Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-07-04 · Civilinė byla Nr. 2S-606-883/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-04
Bylos Nr.
2S-606-883/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Atsakovas
A. V.
Ieškovas
G. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-606-883/2017Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00205-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.;3.1.18.3.;3.3.2.5.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-594-632/2017 pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui A. V. dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, sprendžiant laikinųjų apsaugos taikymo klausimą atsakovui A. V. pateikus priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiama dėl bendravimo su vaiku tvarką reglamentuojančių teisės normų taikymo.

Šalies argumentai

2. Atsakovas A. V. teismui pateiktu priešieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką, kuri yra analogiška priešieškinio pareikštam reikalavimui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo: A. V. susitiktų ir bendrautų su N. V. ne mažiau kaip 1 kartą per 3 mėnesius pasiimdamas vaiką 2–4 dienoms iš jos gyvenamosios vietos su nakvyne arba G. J. atvežant vaiką A. V.. Taipogi, A. V. leisti bet kurį mėnesį per metus netrukdomai ir nepertraukiamai bendrauti su dukra paimant nakvynei, atostogų laiką derinant su ieškove bei atsižvelgiant į vaiko interesus. Nustatyti, kad A. V. gali bet kada lankyti dukrą darželyje (mokykloje), dalyvauti tėvų susirinkimuose, pareikšti mokyklai pastabas ir pageidavimus dėl vaiko auklėjimo ir ugdymo. Nustatyti, kad A. V. turi teisę kas antras Kalėdas, kas antras Velykas, išskyrus Tėvo dieną (kiekvienais metais) susitikti su dukra, bendrauti su ja, išsivežant ją į savo namus ar kitą jo laikiną buvimo vietą. Termino pradžią skaičiuojant nuo 2018-01-01 (išskyrus 2017 metų Kalėdas, paliekant teisę A. V. antrą Kalėdų dieną susitikti (bendrauti) jo pasirinktoje vietoje). Tokią pat teisę turi ir G. J. pirmą Kalėdų, Velykų ir Motinos dienomis. Termino pradžią skaičiuojant nuo 2017- 01-01. Nustatyti, kad A. V. ir G. J. po lygiai mokės už bet kurias dukros N. V. keliones į Lietuvą ir atgal į Angliją susitikimams su A. V., o būtent, už N. V. kelionę į Lietuvą sumoka A. V., o už N. V. kelionę atgal į Angliją sumoka G. J.. Abu tėvai privalo pagal tarpusavio susitarimą ir kiekvieno iš jų galimybes rūpintis vaiku, bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime ir netrukdyti vienas kitam atlikti šių savo pareigų, jeigu tas bendravimas nekenkia vaiko interesams ir neprieštarauja jo poreikiams. Abipusiu susitarimu tėvai gali pakeisti šia tvarka nustatytą bendravimo su vaiku laiką atsižvelgdami į vaiko poreikius, interesus, šalių galimybes ir konkrečią situaciją, taip pat jie privalo pranešti vienas kitam apie vaiko buvimo vietą ir jo būklę. Nustatyti, kad A. V. turi teisę neribotai bendrauti telefonu bei internetu su dukra kiekvieną dieną iki 21.00 val., Anglijos laiku. G. J. įsipareigoja ne vėliau kaip prieš du mėnesius informuoti A. V. apie jos ir vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą, informuoti apie telefono numerį, el. pašto, „Skype“ numerių pasikeitimą, pranešti visas kitas svarbias aplinkybes, įskaitant vaiko keliones, sveikatos būklės pasikeitimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4. Kol šalys šiam ginčui išspręsti nepateikė reikalavimus ir atsikirtimus į reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, būtinų bylai išnagrinėti iš esmės, teismui nebuvo pagrindo manyti, jog klausimo sprendimo metu esančiu bendravimu ar jo nebuvimu yra pažeidžiami konkretūs vaiko interesai ir teisės. Iš atsakovo priešieškinio turinio ir procesinių dokumentų teismas nesuprato, ar ieškovas šiuo metu bendrauja su vaiku, ar jų emocinis ryšys nėra nutrūkęs, todėl negalėjo įvertinti, kaip vaiką paveiktų staigūs pokyčiai – intensyvus bendravimas su tėvu jo gyvenamojoje vietoje. Atsakovas priešieškinyje prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių tokia laikinoji apsaugos priemonė galėtų būti taikoma, todėl teismas sprendė, jog laikinųjų apsaugos priemonių klausimo nereikia spręsti skubiai, tuo pažeidžiant nusistovėjusią šalių ir jų vaiko bendravimo tvarką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovas A. V. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, t. y. nustatyti laikiną bendravimo tvarką su vaiku pagal teismui priimtiną tvarką ir sąlygas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Atsakovas, kaip tėvas, turi teisę ir įstatymu įtvirtintą pareigą bendrauti su dukra bei dalyvauti jos auklėjime. Atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko motina visiškai ignoruoja A. V. prašymą leisti bent nuotoliniu būdu bendrauti su dukra.

5.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad vaiko interesai aptariamu atveju nenukenčia dėl to, kad jis nebendrauja su tėvu. Teismas ne tik atsisakė nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, bet ir iš viso apeliantą izoliavo nuo vaiko, t. y. iki sprendimo šioje byloje priėmimo atėmė galimybę savo nuožiūrą bendrauti su dukra, matytis ir leisti laisvalaikį kartu nedalyvaujant dukros motinai.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė G. J. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas visiškai teisingai nurodė, kad įvertinus vaiko amžių bei bylos dalyką yra realus pagrindas manyti, kad šiuo metu netikslinga nustatyti laikinos bendravimo tvarkos su vaiku, nes ieškovė (atsakovė) nepateikė atsiliepimo į priešieškinį, o staigūs pokyčiai bendraujant su vaiku gali neigiamai atsiliepti vaiko interesams. Mano, kad tėvas pats turėtų didesnį dėmesį kreipti dukrai, ieškoti priežasties, kodėl dukra nenori su juo bendrauti. Teigia, kad niekada neprieštaravo ir neprieštaraus dėl bendravimo su dukra, kritiškai vertina tėčio veiksmus ieškant bendravimo su dukra teismuose, o ne ieškodamas artimesnio ryšio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

9. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

10. Teismui atmetus apelianto prašymą dėl laikinos bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, apeliantas akcentuoja tėvo teisės bendrauti su dukra pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliantas, kaip tėvas, turi teisę ir įstatymu įtvirtintą pareigą bendrauti su dukra bei dalyvauti jos auklėjime. Pažymėtina, kad apelianto prašomų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių (ieškovo ir atsakovės), kylančių dėl bendravimo su nepilnamete šalių dukra tvarkos, bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, palaikyti ir stiprinti tėvo ir dukros emocinį ryšį, t. y. siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.

11. Atsakovė G. J. atsiliepime į atsakovo pareikštą priešieškinį nesutinka su atsakovo teiginiais, kad ji neleidžia ar trukdo bendrauti su vaiku. Atsižvelgdama į dukros norą, ieškovė įsipareigoja maksimaliai leisti vaiko tėvui bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime. Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę bei tai, kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai, tenka asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, šiuo atveju byloje apeliantas neįrodė aplinkybių, kurios patvirtintų draudimo bendrauti su dukra faktą (CPK 178 straipsnis). Vertindamas byloje pateiktų SMS žinučių turinį bendravimo su dukra aspektu, teismas pastebi, kad atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu nėra tinkamas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria bylą nagrinėjusio teismo išvadai, kad šiam ginčui išspręsti atsakovas nepateikė reikalavimus ir atsikirtimus į reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, o įvertinus byloje esančią medžiagą, konstatuotina, jog šiuo metu nenustatyta konkrečių faktų, kurie leistų daryti išvadą, jog nenustačius laikinos bendravimo su vaiku tvarkos bus pažeisti nepilnametės dukros teisės ir interesai.

12. Kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas (motina) valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą yra sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

13. Nagrinėjamo bylos atveju susiklosčiusi situacija lemia tai, jog nepilnametė šalių dukra su motina gyvena Anglijoje, todėl apeliantui gyvenant Lietuvoje, nuolatinis bendravimas su tėvu yra ribojamas atstumo, o kasdieninis bendravimas įmanomas tik naudojantis ryšio priemonėmis. Vaiko motina sutinka, kad tėvas su dukra gali bendrauti savaitgaliais nuo 11 val. iki 12 val. Apeliantas prašė nustatyti, kad jis turi teisę neribotai bendrauti telefonu bei internetu su dukra kiekvieną dieną iki 21 val. Anglijos laiku. Teismas atsakovo prašomą bendravimo ryšio priemonėmis tvarką pripažįsta nekonkrečia, byloje nepateikta duomenų apie dukros dienos režimą, apie atsakovo darbo pobūdį, jo trukmę, užimtumą savaitgaliais. Sprendžiant klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, viršenybė yra skiriama prioritetiniais laikytiniems vaiko interesams, o ne vieno iš tėvų norams ar poreikiams. Skyrium gyvenančio tėvo bendravimas yra neatimama jo teisė, tačiau bendravimas turi vykti tokiu būdu, kad būtų užtikrinta nepilnamečio vaiko gerovė.

14. Atskiruoju skundu apeliantas prašo nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką pagal teismui priimtiną tvarką ir sąlygas. Tokiai apelianto dėstomai pozicijai teismas nepritaria, esant įstatymu numatytai apelianto teisei ir pareigai bendrauti su nepilnamete dukra, teismas šiuo atveju tik nustato naudojimosi šia teise tvarką – būdą, formą, laiką ir pan., tačiau už šalis negali suformuluoti reikalavimų nagrinėjamoje byloje.

15. Pažymėtina, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio bet kuriuo bylos nagrinėjimo metu pasikeitus faktinės aplinkybėms ir pateiktus papildomus įrodymus kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šalys gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą.

16. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo pagal atskirojo skundo argumentus panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irena Stasiūnienė