Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-05-30 · Civilinė byla Nr. 2A-190-467/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-30
Bylos Nr.
2A-190-467/2011
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-03520-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Dalia Kačinskienė, Andžej Maciejevski
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Atsakovas
M. L., I. L.
Kategorijos
  • 44.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-190-467/2011Teisminio proceso Nr.2-02-3-03520-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos 44.2.2.; 44.3.; 50.11.1.; 50.11.2.; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Andžej Maciejevski,sekretoriaujant Ilonai Juchnevičiūtei,dalyvaujant ieškovo atstovei N. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovėms M. L. ir I. L. dėl skolos už karštą vandenį ir šilumos energiją išieškojimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė 2010 m. kovo 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms M. L. ir I. L., prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių 5112,66 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad jis yra gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkas. Gyvenamosios patalpos 2001 m. vasario 12 d. nuomos sutarties pagrindu buvo neterminuotai išnuomotos atsakovei M. L.. Patikrinimo aktu 2009 m. lapkričio 12 d. nustatyta, kad šiose gyvenamosiose patalpose kartu su pagrindine nuomininke M. L. gyvena jos dukra I. L.. Pagal CK 6.583 ir 6.584 straipsnius už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas kas mėnesį privalo mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už vandenį, šilumos ir elektros energiją, komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus, tačiau atsakovės šios pareigos nevykdė. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu patenkino UAB „Vilniaus energija“ ieškinį ir priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės už neapmokėtą šilumos energiją 2945,88 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteisto įsiskolinimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 818,03 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi, palikęs šį teismo sprendimą nepakeistą, papildomai UAB „Vilniaus energija“ naudai priteisė 1190 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti ir 10,15 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Tokiu būdu ieškovas patyrė 5112,66 Lt žalą.

Atsakovės atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės M. L. ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės naudai 3912,51 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3912,51 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010 m. kovo 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas, vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir nustatė, jog ieškovas yra gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkas. Šios patalpos nuo 2001 m. vasario 12 d. buvo neterminuotai išnuomotos atsakovei M. L., kuri jomis naudojosi, tačiau nevykdė CK 6.583 ir 6.584 straipsniuose numatytos pareigos mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už vandenį, šilumos ir elektros energiją bei komunalines paslaugas. Įsiskolinimas už karštą vandenį ir šilumos energiją sudarė 2945,88 Lt. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės už neapmokėtą šilumos energiją 2945,88 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteisto įsiskolinimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 818,03 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi, palikęs nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, papildomai iš Vilniaus miesto savivaldybės UAB „Vilniaus energija“ naudai priteisė 1190 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti ir 10,15 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Tokiu būdu ieškovas patyrė 5112,66 Lt žalą. Teismas konstatavo, jog ieškovas nepagrįstai prašo žalą priteisti iš dviejų atsakovių, kaip solidarių skolininkių, nes, nors patikrinimo aktu 2009 m. lapkričio 12 d. ir nustatyta, kad nuomojamose patalpose kartu su nuomininke M. L. gyvena jos dukra I. L., bet pastarosios gyvenamoji vieta deklaruota kitu adresu. Be to butas, kuriame gyvena M. L., buvo patikrintas tik vieną kartą, o tai neįrodo I. L. nuolatinio gyvenimo jame fakto. Kitoje civilinėje byloje, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu remiasi ieškovas, I. L. nedalyvavo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu iš Vilniaus miesto savivaldybės buvo priteistas 2945,88 Lt įsiskolinimas, 5% metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 818,03 Lt bylinėjimosi išlaidos bei papildomai Vilniaus apygardos teismo nutartimi 1190 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 10,15 Lt išlaidų valstybei. Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama šį sprendimą, pervedė 5102,51 Lt UAB „Vilniaus energija“ naudai ir 10,15 Lt valstybei. Tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai, todėl atsakovei atsirado pareiga mokėti mokesčius (CK 6.584 str.). Teismas nepriteisė ieškovui 1200,15 Lt bylinėjimosi išlaidų, konstatavęs, kad jų atsiradimą sąlygojo paties ieškovo veiksmai (CK 6.253 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti sprendimą už akių dalyje, kurioje atsisakyta tenkinti ieškinį, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. kovo 4 d. sprendimu nutraukė 2001 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr.2914, sudarytą tarp UAB „Lazdynų būstas" ir M. L., bei iškeldino atsakoves M. L. ir I. L. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2010 m. balandžio 4 d., todėl jame nustatytų aplinkybių nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 2 d.). Šis sprendimas patvirtino faktinį atsakovės I. L. gyvenimą minėtose gyvenamosiose patalpose. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir antstolio Vitalio Milevičiaus 2010 m. birželio 8 d. iškeldinimo protokolas Nr. 0013/10/01415. Minėti dokumentai įrodo, kad I. L. gyveno gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ir, būdama pagrindinės nuomininkės M. L. šeimos nare, privalo vykdyti visas pareigas, kylančias iš sutarties (CK 6.589 str. 1 d.), įskaitant ir laiku mokėti gyvenamųjų patalpų nuomos bei komunalinius mokesčius. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos, susidariusios už tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, priteisimo atsakovė I. L. nedalyvavo, todėl Vilniaus miesto savivaldybė negali šiuo požiūriu reikšti reikalavimo atlyginti nuostolius iš atsakovės I. L.. Abi atsakovės, kaip gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomininkės ir taip pat kaip faktiniai šilumos energijos vartotojai, privalėjo laiku ir tinkamai vykdyti savo pareigas ir laiku atsiskaityti su UAB „Vilniaus energija“, tačiau to nedarė. Jei atsakovės būtų vykdę savo įsipareigojimus ir už šilumos energijos bei karšto vandens tiekimą, atsiskaitę laiku su UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nebūtų iškelta civilinė byla ir iš Vilniaus miesto savivaldybės nebūtų priteistas įsiskolinimas bei bylinėjimosi išlaidos. Todėl būtent dėl abiejų atsakovių netinkamo elgesio Vilniaus miesto savivaldybė patyrė nuostolių. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį teikdama apeliacinį skundą, savo pačios veiksmais prisidėjo prie papildomų nuostolių atsiradimo, nes CPK 42 straipsnio 1 dalis įtvirtina neginčijamą ir neribojamą kiekvienos civilinės bylos šalies teisę apskųsti teismo sprendimus bei nutartis. Teismas nevertino aplinkybės, jog Vilniaus miesto savivaldybė, teikdama apeliacinį skundą, siekė sumažinti nuostolių dydį, kadangi apeliaciniame skunde buvo nurodomi ir argumentai dėl nepagrįstai priteistų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir prašoma sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Teismas, atsisakydamas priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas kitoje byloje, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka pateikta nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai: iškeldinimo protokolas (b.l. 54-55), sprendimas už akių (b.l. 68-69).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą ir apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas apskųstajam teismo sprendimui pakeisti.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininku (b.l. 7-8). Šios gyvenamosios patalpos nuo 2001-02-12 buvo neterminuotai išnuomotos atsakovei M. L. (b.l. 11-12). Patikrinimo aktu 2009-11-12 nustatyta, kad nuomojamose patalpose kartu su nuomininke M. L. gyvena jos dukra I. L. (b.l. 15-16). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog I. L. gyvenamoji vieta deklaruota kitu adresu, be to, butas, kuriame gyvena M. L., buvo patikrintas tik vieną kartą, konstatavo, jog I. L. nuolatinio gyvenimo nuomojamame bute faktas nebuvo įrodytas. Vienu iš apeliacinio skundo argumentų ieškovas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigdamas, jog I. L. nuolatinio gyvenimo nuomojamame bute faktas buvo įrodytas byloje esančiais įrodymais ir dar kartą patvirtinamas apeliacinės instancijos teismui pateikiamais naujais įrodymais. Teisėjų kolegija pritaria apeliantui.

Kaip matyti iš apelianto pateikto įsiteisėjusio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo už akių (b.l. 68-69), šiame teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr.2-1657-67/2010 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovėms I. L. ir M. L. dėl 2001 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr.2914, sudarytos tarp UAB „Lazdynų būstas" ir M. L., nutraukimo bei atsakovių M. L. ir I. L. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Šiuo sprendimu ieškinys buvo patenkintas, sprendimas įsiteisėjo ir buvo įvykdytas (antstolio Vitalio Milevičiaus 2010 m. birželio 8 d. iškeldinimo protokolas Nr. 0013/10/01415 – b.l. 54-55). Tiek nagrinėjant nurodytą civilinę bylą, tiek vykdant iškeldinimą dalyvavo tos pačios šalys, t.y. Vilniaus miesto savivaldybė (ieškovė) ir M. L. bei I. L. (atsakovės)), todėl nustatytų šioje civilinėje byloje aplinkybių iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.). Tokiu būdu naujai pateikti įrodymai akivaizdžiai ir neginčijamai įrodo 2009 m. lapkričio 12 d. patikrinimo aktu (b.l. 15-16) konstatuotą faktinį atsakovės I. L. gyvenimą nuomojamose patalpose kartu su nuomininke M. L.. Taigi šios aplinkybės ir pateikti dokumentai įrodo, kad I. L. gyveno gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir, būdama pagrindinės nuomininkės M. L. šeimos nare, privalėjo vykdyti visas pareigas, kylančias iš sutarties (CK 6.589 str. 1 d.), įskaitant ir laiku mokėti gyvenamųjų patalpų nuomos ir komunalinius mokesčius (2001-02-12 nuomos sutarties 5 punktas).

Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, jog ieškovas nepagrįstai prašo patirtą žalą priteisti iš dviejų atsakovių, kaip solidarių skolininkių, kadangi civilinėje byloje, nagrinėtoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, trečiuoju asmeniu į bylą buvo įtraukta tik M. L., o I. L. byloje nedalyvavo, todėl ieškovas, remdamasis šioje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, negali prašyti priteisti iš I. L. patirtą žalą, kurią sudaro ne tik skola už šilumą ir karštą vandenį, bet ir teismo proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, motyvuodamas tuo, kad abi atsakovės, kaip gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomininkės ir taip pat kaip faktiniai šilumos energijos vartotojai, privalėjo laiku ir tinkamai vykdyti savo pareigas bei laiku atsiskaityti su UAB „Vilniaus energija“, tačiau to nedarė, todėl būtent dėl abiejų atsakovių netinkamo elgesio Vilniaus miesto savivaldybė patyrė nuostolių. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantui.

Kaip jau minėta, abi atsakovės gyveno gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir būdamos nuomininkėmis (I. L. pagrindinės nuomininkės M. L. šeimos nare), privalėjo vykdyti visas pareigas, kylančias iš sutarties (CK 6.589 str. 1 d.), įskaitant ir laiku mokėti gyvenamųjų patalpų nuomos bei komunalinius mokesčius. Ieškovo reikalavimas atsakovėms atlyginti nuostolius yra ir kildinamas iš to, kad atsakovės, kaip gyvenamųjų patalpų nuomininkės, nevykdė nei 2001 m. vasario 12 d. sutartyje numatytų įsipareigojimų, nei teisės aktais (CK 6.584 str. 1 d., LR Vyriausybės 2002-05-13 nutarimu Nr.658 patvirtintos Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarka) nustatytos pareigos laiku mokėti komunalinių paslaugų mokesčius. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami nuostoliai, kurie yra susiję su veiksmais (neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai, atsižvelgiant į jų ir civilinės atsakomybės prigimtį, gali būti laikomi skolininko veiksmų (neveikimo) rezultatu. Todėl abi atsakovės, kaip gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuomininkės ir taip pat kaip faktiniai šilumos energijos vartotojai, privalėjo laiku ir tinkamai vykdyti savo pareigas ir laiku atsiskaityti su UAB „Vilniaus energija“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad „šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Jeigu nėra tokio susitarimo, šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas <...>“, tačiau „gyvenamųjų patalpų nuomininkai nėra atleidžiami nuo mokesčių už šilumos energiją, kurie šiems yra priskaičiuoti ir patalpų savininko (savivaldybės) reikalaujami sumokėti" (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-280/2009). Todėl apeliantas teisingai nurodo, kad, jei atsakovės būtų vykdę savo įsipareigojimus ir už šilumos energijos bei karšto vandens tiekimą, atsiskaitę laiku su UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nebūtų iškelta civilinė byla ir iš Vilniaus miesto savivaldybės nebūtų priteistas įsiskolinimas bei bylinėjimosi išlaidos. Tokiu būdu būtent dėl abiejų atsakovių netinkamo elgesio Vilniaus miesto savivaldybė patyrė nuostolių. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad, neįtraukus I. L. į Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-1472-101/2009 pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija" ieškinį, apeliantas šios atsakovės atžvilgiu neturi teisės reikalauti atlyginti patirtus nuostolius, yra nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis. Nagrinėjamu atveju faktiniai šilumos energijos ir karšto vandens vartotojai buvo neprivatizuotų gyvenamųjų patalpų nuomininkės (atsakovės M. L. ir I. L.), todėl abi atsakovės ir privalo atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį, todėl Vilniaus miesto savivaldybė pagrįstai prašė patirtus nuostolius priteisti solidariai iš abiejų atsakovių.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog apeliantas, civilinėje byloje Nr.2-1472-101/2009 pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį teikdama apeliacinį skundą, savo pačios veiksmais prisidėjo prie papildomų nuostolių atsiradimo (CK 6.253 str. 1 d.) ir todėl nėra pagrindo iš atsakovių priteisti 1200,15 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. CPK 42 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvienos civilinės bylos šalies teisę apskųsti teismo sprendimus bei nutartis instancine tvarka. Vadinasi, Vilniaus miesto savivaldybė, teikdama apeliacinį skundą nurodytoje byloje, pasinaudojo įstatymu nustatyta procesine teise skųsti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priteisti Vilniaus miesto savivaldybės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme kitoje byloje, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija tenkina ieškovo apeliacinį skundą ir atitinkamai pakeičia teismo sprendimą dalyje dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir materialinės teisės normų pritaikymo (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 330 str.), patenkindama ieškinį pilnai aukščiau aptartais motyvais ir argumentais.

Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį patenkinus pilnai, iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina 306,76 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 5 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovių M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir I. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės (įstaigos kodas 111109233) naudai 5112,66 Lt (penkis tūkstančius vieną šimtą dvylika litų 66 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5112,66 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-03-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovių M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir I. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai po 153,38 Lt (po vieną šimtą penkiasdešimt tris litus 38 ct) iš kiekvienos žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Dalia KačinskienėAndžej Maciejevski