Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. K. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde, kurį patikslino (b.l. 3-7, 33-34) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2010-03-28 iki 2014-01-22 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje (toliau – Areštinė) jis buvo laikomas šaltose, drėgnose, nevėdinamose, tamsiose kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis kameros plotas buvo mažesnis, nei nustatyta teisės aktuose, jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, pasivaikščiojimo kiemeliai labai maži, o pasivaikščioti buvo galima tik kartą per parą po 1 valandą. Teigia, jog kamerose buvo netinkamai įrengti tualetai, į jas nepateko dienos šviesa, kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, netinkami baldai, kamerose buvo tarakonų ir žiurkių, dušu buvo galima naudotis vieną kartą per savaitę ir tai tik po 15 minučių, maža tiekiamo maisto energetinė vertė. Pažymėjo, kad Areštinės konstrukcijoje esantis asbestas kėlė pavojų jo sveikatai. Pastebėjo, kad Areštinėje nėra taksofono būdelės, pareigūnų iškvietimo mygtukų, teigia, kad Areštinės pareigūnai smurtavo, o atliekant asmens ar daiktų apžiūras, buvo žeminamas jo orumas, iš jo tyčiojamasi. Mano, jog nurodyti pažeidimai prilyginami nežmoniškoms gyvenimo sąlygoms ir pažeidžia Lietuvos Respublikos konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 3 straipsnį. Teigia, kad dėl Areštinės pareigūnų neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį, emocinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, sumažėjo bendravimo galimybės, nuolat jaučia baimę, apatiją.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK), atsiliepimuose į skundą (b.l. 10-12, 49-52) nurodyta, jog nors pareiškėjo teisė į tinkamas Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas buvo pažeista, reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigine išraiška prašoma netenkinti. Teigiama, kad duomenys apie pareiškėjo buvimą Areštinėje iki 2011-01-01 yra sunaikinti, pasibaigus nustatytam šių dokumentų saugojimo terminui. Nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-02-12 pareiškėjo Areštinėje nebuvo. Teigiama, kad pažeidžiant minimalų vienam asmeniui tenkantį areštinės kamerų plotą laikotarpiu nuo 2013-02-12 iki 2014-01-23 pareiškėjas buvo laikomas 5 dienas, pažeidimai buvo labai nedideli. Kad pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais dėl netinkamų laikymo Areštinėje sąlygų duomenų nėra.

Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą proceso dalyviai informuoti šaukimais, todėl laikytina, kad bylos proceso šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų laikotarpiu nuo 2010-03-28 iki 2014-01-22, atlyginimo priteisimo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2010-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-04-21 sprendimą Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Pareiškėjo teigimu, neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį, emocinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, jis patyrė dėl netinkamų laikymo Areštinėje sąlygų.

Į bylą pateikta informacija (b.l. 53,54) apie pareiškėjo buvimą Areštinėje nuo 2013-02-12 iki 2014-01-22/23. Ten pat nurodyta, kad duomenų apie pareiškėjo buvimą Areštinėje iki 2011-01-01 Klaipėdos apskrities VPK nėra.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte nurodyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Byloje esantys 2014-12-23 ir 2015-02-13 Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės viršininko tarnybiniai pranešimai (b.l. 13, 53-54) patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2013-11-28 iki 2013-12-03 pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kurioje vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas buvo mažesnis, nei nustatyta Įsakyme. Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės viršininko teigimu, visu kitu pareiškėjo buvimo Areštinėje laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurių vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai atitiko Įsakymo nuostatas.

1999-06-10 leidime pradėti eksploatuoti Areštinės 1-ojo padalinio 1-ąją dalį (b.l. 15-16) nurodyta, jog apžiūrėjus Areštinės 1-ojo padalinio 1-osios dalies patalpas, Areštinės 1-ąją dalį buvo leista eksploatuoti.

Iš 2005-02-22 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-142 (b.l. 17) matyti, jog Areštinės 2-ąją dalį leista pradėti eksploatuoti nuo 2005-02-21.

2005-01-11 Areštinės patalpų po rekonstrukcijos rūsyje pripažinimo tinkamomis naudoti akte (b.l. 21) pažymėta, kad rekonstruotos Areštinės patalpos yra tinkamos naudojimui.

2005-02-18 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Areštinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo akte Nr. 5-IN-31 (b.l. 19-20) nurodyta, kad Areštinės 2-osios dalies įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-05-17 įsakymu Nr. 215 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ reikalavimus.

2014-12-23 ir 2015-02-13 Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės viršininko tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 13, 53-54) nurodyta, jog visos Areštinės kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitiko Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, Areštinės sanitariniai mazgai yra įrengti ir atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara ir atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" (toliau - HN) reikalavimus. Teigiama, kad visiems nerūkantiems asmenims, kurie pageidauja būti atskirai nuo rūkančių asmenų, yra sudaromos sąlygos ir tokie asmenys būna laikomi atskirai. 2015-02-13 Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės viršininko tarnybiniame pranešime (b.l. 53-54) pažymėta, kad Areštinės kamerose yra įrengta mechaninė ventiliacija, taip pat jos vėdinamos ir per langus, drėgmės nėra, žiurkių, tarakonų ir kitokių parazitų neužfiksuota, o vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymo Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ reikalavimais, įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai, visiems asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti. Ten pat nurodyta, kad Areštinėje laikomiems asmenims pagal 2014-01-06 paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį maistą ruošia ir tiekia UAB „Rasytė". Byloje esanti 2014-01-06 sulaikytų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo pardavimo sutartis (b.l. 55-58) patvirtina, kad Areštinėje laikomi suaugę asmenys pagal nustatytą grafiką maitinami 3 kartus per parą, maistas gaminamas ir tiekiamas vadovaujantis asmenims, laikomiems policijos komisariatų areštinėse, skiriamų maisto produktų vidutiniais paros kiekiais, patvirtintais Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-03-27 įsakymu Nr. V-100 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių asmenims, laikomiems policijos komisariatų areštinėse patvirtinimo", Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinėmis mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose“, Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena" nuostatomis, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo nuostatomis. Teigiama, kad Areštinės pastato stogas yra molinių čerpių, o duomenų, kad pastate būtų asbesto, nėra. Teigiama, kad Areštinės kameros esantys baldai yra tvarkingi, pritvirtinti prie grindų. Nurodyta, kad faktų, jog Areštinės pareigūnai prieš Areštinėje laikomus asmenis būtų naudoję smurtą, užfiksuota nebuvo, Areštinėje laikomi asmenys yra saugūs, o taksofono būdelės įrengimas Areštinėje teisės aktais nėra numatytas.

2015-02-05 teismo posėdyje liudytoju apklaustas Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės viršininkas Sigitas Bulovas patvirtino, jog Areštinės antrasis padalinys buvo pradėtas eksploatuoti 2005 metais, kameros yra geros būklės ir atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus. Nurodė, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras pažeidimų dėl drėgmės, parazitų, kenkėjų Areštinės kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neužfiksavo. Teigė, kad vieną kartą per tris mėnesius kamerose yra atliekama dezinfekcija, o pagal nuo 2014 metų galiojančią tvarką visi nerūkantys asmenys Areštinės administracijai turi pateikti prašymus dėl jų laikymo atskirai nuo rūkančių asmenų. Nurodė, kad Areštinėje laikomiems asmenims yra užtikrinama galimybė vieną valandą per parą pasivaikščioti, pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti tinkamai. Areštinėje nuolat atliekami patikrinimai dėl maisto kokybės, tačiau Maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktai pateikiami Areštinėje laikomų asmenų maitinimą vykdančiai įmonei, o Areštinės administracija tokių duomenų neturi. Taip pat paaiškino, kad kartą per savaitę Areštinėje laikomiems asmenims suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, Areštinėje laikomų asmenų saugumas yra užtikrintas. Nurodė, kad dėl pareiškėjo atžvilgiu panaudoto smurto konvojavimo metu buvo gautas skundas ir dėl to buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Nors pareiškėjas skunde teigia, jog dėl netinkamų laikymo Areštinėje sąlygų pablogėjo jo sveikata, jis patyrė psichologinį sukrėtimą, dokumentų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, į bylą nepateikė.

Įrodymus teikia šalys, o teismo išvados grindžiamos įrodymais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalis, 87 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Nors šiuo metu pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, į bylą nepateikti įrodymai, kad rinkti įrodymams pareiškėjo teisės buvo suvaržytos.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta ir nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (administracinė bylos Nr. A2-718/2007, A444-619/2008, A146-1240/2011, A756-143/2012 ir kt.).

Įvertinus byloje nustatyto Įsakymo 1.3.1 punkto pažeidimo mastą, įrodymų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus nebuvimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus konstatuojama, jog pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui nepriteistinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.