Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-703-613/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-05
Bylos Nr.: e2A-703-613/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Atsakovas: R. B.
Ieškovas: valstybės įmonės Turto banko
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, D. G.

Kategorijos

3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-703-613/2023 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00473-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.4.2.9.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko patikslintą ieškinį atsakovei R. B. dėl žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo be bendraturčio sutikimo ir naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, D. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jį patikslinusi prašė: 1) pripažinti Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, teisę įregistruoti jo lėšomis ginčo žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus grupės vadovės V. B. 2022 m. birželio 27 d. parengtą žemės sklypo, kurio bendras plotas 9129 kv. m, kadastro duomenų bylą, įregistruojant be bendraturtės atsakovės sutikimo; 2) nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus grupės vadovės V. B. 2022 m. birželio 27 d. parengtą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M 1:500, sklypo plotas 9129 kv. m.“, kuriame atsakovei skiriama naudotis ginčo žemės sklypo dalimis kaip naudojamomis atskirai, plane pažymėtomis A1 (2529 kv. m), A2 (1138 kv. m), A3 (26 kv. m), taip pat ginčo žemės sklypo dalimis kaip naudojamomis bendrai kartu su kitais bendraturčiais D (398 kv. m), R (7 kv. m), G (111 kv. m), H (46 kv. m), I (46 kv. m), L (102 kv. m), E (116 kv. m), Z (85 kv. m), iš viso – 4 604 kv. m; D. G. skiriama naudotis ginčo žemės sklypo dalimis kaip naudojamomis atskirai, plane pažymėtomis B1 (427 kv. m), B2 (51 kv. m), taip pat ginčo žemės sklypo dalimis kaip naudojamomis bendrai kartu su kitais bendraturčiais D (62 kv. m), P (41 kv. m), R (7 kv. m), E (62 kv. m), I (14 kv. m), M (19 kv. m), Z (33 kv. m), iš viso – 716 kv. m; Lietuvos Respublikai skiriama naudotis ginčo žemės sklypo dalimis kaip naudojamomis atskirai, plane pažymėtomis C1 (1887 kv. m), C2 (962 kv. m), C3 (10 kv. m), taip pat žemės sklypo dalimis kaip naudojamomis bendrai kartu su kitais bendraturčiais D (330 kv. m), P (366 kv. m), E (46 kv. m), L (39 kv. m), M (66 kv. m), F (27 kv. m), N (27 kv. m), K (49 kv. m.) iš viso 3 809 kv. m.

2. Ieškovė tiek ieškinio, tiek ir patikslinto ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ji, atstovaudama Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teise 2020 m. rugpjūčio 14 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 12MŽP-9-(14.12.114) pagrindu valdo 3809/9129 dalis 0,9129 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) o kiti žemės sklypo bendraturčiai yra atsakovė ir trečiasis asmuo D. G.. Be žemės sklypo dalies, ieškovė nuosavybės teise valdo ginčo žemės sklype esančius pastatus: 5973/28868 dalis 299,14 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, tačiau nėra suformuotas kaip atskiras turtinis vienetas (butas), 7/25 dalis 114,91 kv. m bendro ploto sandėlio, 39/50 dalis 85,00 kv. m užstatyto ploto sandėlio, 27,00 kv. m užstatyto ploto garažą, 49,00 kv. m užstatyto ploto stoginę, šio turto ankstesnis savininkas buvo Kretingos miškų urėdija. Nurodo, kad atsakovė nuosavybės teise valdo: 1) 86,78 kv. m bendro ploto butą, 94,11 kv. m bendro ploto tvartą 2I1p , 34,14 kv. m bendro ploto pirtį 3I1p, 19/25 dalį 51,85 kv. m bendro ploto sandėlio 4I1p, 18/25 dalį 114,91 kv. m bendro ploto sandėlio 5I1p, 18/25 dalį 118 kv. m užstatyto ploto daržinės 6I1ž, o trečiasis asmuo D. G. nuosavybės teise valdo: 49,68 kv. m bendro ploto butą, 6/25 dalis 51,85 kv. m bendro ploto sandėlio 4I1p, 7/25 dalis 118 kv. m užstatyto ploto daržinės 6I1ž ir 11/50 dalių 85 kv. m užstatyto ploto sandėlio 7I1p. Nurodo, kad įgyvendindama įstatymo jai patikėtus uždavinius, iš valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise 2018 m. rugsėjo 7 d. perėmė dviejų statinių dalis, o 2020 m. kovo 22 d. perėmė ir likusius statinius. Įgijus patikėjimo teisę į valstybei priklausančius statinius, susidarė prielaidos tinkamai susitarti tarp žemės sklypo bendraturčių dėl naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarkos. Siekiant paruošti valstybės nekilnojamąjį turtą pardavimui bei siekiant realizuoti šį turtą Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka (aukciono būdu), 2022 m. gegužės 11 d. užsakė VĮ Valstybės žemės fondui parengti naujus ginčo žemės sklypo matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje bei ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. 2022 m. gegužės 30 d. vietoje nustatant ir paženklinant žemės sklypo ribas dalyvavo visi bendraturčiai. Iš žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto (2022 m. birželio 28 d. DOK-27768, priedas Nr. 2) matyti, kad, nustatant žemės sklypo ribas, atsakovė ginčijo tiek patį žemės sklypo paženklinimo – parodymo faktą, tiek ieškovės teisę vykdyti žemės sklypo matavimų užsakovo funkcijas, atitinkamai savo pretenzijas išrašydama ranka minėtame akte, tačiau priimtų individualių administracinių teisės aktų neskundė. Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ (toliau – nuostatai) 15.6 punkte numatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. Nuostatų 84 punktas numato, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami NTKĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. NTKĮ 12 straipsnio 2 dalis numato, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Atsakovei nepasirašius žemės sklypų parodymų – paženklinimo akto, ieškovas negali įregistruoti naujų kadastrinių matavimų viešame registre. Atsakovė kadastrinių matavimų procedūrų neskundė, į ieškovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį nepretenduoja. Atsakovei kaip ginčo žemės sklypo bendraturtei nepasirašius ginčo žemės sklypų parodymų –paženklinimo akto, ji negali įregistruoti naujų kadastrinių matavimų viešame registre. Mano, kad atsakovės veiksmai (neveikimas) yra nepagrįsti ir užkerta kelią jai įgyvendinti savo teisę įregistruoti naujus kadastrinius duomenis. Taip atsakovė sukuria situaciją, kurioje jokios tolesnės procedūros dėl jos iniciatyva atliktų kadastrinių matavimų duomenų įregistravimo vykti negali.

3. Nurodo, kad siūloma naudojimosi tvarka atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje Nr. AC-32-1 (Teismų praktika. 2010, 32) nustatytus kriterijus: 1) teisėtumo; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, nes nenustatyta, jog siūloma naudojimosi tvarka kaip nors pažeistų socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus; 3) socialinės taikos ir proporcingumo, nes ieškovo siūloma naudojimosi tvarka suteikia šalims ir trečiajam asmeniui daugiausia privatumo, minimalizuoja bendrai naudojamus plotus, kartu maksimaliai užtikrina socialinę taiką ir nepažeidžia proporcingumo, bet ir realiai įgyvendina; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, nes atsižvelgta į šalių nuosavybės teisę valdomus pastatus, esančius žemės sklype; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo. Nurodo, kad ginčo žemės sklypas 1998 m. buvo korporacijos „Matininkai“ vietinėje koordinačių sistemoje išmatuotas ir įregistruotas Nekilnojamo turto registre (toliau – NT registras), jo plane buvo pažymėtos bendraturčiams skirtos naudotis ginčo žemės sklypo dalys, tačiau jos nebuvo įformintos notariškai susitarimu ir šis susitarimas nebuvo įregistruotas NT registre, jame buvo valstybės turto atžvilgiu neteisingų sprendinių (valstybės statiniai: garažas 9I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir stoginė 11I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pažymėti ant S. J. M. (dabartinis savininkas R. B.) ir K. N. (dabartinis savininkas D. G.) bendrai valdomos žemės sklypo dalies, pažymėtos raidė F). Ginčo žemės ir ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos planai buvo parengti atsižvelgiant į bendraturčių nuosavybės teise valdomus pastatus, t. y. ginčo žemės sklypo dalys priskirtos atsižvelgiant, kokiam savininkui priklauso konkretus pastatas. Bendraturtė D. G. su parengtais planais sutiko ir pasirašė, o atsakovė atsisakė pasirašyti. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės pretenzijos jau buvo nagrinėtos ir VĮ Valstybės žemės fondas nustatė, kad jos nepagrįstos (2022 m. birželio 28 d. Nr. DOK – 27768, priedai Nr. 2-3).

Atsiliepimas

4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį / patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji nuosavybės teise valdo 0,4604 ha ginčo žemės sklypo, 0,0716 ha ginčo žemės priklauso D. G. ir 0,3809 ha Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teise valdo ieškovė. Ginčo žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, sklypo ribos paženklintos 1997 m. gruodžio 15 d., ginčo žemės sklypas yra įregistruotas 1998 m. spalio 8 d. pagal 1998 m. sausio 14 d. korporacijos „Matininkai“ parengtą ginčo žemės sklypo planą M1:500, kuris patvirtintas jos tėvo S. J. M. (dabar R. B.), atsakovės senelio K. N. (dabar R. B. ir D. G.), tuomečio žemės sklypo naudotojo VĮ Kretingos miškų urėdijos urėdo A. B. bei Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo G. S. parašais. 1998 m. sausio 14 d. korporacijos „Matininkai“ Žemės sklypo plane išskirtos dalys atspindi ne tik bendraturčių susitarimą, kuriomis Sklypo dalimis jie naudosis atskirai, o kuriomis bendrai, bet kartu patvirtina susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, todėl yra teisėtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas (toliau – 1998 m. Tvarka). 1998 m. Tvarka įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip neatskiriama 1998 m. rugsėjo 17 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. P5598-692 ir Nr. P5598-693 dalis ir yra nenuginčyta. Mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo keisti 1998 m. Tvarką. Nurodo, kad nė viename teisės akte nėra nurodyta, kad sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatėms esant nustatytoms vietinėje koordinačių sistemoje yra prievolė parengti naujus žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, Kadastro nuostatų 15 punktas. Nei ieškovė patikslintame ieškinyje, nei Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į patikslintą ieškinį nepateikia jokių duomenų, kad ginčo žemės sklype yra nustatytos neleistinos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių paklaidos, nustatytų vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotų į valstybinę koordinačių sistemą. Nurodo, kad VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus grupės vadovės V. B. 2022 m. birželio 27 d. (toliau – 2022 m. Tvarka) parengtame naudojimosi tvarkos plane jai priskirtos atskirai naudotis dalys A2 ir A1 nėra izoliuotos, todėl naudotis bus nepatogu, ateityje kils konfliktų. 1997 m. gruodžio 15 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte nenurodytas pastatas-daržinė, kuri sudegė 1997 m. rugpjūčio 27 d., o 2022 m. žemės sklypo plane nurodyti pastato-daržinės pamatai, kurių nėra. 1998 m. Tvarkoje ši žemės sklypo dalis, kurioje stovėjo pastatas-daržinė, yra priskirta prie žemės sklypo dalies naudotis bendrai. 2022 m. Tvarka yra bloga, nes po sudegusiu pastatu-daržine yra išskirta dalis, pažymėta raide Z, jai naudotis atskirai, o tai prieštarauja protingumo ir racionalumo principams. Metalinis šiltnamis, kuris pagal 1998 m. Tvarką pažymėtas raide A4 ir priskirtas S. M. (dabar jai), o 2022 m. Tvarkoje yra priskirtas D. G. prie atskirai naudotis dalies B1, toks planas pažeidžia jos teises ir inicijuoja konfliktą tarp kaimynų, nes šiltnamis turi vertę, vien metalas yra vertas daugiau nei 1 000,00 Eur, todėl tokios naudojimosi tvarkos sudarymas atidaro kelius savivaldžiavimui. Neaišku, kodėl ieškovė paslinko tvorą ir padidino dalį C1 nuo 1 534 kv. m iki 1 887 kv. m, nenurodyta, prie kokio valstybės pastato jis yra priskirtas. Visos anksčiau išdėstytos jos pretenzijos dėl blogos 2022 m. Tvarkos nėra susijusios su Turto banko patikslinto ieškinio reikalavimais ir netrukdo valstybės turto realizavimui aukciono būdu. Mano, kad ieškovė akivaizdžiai atstovauja D. G. interesams ir to neslepia. Ją tenkina kadastrinių matavimų duomenys ir naudojimosi žemės sklypu tvarka, nustatyta pagal 1998 m. sausio 14 d. korporacija „Matininkai“ parengtą žemės sklypo planą M 1:500, taip pat ją tenkina 2017 m. balandžio 20 d. patikslinti kadastriniai duomenys, atlikti VĮ Valstybės žemės fondo Klaipėdos skyriaus vyriausiojo specialisto R. G., kurie yra nenuginčyti ir galiojantys ir turi prioritetą prieš bet kokius naujus matavimus. Nurodo, kad ji turi jai įstatymo garantuotą pirmumo teisę į Žemės sklypo dalį, kurią ruošiasi parduoti valstybė. Mano, kad aplinkybė, kad valstybės pastatas–-garažas ir pastatas-stoginė 1998 m. Tvarkoje yra pažymėti ant S. J. M. (dabartinis savininkas R. B.), K. N. (dabartinis savininkas D. G.) ir Lietuvos Respublikos patikėjimo teise Nacionalinės žemės tarnybos bendrai valdomos 193 kv. m ginčo žemės sklypo dalies, pažymėtos raide F, nėra objektyvi priežastis, leidžianti keisti 1998 m. Tvarkoje nustatytų vidinių žemės sklypo ribų, t. y. keisti nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Ji dar 2017 m. balandžio 4 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu leisti išsipirkti valstybinės žemės sklypo dalį, kuri 1998 m. Tvarkoje pažymėta C1 (1 534 kv. m) ir C2 (334 kv. m). Nė viename teisės akte nenurodyta, kad ieškovė turi teisę ruošti valstybės turtą pardavimui taip, kad vėliau būtų sudarytos sąlygos išsipirkti jį vienam iš bendraturčių, pažeidžiant kito bendraturčio teises. Akivaizdus įrodymas yra 2022 m. Tvarkoje išskirta žemės sklypo dalis ieškovei ir D. G. naudotis bendrai, kuri pažymėta raide P. Pastatas-garažas, šioje dalyje pažymėtas raide M, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir D. G. ir pritaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnį, D. G. sukuriama pirmumo teisė išsipirkti pastatus, pažymėtus raidėmis F, M, N, ir 356 kv. m žemės sklypo dalį. Mano, kad ieškovė siekia įregistruoti naują kadastro duomenų bylą, į kurią bus įkeltas naujas žemės sklypo planas, o 1998 m. Tvarka nueis į istoriją, nes 2022 m. birželio 27 d. žemės sklypo planas bus pridėtas prie patikėjimo teisės sandorio, o sandoris įformintas notariškai. Jeigu ieškovės veiksmai iš pat pradžių būtų buvę derinti su ja, ši problema jau seniai būtų išspręsta, tačiau susidarius tokiai situacijai ji jokių žemės sklypo planų, aktų ir prašymų netvirtins savo parašais, nes tai pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. Pažymi, kad 2022 m. birželio 27 d. VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus grupės vadovės V. B. parengta kadastro duomenų byla net nepateikta į bylą. Nurodo, kad jai priklausantį nekilnojamąjį turtą ji įgijo pagal 2007 m. kovo 8 d. testamentą Nr. KIAK-4978, kurio pagrindu 2008 m. kovo 5 d. yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. NB2-1291, bei pagal 2011 m. gegužės 12 d. dovanojimo sutartį Nr. K1AK-3491. Nurodo, kad ieškinyje pateikta ne visa informacija apie ginčo žemės sklype esančius statinius, todėl ji patikslina duomenis apie statinius: 1) dviejų butų pastatas-gyvenamasis namas, kurio 86,78 kv. m bendro ploto butą asmeninės nuosavybės teise valdo ji, o antrąjį 49,68 kv. m bendro ploto butą valdo trečiasis asmuo D. G., o ieškovei gyvenamajame name priklauso 5973/28868 dalys patalpų, t. y. pirmame aukšte 23,11 kv. m patalpa ir 4,61 kv. m koridorius, taip pat laiptai į mansardą 9,96 kv. m bei patalpa mansardoje 22,05 kv. m, t. y. iš viso 59 kv. m. Ieškinyje nurodyta, kad VĮ Turto bankas nėra suformavęs atskiro turtinio vieneto (buto), tačiau nepagrįstai nutylima, kad gyvenamasis namas yra dviejų butų, o trečias butas namui suteiktų daugiabučio gyvenamojo namo statusą. Jai nuosavybės teise priklauso 94,11 kv. m bendro ploto pastatas-tvartas, 34,1 kv. m bendro ploto pirtis, 19/25 dalys 51,85 kv. m bendro ploto pastato-sandėlio, 18/25 dalys 114,91 kv. m bendro ploto pastato- sandėlio, 18/25 dalys 118 kv. m užstatyto ploto pastato-daržinės, tačiau pastato-daržinės faktiškai nėra, ji yra sudegusi. Trečiajam asmeniui D. G. nuosavybės teise priklauso: 6/25 dalys 51,85 kv. m bendro ploto pastato-sandėlio, 7/25 dalys 118 kv. m užstatyto ploto pastato-daržinės, tačiau pastato-daržinės faktiškai nėra, ji yra sudegusi, 11/50 dalis 85 kv. m užstatyto ploto pastato-sandėlio, o ieškovei patikėjimo teise priklauso: 7/25 dalys 114,91 kv. m bendro ploto pastato-sandėlio, 39/50 dalys 85 kv. m užstatyto ploto pastato-sandėlio, 27 kv. m užstatyto ploto pastatas-garažas, 27 kv. m užstatyto ploto pastatas-garažas (žemė po pastatu 1998 m. sausio 14 d. korporacijos „Matininkai“ parengtame žemės sklypo plane M 1:500 priskirta naudotis jai, 49 kv. m užstatyto ploto pastatas-stoginė (žemė po pastatu 1998 m. sausio 14 d. korporacijos „Matininkai“ parengtą žemės sklypo planą M 1:500 priskirta naudotis jai). Nurodo, kad ieškovė siekė įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenis be bendraturčio sutikimo, 2019 m. lapkričio 5 d. visi ginčo žemės sklypo bendraturčiai dalyvavo vietoje nustatant ir paženklinant žemės sklypo ribas, tačiau nenurodo, kas tuo metu buvo ginčo žemės sklypo savininkai ir naudotojai, o tuo metu ginčo žemės sklypo savininkai buvo ji (0,4604 ha), D. G. (0,0716 ha) ir Lietuvos Respublika, patikėjimo teise Nacionalinė žemės tarnyba (0,3809 ha). Valstybinės žemės dalies naudotojas pagal 2018 m. gegužės 10 d. Valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 12SUN-6 buvo VĮ Valstybinių miškų urėdija. 2019 m. lapkričio 5 d. VĮ Turto bankas nebuvo nei Žemės sklypo savininkas, nei naudotojas (nei nuomos, nei panaudos sutartys nebuvo sudarytos ir (ar) registruotos NTR) – VĮ Turto bankas patikėjimo teise valdė du pastatus: 27 kv. m pastatą-garažą ir 49 kv. m pastatą-stoginę. Nurodo, kad yra 1998 m. sausio 14 d. korporacijos „Matininkai“ parengtas ginčo žemės sklypo planas M 1:500, kuriuo nustatyta naudojimosi tvarka ir ji šią dieną nėra pasikeitusi. Vien ta aplinkybė, kad ginčo žemės sklypo ribų posūkio tašku ir riboženklių koordinatės buvo nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, nėra pagrindas atlikti naujus kadastrinius matavimus. Ji sutinka, kad būtų atlikti nauji išorinių žemės sklypo ribų kadastriniai matavimai valstybinėje koordinačių sistemoje, ir savo parašais patvirtins savo sutikimą, kai tik ieškovas pateiks derinimui kadastro duomenų bylą. Nurodo, kad pirmas ieškovo reikalavimas yra neįmanomas dėl pačios ieškovės neatlikto darbo t. y. dėl nepateiktos kadastro duomenų bylos, todėl atmestinas. Nurodo, kad ieškovė nesilaikė išankstinės ne ginčų nagrinėjimo šios kategorijos bylose tvarkos, todėl teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį, tačiau to nepadarė. 2019 m. lapkričio 5 d. žemės sklypo savininkai buvo ji, D. G. ir Lietuvos Respublika, patikėjimo teisė valdė Nacionalinė žemės tarnyba, ir ieškovė nebuvo žemės sklypo valdytoja patikėjimo teise, o tik valdė du pastatus, todėl ji nepasirašė paženklinimo akto, nes tą dieną ieškovė nebuvo žemės sklypo valdytoja patikėjimo teise, o naujas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas jai nebuvo pateiktas. Mano, kad ieškovė turėtų reikalauti pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarką, nes pati nurodo, kad naudojimosi tvarka yra nustatyta 1998 m. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė naudojasi žemės sklypu ir jame esančiais pastatais, žemės sklypas, priklausantis Lietuvos Respublikai, yra neprižiūrimas ir apleistas. Atsakovė 2023 m. vasario 17 d. teismui pateikė prašymą, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, skirti ieškovei 5 000,00 Eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir pusę šios baudos paskiriant jai. Prašymo pagrindu nurodo aplinkybes, kad ieškovė pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą patikslintą ieškinį, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys ieškinio reikalavimai ir aplinkybės, ir taip piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis siekdama ją priversti pasirašyti ant žemės sklypo plano.

5. Trečiasis asmuo D. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškovės patikslintu ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti visą. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso dalis ginčo žemės sklypo bei statiniai ginčo sklype, kurie jai priklauso pagal 2003 m. rugsėjo 30 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. NB2-4642 ir 2003 m. rugsėjo 30 d. turto pasidalijimo sutartį Nr. NB2-4644. Ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai vietinėje koordinačių atlikti 1998 m., o juos atliko korporacija „Matininkai“ ir buvo pažymėtos bendraturčiams skirtos naudotis žemės sklypo dalys, tačiau jos nebuvo įformintos notarine forma ir nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Nuo 1998 m. pasikeitė ne tik visi ginčo sklypo ir statinių bendraturčiai, bet ir jų valdomi sklypo dalių dydžiai, todėl yra būtina nustatyti naują naudojimosi tvarką ginčo žemės sklypu. Šiuo metu nėra įregistruoti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai valstybinėje koordinačių sistemoje, taip pat tarp žemės sklypo bendraturčių kyla ginčai dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos. Sutinka su patikslintame siūloma naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka, nes šiuo metu esanti pagal 1998 m. nurodyta tvarka pasunkėjo, nes jai nėra išskirta jokia naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka. Nenustačius naudojimosi ginčo žemės tvarkos, nėra galimybės jai išsikasti vandens gręžinio, nes atsakovė 2014 m. panaikino vandentiekį, kuriuo vanduo buvo imamas iš šulinio. Pažymėjo, kad 2017 m. buvo patikslinti ginčo žemės sklypo kadastriniai duomenys, tai yra sklypo vertė, tačiau nauji matavimai nebuvo atlikti. Nurodo, kad atsakovei nepagrįstai atsisakius pasirašyti žemės sklypų parodymo-paženklinimo aktą ir sklypo ribų planą ieškovė negali įregistruoti naujai atliktų kadastrinių matavimų Nekilnojamojo turo registre ir tuo pagrindu kreipėsi į teismą.

6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo palaikė patikslintą ieškinio pirmą reikalavimą, o antrą ieškinio reikalavimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus. Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas. Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi turimus duomenis, nustatė, kad 0,9129 ha ploto ginčo žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir bendrąja daline nuosavybe priklauso R. B., D. G., Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau vadinama – Nuostatai) reglamentuoja nekilnojamojo turto kadastro paskirtį ir jo objektus, kadastro tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas, nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, įrašymo į kadastrą, nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų, formų, turinio ir parengimo bei kadastro duomenų bylos suformavimo, žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nustatymo atliekant kadastrinius matavimus, kadastre įrašytų duomenų pakeitimo, prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti pateikimo ir nagrinėjimo, nekilnojamojo daikto pažymėjimo kadastro žemėlapyje, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio tikslinimo, kadastro sąveikos su kitais valstybės registrais ir kadastrais, kadastro duomenų naudojimo, kadastre įrašytų duomenų suvestinių rengimo, kadastro duomenų perdavimo į užsienio valstybes, kadastro duomenų saugos, finansavimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką. Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius 2019 m. gruodžio 5 d. ir 2019 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą patikrinti ginčo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą. Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. sausio 7 d. priėmė ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas). Patikrinus ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatyta, jog ne visi ginčo žemės sklypo savininkai suderino ginčo žemės sklypo planą (Taisyklių 40 punktas) ir pasirašė akte (Taisyklių 21 punktas). Klaipėdos rajono skyrius Akte taip pat nurodė, jog žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentus, žemės sklypo plotas nustatytas, vertė apskaičiuota, žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta, sukomplektuota tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, teisę įregistruoti jo lėšomis 0,9129 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus grupės vadovės V. B. 2022 m. birželio 27 d. parengtą žemės sklypo, kurio bendras plotas 9129 kv. m, kadastro duomenų bylą, įregistruojant be bendraturtės atsakovės R. B. sutikimo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai teismo argumentai:

7.1. Teismas nustatė, kad 0,9129 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio žemės sklypo naudojimo paskirtis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija (toliau – ginčo žemės sklypo), bendraturčiai yra: atsakovė R. B., kuriai nuosavybės teise pagal 2008 m. kovo 5 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. NB2-1291 ir 2011 m. gegužės 12 d. Dovanojimo sutartį Nr. K1AK-3491, priklauso 4604/9129 dalys ginčo žemės sklypo, trečiasis asmuo D. G., kuriai nuosavybės teise, pagal 2003 m. rugsėjo 30 d. Turto pasidalinimo sutartį Nr. NB2-4644 ir 2003 m. rugsėjo 30 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. NB2-4642 priklauso 716/9129 dalys ginčo žemės sklypo, o 3809/9129 dalys ginčo žemės sklypo nuosavybės teise, pagal 1998 m. rugpjūčio 25 d. Apskrities viršininko įsakymą priklauso Lietuvos Respublikai ir pagal 2020 m. rugpjūčio 14 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 12MŽP-9(14.12.114.) šią dalį valstybinės žemės patikėjimo teisė valdo ieškovė VĮ Turto bankas.

7.2. Nurodė, kad ieškovė, nesant atsakovės kaip vienos iš ginčo turto bendraturtės sutikimo, negali teisės aktų nustatyta tvarka suderinti su Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos teritoriniu padaliniu bei įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre atliktų kadastrinių matavimų, kuriuos 2022 m. birželio 27 d. atliko VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus grupės vadovė V. B.. Todėl, pirmosios instancijos teismo manymu, ieškovė pagrįstai reikalauja suteikti jai teisę ieškinyje nurodomiems veiksmams atlikti.

7.3. Nustatė, kad ieškovė siekia įregistruoti parengtus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriems negautas atsakovės kaip vienos iš bendraturtės sutikimas. Pažymėjo, kad, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar atsakovės nesutikimas įteisinti atliktus kadastrinius matavimus yra teisėtas veiksmas, ar tai kokiu nors būdu pažeistų jos teises ir teisėtus interesus. Suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti teisinę registraciją, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš kadastrinių matavimų darbų nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis.

7.4. Nurodė, kad atsakovė nesutinka pasirašyti – duoti sutikimą – motyvuodama tuo, kad ginčo žemės sklypui yra atlikti kadastriniai matavimai ir nėra jokio teisinio pagrindo atlikti naujus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atsakovė mano, kad jos nepagrįstai buvo prašoma pasirašyti ant ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo akto, nes nebuvo tikslinamos ginčo žemės sklypo ribos. Nustatė, kad atsakovė teismo posėdžio metu pripažino ir neginčijo, kad 2022 m. gegužės 30 d. ginčo žemės sklype buvo sukalti nauji riboženkliai ir surašytas ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurio ji nepasirašė.

7.5. Taip pat nustatė, kad šią dieną yra pasikeitę ginčo žemės sklypo savininkai, nei jie buvo nurodyti 1998 m. ginčo žemės sklypo kadastro byloje. Byloje esantis 2019 m. lapkričio 5 d. ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas taip pat nėra atsakovės pasirašytas, motyvuojant tuo, kad kadastriniai matavimai 2019 m. lapkričio 5 d. nebuvo atlikti. Iš teismui į bylą pateiktų rašytinių įrodymų išeina, kad atsakovė atliktų kadastrinių matavimų, nustatytų žemės sklypų plotų dydžio neginčija, tačiau mano, kad jokie matavimai nebuvo atlikti ir jie nebuvo reikalingi. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų dėl ginčo žemės sklypo matavimo neteisėtumo, nurodė, kad į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad buvo laikytasi visų bendraturčių informavimo procedūrų.

7.6. Teismas nusprendė, kad atsakovė neįrodė, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimas ir daiktinių teisių įregistravimas pažeis jos kaip bendraturtės interesus. Atsakovės pareiga buvo pagrįsti ir įrodyti, kuo yra netinkamas ieškovės teisių įgyvendinimo būdas – įregistruoti šalims bendrąja daline nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų naujus kadastro matavimus. Atsakovė nepateikė motyvuoto atsisakymo pasirašyti pateiktus dokumentus ir neįrodė, kad naujų kadastrinių matavimų įregistravimas kaip nors pažeistų jos teises ar teisėtus interesus. Teismo vertinimu, atliktų kadastrinių matavimų įregistravimas ne tik nepažeis atsakovės teisių ir interesų, bet bus naudingas ir jai pačiai, kadangi bus aiškios žemės sklypų ribos.

7.7. Teismas nesutiko, kad ieškovės ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas, nes ieškovė nesinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, nuo 2019 m. ieškovė siekia nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką ir siuntė ginčo žemės sklypo bendraturčiams jos siūlomą naudojimosi tvarkos planą, tačiau atsakovė nepritarė, nes nepasirašė, todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą.

7.8. Teismas nurodė, kad negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai. Jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą.

7.9. Teismas remdamasis byloje esančiais įrodymais nustatė, kad tarp ginčo žemės sklypo bendraturčių konkreti naudojimosi tvarka iki šiol nebuvo nustatyta ir nebuvo įregistruota įstatymo nustatyta tvarka, todėl ieškovė būdama ginčo žemės sklypo bendraturtės atstovė teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo ir siekia apsibrėžti, kokiomis konkrečiai ginčo žemės sklypo dalimis kiekvienas iš bendraturčių naudosis ginčo žemės sklypu, o kokios ginčo žemės sklypo dalys bus bendro naudojimo.

7.10. Teismas sutiko su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kad siūlomoje nustatyti naudojimosi tvarkoje ne visi sprendiniai yra racionalūs ir nepažeidžiantys atsakovės ar kitų bendraturčių interesų. Atsakovei yra priskirtos naudotis ginčo žemės sklypo dalys, pažymėtos „A1“, „A2“ ir „A3“, trečiajam asmeniui „B1“ ir „B2“, o Lietuvos Respublikai „C1“, „C2“ ir „C3“, ir numatytos dalys, kuriomis šalys naudojasi bendrai. Atsakovei nuosavybės teise priklauso pastatas-sandėlis, plane žymimas 5I1p, ir siūlomoje ieškovės naudojimosi tvarkoje šis pastatas-sandėlis priskirtas prie sklypo dalių, pažymėtų „C1“ ir „D“, tai yra ieškovė ir atsakovė bendrai naudojasi „D“ dalimi, tačiau atsakovei nėra numatyta galimybė apeiti apie visą jai priklausantį statinį, o tai, teismo vertinimu, pažeidžia atsakovės, kaip statinio savininkės, interesus, nes ieškovė negalės tinkamai prižiūrėti jai priklausančio statinio, kadangi prie jai priklausančio statinio ji gali patekti tik iš bendro naudojimosi skirtos žemės sklypo dalies „D“.

7.11. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovės kaip bendraturtės teises ir interesus, yra sudaranti galimybes bendraturčių ginčams ir konfliktams kilti ateityje, todėl ieškinio dalį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atmetė.

7.12. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovė pateikė patikslintą ieškinį atsakovei, nereiškia, jog ji piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, kadangi ieškinį teikė siekdama apginti, jos įsitikinimu, pažeistus interesus ir tai savaime nepatvirtina nesąžiningumo ar sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nes priešingu atveju CPK 95 straipsnio nuostatos paneigtų kiekvieno suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka, todėl atsakovės prašymą ieškovei skirti baudą CPK 95 straipsnio pagrindu atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovė R. B. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Nurodo, kad apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl 0,9129 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų įregistravimo be bendraturtės sutikimo, kitos sprendimo dalies neskundžia.

8.2. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi motyvuojamojoje sprendimo dalyje teismas nenurodė argumentų, kodėl buvo atmesti atsakovės pateikti įrodymai (CPK 270 straipsnio 4 dalis 3 punktas), nenurodė įstatymų ir kitų teisinių argumentų, kuriais teismas vadovavosi (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas), pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), netinkamai išnagrinėjo šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus (CPK 177 straipsnio 2 dalis), todėl 2023 m. gegužės 3 d. teismo priimtas sprendimas dėl ginčijamos dalies naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – patikslintas ieškinys atmestinas.

8.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra svarbu, kokiu tikslu ieškovas siekia tikslinti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, netinkamai ištyrė byloje esančią medžiagą dėl į bylą pateikto 1998 m. sausio 20 d. korporacijos „Matininkai“ parengto žemės sklypo plano, nepagrįstai nustatė, kad atsakovė neįrodė, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimas pažeis jos kaip bendraturtės interesus, todėl ne iki galo ištyrė bylos esmę ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

8.4. Nurodo, kad pateiktame naujame VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus grupės vadovės V. B. parengtame 2022 m. birželio 27 d. žemės sklypo kadastrinių matavimų plane yra nurodytos tik žemės sklypo aplinkinės ribos, tačiau nėra parodyta per 25 metus tarp bendraturčių nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka, nes ieškovas į jo parengtą žemės sklypo planą neįkėlė naudojimuisi tenkančių tikslių ribų, kurios buvo nustatytos 1998 m. sausio 20 d. korporacijos „Matininkai“ parengtame plane.

8.5. Teismas nevertino, kad perkėlus į istoriją 1998 m. rugpjūčio 10 d. žemės sklypo planą atsakovei sumažėja priklausančios žemės sklypo dalies vertė, atsakovė patirs dideles išlaidas, susijusias su šiltnamiu, kuris šiuo metu yra ant jai teisėtai priklausančios žemės sklypo dalies „A4“. Taip pat atsakovė patirs dideles išlaidas, nes ji netenka 70 kv. m malkų ir lentų sandėliavimui ant jai teisėtai priskirtos naudotis žemės sklypo dalies.

8.6. Teismas privalėjo sulyginti į bylą pateiktą 2022 m. birželio 27 d. VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus grupės vadovės V. B. parengtą kadastrinių matavimų planą ir 1998 m. sausio 20 d. korporacijos „Matininkai“ parengtą žemės sklypo planą, tačiau to nepadarė.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pažymi, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, jog žemės sklypo planas jau buvo nustatytas korporacijos „Matininkai“ 1998 m. sausio 20 d., todėl nebuvo pagrindo ieškovui rengti naujo žemės sklypo plano ir jį teikti tvirtinti teismui. Nurodo, kad korporacijos „Matininkai“ 1998 m. sausio 20 d. žemės sklypo planas buvo parengtas vietinėje koordinačių sistemoje, kuri neatitinka pasikeitusio reglamentavimo ir reikalavimų žemės sklypo planams.

9.2. Akcentuoja, kad apeliantės nurodomas korporacijos „Matininkai“ planas neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, jog nuo 1996 m. vasario 1 d. Lietuvos teritorijoje turi būti naudojama tik valstybinė koordinačių sistema. Juo labiau, kad, kaip minėta, ieškovei priklausantys statiniai 1998 m. sausio 20 d. plane pateko ant bendraturčiams priskirtų žemės sklypo dalių – garažas 9I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir stoginė 11I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pažymėti ant S. J. M. (dabartinis savininkas R. B.) ir K. N. (dabartinis savininkas D. G.) bendrai valdomos žemės sklypo dalies, pažymėtos raidė F. VĮ Turto bankas negali inicijuoti valstybės nekilnojamojo turto pardavimo viešo aukciono tokiomis sąlygomis, kada dalis parduodamų valstybės statinių yra kitiems asmenims priskirtose nuosavybės teise valdomose žemės sklypo dalyse.

9.3. Pažymi, kad yra praėję daugiau kaip 20 metų nuo 1998 m. sausio 20 d. rengto žemės sklypo plano, todėl buvo būtina aktualizuoti kadastro duomenis natūroje (atstatyti sunaikintus ir (ar) neišlikusius riboženklius), patikrinti žemės sklype esančių statinių būklę, riboženklius, patikslinti pasikeitusius žemės naudojimo apribojimų kodus ir pavadinimus.

9.4. VĮ Turto banko 2022 m. inicijuotas žemės sklypo dalių planas buvo parengtas atsižvelgiant į bendraturčių nuosavybės teise valdomus pastatus, jų išsidėstymą, faktinį žemės sklypo dalių plotų naudojimą. Žemės sklypo dalys priskirtos pastatams, atsižvelgus, kokiam savininkui / bendrturčiui priklauso konkretus pastatas. Kiekviena žemės sklypo dalis, paskirstoma tarp trijų bendraturčių, yra pažymėta koordinuotais posūkio taškais. Apeliantei ieškovo parengtame žemės sklypo dalių plane jos nuosavybės teise valdomas žemės sklypo bendras plotas nesumažėjo: R. B. korporacijos „Matininkai“ žemės sklypo plane netinkamai priskirta žemės sklypo dalis, atsidūrusi po VĮ Turto banko valdomais pastatais, atitinkamai kompensuota perkeliant šį plotą į kitą žemės sklypo vietą.

Šalies argumentai

9.5. Apeliantei nepasirašius žemės sklypų parodymų-paženklinimo akto, ieškovė negalėjo įregistruoti naujų kadastrinių matavimų viešame registre ir kreipėsi į teismą. Pažymi, kad apeliantė kadastrinių matavimų procedūrų neskundė, į ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį nepretenduoja.

9.6. Apeliantė nenurodo absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus, t. y. sprendime nurodyti motyvai, dėl kurių ieškovų pateikiami įrodymai yra atmetami.

Atsiliepimas

10. Trečiasis asmuo D. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

10.1. Apeliantė nurodė, kad teismo sprendimą skundžia iš dalies dėl kadastro duomenų įregistravimo be bendraturtės sutikimo. Apeliacija galima ir dėl skundo dalies, kuri atmesta (dėl teismo motyvų), bet tokiu atveju tai turi būti aiškiai nurodyta skunde ir apmokėta žyminiu mokesčiu. Kadangi to nėra padaryta, apeliacinės instancijos teismas apskritai neturėtų minėtų skundo motyvų nagrinėti. Kita vertus, anksčiau paminėti apeliantės motyvai yra nepagrįsti nei dėl teisinio vertinimo, nei dėl faktinių aplinkybių.

10.2. Pažymi, kad 1998 m. plane nors ir buvo pažymėtos bendraturčiams skirtos naudotis sklypo dalys, tačiau jos nebuvo įformintos notariniu susitarimu ir nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, registre yra įregistruotas tik juridinis faktas dėl naudojimosi tvarkos statiniais, tačiau dėl naudojimosi tvarkos sklypu juridinis faktas neregistruotas. Teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra tinkamai nustatyta ir tarp jų kilęs ginčas dėl naudojimosi sklypu. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

10.3. Apeliantė teigia, kad teismas neva nepagrįstai kadastrinių matavimų plano klausimo nesiejo su žemės sklypo naudojimosi tvarkos įforminimu. Toks teiginys rodo, kad apeliantė painioja du skirtingus teisinius institutus, kurie reguliuojami skirtingomis teisės normomis, t. y. naudojimosi tvarkos daiktu nustatymą ir sklypo kadastrinius matavimus. Mano, kad teismas šioje byloje išsamiai ir tinkamai aiškino ir taikė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus.

10.4. Apeliantė nenurodė jokios teisės normos, kuri įpareigotų matininką išorinių sklypo ribų plane įbraižyti vidines sklypo ribas – atlikti sklypo ribų kadastrinius matavimus ir naudojimosi tvarka sklypu viename dokumente. Kaip minėta, atliekant kadastrinius matavimus ar juos tikslinant, į kadastrinių matavimų bylą ir Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi tik tokie duomenys, kurie numatyti teisės aktuose (NTKĮ 6 straipsnio 1 dalis). Naudojimosi tvarkos sklypu įrašymas į kadastrinių matavimų bylą nėra privalomas ir nenumatytas.

10.5. Pažymi, kad naudojimosi sklypu tvarką ieškovė prašė teismo nustatyti ir tam parengė atitinkamą sklypo planą su siūloma naudojimosi tvarka, tačiau teismas šį reikalavimą atmetė. Taigi tiek ieškovė, tiek atsakovė gali parengti naują pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos sklypu ir teikti kitiems bendraturčiams, o esant reikalui, ir kreiptis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo į teismą. Teismas šiuo klausimu atsakovės teisių neapribojo ir nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, nusprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

13. Pažymėtina ir tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės patikslintas ieškinys dėl žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo be bendraturčio sutikimo ir naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

15. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. spalio 13 d. išrašo nustatyta, kad 0,9129 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio žemės sklypo naudojimo paskirtis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija (toliau – ginčo žemės sklypo), bendraturčiai yra: atsakovė R. B., kuriai nuosavybės teise, pagal 2008 m. kovo 5 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. NB2-1291 ir 2011 m. gegužės 12 d. Dovanojimo sutartį Nr. K1AK-3491, priklauso 4604/9129 dalys ginčo žemės sklypo, D. G. (trečiasis asmuo) nuosavybės teise, pagal 2003 m. rugsėjo 30 d. Turto pasidalijimo sutartį Nr. NB2-4644 ir 2003 m. rugsėjo 30 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. NB2-4642, priklauso 716/9129 dalys ginčo žemės sklypo, o 3809/9129 dalys ginčo žemės sklypo nuosavybės teise, pagal 1998 m. rugpjūčio 25 d. Apskrities viršininko įsakymą, priklauso Lietuvos Respublikai ir, pagal 2020 m. rugpjūčio 14 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 12MŽP-9(14.12.114.), šią dalį valstybinės žemės patikėjimo teisė valdo ieškovė VĮ Turto bankas.

16. Iš 2018 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 12SUN-6 nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba panaudos būdu VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos urėdijai perdavė 0,3809 ha dalį iš 0,9129 ploto ginčo žemės sklypo, panaudos sutartis sudaryta 99 metų laikotarpiui iki 2117 m. gegužės 2 d.

17. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. gruodžio 22 d. išrašo nustatyta, kad ginčo žemės sklype yra įregistruoti statiniai: pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 1A1p, pastate suformuoti 2 atskiri nekilnojamojo turto objektai registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybos metai 1870, šiame name yra suformuoti du butai, butas Nr. 1 priklauso atsakovei, o butas Nr. 3 D. G., o likusios patalpos name priklauso Lietuvos Respublikai, pastatas-tvartas, plane žymimas 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1870, pastatas-garažas, plane žymimas 9I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1980, pastatas-stoginė, plane žymima 11I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1980, pastatas-pirtis, plane žymimas 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1983, pastatas-sandėlis, plane žymimas 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1983, pastatas-sandėlis, plane žymimas 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1983, pastatas-daržinė, plane žymimas 6I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1992, pastatas-sandėlis, plane žymimas 7I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1980, pastatas-garažas, plane žymimas 8I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1980. Atsakovei nuosavybės teise, pagal 2008 m. kovo 5 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. NB2-1291 ir 2011 m. gegužės 12 d. Dovanojimo sutartį Nr. K1AK-3491 ir 2015 m. balandžio 3 d. pažymą apie naujai suformuotą nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. TS-8(17.1.27)-4, nuo 2015 m. gegužės 4 d. priklauso pastatas-pirtis, plane žymimas 3I1p, ir pastatas-tvartas, plane žymimas 2I1p, o pagal 2008 m. kovo 5 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. NB2-1291 ir 2011 m. gegužės 12 d. Dovanojimo sutartį Nr. K1AK-3491, priklauso 19/25 pastato-sandėlio, plane žymimo 4I1p, 18/25 pastato-sandėlio, plane žymimo 5I1p, ir 18/25 pastato-daržinės, plane žymima 6I1ž. Lietuvos Respublikai nuosavybės teise, pagal 1992 m. lapkričio 26 d. Miesto (rajono) valdybos potvarkį Nr. 608-v, nuo 2011 m. liepos 7 d. yra įregistruotos nuosavybės teisės į 5973/28868 pastato- gyvenamojo namo, plane žymimo 1A1p, 7/25 dalys pastato-sandėlio, plane žymimo 5I1p, 39/50 pastato – sandėlio, plane žymimo 7I1p, pastatas-garažas, plane žymimas 8I1p, pastatas-garažas, plane žymimas 9I1p, ir pastatas-stoginė, plane žymima 11I1p. Ieškovė šį turtą patikėjimo teise valdo pagal 2018 m. rugsėjo 7 d. Perdavimo–priėmimo aktą Nr. A6-533(15.35-21) ir pagal 2020 m. kovo 22 d. Perdavimo–priėmimo aktą Nr. A6-1-47. Trečiajam asmeniui D. G. nuosavybės teise, pagal 2003 m. rugsėjo 30 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. NB2-4642 ir 2003 m. rugsėjo 30 d. Paveldėto turto pasidalinimo sutartį Nr. NB2-4644, priklauso: 6/25 pastato-sandėlio, plane žymimo 4I1p, 7/25 pastato-daržinės, plane žymima 6I1ž, ir 11/50 pastato-sandėlio, plane žymimo 7I1p.

18. Iš aptarto išrašo taip pat nustatyta, kad pagal 2015 m. balandžio 17 d. Bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. K1AK-2016 yra nustatyta naudojimosi tvarka dėl pastato-sandėlio, plane žymimo 5I1p, o pagal 2015 m. balandžio 9 d. Bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. K1AK-1949, nuo 2015 m. gegužės 4 d. yra nustatyta naudojimosi tvarka pastatu-sandėliu, plane žymimu 4I1p.

19. Iš korporacijos „Matininkai“ Žemės sklypo plano, sudaryto 1998 m. sausio 20 d., matyti, kad ginčo žemės sklypo bendraturčiai buvo: S. J. M., jam skirta 3 888 kv. m, jis naudojasi „A1“, „A2“ ir „A3“, „A4“; K. N., jam skirta 1 432 kv. m ir naudojasi „B“; Kretingos miškų urėdijai – 3 809 kv. m ir naudojasi „C1“, „C2“, „C3“; o bendrai naudojasi „D“, „E“, „F“, „G“, „H“, „I“.

20. Iš pateikto ginčo Žemės sklypo plano, parengto Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius, nustatyta, kad atsakovei atiteko „A1“ – 2 534 kv. m, A2“ – 1 136 kv. m ir „A3“ – 26 kv. m ir atsakovė bendrai naudojasi „D“ – 402 kv. m, „R“ – 7 kv. m, „G“ – 111 kv. m, „H“ – 46 kv. m „I“ – 46 kv. m, „L“ – 95 kv. m, „E“ – 116 kv. m, „Z“ – 85 kv. m, D. G. „B1“ – 426 kv. m, „B2“ – 51 kv. m, bendrai naudojasi „D“ - 63 kv. m, „P“ – 41 kv. m, „R“ – 7 kv. m, „E“ – 62 kv. m, „I“ – 14 kv. m, „M“ – 19 kv. m, „Z“ – 33 kv. m, VĮ Turto bankas „C1“ – 1 886 kv. m, „C2“ – 962 kv. m, „C3“ – 10 kv. m bendrai naudojasi „D“ – 33 kv. m, „P“ – 366 kv. m, „E“ – 46 kv. m, „L“ – 37 kv. m, „M“ – 66 kv. m, „F“ – 27 kv. m, „N“ – 27 kv. m, „K“ – 49 kv. m, šį planą pasirašė D. G. 2021 m. rugsėjo 27 d., VĮ Turto banko įgaliotas asmuo D. J. 2021 m. gegužės 18 d.

21. Iš Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 2019 m. lapkričio 5 d. atsakovė R. B. šio akto nepasirašė, nurodydama, kad nenurodyta, kuris savininkas užsakė kadastro duomenų atnaujinimą, ir kad VĮ Turto bankas nėra sklypo savininkas. Iš pateikto VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus rašto 2019 m. lapkričio 8 d. Nr. S-13035 dėl 2019 m. lapkričio 5 d. pretenzijos nurodyta, kad atsakovė 2019 m. lapkričio 5 d. ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pažymėjo, kad ji nepasirašys minėto akto nes „kadastriniai matavimai 2019 m. lapkričio 5 d. nebuvo atlikti. Savininkai nurodyti neteisingai“, tačiau, VĮ Valstybės žemės fondo nuomone, šios atsakovės pretenzijos yra nepagrįstos ir darbo eiga neturėtų būti stabdoma.

22. Iš VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus rašto 2022 m. birželio 29 d. Nr. S-5579 Dėl žemės sklypo plano ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano derinimo matyti, kad atsakovė R. B. buvo informuota apie 2022 m. gegužės 30 d., pagal 2022 m. gegužės 11 d. VĮ Turto banko užsakymą Nr. (15.27Mr)-SK4-6227, atliktą žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinį matavimą, parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.

23. Iš 2022 m. gegužės 30 d. ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto nustatyta, kad atsakovė atsisakė pasirašyti ant šio akto motyvuodama tuo, kad toks aktas nėra reikalingas, kiti ginčo žemės sklypo bendraturčiai pasirašė, tai yra D. G. bei ieškovės įgaliotas asmuo D. J..

24. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama 1) pripažinti Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, teisę įregistruoti jo lėšomis ginčo žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus grupės vadovės V. B. 2022 m. birželio 27 d. parengtą žemės sklypo, kurio bendras plotas 9 129 kv. m, kadastro duomenų bylą, įregistruojant be bendraturtės atsakovės sutikimo; 2) nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus grupės vadovės V. B. 2022 m. birželio 27 d. parengtą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M 1:500, sklypo plotas 9129 kv. m“, kuriame atsakovei skiriama naudotis ginčo žemės sklypo dalimis kaip naudojamomis atskirai, plane pažymėtomis A1 (2 529 kv. m), A2 (1 138 kv. m), A3 (26 kv. m), taip pat ginčo žemės sklypo dalimis kaip naudojamomis bendrai kartu su kitais bendraturčiais D (398 kv. m), R (7 kv. m), G (111 kv. m), H (46 kv. m), I (46 kv. m), L (102 kv. m), E (116 kv. m), Z (85 kv. m), iš viso – 4 604 kv. m; D. G. skiriama naudotis ginčo žemės sklypo dalimis kaip naudojamomis atskirai, plane pažymėtomis B1 (427 kv. m), B2 (51 kv. m), taip pat ginčo žemės sklypo dalimis kaip naudojamomis bendrai kartu su kitais bendraturčiais D (62 kv. m), P (41 kv. m), R (7 kv. m), E (62 kv. m), I (14 kv. m), M (19 kv. m), Z (33 kv. m), iš viso – 716 kv. m; Lietuvos Respublikai skiriama naudotis ginčo žemės sklypo dalimis kaip naudojamomis atskirai, plane pažymėtomis C1 (1887 kv. m), C2 (962 kv. m), C3 (10 kv. m), taip pat žemės sklypo dalimis kaip naudojamomis bendrai kartu su kitais bendraturčiais D (330 kv. m), P (366 kv. m), E (46 kv. m), L (39 kv. m), M (66 kv. m), F (27 kv. m), N (27 kv. m), K (49 kv. m) iš viso – 3 809 kv. m.

25. Pirmosios instancijos teismas ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, teisę įregistruoti jos lėšomis 0,9129 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus grupės vadovės V. B. 2022 m. birželio 27 d. parengtą žemės sklypo, kurio bendras plotas 9129 kv. m, kadastro duomenų bylą, įregistruojant be bendraturtės atsakovės R. B. sutikimo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nusprendė, kad atsakovė neįrodė, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimas ir daiktinių teisių įregistravimas pažeis jos kaip bendraturtės interesus. Atsakovės pareiga buvo pagrįsti ir įrodyti, kuo yra netinkamas ieškovės teisių įgyvendinimo būdas – įregistruoti šalims bendrąja daline nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų naujus kadastro matavimus. Atsakovė nepateikė motyvuoto atsisakymo pasirašyti pateiktus dokumentus ir neįrodė, kad naujų kadastrinių matavimų įregistravimas kaip nors pažeistų jos teises ar teisėtus interesus. Teismo vertinimu, atliktų kadastrinių matavimų įregistravimas ne tik nepažeis atsakovės teisių ir interesų, bet bus naudingas ir jai pačiai, kadangi bus aiškios žemės sklypų ribos. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovės kaip bendraturtės teises ir interesus, yra sudaranti galimybes bendraturčių ginčams ir konfliktams kilti ateityje, todėl ieškinio dalį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atmetė.

26. Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 0,9129 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų įregistravimo be bendraturtės sutikimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovės pateiktus įrodymus ir nukrypo nuo teismų praktikos dėl 1998 m. sausio 20 d. korporacijos „Matininkai“ parengto žemės sklypo plano, taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė neįrodė, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimas pažeis jos kaip bendraturtės interesus, todėl ne iki galo ištyrė bylos esmę ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

27. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovės bei trečiojo asmens atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo be bendraturčių sutikimo

28. Pažymėtina, kad bendrosios nuosavybės teisės atveju kiekvienas iš turto savininkų turi CK 4.37 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą nuosavybės teisę, reiškiančią savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas ir įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; kt.).

29. Atkreiptinas dėmesys, kad bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu informuoti kitus asmenis, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su atliekamais kadastriniais matavimais, gauti jų sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti teisinę registraciją, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš kadastrinių matavimų darbų nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis.

30. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra svarbu, kokiu tikslu ieškovė siekia tikslinti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, pažymi, kad ieškovė į jo parengtą žemės sklypo planą neįkėlė naudojimuisi tenkančių tikslių ribų, kurios buvo nustatytos 1998 m. sausio 20 d. korporacijos „Matininkai“ parengtame plane. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė neginčija ieškovės nurodomų aplinkybių, kad dar 1998 m. sausio 20 d. korporacijos „Matininkai“ parengtas planas ir atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai pagal tuometę vietinę koordinačių sistemą neatitinka pasikeitusio reglamentavimo ir reikalavimų žemės sklypo planams.

31. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) patvirtintos nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, kurios reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo apdorojimo tvarką. Taisyklių III skyriuje nustatyta žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ir tikslinimo tvarka.

32. Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus. Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas.

33. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau vadinama – Nuostatai), reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro paskirtį ir jo objektus, kadastro tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas, nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, įrašymo į kadastrą, nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų, formų, turinio ir parengimo bei kadastro duomenų bylos suformavimo, žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nustatymo atliekant kadastrinius matavimus, kadastre įrašytų duomenų pakeitimo, prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti pateikimo ir nagrinėjimo, nekilnojamojo daikto pažymėjimo kadastro žemėlapyje, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio tikslinimo, kadastro sąveikos su kitais valstybės registrais ir kadastrais, kadastro duomenų naudojimo, kadastre įrašytų duomenų suvestinių rengimo, kadastro duomenų perdavimo į užsienio valstybes, kadastro duomenų saugos, finansavimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką.

34. Pažymėtina, kad valstybės įmonė Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius 2019 m. gruodžio 5 d. ir 2019 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriui patikrinti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą. Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. sausio 7 d. priėmė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas). Patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatyta, jog ne visi žemės sklypo savininkai suderino žemės sklypo planą ir pasirašė akte. Akte taip pat nurodyta, jog žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentus, žemės sklypo plotas nustatytas, vertė apskaičiuota, žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta, sukomplektuota tinkamai. Todėl šiuo atveju atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovės siekio tikslinti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus.

35. Pažymėtina, kad VĮ Valstybės žemės fondas parengė kvietimą 2022 m. gegužės 18 d. Nr. KM-4589, kuriame buvo informuojama apie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų ženklinimą. Iš 2022 m. gegužės 30 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto matyti, kad, nustatant žemės sklypo ribas, atsakovė ginčijo tiek patį žemės sklypo paženklinimo-parodymo faktą, tiek ieškovės teisę vykdyti žemės sklypo matavimų užsakovo funkcijas, atitinkamai savo pretenzijas išrašydama ranka minėtame akte, tačiau priimtų individualių administracinių teisės aktų neskundė.

36. Apeliantė taip pat nurodo, kad perkėlus 1998 m. sausio 20 d. korporacijos „Matininkai“ parengtą žemės sklypo planą į istoriją, bus pažeistos atsakovės teisės, nes ji praranda teisę naudotis 1998 m. sausio 20 d. žemės sklypo plane jai atskirai naudotis priskirtomis, raidėmis „A1“, „A2“ „A3“ ir „A4“ pažymėtomis konkrečiomis žemės sklypo dalimis. Žemės sklypo plane tiksliai nurodytose dalyse „A1“ (1 746 kv. m), „A2“ (1045 kv. m), „A4“ (34 kv. m) yra atsakovės sodas, kurį ji prižiūri daug metų, o dalyje „A4“ (33 kv. m) yra atsakovės šiltnamis, kuriame ir šiuo metu atsakovė augina daržoves, o panaikinus 1998 m. sausio 20 d. žemės sklypo planą, atsakovei priklausanti konkreti žemės sklypo dalis sumažės 70 kv. m, kuri įskaičiuota į atsakovei atskirai naudotis priskirtą dalį „A2“. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems apeliantės argumentams. Visų pirma iš byloje esančio VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus grupės vadovės V. B. 2022 m. birželio 27 d. parengto žemės sklypo plano, kurio bendras plotas 9 129 kv. m, matyti, kad R. B. iš bendro 9 129 kv. m ploto valdo 4 604 kv. m, D. G. valdo 716 kv. m, VĮ Turto bankas – 3 809 kv. m. Iš byloje esančio 1998 m. sausio 20 d. korporacijos „Matininkai“ parengto žemės sklypo plano matyti, kad S. M. M. valdė 3 888 kv. m, K. N. – 1 432 kv. m ir Kretingos miškų urėdija – 3 809 kv. m). Iš to, kas nurodyta, išeina, kad apeliantei ieškovės parengtame žemės sklypo dalių plane jos nuosavybės teise valdomas žemės sklypo bendras plotas nesumažėjo, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, kad apeliantei 1998 m. sausio 20 d. korporacijos „Matininkai“ žemės sklypo plane netinkamai priskirta žemės sklypo dalis, atsidūrusi po VĮ Turto banko valdomais pastatais, atitinkamai buvo kompensuota perkeliant šį plotą į kitą žemės sklypo vietą. VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus grupės vadovės V. B. 2022 m. birželio 27 d. parengtas žemės sklypo planas buvo parengtas atsižvelgiant į bendraturčių nuosavybės teise valdomus pastatus, jų išsidėstymą, faktinį žemės sklypo dalių plotų naudojimą, o žemės sklypo dalys priskirtos pastatams, atsižvelgiant, kokiam savininkui / bendraturčiui priklauso konkretus pastatas. Todėl šiuo atveju apeliantės teiginiai dėl sumažėjusio sklypo ploto atmestini. Akivaizdu, kad patikslinus kadastro duomenis, nustačius, jog sklypo duomenys yra kitokie nei Nekilnojamojo turto registre įregistruoti, darytina išvada, kad ieškovė turi tiesioginį suinteresuotumą turėti aiškias sklypą apibrėžiančias ribas. Todėl atsižvelgiant į išdėstytus motyvus sutinkama su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais motyvais, kad atsakovės nesutikimas leisti atsakovei pateikti registracijai naujus žemės sklypo kadastro ir registro duomenis pažeidžia ieškovės bendrą dalinę nuosavybę į žemės sklypą, atsakovės nesutikimas nėra pagrįstas objektyviais argumentais, kitų motyvų, kaip teikiami tikslinti kadastriniai matavimai pažeis jos interesus, atsakovė nenurodė (CPK 178 straipsnis).

37. Atsakovė nenurodė protingai motyvuoto atsisakymo pasirašyti pateiktus dokumentus ir neįrodė, kad naujų kadastrinių matavimų įregistravimas kaip nors pažeistų atsakovės teises ar teisėtus interesus (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės ir faktai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės atsisakymas trukdo savo kaip bendraturtės teises įgyvendinti būtent ieškovei, paneigia teisėtų lūkesčių apsaugos principą, todėl pripažįstama, kad ieškovė turi teisę atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikslintų kadastrinių matavimų teisės aktuose numatytus privalomus suderinimus žemėtvarkos tarnybose ir teisinę registraciją be atsakovės sutikimo. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija visiškai sutinka su ieškovės pozicija, kad jos, vienos iš žemės sklypo savininkių, pageidavimas atlikti kadastrinius matavimus ir patikslinti žemės sklypo ribas ir plotą valstybinėje koordinačių sistemoje yra pakankamas ir visiškai teisėtas pagrindas juos atlikti, o atsakovė neturi teisės trukdyti ieškovei įgyvendinti savo teisę nustatyti šalims priklausančio žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje, remdamasi vien tik formaliais kriterijais.

38. Apeliantė teikdama apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nurodė, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi tik dėl 0,9129 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų įregistravimo be bendraturtės sutikimo ir pati pažymėjo, kad kitos sprendimo dalies neskundžia. Tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino atsakovės pateiktus įrodymus dėl 1998 m. sausio 20 d. korporacijos „Matininkai“ parengto žemės sklypo plano ir nepagrįstai nusprendė, kad konkreti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp ginčo žemės sklypo bendraturčių nėra nustatyta. Nors pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu atmetė, tačiau apeliantė apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pati apeliantė nurodo, kad minėtos sprendimo (atmestų ieškinio reikalavimų) dalies neskundžia, todėl teisėjų kolegija neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, šių apeliacinio skundo motyvų nevertina.

39. Taip pat apeliantė skunde tikina, kad teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nenurodė argumentų, kodėl buvo atmesti atsakovės pateikti įrodymai, taip pat nenurodyta įstatymų ir kitų teisinių argumentų, kuriais teismas vadovavosi, pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288).

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai teismo sprendimas nėra naikinamas vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė atitinkamą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015; 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017).

41. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir bylos duomenis, pažymi, kad teismo sprendime atsakyta į esminius bylos nagrinėjimo metu keltus klausimus ir įvertinti pagrindiniai faktiniai ir teisiniai nagrinėto ginčo aspektai. Iš sprendimo turinio aišku, kokiais argumentais remdamasis teismas atmetė atsakovės reikalavimus, ir, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, teismo pozicija apeliantei yra pakankamai aiški bei suprantama. Dėl to teismo motyvacija nesutrukdė atsakovei pasinaudoti apeliacijos teise, o tai lemia, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas teismo sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas – motyvų nebuvimas.

42. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo netinkamai ir (ar) nepakankamai motyvuotas, todėl šioje dalyje apeliantės argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl teisės įregistruoti žemės sklypo kadastrinius duomenis be bendraturčio sutikimo tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, jų pagrindu nustatė faktines aplinkybes, atsižvelgė į atsakovės nesutikimo motyvus, išsamiai motyvavo priimamą teismo sprendimą, taikė materialinės teisės normas, todėl panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl teisės įregistruoti žemės sklypo kadastrinius duomenis be bendraturčio sutikimo nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

45. Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius skyriaus 2023 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04425 suteikta 50 procentų antrinė teisinė pagalba. Pateiktoje 2023 m. rugpjūčio 1 d. pažymoje Nr. APD-2023-12470 nustatyta, kad valstybei priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 100,00 Eur. Kadangi atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista 50 procentų, ji turės apmokėti 50 procentų valstybės patirtų išlaidų, tai yra 50,00 Eur (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo 6.8 punktas), ir ji patirs tokios apimties bylinėjimosi išlaidas.

46. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo D. G. patyrė 600,00 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11. punkte nustatyto dydžio, ir, įvertinus procesinio dokumento turinį, kitus kriterijus, atitinka bylos sudėtingumą, todėl šios išlaidos priteistinos trečiajam asmeniui iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. B. 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui D. G., patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės R. B. Lietuvos valstybei 50,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė