2019 m. spalio 24 d. laikino sulaikymo protokolas bei 2019 m. spalio 25 d. nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį, esantys nuteisto V. Š. asmens byloje, o taip pat šios bylos dokumentų kopijos, gynybos iniciatyva išreikalautos iš Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus. Gynėjas teigia, kad V. Š. laisvės atėmimo bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendį atlikimo sąlygos ir terminas atitinka faktines asmens kardomojo kalinimo (suėmimo) sąlygas ir terminą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-277-576/2020. Pasak gynėjo, tai, kad V. Š. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo teismo žinioje patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. ir 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartys dėl V. Š. perkėlimo iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų į (duomenys neskelbtini) pataisos namus dėl vykusių teisiamųjų posėdžių.
5.3. Gynėjas pabrėžia, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog V. Š. inkriminuoti nusikaltimai padaryti iki 2019 m. spalio 24 d., pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-45473-19 ir formaliai nepaskyrus jokios kardomosios priemonės V. Š. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu. Skunde nurodoma ir tai, kad 2019 m. spalio 24 d. V. Š. sulaikytas policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini) gatvėje, t. y. jis nebuvo užkluptas nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo. Jį sulaikant egzistavo sąlygos, numatytos BPK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl nepagrįsti 2019 m. spalio 25 d. nutarimo paleisti į laisvę laikinai sulaikytą V. Š. argumentai, neva, tuo metu jau buvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai ir kardomosios priemonės - suėmimo taikymas nebuvo būtinas.
5.4. Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-49-270/2019 įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 25 d. V. Š. nebuvo taikytos Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 66 straipsnio nuostatos, jis buvo laikinai sulaikytas kitoje byloje ir nepaleidus iš laikino sulaikymo, jis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nors Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi nuteistojo gynėjo prašymą atmetė remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2014 pateiktu išaiškinimu, tačiau tas pats teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendyje į V. Š. paskirtą bausmę įskaitė 2019 m. spalio 24 d. – 2019 m. spalio 25 d. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką.
5.5. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini)pataisos namų išduotame 2020 m. lapkričio 13 d. pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad bausmės (suėmimo) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendį pradžia – 2019 m. spalio 25 d. Ši aplinkybė patvirtina, kad V. Š. iš kardomojo kalinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-277-576/2020 nebuvo paleistas, o viena diena - 2019 m. spalio 25 d. - įskaityta kaip bausmės atlikimas abiejose baudžiamosiose bylose. BPK 66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena prilyginama vienai laisvės atėmimo ar arešto parai. Taikant analogiją - viena laisvės atėmimo para prilyginama vienai kardomojo kalinimo (suėmimo) dienai. Kadangi V. Š. iš kardomojo kalinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-277-576/2020 faktiškai nebuvo paleistas, todėl šioje baudžiamojoje byloje į V. Š. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas faktiniame kardomajame kalinime nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. (vieneri metai ir dvidešimt viena diena) išbūtas laikas. Gynėjo nuomone, svarbi ir aplinkybė, kad nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-277-576/2020 nustatyta, jog V. Š. bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. rugsėjo 23 d., kuomet jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę paskirtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-49-270/2019.
5.6. Nuteistojo gynėjas pabrėžia, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-49-270/2019 V. Š. bausmę atlikinėjo iki 2020 m. lapkričio 13 d. Nuteistasis (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijos bei kapeliono buvo charakterizuojama teigiamai. Byloje pateikti duomenys patvirtinantys sėkmingą nuteistojo resocializacijos veiklą įkalinimo įstaigoje. (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 3 dalimi, V. Š. 2020 m. lapkričio 13 d. buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų. Nuo 2020 m. lapkričio 13 d. V. Š. gyveno su šeima, įsidarbino, prižiūrėjo dvi mažametes dukras, viena kurių serga sunkia ir itin reta liga, jai reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra. 2021 m. kovo 19 d. V. Š. atliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir yra išbrauktas iš probuojamų asmenų sąrašo. Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyrius 2021 m. balandžio 9 d. rašte pateikė informaciją, kad V. Š. charakterizuojamas ypatingai teigiamai, intensyvios priežiūros metu dalyvavo elgesio pataisos programoje „(duomenys neskelbtini)“; 2021 m. vasario 12 d. atlikus pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą pagal OASys metodą jam nustatyta žema -35 balų pakartotinio nusikalstamumo rizika. Viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 15 d. pateikė informaciją, kad V. Š. nuo 2020 m. gruodžio mėnesio dalyvauja reintegracijos į darbo rinką projekto „(duomenys neskelbtini)“ veiklose. V. Š. sutuoktinė S. M. apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose bei duodama parodymus nurodė, kad V. Š. pasirinko doros kelią. Dėl mažametės dukters sveikatos būklės bei siekiant nenutraukti socialinių ryšių S. M. prašė teismo neskirti V. Š. laisvės atėmimo bausmės.
5.7. Skunde gynėjas nurodo ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse, priimtose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-449-942/2016 yra pažymėjęs, jog taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo resocializacijos poreikius. Teisingumas teisingos bausmės paskyrimo prasme reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Į bausmę svarbu pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atsižvelgtina ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies.
5.8. Gynėjas skunde teigia, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios baudžiamojoje byloje Nr. 1-277-576/2020 nuteistasis V. Š. buvo laikomas kardomajame kalinime ir atliko paskirtą vienerių metų dvidešimt vienos dienos laisvės atėmimo bausmę. Paleistas iš pataisos įstaigos keturis mėnesius aštuonias dienas buvo intensyviai prižiūrimas probacijos pareigūnų. Pagal mokslinių tyrimų išvadas, įkalinimas turi būti orientuotas į asmens resocializaciją ir socialinę integraciją. Įkalinimo motyvacija pasireiškia pirmaisiais ir antraisiais įkalinimo metais, vėliau, patyrus, kad esi išbrauktas iš visuomenės ir nieko daugiau negali siekti, ima didėti frustracija ir rezignacija. Šie desocializacijos procesai neretai sukelia papildomus šalutinius padarinius ir gali vis stipriau įsukti į uždarą sunkėjančių problemų ratą - konfliktai, svaiginimasis, savęs žalojimas, nutrūksta ryšiai su artimaisiais. Tokios mokslinių tyrimų išvados patvirtina, kad V. Š. nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. laikomas įkalinimo įstaigoje suvokė padarytas klaidas, o išėjęs į laisvę sėkmingai reintegravosi į visuomenę, todėl nurodytas laikotarpis turi būti įskaitytas į V. Š. paskirtos bausmės atlikimo laiką.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į gynėjo skundą nuteistasis V. Š. prašo į jam paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaityti paskirtą ir nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. atliktą laisvės atėmimo bausmės laiką. Nuteistasis nurodo, jog gimus neįgaliai dukrai, jis pradėjo vartoti alkoholį ir vėliau nusikalto. Tuo metu socialinių darbuotojų pagalbos nesulaukė, nesusitvarkė su iškilusiomis problemomis. 2019 m. spalio 24 d. atvyko į policijos komisariatą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. 2019 m. spalio 25 d. iš policijos komisariato buvo išvežtas į pataisos namus. Atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeitė gyvenimo būdą. Pataisos namuose nebuvo baustas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, dirbo, buvo skatinamas ir charakterizuojamas itin teigiamai, todėl 2020 m. lapkričio 13 d. lygtinai buvo paleistas iš pataisos namų. Probacijos laikotarpiu taip pat nebuvo baustas, įsidarbino, rūpinosi šeima. Sutuoktinė nedirba, nes turi prižiūrėti negalią turinčią dukrą. Nuteistasis nurodo, jog aktyviai dalyvavo reintegracijos programose, suprato padarytas klaidas. Dėl šiuo metu atliekamos laisvės atėmimo bausmės labiausiai nukenčia jo šeima.
7. Pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. Š. gynėjo advokato A. Jokūbausko skundas atmetamas
8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, jog Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atmesdamas nuteistojo V. Š. gynėjo prašymą įskaityti į šio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, paskirtą bausmę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-49-270/2019 paskirtos ir atliktos bausmės kaip kardomosios priemonės – suėmimo laiką, nepažeidė nei Baudžiamojo kodekso, nei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų.
9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. BPK 361 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimą įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai.
10. Nuteistojo V. Š. gynėjo prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-49-270/2019 paskirtos ir atliktos bausmės kaip kardomosios priemonės – suėmimo laiko įskaitymo į bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, atlikimo laiką negali būti tenkinamas.
11. Lietuvos Respublikos baudžiamajame ir baudžiamojo proceso įstatymuose nustatytas baigtinis sąrašas procesinės prievartos priemonių, kurios įskaitomos į paskirtos bausmės laiką. BK 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Taip pat į suėmimo ir bausmės laiką įskaitomos procesinės prievartos priemonės - laikinas sulaikymas ir atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BPK 141 straipsnio 1 dalis, 406 straipsnio 2 dalis). Taigi į bausmės laiką gali būti įskaitytos tik tokios kardomosios ir kitos procesinės prievartos priemonės, kurių įskaitymas tiesiogiai numatytas įstatyme.
12. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, vadovaudamasis BK 66 straipsniu, į nuteistajam V. Š. paskirtą bausmę įskaitė laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2019 m. spalio 25 d. išbūtą laiką.
13. Skundo argumentai, kad į Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, paskirtą bausmę turi būti įskaitytas ir laikotarpis nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. kaip laikas, kurį nuteistasis V. Š. buvo laikomas kardomajame kalinime, nepagrįsti.
14. Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nepriklausomai nuo to, ar asmuo laikomas suimtas ar įkalinimo įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę, tas pats nelaisvėje išbūtas laikas negali būti įskaičiuojamas į subendrintą bausmę dvigubai, t. y. konstatuojant, kad dėl suėmimo taikymo jau yra atlikta dalis už naujos nusikalstamos veikos padarymą skiriamos bausmės, ir tuo pačiu metu darant išvadą, kad suėmimo taikymo metu buvo atliekama ir ankstesniais teismo sprendimais skirta laisvės atėmimo bausmė (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2014).
15. Iš byloje esančio įtariamojo laikinojo sulaikymo protokolo matyti, kad V. Š. baudžiamojoje byloje Nr. 1-277-576/2020 buvo laikinai sulaikytas 2019 m. spalio 24 d. (t. 2, b. l. 103). 2019 m. spalio 25 d. priimtas nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį – V. Š. (t. 2, b. l. 106). Nors nuteistojo gynėjas teigia, kad BPK 122 straipsnio nuostatos 2019 m. spalio 24 d. sulaikius V. Š. netaikytos formaliai, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo nuteistajam V. Š. nebuvo sprendžiamas. Taigi V. Š. į Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką, tinkamai taikant BK 66 straipsnio 1 dalies nuostatas įskaičiuotas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2019 m. spalio 25 d. Pagal byloje esančius duomenis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 25 d. Nuteistasis V. Š. 2019 m. spalio 25 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę (t. 2, b. l. 175-181). (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu nuteistasis V. Š. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos 2020 m. lapkričio 13 d. (t. 4, b. l. 121). Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų 2020 m. lapkričio 13 d. pažymėjimo apie V. Š. paleidimą iš pataisos įstaigos matyti, kad nuteistasis paleidžiamas lygtinai neatlikus likusios keturių mėnesių aštuonių dienų laisvės atėmimo bausmės (t. 4, b. l. 122).
16. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu V. Š. už atskiras nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant ir V. Š. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis V. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko 2021 m. kovo 19 d. ir yra išbrauktas iš Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus registro pasibaigus bausmės laikui (t. 3, b. l. 191-192, 194-196, 197), todėl 2021 m. liepos 5 d. nuosprendyje konstatavo, kad neliko teisinio pagrindo bausmių bendrinimui pagal BK 64 straipsnio nuostatas ir šią apygardos teismo nuosprendžio dalį panaikino.
17. Jau minėta, kad nuteistasis V. Š. 2019 m. spalio 25 d. pradėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu. Kardomoji priemonė – suėmimas V. Š. baudžiamojoje byloje Nr. 1-277-576/2020 nebuvo paskirta. Taigi Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo V. Š. gynėjo prašymą į Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir atliktą bausmę prilyginant ją kardomajam kalinimui. Aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su gynėjo argumentu, kad V. Š. 2019 m. spalio 25 d. pradėjęs atlikti laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, buvo laikomas kardomajame kalinime. Pažymėtina, kad kardomojo kalinimo ir bausmės tikslai ir paskirtis yra skirtingi, nes kardomosios priemonės – suėmimo taikymas nėra susijęs su teisingumo vykdymu. Suimtojo asmens, kuriam taikoma ši kardomoji priemonė, patiriami suvaržymai priskiriami atskirai suvaržymų kategorijai, atsirandančiai kitais nei bausmių tikslais bei pagrindais.
18. Šiuo atveju nuteistasis atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kardomoji priemonė – suėmimas jam nebuvo paskirta, todėl prašymas pataisos įstaigoje išbūtą laiką įskaičiuoti į bausmę laikytinas prašymu dvigubai įskaičiuoti nelaisvėje išbūtą laiką. Vien tai, kad V. Š. 2019 m. spalio 25 d. paleistas iš laikino sulaikymo buvo pasiųstas atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, tai, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą priėmė nutartis dėl V. Š. pristatymo į teisiamuosius posėdžius, vykusius 2020 m. rugsėjo 9 d., 2020 m. rugsėjo 23 d., bei tai, kad V. Š. nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. laikomas įkalinimo įstaigoje suvokė padarytas klaidas, o išėjęs į laisvę sėkmingai reintegravosi į visuomenę, nesudaro pagrindo laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį pripažinti kardomuoju kalinimu ir įskaityti į Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 5 d., paskirtą galutinę subendrintą bausmę.
19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo V. Š. gynėjo prašymą. Nuteistojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų, todėl tenkinti skundą bei naikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.